Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2020 m. birželio 29 d. būdamas UAB ,,T. P.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), vykdžiusios veiklą (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnį – „Bendrovės vadovas“ 10 dalį, būdamas UAB ,,T. P.“ vadovu ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB ,,T. P.“ priklausantį turtą, t. y. – 2021 m. rugpjūčio 20 d. UAB ,,T. P.“ direktoriaus G. Š. ir V. K. žodinio susitarimo dėl pastarajam priklausančio traktoriaus „M. F. 3090“ remonto, pagrindu, UAB ,,T. P.“ darbuotojams atlikus traktoriaus remontą bei MB „D.“ direktoriui L. Č. jį 2021 m. lapkričio 16 d. savo transportu grąžinus V. K., adresu (duomenys neskelbtini), kur V. K. jam padavė už traktoriaus remontą 4 000 eurų grynais pinigais, o jis juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė G. Š.. Šis, žinodamas, kad jam perduoti 4000 eurų nepriklauso, gautų pinigų į bendrovės kasą ar į UAB ,,T. P.“ banko sąskaitą neįnešė ir nepateikė lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB ,,T. P.“ priklausantį turtą, tuo padarė UAB ,,T. P.“ 4 000 eurų turtinę žalą.

2. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d., būdamas UAB ,,T. P.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti svetimą turtą ir nuslėpti UAB ,,T. P.“ priklausančio turto – 4 000 eurų, gautų iš V. K. už traktoriaus remontą, pasisavinimą, pasikėsino įgyti UAB ,,T. P.“ turtą, t. y. 2021 m. sausio 8 d., elektroniniu paštu gavęs V. K. pretenziją dėl netinkamai atlikto traktoriaus „M. F. 3090“ remonto, žinodamas, kad V. K. UAB ,,T. P.“ už šį remontą jau yra sumokėjęs 4000 eurų grynais pinigais, tačiau būdamas jų neįnešęs į bendrovės kasą ar banko sąskaitą bei nepateikęs lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, pasitelkęs asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką – UAB ,,T. P.“ apskaitos tvarkytoją R. S., 2021 m. sausio 21 d. įmonės veiklos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. S. meluodamas, kad pamiršo V. K. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, 2020 m. lapkričio 5 d. surašė atliktų darbų aktą, pagal kurį R. S. apskaitai naudojamoje programoje „Būtenta“, vietoje sugadintos PVM sąskaitos faktūros atgaline data išrašė 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. už traktoriaus „M. F. 3090“ 6155,88 eurų remontą, kurią 2021 m. vasario 1 d. UAB ,,T. P.“ atstovas kartu su reikalavimu sumokėti bendrovei tariamą skolą, pateikė V. K. atstovui elektroniniu paštu, tokiu būdu parengto dokumento pagrindu, panaudodamas apgaulę, sukūrė V. K. neteisėtą prievolę sumokėti 6155,88 eurų bei pasikėsino įmonės UAB ,,T. P.“ naudai įgyti svetimą turtą – V. K. priklausančius pinigus – 6155,88 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. K. 2021 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą dėl UAB ,,T. P.“ dėl G. Š. galimai jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų.

3. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d., būdamas UAB ,,T. P.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 21 d., UAB ,,T. P.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei R. S. nepateikė duomenų apie tai, kad gautų iš V. K. už UAB ,,T. P.“ suteiktas paslaugas – atliktą traktoriaus „M. F. 3090“ remontą, 4000 eurų grynais pinigais, neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (Kasos pajamų orderiu ar Pinigų priėmimo kvitu) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neteisingai apskaitė V. K. įsiskolinimą bendrovei, taip pažeidė BAĮ Nr. IX 574 (redakcija nuo 2007 m. birželio 21 d. iki 2013 m. sausio 1 d.):

– 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

– 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”,

- 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Nurodoma, kad dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,T. P.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 21 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 7 d. nuosprendis grindžiamas motyvais, kad byloje nenustatyta, jog V. K. 4 000 Eur už traktoriaus remontą perdavė L. Č., o šis juos perdavė G. Š.. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „T. P.“ išrašyta 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita faktūra TP Nr. (duomenys neskelbtini) į 2020 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įtraukta 2021 m. sausio 21 d. (tikslinant 2020 m. lapkričio mėn. deklaraciją), apskaičiuotas mokėtinas PVM, todėl konstatuotina, kad dėl šios veikos jokia reali grėsmė BK 222 straipsnyje saugomiems teisiniams gėriams nekilo.

5. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant G. Š. kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo patenkinti nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir priteisti iš G. Š. V. K. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

5.1. Nukentėjusiojo teigimu, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, o ne kaip įrodymų visetą. Teismo padarytos išvados dėl įrodymų nepakankamumo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismo išvada, kad neįvykdyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, padaryta remiantis vien nusikaltimo dalyko nebuvimu, neanalizuojant ir nevertinant nusikaltimo padarymo faktą patvirtinančių byloje nustatytų aplinkybių visumos, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti nuosekliai Lietuvos teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija vienareikšmiškai patvirtina, kad nusikaltimo dalyko nesuradimas nėra kliūtis realizuoti baudžiamąją atsakomybę, jei byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nusikalstama veika buvo padaryta (kasacinės nutartys Nr. 2K-434/2008, 2K-97-693/2015).

5.2. Nukentėjusiojo vertinimu, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti duomenys ir kiti objektai, liudytojų J. K., R. S., L. Č., nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai. Teismo situacijos vertinimas, kad nagrinėjamu atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai dėl traktoriaus remonto kokybės, yra nelogiškas ir neteisingas. Nustatyta, kad nukentėjusysis po traktoriaus grąžinimo jam, bandė išspręsti remonto kokybės klausimus civilinėmis teisinėmis priemonėmis. G. Š. dėl traktoriaus remonto kokybės skambino pats nukentėjusysis, vėliau ir jo sūnus J. K.. Dar vėliau UAB ,,T. P.“ buvo pateikta rašytinė nukentėjusiojo atstovo pretenzija dėl remonto kokybės. Būtent po šios pretenzijos gavimo UAB ,,T. P.“, kurios vadovas buvo kaltinamasis, per atstovą pareiškė neteisėtą reikalavimą nukentėjusiajam dėl 6 155,88 Eur sumokėjimo už traktoriaus remontą, t. y. pareikalavo sumokėti už remonto darbus antrą kartą. Taigi, tarp šalių buvę civiliniai teisiniai santykiai dėl traktoriaus remonto kokybės ir vertės, po UAB ,,T. P.“ ir išteisintojo atliktų veiksmų peraugo ir baudžiamuosius teisinius santykius. Būtent pakartotinis fiktyvus ir neteisėtas reikalavimas nukentėjusiajam dar kartą sumokėti už traktoriaus remontą ir vėlesnis šių buhalterinių dokumentų atvaizdavimas UAB „T. P.“ buhalterinėje apskaitoje, apskaitoje nurodant kaip nukentėjusiojo skolą, tik dar labiau paneigia teismo išvadas apie susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

5.3. Nukentėjusiojo teigimu, siekiant nuslėpti nukentėjusiojo atliktą 4000 Eur mokėjimą, atliktą grynais pinigais ir be jokio mokėjimą pateisinančio dokumento, į buhalterinę apskaitą buvo pateikta melaginga PVM sąskaita-faktūra. Tai reiškia, kad kaltinamasis nesielgė sąžiningai ir tai tik įrodo, kad nukentėjusiojo sumokėti 4000 Eur buvo pasisavinti, veikiant nusikalstamai. Atvejai, kai, siekiant pagrįsti pinigų perleidimo teisėtumą, yra daromi manipuliaciniai veiksmai (melagingų PVM sąskaitų-faktūrų pateikimas į buhalterinę apskaitą), savaime rodo atliktų veiksmų didesnį pavojingumą, nes tikroji pinigų gavimo priežastis yra maskuojama, dėl to nustatyti teisiškai reikšmingus faktus tampa sudėtinga. Tokiais atvejais, nors ir yra galimybė padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nėra galimybės svarstyti tokios teisinės atsakomybės klausimo, nes asmuo pasirinko priešingą teisei veikimo būdą - ne ginčo sprendimą civilinio proceso tvarka ir paslaugos gavėjui nuostolių atlyginimą arba defektų ištaisymą, o vos sužinojęs apie pareikštą remonto kokybės ir dalies apmokėtų lėšų grąžinimo faktą, tačiau siekį bet kokiu būdu išvengti atsakomybės.

5.4. Skunde nukentėjusysis taip pat pažymi, kad neturi jokios reikšmės, kad byloje nebuvo pareikštas UAB ,,T. P.“ ieškinys dėl padarytos žalos, nes bylos aplinkybės rodo, kad pats kaltinamasis atstovavo šią bendrovę. Byloje esantis įrodymų visetas leidžia pagrįstai teigti, kad būtent pats G. Š. ir jo vadovaujama bendrovė turėjo nusikalstamą tikslą išvengti atsakomybės prieš nukentėjusįjį dėl traktoriaus remonto ir dalies sumokėtų lėšų grąžinimo, tam surašydami aukščiau nurodytus dokumentus, pateikdami juos nukentėjusiajam ir neteisėtai (atgaline data) įtraukdami į įmonės apskaitą, taip sukurdami viziją, kad neva tai už traktoriaus remontą nebuvo atsiskaityta. Be to, 2021 m. vasario 1 d. UAB „T. P.“ atstovo atsiųstame reikalavime buvo nurodyta, kad, nukentėjusiajam nesumokėjus reikalaujamos sumos, bendrovė kreipsis į teisiną ginčo tvarka. Kaip nustatyta, nei po reikalavimo pateikimo, nei vėliau UAB „T. P.“ ieškinio dėl 6 155,88 Eur skolos priteisimo civilinio proceso tvarka nukentėjusiajam nepateikė, kas tik patvirtina minėto reikalavimo ir jame nurodomų dokumentų neteisėtumą.

5.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad reikalavimo, prie jo pridėtos 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos-faktūros TP Nr. (duomenys neskelbtini) fiktyvumą patvirtina specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės. 2021 m. lapkričio 24 d. išvadoje nurodoma: bendrovės „T. P.“ išrašyta 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita-faktūra TP Nr. (duomenys neskelbtini) į 2020 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įtraukta 2021 m. sausio 21 d. (tikslinant 2020 m. lapkričio mėn. deklaraciją), apskaičiuotas mokėtinas PVM. Prieš tai bendrovė „T. P.“ PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. VMI teikė 4 kartus (2020 m. gruodžio 17 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2020 m. gruodžio 18 d., 2020 m. gruodžio 18 d.), kurių metu minėta PVM sąskaita faktūra nedeklaruota.

