- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-226-614/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03471-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- Alytaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus šilumos tinklai“, V. B., A. B., E. D., U. D.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Alytaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus šilumos tinklai“, V. B., A. B., E. D., U. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – patalpą 1H1/b boilerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpos plotas 18,62 kv. m, kadastrinėje byloje pažymėtą Nr. 1-2, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad jos žiniomis, pastatas (tuometinė boilerinė) buvo pastatytas apie 1980 m. ir naudojamas šilumos energijos ir karšto vandens tiekimui daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Dalis pastato, t. y. patalpa, kadastrinėje byloje pažymėta Nr. 1-1, buvo parduota UAB „Simnola“, kuri vėliau ją pardavė A. B. ir U. D.. Šiems pareikalavus, daugiabučio namo šilumos punktas buvo perkeltas į gretimą patalpą (kadastrinėje byloje pažymėtą Nr. 1-2), kurios savininkas nežinomas. Pareiškėja nurodytą turtą sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdo ir juo naudojasi daugiau kaip dešimt metų. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Statinys pastatytas ne savavališkai, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja neturi kitų galimybių įteisinti nuosavybės teises į nurodytą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra ir pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja valdo minėtą nekilnojamąjį turtą, šis turtas Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso, taip pat nėra įrodymų, kad tai būtų savavališka statyba, todėl pareiškėjai neturėtų būti kliūčių įgyti turtą įgyjamosios senaties pagrindu.
5. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje pateikto pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 25 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo duomenys neleidžia daryti išvados, kad bendrijos nariai perleido savo kaip bendraturčių teises bendrijai, priešingai, klausimų dėl boilerinės, t. y. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), svarstymas bendrijos narių susirinkime ir balsavimas dėl jų rodo, kad šie klausimai buvo vertinami kaip susiję su daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimu, o ne su bendrijos savarankišku nuosavybės teisių įgijimu.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išvadai daryti, jog pareiškėja patalpą 1-2, esančią (duomenys neskelbtini), valdė kaip savarankiškas juridinis asmuo, o ne daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų atstovė, byloje įrodymų nėra. Pati pareiškėja teigė, kad patalpa (duomenys neskelbtini), ji rūpinosi ir ją valdė todėl, kad joje yra įrengtas daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas – šilumos punktas. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti daugiabučio namo gyventojų prašymu, o už patalpoje 1-2 sunaudojamą elektros energiją moka daugiabučio namo butų savininkai, be to, patalpa yra įtraukta į bendrijos apskaitą. Aplinkybę, kad už elektrą, sunaudojamą patalpoje 1-2, moka daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai, patvirtina ir byloje pateiktas UAB „Alytaus butų ūkis“ raštas, kuriame nurodyta, kad šilumos punkto, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją fiksuoja DNSB (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų elektros energijos apskaitos prietaisas. Nors rašte paminėta, kad bendrija įsiskolinimų už elektrą neturi, tačiau tai neleidžia spręsti, jog už elektrą moka bendrija, nes pagal skaitiklį už elektros energiją bendro naudojimo patalpoms, vykdydami pareigą išlaikyti bendro naudojimo objektus, įprastai atsiskaito visi bendraturčiai. Priešingų įrodymų byloje nėra. Pateikti 2018 m. liepos 12 d. ir 2019 m. birželio 11 d. gyvenamojo namo apžiūros aktai, 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2020 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartys bei 2019 m. rugsėjo mėn. ir 2020 m. sausio 22 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina tik pareiškėjos atliktus daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros veiksmus kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorės, o duomenų, kad pareiškėja už atliktą remontą būtų atsiskaičiusi savo, o ne iš daugiabučio namo patalpų savininkų surinktomis lėšomis, pareiškėja nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktame 2008 m. liepos 31 d. gyvenamojo namo apžiūros akte tiesiogiai nurodyta, kad darbai atliekami gyvenamojo namo butų savininkų sąskaita.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos plane pažymėtas 1-2, valdė įgyvendindama savo kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos funkcijas, t. y. rūpindamasi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūra, taip pat siekdama, kad patalpos, kuriose įrengti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, atitiktų privalomuosius reikalavimus. Pareiškėja pareiškimą pareiškė siekdama ne apginti patalpų savininkų teises tinkamai naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu – šilumos punktu, bet siekdama įgyti šią patalpą savo nuosavybėn. Teismo vertinimu, toks veikimas prieštarauja bendrijos, kaip daugiabučio namo savininkų atstovės, steigimo tikslui – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog patalpos įgijimas bendrijos, o ne visų butų savininkų nuosavybėn prieštarautų bendrijos steigimo ir veiklos tikslams. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) nuostatomis, daugiabučio gyvenamojo namo vandens sistema, kuri įrengta statinio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoje kadastro duomenų byloje pažymėta Nr. 1-2, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir priklauso daugiabučio namo savininkams. Valdydama, prižiūrėdama bei naudodama šias inžinerines sistemas, pareiškėja taip pat valdė ir naudojo patalpas, kuriose yra ši sistema. Be to, pareiškėja savo lėšomis prižiūrėjo ir remontavo patalpas į kurias siekia pripažinti jai nuosavybės teises.
