Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. (M. K.) patikslintą ieškinį atsakovei M. E. (M. E.) dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, L. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 2019 m. birželio 14 d. Sankt Peterburgo vyriausybės civilinės metrikacijos komiteto Kronštato rajono civilinės metrikacijos aktų įrašų sektoriuje, tarp ieškovo ir atsakovės, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2019 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – „K.“, atsakovei – „E.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko V. M. K. (V. M. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su atsakove; 4) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus V.M.K. išlaikymui iki jo pilnametystės 350 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį, mokėjimą pradedant nuo 2021 m. liepos 1 d., indeksuojant priteistą sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teisėmis nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; 6) pripažinti, kad prievolės bankui akcinei bendrovei „Swedbank“, kylančios iš 2013 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais, yra asmeninės ieškovo prievolės.

2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, nurodydama, jog santuoka su ieškovu yra nutraukta Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono taikos teisėjo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu nuo 2022 m. vasario 22 d., nepilnametis sūnus gyvena su ja Rusijos Federacijoje ir turi Rusijos Federacijos pilietybę, ieškovas teikia sūnui išlaikymą, jokio turto bei prievolių su ieškovu nėra įgijusi.

3. Tretieji asmenys byloje atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, prievolės AB „Swedbank“, kylančios iš 2013 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais, pripažinimo asmenine ieškovo, paliko nenagrinėtais. Grąžino ieškovui sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, jog civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikoje buvo iškelta vėliau, nei civilinė byla pagal atsakovės ieškinį Rusijos Federacijos teisme. 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu abiejų susitariančiųjų šalių teismuose, kompetentinguose pagal šią Sutartį, iškelta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, iškėlęs bylą vėliau, ją nutraukia.

4.2. Palikdamas dalį ieškinio reikalavimų nenagrinėtais teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo nėra. Vertino, kad nėra pagrindo nutraukus bylą dėl santuokos nutraukimo spręsti klausimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovas pats sutinka, jog vaikas gyventų su atsakove Rusijos Federacijoje, pats geranoriškai teikia išlaikymą, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė, taip pat atsakovė patvirtino, jog nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku.

4.3. Pažymėjo, kad ginčo šalys bendro turto neturi, taip pat neturi ir bendrų kreditorių. Ieškovas iki santuokos sudarymo įgijo prievolę akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, ši prievolė yra ieškovo asmeninio pobūdžio, reikalavimo dėl prievolės modifikavimo nėra pareikšta, ieškovas neprašo prievolės modifikuoti, trečiasis asmuo nenurodo, jog prievolė yra sutuoktinių bendra, atsakovė taip pat patvirtina, jog jokių prievolių su ieškovu neturi.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo tos proceso stadijos, kuria bylos nagrinėjimas buvo baigtas. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktu bei 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 3 dalimi ir dėl to bylą nutraukė nepagrįstai.

5.2. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti teismui 2022 m. sausio 20 d. Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir civilinę bylą sustabdyti, kad ieškovas galėtų kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl užsienio teismo sprendimo (ne)pripažinimo procedūros CPK 809 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šio prašymo teismas nepasisakė ir jį ignoravo.

5.3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. pasisakė, kad šalių nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos rajone, todėl svarstyti atskirus kompleksinio ieškinio reikalavimus turto, prievolių padalinimo, vaikų ir tėvų teisinius santykius teismui privalu nenutraukiant bylos.

5.4. Nurodo, kad ieškovui nuolat trukdoma realizuoti savo teisę kreiptis į teismą pagalbos, o atsakovei suteikta teisė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Prioritetas nagrinėjamoje situacijoje teiktinas nacionalinei teisei, kuri reglamentuoja visų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutraukta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, o dalis reikalavimų palikti nenagrinėtais.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, turintis Lietuvos Respublikos pilietybę, ir atsakovė, turinti Rusijos Federacijos pilietybę, 2019 m. birželio 14 d. Sankt Peterburgo vyriausybės civilinės metrikacijos komiteto Kronštato rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Šalims 2019 m. rugsėjo 27 d. Sankt Peterburge gimė sūnus V. M. K., kuris turi Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos pilietybes. Nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į Klaipėdos apylinkės teismą kreipėsi 2021 m. liepos 1 d. Ieškinys, pašalinus ieškinio trūkumus, priimtas ir civilinė byla iškelta 2021 m. gruodžio 27 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono apylinkės teismą kreipėsi 2021 m. spalio 24 d.