5.6. Nukentėjusiojo vertinimu, byloje esantys įrodymai suteikia visišką pagrindą padaryti išvadą, kad pinigai buvo sumokėti būtent traktoriaus grąžinimo dieną, t. y. nukentėjusysis nurodė, kad jis vairuotojui (liudytojui L. Č.), kada jam buvo atvežtas traktorius, perdavė 4000 Eur grynais. Liudytojas J. K. taip pat patvirtino, kad jo tėvas V. K. sumokėjo už remontą 4 000 Eur ir pinigus perdavė vairuotojui. V. K. pateikti banko išrašai, kur nustatyta, kad AB „S.“ banko klientas V. K., iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 17 d. išgrynino pinigus sekančia seka: 2020-10-14 - 700 eurų, 2020-10-15 - 800 eurų, 2020-10-17 - 500 eurų. S. banko klientas A. R., iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2020-10-15 iki 2020-10-16 išgrynino pinigus sekančia seka: 2020-10-15 - 1000 eurų ir 600 eurų, 2020-10-16 - 1000 eurų.

5.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje esantis garso įrašas ir jame užfiksuotas būtent kaltinamojo ir liudytojo J. K. pokalbis. Pokalbio garso įrašas užfiksuotas 2021 m. sausio 6 d., t. y. dar iki nukentėjusysis kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaltinamasis neneigė to fakto, kad telefonu kalbėjosi su J. K.. Šio pokalbio metu kaltinamasis, atsakydamas į J. K. klausimą, kodėl V. K. nebuvo pateikti dokumentai, faktūros, atsako, kad jis (V. K.) norėjo be sąskaitos. Į klausimą, kodėl reikėjo mokėti 4000 Eur, o ne 3600 Eur, kaip buvo sutarta, kaltinamasis atsako, kad jis su V. K. iš karto tarėsi, kad bus kažkas link keturių.

6. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Haroldas Mulevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio l dalį ir skirti 150 MGL dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio l dalį ir skirti 150 MGL dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę - 200 MGL dydžio baudą (10 000 Eur). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš G. Š. 4000 Eur.

6.1. Prokuroras teigimu, tai, kad G. Š. už traktoriaus remontą, V. K., per L. Č. perdavė 4000 eurų, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktas ir teisminio nagrinėjimo metu perklausytas garso įrašas, kurio metu J. K. pasakius, kad už remontą sumokėjo 4000 eurų, G. Š. nei karto net neužsimena, kad pinigai už traktoriaus remontą nesumokėti. Pats pasako, jog sutarta suma buvo apie 4000 eurų. Be to, pats G. Š. nurodo, kad vairuotojas (t. y. L. Č.) pasiėmė pinigų sau už transportavimą. Iš šio telefoninio pokalbio įrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis pinigus už traktoriaus remontą G. Š. buvo perdavęs.

6.2. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 11 d. liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką apklaustas G. Š. parodė, kad kai buvo baigtas traktoriaus remontas, jis surašė atliktų darbų aktą, pagal kurį buhalterė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą. Kada tiksliai ji ją surašė, ar tą dieną, kuri yra užrašyta ant pačios sąskaitos, ar kurią kitą dieną, jis atsakyti negali, nes šis atvejis nebuvo kažkoks išskirtinis. Jis kaip visuomet buhalterei paliko atliktų darbų aktą, o ši pagal jį išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią kartu su atliktų darbų aktu, kiek pamena, įdėjo į suremontuotą traktorių. Kurią tiksliai dieną ir iš kokio numerio jam skambino V. K. nepamena, tačiau jis jam pasakė, kad netrukus jam bus traktorius grąžintas ir, kad sąskaita jam bus pateikta kartu su suremontuotu traktoriumi. Jam tikrai jokių 4000 tūkstančių eurų V. K. nesumokėjo už traktoriaus remontą. L. jam jokių pinigų neperdavė taip pat. Apskritai jų įmonė neturi kasos, todėl grynais pinigais niekas neatsiskaitinėja, tik pavedimu. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 5 d. įtariamuoju apklaustas G. Š. parodė, jog nori patikslinti tą vietą, kad jis negali tvirtai teigti, ar po traktoriaus remonto 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė jis pats, ar buhalterė. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. Š. parodė, kad apmokėjimas turėjo būti padarytas pavedimu, gavus sąskaitą, kuri buvo įdėta į traktorių. Sąskaita kokia išrašyta buvo, tai gal apie 6200 eurų, tiksliai neatsimena. Už nuvežimą padarė įmonė atsiskaitymą gale mėnesio. Sąskaitą jis išrašė, nes buhalterė sirgo. Sąskaita buvo apie 6000 eurų, išrašyta sąskaita apie lapkričio mėn. pradžioje. Sąskaitą kada atidavė buhalterei, neatsimena, padeda ant jos stalo, ji grįžusi sutvarko, galimai ji paėmė ją tą pačią dieną. Kai išrašė sąskaitas ir mato tuščią vietą, įrašo sekantį sekos numerį.

6.3. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 8 d. liudytoja apklausta R. S. parodė, kad jai įmonės direktorius pateikia atliktų darbų aktus, pagal kuriuos ji išrašo PVM sąskaitas - faktūras. Tie darbų aktai yra vienos formos, juos rašo direktorius. Tuose darbų aktuose būna smulkiai išdėstyti visi atlikti remonto darbai ir detalės, ji į PVM sąskaitą - faktūrą aišku įrašo tik galutinę sumą. Yra buvę atvejų, kad nesant jos, kai klientas nori PVM sąskaitos - faktūros nedelsiant, tai ją išrašo direktorius, tačiau jis griežtai laikosi chronologinės tvarkos, prieš tai pasižiūri į prieš tai išrašytos PVM sąskaitos - faktūros numerį. Jai apklausos metu parodytą 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą - faktūrą, serija TP Nr. (duomenys neskelbtini), išrašė ji, tačiau nepasirašė, kadangi berods nuo spalio 29 iki lapkričio 9 turėjo nedarbingumą (karantinavosi). Vadinasi, šią PVM sąskaitą-faktūrą turėjo išrašyti tik atėjus po nedarbingumo į darbą, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 2 d. papildomai liudytoja apklausta R. S. parodė, kad pirmos apklausos metu davė melagingus parodymus, nes išsigando atsakomybės, bijojo ir ką pasakys direktorius G. Š., kurio prašymu ir išrašė 2020-11-05 PVM sąskaitą-faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. atbuline data. Tikrai nepamena, kurią tiksliai 2021 metų sausio mėnesio dieną šią sąskaitą - faktūrą ji išrašė atbuline data, tačiau jei PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėnesį pateikė VMI 2021 m. sausio 21 d., vadinasi tą dieną ir išrašė. 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą - faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) jos G. Š. prašė išrašyti kažkodėl 2020 m. lapkričio mėnesį. Jai neatrodė, kad ji kažkuo labai nusikalto išrašydama tą sąskaitą - faktūrą atbuline data, juolab, kad iš karto ją pateikė VMI, patikslindama PVM deklaraciją, PVM pagal ją iš karto įmonė sumokėjo. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja R. S. parodė, kad: ,,sąskaitą direktorius išrašė, o aš tik į apskaitą įtraukiau. Man per vėlai paduota, kad įtraukčiau į apskaitą, bet aš įtraukiau tada kaip man ji buvo paduota. Negaliu pasakyti datos, kada ją įtraukiau į apskaitą, o sąskaita galimai išrašyta lapkričio mėn. Tyrimo metu sakiau, kad sąskaitą aš išrašiau atgaline data, o taip pasakiau, nes susijaudinau, išsigandau. Sąskaitą aš gavau iš direktoriaus, aš jos neišrašiau, pasakiau, kad atbuline tvarka įtraukti negaliu, bet įtraukiau nes ten dar buvo laisva vieta. Išrašyta sąskaita galimai lapkričio mėn., o paduota man kitų metų sausio mėn. 21 d. Dirbu vieną dieną per savaitę, ketvirtadieniais, (sausio 21 d. - ketvirtadienis) Atliktų darbų aktus man pateikia ir aš išrašau sąskaitas, daugiausia yra pavedimai daromi, bet būna ir grynais pinigais. Nebuvo nei karto, kad sąskaitą paprašė įtraukti po kelių mėn., ten dirbau apie 2 metus. Atsirado vieta sąskaitai įtraukti, nes buvo atvejis kaip buvo vienam asmeniui išrašytos dvi sąskaitos, o vėliau jis paprašė, kad ji viena būtų, o dabar dėl laiko tikslaus - neatsimenu. Toks atvejis pirmas buvo, kad vieta atsilaisvino sąskaitai įtraukti. Tą dieną panaikinta viena sąskaita lapkričio mėn., aš ją perrašiau į vieną, klientui netiko dvi sąskaitos, todėl panaikinau vieną. Sąskaitą man padavė sausio mėn. Prie šios sąskaitos darbų atlikimo akto nemačiau, paprastai būna aktas su sąskaita“.

6.4. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 24 d. liudytoju apklaustas L. Č. parodė, kad: ,,kaip ir sakė minėtam asmeniui telefonu, taip ir šiuo metu nori pakartoti, kad jis tikrai nepamena, kad tas asmuo jam būtų padavęs 4000 eurų grynais, kuriuos turėjo paduoti G. Š.. Jis negali nei paneigti, nei patvirtinti šio fakto, kadangi tikrai neatsimena. Jam tikrai dažnai perduoda pinigus tokiu būdu asmenys, todėl gali būti, kad tiesiog to fakto nesureikšmino. Tačiau nori pabrėžti, kad yra jau seniai įvedęs tokią taisyklę, kad jei reikia paimti iš kažko pinigus ir juos kažkam perduoti, tai jie turi susitarti prieš tai tarpusavyje ir jam perduoti voką. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas L. Č. parodė, kad jeigu būna kokie dokumentai tai jie būna viduje transporto priemonės. Man nedavė žmogus 4000 eurų. Mes pinigų nevežiojam, neimu grynų pinigų. Aš pinigų neėmiau į rankas ir jeigu būtų man davęs, būčiau neėmęs. Įmonė kaltinamojo už tą traktoriaus vežimą man sumokėjo, už kitus atvejus nėra pilnai atsiskaitę, man daro pavedimus. Parodymai užfiksuoti, kad aš neatsimenu ar ėmiau pinigus nežinau, gal ir teisingai ji parašė. Atsimenu, kad niekas man jokių pinigų nedavė. Aš neimu į rankas grynų pinigų, jie būna voke, todėl aš jų nei skaičiuoju, nei atsimenu ar jie duoti buvo“.

