- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-1134-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01109-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- M. E.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7571-1025/2021 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei M. E. (M. E.) dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Sankt Peterburgo vyriausybės civilinės metrikacijos komiteto Kronštato rajono civilinės metrikacijos aktų įrašų sektoriuje, tarp ieškovo ir atsakovės M. E. (toliau – ir atsakovė), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 646, dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – „K.“, atsakovei – „E.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su atsakove; 4) nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: a) su sūnumi V. K., atvykusiu į Lietuvą, ieškovas bendrauja kas antrą savaitgalį, o būtent kas antrą penktadienį 18.00 val., pasiima nepilnametį vaiką iš tėvų sutartos vietos ir sekmadienį 18.00 val. pristato jį į nuolatinę gyvenamąją vietą. Švenčių ir atostogų metu bendravimas su nepilnamečiu vaiku nustatomas, atsižvelgiant į jo užimtumą, norus ir tėvų galimybes. Nepilnamečio sūnaus išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos į užsienį su vienu iš tėvų galimas tik esant rašytiniam jo tėvo ar motinos sutikimui, o nepilnametį vaiką lydintis asmuo privalomai turi turėti abiejų tėvų rašytinius sutikimus; b) įpareigoti atsakovę ateityje nesudaryti kliūčių nepilnamečio vaiko išvykimui į Lietuvos Respubliką pas tėvą į jo nuolatinę gyvenamąją vietą nepilnamečio vaiko ir jo tėvo atostogų (laisvo nuo užimtumo darbe) metu; 5) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus V. K. išlaikymui iki jo pilnametystės 350 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį, mokėjimą pradedant nuo 2021 metų liepos 1 d., indeksuojant priteistą sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teisėmis nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; 6) transporto priemones „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Suzuki GSR 750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mazda Millenia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas M. K. vardu, pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; 7) pripažinti, kad prievolės bankui akcinei bendrovei „Swedbank“, kylančios iš 2013 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. 13-039204-FA su vėlesniais jos pakeitimais, yra asmeninės M. K. prievolės; 8) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – primokėti 91,00 Eur žyminį mokestį ir jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikti teismui, pateikti duomenis apie transporto priemonių vertę, pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į atsakovei suprantamą kalbą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
2.1. Teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį elektroninėmis ryšių priemonėmis, sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, tačiau ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už pareikštus turtinio pobūdžio reikalavimus. Iš pateiktų ieškinio priedų teismas neturi galimybės nustatyti, kokia yra kilnojamojo turto – transporto priemonių – vertė, kuri aktuali dalijant santuokos metu įgytą turtą, kadangi ieškovas siekia, jog transporto priemonės, registruotos jo vardu, būtų priteistos jam asmeninės nuosavybės teise. Taip pat transporto priemonių vertė svarbi apskaičiuojant ir žyminio mokesčio dydį. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas turi pateikti duomenis, kokia transporto priemonių vertė, bei nuo jų vertės apskaičiuoti žyminį mokestį ir jį sumokėti.
2.2. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė gimė Rusijos Federacijoje, šiuo metu ten ir gyvena. Duomenų, jog atsakovė, būdama užsienio valstybės pilietė, moka ir suprantą lietuvių kalbą, teismui nėra pateikta, todėl konstatavo, kad jai pateikiami procesiniai dokumentai turi būti pateikti jai suprantama užsienio kalba. Tačiau ieškovas, pateikdamas ieškinį, nepateikė teismui išversto į užsienio kalbą – atsakovei suprantamą kalbą, ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kurį teismas galėtų įteikti atsakovei.
2.3. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 382 straipsnio 8 dalį kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikiamas santuokos liudijimo originalas, tačiau ieškovas jo nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas M. K. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Sunku įsivaizduoti teismo nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą, kai teismas nurodė ieškovui pateikti duomenis, kokia transporto priemonių vertė, bei nuo jų vertės apskaičiuoti žyminį mokestį ir jį sumokėti. Be to, reikalingumo nustatyti transporto priemonių vertę bei nuo jų vertės apskaičiuoti žyminį mokestį nėra, nes byloje nėra reiškiami turtiniai reikalavimai ir ginčo dėl jų priklausomybės nėra. Transporto priemones ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo gerokai ankščiau nei 2019 m. birželio 14 d. buvo įregistruota santuoka su atsakove Rusijoje.
3.2. Ieškovo vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai nurodė ieškovui pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovei suprantamą kalbą. Atsakovė turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis valstybės biudžeto sąskaita.
3.3. Ieškovas taip pat pažymi, kad santuokos liudijimo autentiškumas yra patvirtintas atsakingo už vertimą juridinio asmens antspaudu ir vertėjos parašu, o ieškinio prieduose pateiktas santuokos sudarymo įrašas – santuokos sudarymo įrašą liudijantis dokumentas – atitinka CPK 382 straipsnio 8 kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių įrodymų priėmimo
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ „Regitra“ pažymą apie ieškovui priklausančias transporto priemones, santuokos liudijimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus santuokos sudarymo išrašą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo teikiami įrodymai jau yra pateikti kartu su ieškiniu ir jų priėmimas būtų perteklinis, taip pat į tai, kad ieškovas nepateikė prašymo jų priimti ir nemotyvavo, kodėl būtinybė teikti juos antrą kartą iškilo vėliau, ieškovo kartu su atskiruoju skundu pakartotinai pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti.