10.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodomas nekilnojamasis daiktas – patalpa-šilumos punktas, esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 18,62 kv. m kadastrinėje byloje pažymėta Nr. 1-2, kuriam prašoma nustatyti valdymo įgyjamąja senatimi faktą, ar to daikto daiktinės teisės (nuosavybė, valdymas ar kitos) nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos lėšomis bei valia yra atlikti tik statinio kadastriniai matavimai ir, atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą – patalpą-šilumos punktą įgijo teisėtai ir jį valdė bei valdo sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, yra tenkinamos visos įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos.
10.3. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste turi būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančią nuosavybės teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas, taip pat ištaisyti valstybės institucijų bei suinteresuotų asmenų padarytas klaidas nekilnojamojo daikto įgijimo ir sukūrimo procese, todėl CK 4.68–4.71 straipsnių nuostatų netaikymas neatitiktų civilinėje teisėje taikomų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
10.4. Teismo išvada, jog apeliantė apskritai neturi teisės kreiptis su pareiškimu dėl nuosavybės teisių į patalpą įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, prieštarauja teisiniam reglamentavimui dėl bendrijos kaip juridinio asmens statuso bei galimybės įgyti turto. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis formuojama vienoda teismų praktika tokio pobūdžio bylose, daugiabučių namų savininkų bendrijos kreipiasi su pareiškimu dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra ir pažymėjo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas.
12. Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pareiškėja prašė nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – patalpą 1H1/b boilerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpos plotas 18,62 kv. m, kadastrinėje byloje pažymėtą Nr. 1-2, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad nurodyta patalpa nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja teigė, kad nurodyta patalpa buvo pastatyta apie 1980 m. ir naudojama šilumos energijos ir karšto vandens tiekimui daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad šalia nurodytos patalpos, tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) yra 31,36 kv. m patalpa, plane pažymėta 1-1, kuri įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šiuo metu priklauso kitiems asmenims.
17. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
18. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
19. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-71-916/2023 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
20. Pareiškėja paaiškino, kad ginčo patalpoje yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandens sistema, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkams, o pareiškėja, valdydama, prižiūrėdama bei naudodama šias sistemas, taip pat valdė ir naudojo ginčo patalpas.
21. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
22. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. Šio įstatymo 4 dalies 1 punkte reglamentuota, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
23. CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
24. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tiek gyvenamojo namo, tiek ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę. Ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais. Bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-684/2024, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkai, įsteigę bendriją, neperduoda jai savo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, nuosavybės teisių, tačiau perduoda jai pareigą veikti jų vardu ir interesais administruojant ir prižiūrint šį turtą. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, kuri yra steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, turi įgaliojimus, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), tačiau ir pareikšdama reikalavimus teisme bendrija įgyvendina ne savo teises, bet veikia butų ir kitų patalpų savininkų vardu ir interesais. Todėl net ir tuo atveju, kai teisme kyla ginčas dėl tam tikro turto priklausymo ir bendraturčių interesams teisme atstovauja bendrija, yra sprendžiama ne dėl bendrijos, kaip juridinio asmens, o dėl bendrijos narių nuosavybės teisės į šį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2024).
25. Nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija buvo įsteigta 2003 m. rugsėjo 19 d. Bendrija įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymui. Bendrijos įstatų 5 punkte nustatyta, kad bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrijos įstatų 7 punkte numatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu.
26. Nagrinėjamu atveju bylos duomenis pagrindžia, kad pareiškėja ginčo patalpas valdė įgyvendinama savo, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos funkcijas. Pati pareiškėja nurodė, kad ginčo patalpoje yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandens sistema, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkams, o pareiškėja valdė, prižiūrėjo bei naudojo šias sistemas. Aplinkybė, kad pareiškėja prižiūrėdama sistemas, naudojamas šilumos energijos ir karšto vandens tiekimui daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir ginčo patalpas, nereiškia, kad pareiškėja įgyvendino savo teises. Prižiūrėdama ginčo patalpas, kuriuose yra šilumos punktas, pareiškėja iš esmės veikė daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu ir interesais, siekiant užtikrinti šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sistemų tinkamą veikimą. Kaip nurodė pati pareiškėja, ji rūpinosi ginčo patalpų priežiūra, kadangi patalpos turėjo atitikti atitinkamų institucijų nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus. Ginčo patalpoje įrengtas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), aptarnauti skirta šilumos energijos ir karšto vandens sistema, be kurios namas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Todėl ginčo patalpa iš esmės tarnauja visų daugiabučio gyvenamojo namo visų butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti.
27. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad pareiškėja neįrodė, jog ginčo patalpą, į kurią siekia įgyti nuosavybės teisę, pareiškėja valdė kaip savo, t. y. kaip savarankiška civilinių teisinių santykių dalyvė, o ne kaip daugiabučio namo savininkų atstovė, įgyvendinanti jų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, taip pat ginčo patalpa reikalinga daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinei įrangai naudoti pagal paskirtį, todėl jos įgijimas bendrijos, o ne visų butų savininkų nuosavybėn prieštarautų bendrijos steigimo ir veiklos tikslams.
28. Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir argumentai teismo vertinimu neturi įtakos ginčui teisingai išspręsti.
29. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Alytaus apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.