6.5. Prokuroro teigimu, G. Š., R. S. ir L. Č. parodymai turėtų būti vertinti kritiškai, kadangi jie nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems surinktiems bylos duomenims, t. y. garso įrašui, kuriame telefoninio pokalbio metu G. Š. pats pasako, kad kaina buvo suderinta apie keturis tūkstančius eurų, kad vairuotojas už transportavimą pasiėmė atskirai, todėl gavosi tokia suma, kad nukentėjusysis pats norėjo „be sąskaitos“ ir pan.

6.6. Prokuroras akcentuoja, kad FNTT specialistės išvadoje dėl atlikto UAB „T. P.“ ūkinės finansinės veikos tyrimo nurodyta, kad bendrovės „T. P.“ išrašyta 2020-11-05 PVM sąskaita faktūra TP Nr. (duomenys neskelbtini) į 2020 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įtraukta 2021-01-21 (tikslinant 2020 m. lapkričio mėn. deklaraciją), apskaičiuotas mokėtinas PVM. Prieš tai bendrovė „T. P.“ PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. VMI teikė 4 kartus (2020-12-17, 2020-12-17, 2020-12-18, 2020-12-18), kurių metu minėta PVM sąskaita faktūra nedeklaruota. Kadangi nustatyta, jog 2020 m. gruodžio mėn. UAB „T. P.“ PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. VMI teikė (tikslino) 4 kartus ir 2020-11-05 PVM sąskaita faktūra TP Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo įtraukta, tai taip pat patvirtina nustatytą aplinkybę, kad minėta PVM sąskaita buvo išrašyta 2021 m. sausio mėn., žymiai didesnei sumai, nei buvo sutarta ir sumokėta.

6.7. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad specialistė J. P. pateikė paaiškinimą, kuriame pateikė atsakymą į pastarajai užduotą klausimą: jei ikiteisminio tyrimo metu išaiškėtų ir būtų nustatyta, kad kaip nurodė V. K. 4000 Eur buvo perduoti MB „D.“ direktoriui L. Č. (atvežusiam traktorių), o L. Č. juos perdavė UAB „T. P.“, tokiu atveju bendrovė „T. P.“ gautiems 4 000 Eur neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (Kasos pajamų orderiu ar Pinigų priėmimo kvitu) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neteisingai apskaitė V. K. įsiskolinimą bendrovei, tuo nesilaikė BAĮ (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to iš dalies nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Haroldas Mulevičius, nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas advokatas R. G. prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis G. Š. ir jo gynėjas advokatas V. P. prašė apeliacinius skundus atmesti.

8. Nukentėjusiojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunde nesutinkama dėl G. Š. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei byloje esančių įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

11. G. Š. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, G. Š. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo išteisino tuo pagrindu, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis sąmoningais veiksmais nukentėjusio neklaidino, jam nebuvo apsunkinta galimybė kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, tačiau jis net nebandė ginti savo pažeistų teisių, pareikšdami civilinį ieškinį. Aplinkybė, kad nukentėjęs V. K. ir kaltinamasis G. Š. dėl remonto darbų atlikimo susitarė žodžiu, rašytinės sutarties nesudarė, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl to nukentėjusio teisių gynyba civiline tvarka buvo apsunkinta, nes pats nukentėjęs sutiko su tokia sutarties forma. Apylinkės teismo vertinimu, nenustatyta, kad G. Š. tyčia, neteisėtai panaudojo pinigus savo interesais, t. y. juos pasisavino ir atliko veiksmus, kurie būtų lėmę iš esmės apsunkintą bendrovės ir nukentėjusio V. K. teisių gynimą civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių dokumentų, išskyrus nukentėjusio V. K. ir liudytojo J. K. parodymus, kurie patvirtintų pinigų sumokėjimo faktą. Iš telefoninio pokalbio tarp G. Š. ir J. K. matyti, kad jame aptarinėjami traktoriaus remonto darbai, jų vertė, tačiau neįvardinamas pinigų perdavimo faktas. Liudytojas L. Č. teigė, kad 4000 Eur jam niekas nesumokėjo, todėl šių pinigų jis neperdavė G. Š.. Nustatyta, kad dokumentų dėl remonto darbų atlikimo ir priėmimo niekas nesurašė. Jokių finansinių operacijų, iš kurių būtų galima matyti, kokios pinigų sumos buvo sumokėtos už atliktus darbus ar įsigytą įrangą, tarp kaltinamojo ir nukentėjusio nenustatyta. Vertindamas G. Š. veiksmus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste, apylinkės teismas pažymėjo, kad UAB „T. P.“ išrašyta 2020-11-05 PVM sąskaita faktūra TP Nr. (duomenys neskelbtini) į 2020 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įtraukta 2021-01-21 (tikslinant 2020 m. lapkričio mėn. deklaraciją), apskaičiuotas mokėtinas PVM, todėl konstatuotina, kad dėl šios veikos jokia reali grėsmė BK 222 straipsnyje saugomiems teisiniams gėriams nekilo.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinių skundų argumentais, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. Š. išteisinimo pagal 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikiant kaltinamojo parodymams, liudytojo L. Č. parodymams, ignoruojant kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl G. Š. kaltės. Dėl šių aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

13. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pastebėjo, kad kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. atvežė traktorių ir pristatė 2021 m. lapkričio 16 d., o nukentėjusiojo pareiškime nurodoma, kad traktorius buvo atvežtas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kaltinimą palaikantis prokuroras Haroldas Mulevičius paprašė byloje skelbti pertrauką, suteikiant teisę patikslinti kaltinimą. Šis prokuroro prašymas buvo tenkintas ir bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka. Kito 2024 m. sausio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu prokuroras teismui pateikė patikslintą kaltinimą (3 t., b. l. 170-171). Proceso dalyviai neprieštaravo dėl patikslinto kaltinimo prijungimo prie bylos medžiagos, nurodė, kad yra su juo susipažinę, prieštaravimų dėl kaltinimo keitimo nepareiškė.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinusi ištirtus įrodymus, nustatė, kad:

14.1. G. Š., nuo 2020 m. birželio 29 d. būdamas UAB ,,T. P.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), vykdžiusios veiklą (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnį – „Bendrovės vadovas“ 10 dalį, būdamas UAB ,,T. P.“ vadovu ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB ,,T. P.“ priklausantį turtą, t. y. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB ,,T. P.“ direktoriaus G. Š. ir V. K. žodinio susitarimo dėl pastarajam priklausančio traktoriaus „M. F. 3090“ remonto, pagrindu, UAB ,,T. P.“ darbuotojams atlikus traktoriaus remontą bei MB „D.“ direktoriui L. Č. jį 2020 m. lapkričio 16 d. savo transportu grąžinus V. K., adresu (duomenys neskelbtini), kur V. K. jam padavė už traktoriaus remontą 4 000 eurų grynais pinigais, o jis juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė G. Š.. Šis, žinodamas, kad jam perduoti 4000 eurų nepriklauso, gautų pinigų į bendrovės kasą ar į UAB ,,T. P.“ banko sąskaitą neįnešė ir nepateikė lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB ,,T. P.“ priklausantį turtą, tuo padarė UAB ,,T. P.“ 4 000 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

14.2. Be to, jis, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d., būdamas UAB ,,T. P.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti svetimą turtą ir nuslėpti UAB ,,T. P.“ priklausančio turto – 4 000 eurų, gautų iš V. K. už traktoriaus remontą, pasisavinimą, pasikėsino įgyti UAB ,,T. P.“ turtą, t. y. 2021 m. sausio 8 d., elektroniniu paštu gavęs V. K. pretenziją dėl netinkamai atlikto traktoriaus „M. F. 3090“ remonto, žinodamas, kad V. K. UAB ,,T. P.“ už šį remontą jau yra sumokėjęs 4000 eurų grynais pinigais, tačiau būdamas jų neįnešęs į bendrovės kasą ar banko sąskaitą bei nepateikęs lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, pasitelkęs asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką – UAB ,,T. P.“ apskaitos tvarkytoją R. S., 2021 m. sausio 21 d. įmonės veiklos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. S. meluodamas, kad pamiršo V. K. išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, 2020 m. lapkričio 5 d. surašė atliktų darbų aktą, pagal kurį R. S. apskaitai naudojamoje programoje „Būtenta“, vietoje sugadintos PVM sąskaitos-faktūros atgaline data išrašė 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. už traktoriaus „M. F. 3090“ 6155,88 eurų remontą, kurią 2021 m. vasario 1 d. UAB ,,T. P.“ atstovas kartu su reikalavimu sumokėti bendrovei tariamą skolą, pateikė V. K. atstovui elektroniniu paštu, tokiu būdu parengto dokumento pagrindu, panaudodamas apgaulę, sukūrė V. K. neteisėtą prievolę sumokėti 6155,88 eurų bei pasikėsino įmonės UAB ,,T. P.“ naudai įgyti svetimą turtą – V. K. priklausančius pinigus – 6155,88 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. K. 2021 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą dėl UAB ,,T. P.“ dėl G. Š. galimai jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų. Šiais veiksmais G. Š. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

14.3. Be to, jis laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d., būdamas UAB ,,T. P.“ (įm. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 21 d., UAB ,,T. P.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei R. S. nepateikė duomenų apie tai, kad gautų iš V. K. už UAB ,,T. P.“ suteiktas paslaugas – atliktą traktoriaus „M. F. 3090“ remontą, 4000 eurų grynais pinigais, neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (Kasos pajamų orderiu ar Pinigų priėmimo kvitu) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neteisingai apskaitė V. K. įsiskolinimą bendrovei, taip pažeidė BAĮ Nr. IX 574 (redakcija nuo 2019-07-27 iki 2022-04-30):

– 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

– 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”,

- 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,T. P.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 21 d. Šiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

15. Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė: nukentėjusiojo V. K. parodymais, liudytojų L. Č., J. K., R. S., M. G. parodymais, 2021 m. vasario 15 d. pareiškimu (1 t., b. l. 4-23), daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 129-131), kitų objektų apžiūros protokolais (2 t., b. l. 83-85; 1 t., b. l. 110-115), elektroniniu paštu gautais duomenimis apie pokalbių išklotines (1 t., b. l. 133, 135), specialisto išvada (2 t., b. l. 11-24), specialistės J. P. paaiškinimų protokolu (2 t., b. l. 66-69), akistatos protokolu (2 t., b. l. 131-137).

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

16. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. Š. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo ginčas dėl atsiskaitymo už traktoriaus remontą, darbų kokybės, todėl jis vertintinas tik kaip civilinis ginčas. Be to, nenustatyta, kad G. Š. būtų atlikęs sąmoningus pinigų pasisavinimo veiksmus, kad iš anksto būtų atlikęs veiksmus, apsunkinančius bendrovės pažeistų teisių gynybą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka.

17. BK 183 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė yra numatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad objektyviai turto pasisavinimas suprantamas kaip neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-387/2023).

