Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, K. J. (K. J.), E. J. (E. J.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos sutuoktinis H. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po H. J. mirties liko palikimas: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo K. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pagal 1964 m. CK normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m., CK 587 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ir H. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du vaikai: K. J. ir E. J.. Santuokos metu (1985 metais) sutuoktiniai pradėjo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybas. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kurio 2.2 punkte nurodyta minėtų nekilnojamųjų daiktų statybos pradžia yra 1985 metai, tačiau turto teisinė registracija atlikta (duomenys neskelbtini) (Apylinkės (seniūnijos) (duomenys neskelbtini) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu).

Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad pareiškėja katu su sutuoktiniu H. J. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 71,86 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimo laikotarpiu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsni 1 dalis). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), todėl po jo mirties liko turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 metų CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš esmės panašus teisinis reguliavimas įtvirtintas iš šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalyse, 5.51 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po H. J. mirties J. J. į palikimo atsiradimo vietos notarą, per įstatyme nustatytą terminą, nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties paėmė jo paliktą turtą savo valdžion, t. y. liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki šiol deklaruoja čia savo gyvenamąją vietą, šiuo ir kitu palikėjo turtu naudojosi, jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtinta pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (duomenys apie deklaruojamą gyvenamąją vietą, sąskaitos ir mokėjimai už komunalines paslaugas, rinkliavas, (duomenys neskelbtini) Statinio (patalpos) kadastro duomenų nustatymo sutartis ir jos pagrindu atlikti mokėjimai).

Pareiškėja patvirtino, kad mirusio sutuoktinio turtą valdyti kaip savo pradėjo iš karto po palikėjo mirties. Paveldėjimo byla po H. J. mirties nebuvo pradėta. Kiti asmenys, įskaitant mirusiojo palikėjo vaikus – suinteresuotus asmenis E. J. ir K. J., palikimo nepriėmė, nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės paveldėti savo sutuoktinio turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo. VĮ Turto bankas, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo H. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį H. J. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Taigi, teismas prieina išvados, kad J. J. per šešis mėnesius nuo H. J. palikimo atsiradimo dienos išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo. Šias aplinkybes pareiškėja pagrindė tinkamais įrodymais, ginčo dėl palikimo priėmimo byloje nėra.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos J. J. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio H. J. (H. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.