Dėl dalytino turto ir mokėtino žyminio mokesčio
10. Anot ieškovo, jam neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą 91 Eur žyminį mokestį, nors teismas taip pat nurodė ieškovui pateikti duomenis, kokia transporto priemonių vertė, bei nuo jų vertės apskaičiuoti žyminį mokestį ir jį sumokėti. Be to, reikalingumo nustatyti transporto priemonių vertę bei nuo jų vertės apskaičiuoti žyminį mokestį nėra, nes byloje nėra reiškiami turtiniai reikalavimai ir ginčo dėl jų priklausomybės nėra. Transporto priemones ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo gerokai anksčiau nei 2019 m. birželio 14 d. buvo įregistruota santuoka su atsakove Rusijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies su tokiais ieškovo argumentais.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, laikantis CPK nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.
12. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu ir kartu su juo pateiktais įrodymais, nustatė, kad ieškovas santuoką su atsakove sudarė 2019 m. birželio 14 d. Sankt Peterburgo vyriausybės civilinės metrikacijos komiteto Kronštato rajono civilinės metrikacijos aktų įrašų sektoriuje. Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pažymos apie ieškovo vardu registruotas transporto priemones, transporto priemonė „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu registruota 2020 m. kovo 10 d., „Suzuki GSR 750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 2016 m. rugsėjo 3 d., „Mazda Millenia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 2008 m. rugpjūčio 13 d. Vadinasi, „Suzuki GSR 750“ ir „Mazda Millenia“ iš tiesų ieškovo buvo įsigytos dar iki santuokos su atsakove sudarymo ir jos neturėtų būti įtrauktos į dalytiną santuokos metu įgytą turtą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, „Hyundai Santa Fe“ buvo įsigyta jau po santuokos sudarymo su atsakove, todėl ši transporto priemonė pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta dalytinu santuokos metu įgytu turtu, už kurį reikia mokėti žyminį mokestį.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie santuokos metu įgyto kilnojamojo turto vertę, įpareigojo ieškovą primokėti būtent 91 Eur žyminį mokestį.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis turėtų būti patikslinta, įpareigojant ieškovą pateikti duomenis apie dalytino santuokos metu įgyto turto vertę ir atitinkamai primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Dėl procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo atsakovei suprantama kalba
16. Ieškovo įsitikinimu, teismas taip pat nepagrįstai nurodė ieškovui pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovei suprantamą kalbą. Atsakovė turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis valstybės biudžeto sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.
17. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
18. Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas, nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas santuokos liudijimas su vertimu į lietuvių kalbą patvirtina, jog atsakovė gimė Rusijos Federacijoje ir yra Rusijos Federacijos pilietė. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės dabartinė faktinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas savo ieškinyje nurodydamas, kad atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku yra išvykusi gyventi į Rusijos Federaciją. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovei yra suprantama lietuvių kalba, ir ieškovas tokių nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į atsakovei suprantamą kalbą, kuriuos teismas galėtų išsiųsti atsakovei.
Dėl santuokos liudijimo originalo (ne) pateikimo
20. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė įpareigojimo pateikti santuokos liudijimo originalą, tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pagal CPK 382 straipsnio 8 punktą kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikiamas santuokos liudijimo originalas, tačiau ieškovas jo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymi, kad nagrinėjama byla yra elektroninė ir ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui pateikiant per EPP sistemą, t. y. elektroniniu būdu, nėra galimybės pateikti santuokos liudijimo originalo. Dėl šios aplinkybės šis CPK 382 straipsnio 8 punkte nustatytas įpareigojimas pateikti santuokos liudijimo originalą / santuokos sudarymo įrašą gali būti realizuojamas minėtą dokumentą atsiunčiant paštu arba pristatant į teismą. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pagrįstai kaip ieškinio trūkumą pripažino santuokos liudijimo originalo nepateikimą.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, tik patikslintina jos rezoliucinė dalis, įpareigojant ieškovą pateikti duomenis apie dalytino santuokos metu įgyto turto vertę ir atitinkamai primokėti trūkstamą žyminį mokestį, ir iš skundžiamos nutarties motyvų pašalintini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl santuokos liudijimo originalo nepateikimo.
Dėl naujo termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo
22. Kadangi skundžiama nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti šiuo metu yra pasibaigęs, ieškovui nustatomas naujas terminas nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties rezoliucinę dalį, ją išdėstant nauja redakcija:
„Nustatyti ieškovui M. K. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti duomenis apie dalytino santuokos metu įgyto turto vertę ir atitinkamai primokėti trūkstamą žyminį mokestį ir jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikti teismui, taip pat pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į atsakovei M. E. suprantamą kalbą, pateikti santuokos liudijimo originalą“.
Nustatyti ieškovui M. K. terminą iki 2021 m. gruodžio 1 d. pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Atsisakyti priimti ieškovo M. K. kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.