18. Išteisintasis G. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad dirbo UAB ,,T. P.“ serviso vadovu. Buvo samdomas direktorius. Įmonės veikla - sunkiosios technikos remontas. Įmonėje dirbo apie 8 žmonės, buhaltere dirbo R. S.. K. kreipėsi į jį telefonu, kad turi sugedusią techniką, defektus, susakė ką reikia padaryti. Konkretaus nieko nesitarė, esmė buvo pristatyti traktorių į servisą. Traktorius buvo atvežtas tralu. Tuomet su M. G. apžiūrėjo traktorių ir nustatė gedimus. Vėliau su K. telefonu derino ką reikia remontuoti, nes tų gedimų kas savaitę vis daugėjo. Kaina buvo derinama telefonu, prieš traktoriaus pristatymą. Sutvarkius traktorių, buvo paskambinta ir pasakyta, kad jis bus pristatytas atgal. L. paėmė traktorių ir nuvežė nukentėjusiajam. Apmokėjimas turėjo būti padarytas pavedimu, gavus sąskaitą, kuri buvo įdėta į traktorių. Sąskaita buvo išrašyta apie 6200 eurų sumai lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliai neatsimena. Sąmata sudaryta buvo preliminari, ją siuntė nukentėjusiojo sūnui. Už traktoriaus nuvežimą padarė įmonė atsiskaitymą gale mėnesio. Po kiek laiko paskambino nukentėjusiojo sūnus ir paprašė sąmatos. Vėliau įmonė gavo pretenziją, į ją atsakė, o vėliau tyrėja pasikvietė. Sąskaitą išrašė jis, nes buhalterė tuo metu kelias savaites turėjo nedarbingumą. Prieš atiduodant sutaisytą mašiną, pinigų neima, būdavo laukia pinigų. Neatsimena kada sąskaitą atidavė buhalterei, kadangi padeda ant jos stalo, ji grįžusi sutvarko, galimai ji paėmė sąskaitą tą pačią dieną. Pradžioje kalba buvo apie 3000 eurų, bet dar to traktoriaus nematė. Elektroniniu paštu nukentėjusiojo sūnui sąmata išsiųsta buvo 2021 m. sausio mėn. 8 ar 7 dieną. Įrašyto pokalbio metu buvo neblaivus, tą dieną darbe nebuvo. Dėl to įrašo tyrėja grasino, sakė, kad prisipažintų, nes uždarys įmonę. Kai išrašo sąskaitas ir mato tuščią vietą, įrašo sekantį sekos numerį. Dėl siurblio įdėjimo į traktorių paaiškino, kad kalba buvo, nukentėjusysis nenurodė kokios firmos reikia dėti. Įmonė pirko naują siurblį. Skiriasi siurblių pavadinimai, bet jie toje pačioje įmonėje gaminami, kaina realiai nesiskiria. Po remonto traktorių testavo, jis ir meistrai važiavo, nuotraukos buvo, kad jis išvarytas kieme, darbų procesą siuntė taip pat. K. sūnus pokalbio metu neprisistatė. Kalbėjo tik tam, kad kalbėti, daug tokių skambinančių asmenų, kurie sako ,,labas, aš nuo kažko“. Pokalbio metu nepamena ar buvo kalba apie kainą. Yra buvę, kad smulkūs remontai atlyginami grynais pinigais, bet tada jie būdami įdėti į sąskaitą. Taip būdavo tik tada, kai kitų galimybių atvykus į vietą nebuvo atsiskaityti.

19. Nors G. Š. neigė pasisavinęs jo žinioje buvusį svetimą UAB ,,T. P.“ priklausantį turtą – iš L. Č. gautus 4 000 Eur, kuriuos perdavė nukentėjusysis V. K., tačiau tokį jo aiškinimą paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo V. K. parodymai, nukentėjusiojo pareiškime užfiksuoti duomenys, liudytojų J. K., N. J. parodymai, byloje esantis pokalbio telefonu garso įrašas, kitų objektų apžiūros protokolai (2 t., b. l. 83-85; 1 t., b. l. 110-115), V. K. telefono numerio išklotinės (1 t., b. l. 133, 135).

20. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad nupirko nevairuojantį traktorių. Nusprendė jį remontuoti, todėl kreipėsi pagal skelbimą į UAB ,,T. P.“ direktorių 2020 m. vasarą, gal liepos mėn. Remonto darbų kaina buvo apie du tūkstančius, o vėliau ji kilo. Viskas buvo iki lapkričio mėn. pabaigos. Nukentėjusiajam iš pradžių buvo pasakyta, kad reikės mokėti 3600 eurų už remontą. Paimti traktorių remontui atvyko vienas žmogus, o po remonto – parvežė kitas žmogus. Traktorių atvežęs asmuo sakė reikia sumokėti 4000 Eur už traktoriaus remontą. 4000 Eur padavė traktorių atvežusiam asmeniui, norėjo pasirašyti kvitą dėl pinigų perdavimo, tačiau šis atsakė, kad kvitų neišrašinėja, gali išrašyti tik atvežimo dokumentus, o direktorius atsiųs viską el. paštu. Pinigus iš sąskaitos nukentėjusysis išsiėmė per kelis kartus. Traktoriaus jam įmonė nesuremontavo, niekas nebuvo padaryta, buvo tos pačios bėdos. Su įmone buvo suderinta, kad bus pakeistas traktoriaus siurblys už 600-700 eurų, bet traktorius grįžo lygiai su tuo pačiu siurbliu. Po traktoriaus grąžinimo, su įmonės darbuotojais nepavyko susitarti ar pakalbėti. Apie tai pasakė sūnui ir šis paskambino direktoriui, kažką kalbėjo. Po kiek laiko gavo raštą, kad pinigų nesumokėjo ir neva yra 6000 eurų skoloje. Pretenziją iš įmonės gavo tik po to, kai pats pretenziją nusiuntė. Kreipėsi į advokatą, jautėsi apgautas.

21. Pirmosios instancijos teisme apklaustas J. K. parodė, kad nusipirko traktorių, bet perrašė tėvui. Traktorius su technikiniu buvo ir važiuojantis, o tėvas pradėjo važiuoti ir pasakė, kad negerai kažkas. Tėvas susirado mechanikus, kurie suremontuos traktorių. Praėjus vienam ar pusantro mėnesio, grįžo į Lietuvą iš užsienio ir jam tėtis pasakė, kad traktorių remontuojanti įmonė neduoda žinių. Tada liudytojas pats paskambino, galimai pats Š. atsiliepė su juo aptarė ką reikia daryti. Š. pasakė ką reikia daryti, liudytojas atsakė, kad viską keistų, reikia dėti geras detalias originalias. Taip pat pasakė, kad darbų kaina negali viršyti 2 000 eurų. Jam telefonu atsakė, kad bus gerai, nes sąmata yra 1700-1800 eurų. Praėjo kuris laikas ir tėvas pasakė, kad dar nėra jokių žinių. Pasakė tėvui, kad įmonė turi atsiųsti nuotraukas, reikia klausti, ar dar tvarko traktorių. Tėvui atsiuntė nuotraukas, iš kurių matėsi, kad tvarko tą traktorių, jis išardytas. Po dar kurio laiko tėvas pasakė, kad remonto kaina didėja. Tėvukas pasakė, kad dar paprašė kažką pataisyti. Kaina pradėjo kilti ir išaugo virš 3 500 eurų. Tėvas jam po kiek laiko pasakė, kad vairuotojas atvyko ir jokių dokumentų nedavė, nes jis neva tik vairuotojas. Atvežė traktorių, kuris ir toliau nevažiavo, tėvas pasakė, kad padavė grynais 4000 eurų. Traktorius netvarkytas buvo, bandoma dažyti. Antrą dieną išvažiavo jis į laukus ir viskas buvo tas pats, o pinigai dideli sumokėti. Tėvas sakė, kad bandė susisiekti su įmone, tačiau nesėkmingai, jokių duomenų į el. paštą neatsiuntė. Tada nusprendė vėl paskambinti Š., kuris telefonu pasakė, kad į el. paštą atsiųs visą informaciją apie tai, kas buvo daryta ir keista, bet iki šiol nieko nėra padaryta. Kai antrą kartą skambino Š., telefoninį pokalbį įrašė. Traktorius tuo metu jau buvo atiduotas. Pasakė telefonu, kad tėvukas atidavė pinigus vairuotojui, o traktorius nevažiuoja. Š. neneigė, kad pinigus vairuotojas paėmė, to fakto per du kartus užklausus nepaneigė. Kiek kalbėjo su tėvu, šis pasakė, kad jį įmonė pradėjo ignoruoti ir užblokavo jo numerį. Kad traktorius nevažiuoja ir netaisytas, tėvas nustatė nuvažiavęs pas kaimyną, kuris nustatė, kad net tepalai nekeista, šlangos senos.

22. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. Č. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, bendradarbiavo su juo. Turi mažą pervežimo įmonę. Patvirtino, kad vežė traktorių nukentėjusiajam. Š. jį pasamdė, paskambino ir pasakė, kad reikia traktorių pasiimti ir vėliau atgal pristatyti. Jeigu būna kokie dokumentai, tai jie būna viduje transporto priemonės. Jam nedavė nukentėjusysis 4000 eurų. Iš pradžių jam buvo pretenzijos, kad blogai nudažyta ir blogos lempos. Pasakė, kad tik atvežė traktorių ir jo darbas tuo pasibaigė. Grynų pinigų neima. Tyrėja jį laikė 3 val., grasino, kad uždarys į kalėjimą, todėl pasakė, kad neatsimena, ar paėmė pinigus. Kaltinamojo įmonė už tą traktoriaus vežimą sumokėjo, o už kitus atvejus - nėra pilnai atsiskaitę. Pagarsinus dalį parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino ir paaiškino, kad tyrėja kalbėjo prie jo garsiakalbiu su nukentėjusiuoju. Šis nurodė, kad pasiėmė traktorių senas žmogus, o atvežė jaunas su barzda. Nurodė niekada neturėjęs barzdos. Nukentėjusysis sakė, kad mašina su reklamomis buvo, o liudytojo be jų ir geltonos spalvos. Kokią sumą gavo už traktoriaus vežimą, neatsimena. Žodžiu buvo sutarta, kiek bus pinigų už atvežimą ir per mėnesį viena sąskaita išrašoma. Už atvežimą galėjo būti 350-400 eurų. Galimai traktoriuje palikta buvo sąmata ir sąskaita-faktūra, bet to nematė. Kai įdeda į priemonę dokumentus, jo apie tai neinformuoja. Už šį vežimą konkrečios sąskaitos neteikė, teikė bendrą faktūrą už mėnesį. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, liudytojas L. Č. parodė, kad su G. Š. buvo partneriai. Teigė, kad nuvežė ir parvežė traktorių. K. pinigų jam nedavė. Nebūdavo taip, kad užsakovas jam perduotų pinigus ir juos atvežtų Š.. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis paaiškino, kad dėl atvejų, kai gaudavo pinigus iš užsakovo, niekad Š. pinigų neveždavo, nes jie sumokėdavo pavedimu. Retai kada būdavo, kad imdavo pinigus iš užsakovų. Tada buvo Covid‘as, tad tų pinigų net nenorėjo skaičiuoti. Jį apklaususi moteris labai norėjo, kad jis pasakytų, kad ėmė pinigus. Ji grasino, kad uždarys ar kažką padarys. Tam ponui atvežė traktorių. Jau nukraunant, jis aiškino, kad traktorius blogai nudažytas ir panašiai.

23. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs įmonės ,,T. P.“ direktorius. Įmonėje liudytojas dirbo iki lapkričio mėn. sunkiosios technikos remontininku. Dėl traktoriaus remonto darbų derino G. Š.. Su juo aptarė ką reikia daryti. Dažymas buvo, suvirinimas, aptarnavimas, elektros kažkas, gal žibintai, siurblį reikėjo tvarkyti. Atlikus darbus, surašomas aktas, jį surašė direktorius. Liudytojas dažė kelias detales, keistos aušinimo žarnos, pilnas buvo aptarnavimas, tepalai keisti ir filtrai. Stiklus klijavo, padėjo net palaikyti. Visi darbai turėjo būti atlikti, visada surašomas aktas, užsakymo forma surašoma. Šį traktorių atsiminė, nes buvo atvejis įsimintinas, direktorius sakė, kad klientas nepatenkintas. Traktorius buvo juodai raudonas „Masley Fergusson“.

24. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja N. J. parodė, kad ji apklausė liudytoją L. Č.. Jis teigė, kad neatsimena, kaip pasityčiodamas sakė: „neatsimenu, bet ką jūs man padarysit“. Jis ne kaip į apklausą atėjo nusiteikęs, matėsi, kad gal ir atsimena, bet specialiai nesako. Pati apklausa kai įvyko, ar buvo spaudžiamas į kampą - tikrai nieko tokio nebuvo, buvo pandemija, buvo dar reikalavimas sėdėti per atstumą. Liudytojas L. Č. atėjo ne kaip į apklausą, jis šaipėsi, kraipėsi, atrodo, kad atėjo kaip į pasimatymą. Jis nusiteikęs buvo, kad nieko nesakys, bet paskui po trupučiuką davė parodymus, skaitė ne vieną kartą protokolą, pasirašė. Š. iš pradžių kaip specialųjį liudytoją apsiklausė, jis nieko apie pinigus neaiškino, sakė, kad jam neperdavė Č.. Apklausinėjant kaltinamąjį, daugiau advokatas kalbėjo, labai kišosi. Liudytoja S. buvo apklausta, ji buhalterė, keitėsi jos parodymai, verkė. Pirmą kartą apklausiant, tyrėja dar neturėjo specialisto išvados. Ta apklausa tokia buvo, ką sakė, tą ir rašė. R. S. pradžioje teigė, kad tą dieną išrašė sąskaitą. Paskui, kai gavo specialisto išvadą, viskas aišku buvo, nuoseklumas buvo aiškus. Toje išvadoje buvo, kad daug kartų taisyta, buvo įkėlimas į sistemą, aišku buvo, kad po Naujų metų sąskaita įkelta - 21 dieną, kai pateikė K. advokatas pretenziją. Pasikvietus pakartotinai liudyti R. S., ji verkė, bijojo, kad ją išmes iš darbo, sakė: „jūs nežinot kam ta įmonė priklauso“. Sužinojus kokie yra įmonės akcininkai, pamačius jų pavardes, kurias susivedė į ,,Google“ - tai nuolat nusikalstamas veikas atliekantys asmens. Liudytoja R. S. gal bijojo tų akcininkų. Kai dėl civilinio ieškinio pradėjo gilintis, pasiskambino R. S., kuri drebėjo, verkė, bet vėliau buvo visiškai pasikeitusi - kalbėjo kitaip, A. klausimai jai buvo užduoti. Tie klausimai tokie buvo, kad ar ji sumaišė kada sukėlė duomenis į sistemą. Ta sąskaita buvo suklastota, jau po skambučio viskas nuosekliai susidėliojo. Sąskaitos pagrindu ir vyko sukčiavimas. Iš nukentėjusiojo gavo informaciją, kad perduoti pinigai, sąskaita neišrašyta. Nukentėjusysis papasakojo, kad perdavė vairuotojui Č., kad gavo pinigus kaltinamasis. Iš įrašo neneigė, kad gavo pinigus. Č. neneigė to. Kaltinamasis neigė, bet liudytojai iš garso įrašo aišku, kad gavo tuos pinigus. A. sakė, kad girtas kalbėjo per tą garso įrašą.

25. 2021 m. vasario 15 d. pareiškime V. K. pranešė apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį jis internete surado UAB „T. P.“ bendrovę, kuri atlieka žemės ūkio technikos remonto darbus. Jis su įmonės vadovu G. Š. telefonu sutarė dėl traktoriaus „M. F.“ remonto už 3500 eurų. Pradėjus remonto darbus, direktorius G. Š. informavo, kad darbų kaina kinta ir bendra darbų kaina bus 4000 eurų įskaitant visus mokesčius. Traktorius po remonto buvo grąžintas, tačiau paaiškėjo, kad dalis telefonu aptartų kapitalinio remonto darbų nebuvo padaryta visai arba padaryta nekokybiškai. Pinigus už traktoriaus remontą V. K. padavė grynais traktorių jam atvežusiam asmeniui. Jokių dokumentų jam traktorių atvežęs asmuo neperdavė, tik pasakė, kad dokumentus (pinigų priėmimo kvitą, remonto metu pakeistų dalių sąskaitas) vėliau atsiųs bendrovės vadovas G. Š.. Kai V. K. jokių dokumentų negavo, o nustatė, kad traktorius suremontuotas nekokybiškai, jis 2021-01-08 bendrovei pateikė pretenziją dėl netinkamai atlikto traktoriaus kapitalinio remonto, po ko 2021-02-01 gavo bendrovės „T. P.“ atstovo advokato Ž. A. raštą su reikalavimu sumokėti bendrovei 6155,88 eurų už neva atliktą traktoriaus remontą. Kartu su raštu buvo atsiųsti dokumentai: PVM sąskaita-faktūra, 2020-08-20 užsakymas, atliktų darbų sąmata. Mano, kad G. Š. veikdamas bendrovės vardu ir siekdamas išvengti galimos tiek civilinės, tiek ir baudžiamosios atsakomybės, gavęs jo atstovo pretenziją dėl darbų kokybės ir prašymą grąžinti dalį sumokėtų pinigų už nekokybišką remontą, atgaline data surašė aukščiau paminėtus dokumentus. Šios aplinkybės ir tas faktas, kad jam keliamas neteisėtas ir nepagrįstas turtinio pobūdžio reikalavimas sumokėti 6155,88 eurų, leidžia manyti, kad iš jo 2020-11-16 gauti 4000 eurų, nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitą. Tokie UAB „T. P.“ veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta prašo pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „T. P.“ ir G. Š. atžvilgiu dėl galimų padarytų nusikalstamų veikų, t. y. dokumento klastojimo ir suklastoto panaudojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis), siekiant apgaulės būdu užvaldyti svetimą, t. y. jo turtą (BK 182 straipsnio 1 dalis), apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) (1 t., b. l. 4-23).

26. 2022 m. kovo 25 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2021 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu iš A. K. (el. paštas (duomenys neskelbtini)) gautas garso įrašas, 6 min. 31 s. trukmės. Paleidus garso įrašą, girdimas dviejų asmenų pokalbis. Abu garso įraše girdimi balsai yra vyriški. Skambinantysis apžiūros metu yra vadinamas ,,A“, o kitas pokalbyje dalyvaujantys asmuo – ,,B“. Garso įraše girdimas toks asmenų pokalbis:

A: Norėjau čia pasiklausti, tiksliau pasiteirauti, kas čia per gavosi su mano tėvuko traktorium, tik tai man pasakė, jo prieš porą dienų pasakė, kad ta prasme ten nu jūs nieko nesutvarkėt. Siurbliukas ne tas įdėtas, kur ,,Bosch’as“ buvo žadėtas, ir man jūs sakėt, ir tėvukui sakėt, ir neveikia svarbiausia, jis pavažiavo pusę valandos ten su tuo traktorium ir viskas, ir atsisakė visas vairas, dar kažkas ten, nu nuvažiavo pas meistriuką, pradėjo žiūrėt ir išėmė tą siurblį, kur jūs keitėt, ten pasirodo kažkoks lenkiškas įdėtas. O jūs sakėt ,,Bosch’ą“ už šešis ar septynis šimtus dėsit.

B: Žinokit aš, aš nežinau kodėl jis ten, aš galiu pasidomėti, žinau, kad naują atsiuntė ir naują įdėjo.

A: Bet jūs turėjot, sakėt kad dėsit tą ,,Boschą“, brangiai. Mes dar tarėmės tą dalyką visą ir Jūs pasakėt šeši šimtai ar septyni šimtai eurų kainavo. Iš viso paėmėt keturias štukas, o tas traktorius nevažiuojantis, net šviesos nedega. Kaip taip gali būt.

B: Šiaip tai nežinau, jis viskas pilnai, kaip nuvarė, viskas pasiėmė, viskas veikė tuo metu ir pas mus veikė, tai žinai, tai. O dėl siurbliuko aš nežinau, aš galiu dėl siurblio tai, ką reikia, o kas ten jam blogai, nes reikia garantiniui duot žinai, kad tas siurbliukas.

A: Jo, tai sakė jokio dokumento, sakėt dokumentus duosit ir ką keitėt, ką nedarėt, kokius tepalus keitėt. Dabar tėvukas nieko vapšė nežino, ta prasme kokie tepalai keisti, kokie filtrai keisti, kas daryta, kas nedaryta, tik sakė atvažiavo vairuotojas, pasakė, kad keturis tūkstančius paduot jum, padavė keturis tūkstančius ir viskas, nei popierių, nei faktūrų, nei nieko, ką keitėt, ką darėt ir.

B: Tai vienas dalykas, kad jis be sąskaitos norėjo.

A: Ką šnekėjot, ką sąskaitos, ta prasme gal dalinai, gal dar kažkas, bet ne viską, o jūs sakėt ta prasme trys tūkstančiai šeši šimtai bus, viskas už darbą, sako atvažiavo vairuotojas, pasakė keturi tūkstančiai.