10. Byla turi tarptautinį elementą, todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylą taikytinos ir tarptautinės teisės sutartys, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Šiuo konkrečiu atveju taikytina 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis). Šios Dvišalės sutarties 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu abiejų susitariančiųjų šalių teismuose, kompetentinguose pagal šią Dvišalę sutartį, iškelta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, iškėlęs bylą vėliau, ją nutraukia.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikoje buvo iškelta vėliau, nei civilinė byla pagal atsakovės ieškinį Rusijos Federacijos teisme.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Dvišalės sutarties nuostatomis, šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad kitame teisme jau yra nagrinėjamas ir išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pirmosios instancijos teismui atsirado pareiga išsiaiškinti bei tiksliai nustatyti, kuriame teisme byla iškelta vėliau, kokia yra kitame teisme nagrinėjamos bylos iškėlimo data, o šias aplinkybes nustačius, spręsti klausimą dėl tolimesnės Lietuvos Respublikoje pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos civilinės bylos eigos.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Dvišalės sutarties nuostatas, nepagrįstai 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Nors iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės jau yra nutraukta Sankt Peterburgo teismo apylinkės Nr. 123 taikos teisėjo 2022 m. sausio 20 d. priimtu sprendimu ir sprendimas įsiteisėjęs, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino aplinkybių dėl to, kuriame teisme civilinė byla buvo iškelta vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės ieškinio Rusijos Federacijos teismui surašymo data (2021 m. spalio 24 d.) nelaikytina bylos iškėlimo Rusijos Federacijos teisme data, o kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslią ieškinio priėmimo Rusijos Federacijos teisme datą į bylą nėra pateikta. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti daugiau ir detalesnės informacijos dėl priimto sprendimo, kuriuo santuoka tarp šalių buvo nutraukta, tačiau atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismas nesiėmė jokių priemonių dėl įpareigojimo neįvykdymo, o galų gale civilinę bylą nepagrįstai nutraukė.

15. Pirmosios instancijos teismas dalį reikalavimų paliko nenagrinėtais, nurodydamas, kad prievolė akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank” yra asmeninė ieškovo, o tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

16. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

17. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra įgijęs prievolę AB „Swedbank“. Ieškovas ieškiniu prašo šią prievolę pripažinti jo asmenine. Pažymėtina, kad esant tokiam ieškovo reikalavimui pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškinio dalies dėl prievolės AB „Swedbank“ palikti nenagrinėtu, o turėjo išspręsti ieškinio reikalavimą ir (ne)pripažinti, kad prievolė yra asmeninė ieškovo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas civilinėje byloje reikštų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neatsisakė. 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas teismui nenurodė, kad ieškinio reikalavimų atsisako. Dvišalės sutarties 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą, o Dvišalės sutarties 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad šalys neturi bendros gyvenamosios vietos, o ieškovo ir atsakovės sūnus V. M. K. turi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietybes.

19. Taip pat nustatyta, kad atsakovės inicijuotoje civilinėje byloje Rusijos Federacijoje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl šalių santuokos nutraukimo, o atsakovės teiktu ieškiniu reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo reiškiama. Taigi, atsakovės inicijuotoje civilinėje byloje Rusijos Federacijoje nebuvo reiškiami reikalavimai, kurie šioje civilinėje byloje buvo palikti nenagrinėtais, jie nebuvo išspręsti. Vaikui turint dvigubą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietybę, ieškovas turi teisę ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo reikšti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir Rusijos Federacijoje. Ieškovas pasirinko reikšti reikalavimus Lietuvos Respublikos teisme.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo byloje ginčo nėra, tačiau sprendžiant iš bylos duomenų, kurių teismas akivaizdžiai nevertino, ginčas yra.

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl mažamečio V. M. K. nurodyta, jog pokalbio su ieškovu metu nustatyta, kad atsakovė nesuteikia ieškovui galimybės bendrauti su sūnumi, jiems nepavyksta tarpusavyje susitarti. Taigi, ieškovui reiškiant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko juos nenagrinėtais, nurodydamas, kad ginčo nėra, kas visiškai nepagrįsta, kadangi ginčas yra. Pažymėtina, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys).

22. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

23. Vertindamas šioje byloje susidariusią situaciją apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su priimtu sprendimu Rusijos Federacijoje dėl santuokos nutraukimo tarp šalių, t. y. netikslino duomenų dėl to, kada buvo iškelta civilinė byla Rusijos Federacijoje, nepareikalavo pateikti viso sprendimo, kai tai daryti buvo privaloma pagal Dvišalės sutarties 21 straipsnio 3 dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį dalį ieškinio reikalavimų palikti nenagrinėtais, nesant byloje ieškovo atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų ir ieškovui turint teisę tokius reikalavimus reikšti pagal Dvišalės sutarties 30 straipsnio 2 dalį.

24. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-107/2010).

25. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.