B: Ne, tai jam buvo iš karto mes tarėmės, kad bus kažkas link keturių, nes ir žodžiu vairuotojas už transportavimą sau atsidėjo, mum parašė, kad už pats vairuotojas už transportavimą pasiėmė atskirai, todėl gavosi tokia suma.

A: Tai nežinau, čia kosmosas realiai, nežinau, reikia dar tėvukui skambint paklaust, bet pagal jo pasakymą tai jūs realiai ten nieko nepadarėt.

B: Nu, nežinau, pilnai atrestauruotas, išvirintas, perdažytas, čia vien darbai realiai, vien tokie darbai, čia ir taip labai kaina, nežinau. Pakeistas (tekstas nesuprantamas), aš nežinau, tenais viskas, elektra.

A: Kokie ten.

B: Šlaunys pakeistos, tiksliau sutvarkytos, kad veiktų, visa hidraulika, nu tai aš nežinau čionai, man tai irgi čia tokie.

A: Ta prasme, kurie čia tos šlaunys, galinės tipo jūs tvarkėt, darėt kažką, ar.

B: Nu taigi visiškai nefunkcionavo, buvo išpuvusios, ir žodžiu ir neveikė patys visi mygtukai, niekas ten, visiškai niekas neveikė tam traktoriui.

A: Tai kad ir dabar sakė ten, kažkuris mygtukas neveikia ten, palėtintas, pagreitintas, kaip ten skaitosi. Išvis net nereaguoja tas mygtukas. Šviesos sakė irgi net neveikia. Tai vat.

B: Nu nežinau, viskas ten nufilmuota, kad veikia, viskas nusiųsta, tai kaip neveikia. Nu tai.

A: Nu nežinau, man tai tėvukas taigi pasakė.

B: Nu nežinau.

A: Tai koks jam tikslas to, kad meluot, žinot, sakyt.

B: Ne, tai žinai, gal koks saugiklis perdegė žmogui, irgi, bet gi pas mus viskas tai veikė, tikrinom, žinai. Ir nufilmavom, dar nusiųsta yra jam, kaip šviečia, kaip dega.

A: Nu supratau.

B: Žinai, nei čia kažkas žinai nori apgaudinėt, nei nieko, žinai čia.

A: Bet ta prasme vis tiek jūs sakėt, kad užrašysit taigi ant popieriaus ką keitėt, ką darėt. Dabar jis net nežino ką daryt.

B: Matai ten pas mus.

A: Antifrizas sako.

B: Tas kur dirbo vadyboj, žinai vadybininku, kur jis viską viską kuravo, jis jau kaip ir nebedirba čia pas mus, žinai, aš jį atleidau tą žmogų, ir aš nelabai žinai sakau, ten jis turėjo viską susiųsti, jis man sakė, pasakė, kad viską susiųs, viskas bus susiųsta, bet pasirodo, kad jis ten nieko nepadarė, žinai, ir nieko neįdavė tų popierių. Aš už panašius dalykus, dėl to, kad jis ten labai nekonkretus ir ten viską, nu sugadino vardą, aš jį atleidau, tai žinai, tai. Aš ten galiu viską iškuist tuos popierius, žinai tenais, ir permest pačiam ten į paštą ar ką, galiu žinai padaryt.

A: Ne nu čia tokie būtina. Nes sakė antifrizas irgi nekeistas, nes tas kitas kur tikrino, ten kažkoks irgi ten pažįstamas ten pusiau mechanikas, pradėjo žiūrėt, sakė siurbliukas net ne tas įdėtas, antifrizas sako nekeistas, ten kažkoks marmalas sako supiltas. Sako tepalai nežinau, sako sunku pasakyt, sako į motorą neįlysi. Lygtai nekeisti ten tepalai.

B: Ne, čia žinai, čia kad viskas nekeista, čia net negali būt net kalbų, žinai.

A: Tai vat, ir nu.

B: Čia žinai, kad nekeista sakau kalbų būt negali, viskas ten keista, ir viską užsakinėjau ir keitė tikrai žinai, pats mačiau kaip ten pylė, čia net, ir hidraulika.

A: Nu nežinau.

B: Ir visi filtrai užsakyti ir keisti. Nu tai čia.

A: Tai va taprasme, bent jau tada atsiųskit tuos kokius filtrus keitėt.

B: Aš atsiųsiu, jo, kokie filtrai ten, tepalai, atsiųsiu popierius žinai.

A: Kas daryta, kas nedaryta, ta prasme.

B: Jo, man jeigu gali savo kokį nors elektroninį paštą brūkštelk ar parašyk ir tada aš iškuisiu ten, nes aktas tai buvo vis tiek padarytas, kas žinai padaryta.

A: Tai vat ir man ten labai įdomu, nes pinigai tai dideli, keturi tūkstančiai sumokėti ir kas padaryta, žinai.

B: Jo, gerai, nu tai sakau, iškuisiu popierius, tenais bus surašyta.

A: Nu gerai tada, lauksiu per šią savaitę, jeigu galit tada, kas padaryta.

B:Nu tvarkoj.

A: Supratau.

B: Ką.

A: Sakau gal per šią savaitę padarysit.

B: Jo, jo, tai tvarkoj, sakau aš dabar ne vietoj, bet rytoj va būsiu ofise ir žodžiu ir tada viską galėsiu sužiūrėt žinai normaliai, ir susiųsiu per kur ten.

A: Nu gerai, supratau tada.

B: Gerai.

A: Gerai, ačiū tada jums.

B: Iki.

A: Viso, viso (1 t., b. l. 129-130).

27. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą ir perklausius byloje esantį garso įrašą (1 t., b. l. 129), G. Š. parodė, kad nelabai gali pakomentuoti garso įraše užfiksuotą frazę ,,jo, gerai“. Nepaneigė dėl pinigų perdavimo, nes tą dieną buvo neblaivus, nesukonkretino kas skambina, nes asmuo neprisistatė. Iš bendros eigos, kad skambina klientas, bandė tą pokalbį užtęsti, pabaigti. Patvirtino žinantis, ką šnekamojoje kalboje reiškia žodis ,,jo“. Dėl teiginio „tai vienas dalykas, kad jis be sąskaitos norėjo“, tai čia turbūt interpretavo, kad pateikti detalių sąskaitos, kokios detalės buvo pirktos iš tiekėjų. Gal ne taip suformulavo.

28. 2022 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti V. K. pateikti banko išrašai, kur nustatyta, kad iš AB „S.“ 1 lapo bei S. banko 1 lapo matyti, kad AB „S.“ banko klientas V. K. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 17 d. išgrynino pinigus tokia tvarka: 2020 m. spalio 14 d. – 700 eurų, 2020 m. spalio 15 d. – 800 eurų, 2020 m. spalio 17 – 500 eurų. S. banko klientas A. K. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. spalio 16 d. išgrynino pinigus tokia tvarka: 2020 m. spalio 15 d. – 1000 eurų ir 600 eurų, 2020 m. spalio 16 d. – 1000 eurų (2 t., b. l. 83-85).

29. 2022 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas MRT Xiaomi Mi Mix 2s, pateiktas 2022 m. kovo 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo J. K., kuriuo nustatyta, kad pažiūrėjus į skambučių istoriją bei suvedus ten numerį (duomenys neskelbtini), ekrane matomi žemyn einantys įrašai: Nežinomas kontaktas, (duomenys neskelbtini), 2021 Sau 06 16:09 Išeinantis: 6m 39sek., 2020 Rgp 25 11:50 Išeinantis:4m 5sek. (foto Nr. 1). Tame pačiame lange paspaudus viršuje dešiname lango kampe esantį praplėtimą, matomas langas, kuriame matyti šie įrašai: „Įrašyti pokalbiai, 221 sausio, (duomenys neskelbtini)“ (foto Nr. 2). Paspaudus ant įrašo, girdimas tas pats įrašas, kuris buvo atsiųstas 2021-02-22 elektroniniu paštu iš A. K. telefono pavadinimu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110-115).

30. Iš el. paštu atsiųstos V. K. priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. 09:23:51, 2020 m. rugpjūčio 21 d. 08:24:06, 13:58:22, 18:24:41 vyko pokalbis su asmeniu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. tel. Nr.), 2020 m. rugpjūčio 20 d. 11:06:41, 2020 m. rugpjūčio 21 d. 08:22:34, 2020 m. lapkričio 16 d. 11:38:19 vyko pokalbiai su asmeniu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (L. Č. tel. Nr.) (1 t., b. l. 133, 135).

31. 2021 m. lapkričio 24 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. P. išvada dėl atlikto UAB „T. P.“ ūkinės finansinės veikos tyrimo nurodyta, kad užduotyje pateiktų faktinių aplinkybių, pateiktų klausimų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos apimtyje prieita prie išvados, kad jeigu pagal liudytojo V. K. parodymus, jis sumokėjo 4000 eurų už suteiktas paslaugas, traktoriaus remontą, tai bendrovėje „T. P.“ pinigų priėmimo kvitas neišrašytas ar neišsaugotas, kasos pajamų orderis neišrašytas ar neišsaugotas, ši ūkinė operacija apskaitos registruose neužregistruota, gauti grynieji pinigai neįnešti į bendrovės kasą. <...> Tyrimo metu, analizuojant buhalterinės apskaitos duomenis, nenustatytas liudytojo V. K. apklausoje nurodytas 4000 eurų sumokėjimas (2 t., b. l. 11-24).

32. Nagrinėjamu atveju, vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, matyti, kad nukentėjusysis V. K. teigė, kad traktorių po atliktų remonto darbų atvežęs asmuo (L. Č.) sakė, kad reikia sumokėti 4 000 Eur už traktoriaus remontą. Nukentėjusysis prašė pinigų perdavimą užfiksuoti dokumentu, tačiau jam buvo atsakyta, kad vairuotojas kvitų neišrašinėja ir gali išrašyti tik atvežimo dokumentus. Nukentėjusysis teigė padavęs traktorių atvežusiam asmeniui 4 000 Eur, kuriuos iš savo banko sąskaitos nuėmė per kelis kartus. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis aiškino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, šios aplinkybės išdėstytos ir nukentėjusiojo 2021 m. vasario 15 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 4-6). Nukentėjusiojo V. K. nurodytą aplinkybę, kad jis už traktoriaus remontą padavė 4000 Eur L. Č., patvirtina byloje esantys netiesioginiai įrodymai – liudytojo J. K. parodymai, byloje esantis garso įrašas, nukentėjusiojo telefoninių pokalbių išklotinės, kitų objektų apžiūros protokolai. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas J. K. patvirtino, kad jam tėvas V. K. sakė perdavęs 4 000 Eur traktorių po remonto pristačiusiam asmeniui, jokių dokumentų tuo metu negavo. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad, jei V. K. sumokėjo už traktoriaus remontą 4000 Eur, UAB ,,T. P.“ pinigų priėmimo kvitas neišrašytas ar neišsaugotas, kasos pajamų orderis neišrašytas ar neišsaugotas, ši ūkinė operacija apskaitos registruose neužregistruota, gauti grynieji pinigai neįnešti į bendrovės kasą. Liudytojas M. G. patvirtino atlikęs ginčo traktoriaus remonto darbus.

33. Tai, kad, V. K. per L. Č. G. Š. už traktoriaus remontą perdavė 4000 eurų, patvirtina byloje esantis garso įrašas, kuriame užfiksuotas J. K. (pokalbyje žymimas ,,A“) ir G. Š. (pokalbyje žymimas ,,B“) pokalbis: <...> A: Bet jūs turėjot, sakėt kad dėsit tą ,,Boschą“, brangiai. Mes dar tarėmės tą dalyką visą ir Jūs pasakėt šeši šimtai ar septyni šimtai eurų kainavo. Iš viso paėmėt keturias štukas, o tas traktorius nevažiuojantis, net šviesos nedega. Kaip taip gali būt. B: Šiaip tai nežinau, jis viskas pilnai, kaip nuvarė, viskas pasiėmė, viskas veikė tuo metu ir pas mus veikė, tai žinai, tai. O dėl siurbliuko aš nežinau, aš galiu dėl siurblio tai, ką reikia, o kas ten jam blogai, nes reikia garantiniui duot žinai, kad tas siurbliukas. A: Jo, tai sakė jokio dokumento, sakėt dokumentus duosit ir ką keitėt, ką nedarėt, kokius tepalus keitėt. Dabar tėvukas nieko vapšė nežino, ta prasme kokie tepalai keisti, kokie filtrai keisti, kas daryta, kas nedaryta, tik sakė atvažiavo vairuotojas, pasakė, kad keturis tūkstančius paduot jum, padavė keturis tūkstančius ir viskas, nei popierių, nei faktūrų, nei nieko, ką keitėt, ką darėt ir. B: Tai vienas dalykas, kad jis be sąskaitos norėjo. A: Ką šnekėjot, ką sąskaitos, ta prasme gal dalinai, gal dar kažkas, bet ne viską, o jūs sakėt ta prasme trys tūkstančiai šeši šimtai bus, viskas už darbą, sako atvažiavo vairuotojas, pasakė keturi tūkstančiai. B: Ne, tai jam buvo iš karto mes tarėmės, kad bus kažkas link keturių, nes ir žodžiu vairuotojas už transportavimą sau atsidėjo, mum parašė, kad už pats vairuotojas už transportavimą pasiėmė atskirai, todėl gavosi tokia suma. <...> A: Tai vat ir man ten labai įdomu, nes pinigai tai dideli, keturi tūkstančiai sumokėti ir kas padaryta, žinai. B: Jo, gerai, nu tai sakau, iškuisiu popierius, tenais bus surašyta (1 t., b. l. 128-131). Iš pokalbio turinio matyti, kad J. K. tris kartus pasakius, kad už remontą buvo sumokėta 4000 eurų, išteisintasis G. Š. šių aplinkybių neneigia, net neužsimena, kad pinigai už traktoriaus remontą nesumokėti, o atvirkščiai, ištarria patvirtinimą „Jo“. Apeliacinės instancijos teisme patvirtino, ką reiškia šnekamojoje kalboje žodis „Jo“. Net gi priešingai – G. Š. pats pasako, kad sutarta remonto darbų suma buvo apie 4000 eurų (,,kažkas link keturių“), o vairuotojas (L. Č.) pasiėmė pinigų sau už transportavimą. Taigi, iš šio telefoninio pokalbio įrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis pinigus už traktoriaus remontą per L. Č. G. Š. buvo perdavęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis pokalbis tarp J. K. ir G. Š. vyko 2021 m. sausio 6 d. (1 t., b. l. 110-115), t. y. dar iki nukentėjusysis kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Išteisintasis G. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teisme neneigė fakto, kad telefonu kalbėjosi su J. K., tačiau nurodė pokalbio metu buvęs neblaivus. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą ir perklausius byloje esantį garso įrašą, G. Š. teigė neneigęs, kad jam buvo sumokėti 4000 Eur, nes tą dieną buvo neblaivus, o įraše užfiksuotos frazės ,,jo, gerai“, negalėjo pakomentuoti, tačiau teigė žinantis šnekamojoje kalboje vartojamo žodžio ,,jo“ (taip) reikšmę. Versiją, kad pokalbio metu G. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, ją laiko gynybine, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi garso įraše užfiksuotas pokalbis yra rišlus, išteisintasis logiškai dėsto mintis, rišliai atsakinėja į klausimus, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad pokalbio metu G. Š. galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio.

34. Teismo vidinį įsitikinimą, kad G. Š. pasisavino iš V. K. gautus 4 000 Eur, sustiprina ir kiti netiesioginiai įrodymai. 2022 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad V. K. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 17 d. išgrynino 2 000 Eur, o A. K. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. spalio 16 d. – 2 600 Eur (2 t., b. l. 83-85). 2022 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad J. K. 2021 m. sausio 6 d. kalbėjo su G. Š. ir pokalbį įrašė, kadangi apžiūros metu jo telefone rastas tas pats įrašas, kuris buvo atsiųstas 2021 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu iš A. K. telefono pavadinimu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110-115). V. K. pokalbių išklotinės patvirtina pokalbius su G. Š. ir L. K. (1 t., b. l. 133, 135).

35. Vertinant liudytojo L. Č. parodymus, matyti, kad jie viso proceso metu kito ir yra prieštaringi. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas L. Č. tvirtino, kad jam nukentėjusysis V. K. nedavė 4 000 Eur, grynų pinigų jis neima, už traktoriaus atvežimą UAB ,,T. P.“ jam sumokėjo atskirai, pateikus bendrą sąskaitą-faktūrą už visus atliktus per mėnesį darbus. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas taip pat tvirtino, kad negavo pinigų už traktoriaus remontą iš nukentėjusiojo, niekada Š. neveždavo pinigų. Vis dėlto, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Č. nurodė neatsimenantis, ar jam nukentėjusysis V. K. perdavė 4 000 Eur, t. y. neneigė, kad jam galėjo būti perduoti pinigai. Nurodė, kad jam dažnai perduoda pinigus tokiu būdu asmenys, todėl gali būti, kad tiesiog to fakto nesureikšmino (1 t., b. l. 89-92). Pirmosios instancijos teisme, pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas L. Č. paaiškino, kad jam tyrėja darė spaudimą, grasino, kad uždarys į kalėjimą, todėl pasakė, kad neatsimena, ar paėmė pinigus. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausta ir liudytoją L. Č. apklaususi tyrėja N. J., kuri teigė, kad apklausos metu jis pasityčiodamas sakė: „neatsimenu, bet ką jūs man padarysit“, į apklausą atėjo ne kaip nusiteikęs, šaipėsi, matėsi, kad gal ir atsimena, bet specialiai nesako. Liudytoja paneigė, kad apklausos metu liudytojui L. Č. buvo daromas spaudimas. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas L. Č. parodymus laiko nepatikimais, jais nesivadovauja, kadangi jie yra prieštaringi, paneigti kitais byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais. Svarbu pažymėti, kad liudytoją L. Č. su G. Š. siejo ilgalaikiai verslo santykiai, todėl akivaizdu, kad savo parodymais jis siekia padėti išteisintajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, jei liudytojas L. Č. būtų patvirtinęs, kad iš nukentėjusiojo V. K. paėmė 4 000 Eur grynais, jam pačiam grėstų atsakomybė už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, kadangi jis iš nurodytos sumos pasiėmė dalį pinigų už traktoriaus atvežimą ir galimai neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

36. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra specialus – tai asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018). Byloje nustatyta, kad G. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo UAB ,,T. P.“ direktorius, todėl jis yra tinkamas subjektas pagal inkriminuojamą straipsnį.

37. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, padaroma esant tiesioginei tyčiai. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-489/2022). Priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos nuosprendyje, nagrinėjamu atveju aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad G. Š., gavęs 4 000 Eur už nukentėjusiajam priklausančio traktoriaus remonto darbus, suvokdamas, kad šie pinigai jam nepriklauso, pinigų į UAB ,,T. P.“ kasą ar banko sąskaitą neįnešė, nepateikė lėšų panaudojimą pateisinančių kitokių duomenų, todėl tokiais veiksmais pasisavino UAB ,,T. P.“ priklausantį turtą ir padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skundžiamo nuosprendžio motyvas, kad V. K. savo pažeistas teises turėtų ginti civilinio proceso tvarka, visiškai nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju tiek G. Š., tiek L. Č. neigė pinigų gavimo faktą iš nukentėjusiojo. Be to, pinigų perdavimo fakto civilinėje byloje nebūtų įmanoma pagrįsti ir buhalteriniais dokumentais. Kartu pažymėtina, kad susiklosčiusi situacija peržengė civilinio ginčo ribas, padarytos trys nusikalstamos veikos, t. y. G. Š. ne tik pasisavino svetimus pinigus, bet ir pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

38. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Kadangi šiuo metu galiojanti BK 183 straipsnio 1 dalies redakcija numato daugiau alternatyvių bausmės rūšių, nei veikos padarymo metu galiojusi redakcija, todėl G. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal dabartinę straipsnio redakciją kaip asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

39. Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų tarp jų ir nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019).

40. Nagrinėjamu atveju tampa svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, laikyti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-170-895/2018).

41. Nagrinėjamu atveju G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir nuslėpti UAB ,,T. P.“ priklausančio turto – 4 000 Eur, gautų iš V. K. už traktoriaus remontą, pasisavinimą, atgaline data išrašytos 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos-faktūros pagrindu, panaudodamas apgaulę, sukūrė V. K. neteisėtą prievolę sumokėti 6155,88 Eur bei pasikėsino įmonės UAB ,,T. P.“ naudai įgyti svetimą turtą – V. K. priklausančius pinigus – 6155,88 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

42. Pirmosios instancijos teisme apklaustas G. Š. teigė, kad apmokėjimas už V. K. traktoriaus remonto darbus turėjo būti padarytas pavedimu, gavus sąskaitą, kuri buvo įdėta į traktorių. Sąskaita buvo išrašyta apie 6200 Eur sumai lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliai neatsimena. Sąmata sudaryta buvo preliminari, ją siuntė nukentėjusiojo sūnui. Vėliau įmonė gavo pretenziją, į ją atsakė. Sąskaitą išrašė jis, nes buhalterė tuo metu kelias savaites turėjo nedarbingumą. Neatsimena kada sąskaitą atidavė buhalterei. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 11 d. liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką apklaustas G. Š. parodė, kad, kai buvo baigtas traktoriaus remontas, jis surašė atliktų darbų aktą, pagal kurį buhalterė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą. Kada tiksliai ji ją surašė, ar tą dieną, kuri yra užrašyta ant pačios sąskaitos, ar kurią kitą dieną, atsakyti negalėjo. Jis, kaip visuomet, buhalterei paliko atliktų darbų aktą, o ši pagal jį išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią kartu su atliktų darbų aktu, kiek pamena, įdėjo į suremontuotą traktorių. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 5 d. įtariamuoju apklaustas G. Š. parodė, jog nori patikslinti tą vietą, kad jis negali tvirtai teigti, ar po traktoriaus remonto 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė jis pats, ar buhalterė. Iš G. Š. parodymų visumos matyti, kad jis nebuvo nuoseklus, duodamas parodymus, kadangi apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką ir parodymus duodamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė buhalterė, o apklaustas įtariamuoju negalėjo tvirtai nurodyti šią sąskaitą išrašiusio asmens, t. y. ar sąskaitą išrašė jis, ar įmonės buhalterė.

43. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. S. parodė, kad dirbo buhaltere kalinamojo įmonėje, su juo santykiai normalūs. Sąskaitą direktorius išrašė, o ji tik į apskaitą įtraukė. Sąskaita buvo per vėlai paduota, kad įtrauktų į apskaitą, bet įtraukė tada, kai sąskaita buvo paduota. Tyrimo metu sakė, kad sąskaitą išrašė atgaline data, nes susijaudino, išsigando. Sąskaitą gavo iš direktoriaus. Pasakė, kad atbuline tvarka įtraukti negali, bet įtraukė, nes atsirado vieta sąskaitai įtraukti, kadangi buvo atvejis, kai vienam asmeniui išrašytos dvi sąskaitos, o vėliau jis paprašė, kad būtų viena sąskaita. Toks atvejis pirmas buvo, kad vieta atsilaisvino sąskaitai įtraukti. Išrašyta sąskaita galimai lapkričio mėn., o paduota buvo kitų metų sausio mėn. 21 d. Įmonėje dirbo vieną dieną per savaitę, ketvirtadieniais. Atliktų darbų aktus jai pateikia ir ji išrašo sąskaitas, daugiausia yra pavedimai daromi, bet būna ir grynais pinigais. Viską, ką reikia, pateikė VMI. Valstybei žala nepadaryta, nemano, kad vėlesnis sąskaitos įraukimas yra pažeidimas. L. Č. jai nėra žinomas. Nebuvo nei karto, kad sąskaitą paprašė įtraukti po kelių mėn., ten dirbo apie 2 metus. Liudytoją pradėjo gąsdinti baudžiamąja atsakomybę, todėl išsigando, nevertė tyrėja keisti parodymų. Jai nėra buvę, kad paduotų 4000 eurų grynais pinigais. Tyrimo metu sakė tiesą dėl sąskaitų išrašymo tvarkos. Šioje įmonėje darbuotojų buvo iki 10 asmenų, akcininkai yra du žmonės, kaltinamasis nėra akcininkas. Direktorius jai paduoda atliktų darbų aktą, o ji tik suveda į sistemą duomenis kas ir kam, kiek turi mokėti. Pirma atlikti darbai, o vėliau tik sąskaita išrašoma. Sąskaita išrašoma atsiimant priemonę arba kitu laiku. Jos nebuvo, todėl inkriminuotą sąskaitą išrašė direktorius. Ranka į sąskaitą nieko neįrašo, yra forma, pagal aktą surašoma viskas į formą. Prie sąskaitos būna atliktų darbų aktas. Davė parodymus pas tyrėją, o vėliau galėjo suklysti, todėl davė kitus parodymus, akistatoje viską patikslino. Jei nebūtų tos laisvos vietos programoje, tai negalėtų atbuline tvarka tos sąskaitos įtraukti. Prie šios sąskaitos darbų atlikimo akto nematė, paprastai būna aktas su sąskaita. Sąskaita rašoma kompiuteriu, neatsimena kieno vardu ji išrašoma, nesigilino. Ji ant sąskaitų pasirašydavo tada, kai jas pati išrašydavo.

44. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja R. S. teigė, kad inkriminuotą PVM sąskaitą-faktūrą galimai lapkričio mėnesį išrašė direktorius, o jai padavė kitų metų sausio mėn. 21 d. Šią sąskaitą liudytoja teigė įtraukusi į apskaitą vėliau, kadangi atsirado vieta sąskaitai įtraukti. Vis dėlto, apklausiant liudytoją R. S. ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą, serija TP Nr. (duomenys neskelbtini), išrašė ji, tačiau nepasirašė, kadangi berods nuo spalio 29 iki lapkričio 9 turėjo nedarbingumą (karantinavosi). Vadinasi, šią PVM sąskaitą – faktūrą turėjo išrašyti tik atėjus po nedarbingumo į darbą, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d. (1 t., b. l. 79-82). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. S. pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad pirmos apklausos metu davė melagingus parodymus, nes išsigando atsakomybės, bijojo ir ką pasakys direktorius G. Š., kurio prašymu ir išrašė 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. atbuline data. Tikrai nepamena, kurią tiksliai 2021 metų sausio mėnesio dieną šią sąskaitą - faktūrą ji išrašė atbuline data, tačiau jei PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėnesį pateikė VMĮ 2021 m. sausio 21 d., vadinasi tą dieną ir išrašė, nes jis kaip minėjo, įmonėje UAB „T. P.“ dirba tik vieną dieną per savaitę, paprastai ketvirtadienį. 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) G. Š. prašė išrašyti kažkodėl 2020 metų lapkričio mėnesį. Ką jis jai dėl to paaiškino, jau dabar nepamena, lyg sakė, kad pamiršo išrašyti, tačiau to tvirtai teigti negali. Kiek pamena, ji programoje pamatė, kad būtent 2020 m. lapkričio 5 d. buvo tuščia vieta, kur galėjo išrašyti šią sąskaitą. Dėl ko ta vieta buvo tuščia taip pat tiksliai atsakyti negali, bet lyg buvo toje vietoje sugadinta sąskaita, kurios aišku neįtraukdavo teikdama PVM deklaracijas VMĮ. Labai gailisi, kad pamelavo pirmos apklausos meta, visą laiką iki kol buvo pakviesta papildomai apklausai, nervinosi, tačiau bijojo atvykti ir prisipažinti. Kas ir kada išrašė 2020 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų aktą, jis negali atsakyti, nežino. Jį jai padavė direktorius tą pačią dieną, kai išrašė 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86-86).

45. Siekiant pašalinti tarp įtariamojo G. Š. ir liudytojos R. S. parodymų esančius prieštaravimus, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta akistata. Pateikus klausimą, ar suvestieji į akistatą pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, jie parodė:

R. S.: prieš save sėdintį asmenį pažįsta, su juo tarpusavio santykiai tokie, kad jis jos buvęs direktorius darbovietėje UAB „T. P..

G. Š.: prieš save sėdintį asmenį pažįsta, su ja santykiai darbiniai, ji buvusi UAB „T. P.“ buhalterė.

Į akistatą suvestiems asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė:

Klausimas liudytojai R. S.: kas, kada ir kokiu pagrindu išrašė 2020-11-05 PVM sąskaitą – faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. už traktoriaus „Massey Ferguson“ remontą, kurį atliko UAB „T. P. ir kas, kada, ir kokiu būdu ją pateikė VMĮ?

Liudytojos R. S. atsakymas: sąskaitos išrašymo aplinkybių nežino, neatsimena. Ji tuo laiku jos išrašyti negalėjo, nes tuo laikotarpiu ji sirgo. Prie akistatos protokolo nori pridėti iš Sodros informaciją apie jai išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Jai tuo metu reikėjo karantinuotis dėl epidemijos. Ji ją elektroniniu būdu pateikė VMĮ, tačiau kada nepamena.

Klausimas įtariamajam G. Š.: ar girdėjote liudytojos R. S. parodymus, juos supratote, ar sutinkate?

Įtariamasis G. Š.: girdėjo, suprato, dėl 2020-11-05 PVM sąskaitos – faktūros TP Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos V. K. už traktoriaus „Massey Ferguson“ remontą, nori parodyti, kad ją išrašė jis pats, nes R. S. tuo metu sirgo.

Advokato Ž. A. klausimas įtariamajam G. Š.: Sakykit prašau, ar tuo laikotarpiu, t. y. R. S. ligos laikotarpiu, jūs išrašėte tik šią sąskaitą – faktūrą, ar išrašėte jų ir daugiau?

Įtariamasis G. Š.: išrašė jų ir daugiau.

Advokato Ž. A. klausimas liudytojai R. S.: 2021-12-02 apklausos metu jūs teigiate, kad pirmos apklausos metu davėte melagingus parodymus, ir išsigandote G. Š., kurio prašymu išrašėte sąskaitą – faktūrą atbuline data, ką jūs galite dabar pasakyti, ar jūs išrašėte sąskaitą faktūrą atbuline data?

Liudytoja R. S. atsakė: ji jos atbuline data neišrašė, ji ją tik įtraukė pavėluotai į apskaitą.

Advokato Ž. A. klausimas liudytojai R. S.: kuriais jūsų parodymais tikėti dabar duodamais, ar pirmos apklausos, t. y. 2021-04-08 liudytojo apklausos metu duotais parodymais.

Liudytoja R. S. atsakė: tikėti šiuo metu duodamais parodymais.

Advokato Ž. A. klausimas liudytojai R. S.: ką jūs turėjote mintyse, sakydama, kad „Labai gailiuosi, kad pamelavau pirmos apklausos metu, visą laiką iki kol buvau pakviesta papildomai apklausai nervinausi, tačiau bijojau atvykti ir prisipažinti“?

Liudytoja R. S. atsakė: kad pasakė pirmos apklausos metu, kad laiku įtraukė į apskaitą šią sąskaitą – faktūrą, o iš tikrųjų ją įtraukė į apskaitą pavėluotai.

Advokato Ž. A. klausimas liudytojai R. S.: kas įmonėje išrašinėja sąskaitas faktūras už atliktus darbus?

Liudytoja R. S. atsakė: ji išrašinėja sąskaitas faktūras, o kai jos nėra - direktorius.

Advokato Ž. A. klausimas liudytojai R. S.: ar galėjo kažkas be jos ir direktoriaus išrašyti sąskaitas faktūras?

Liudytoja R. S. atsakė: ne, tikrai niekas kitas negalėjo išrašyti.

Įtariamojo G. Š. klausimas liudytojai R. S.: ar jis jai liepė atbuline data išrašyti šią sąskaitą – faktūrą?

Liudytoja R. S. atsakė: ne.

Įtariamojo G. Š. klausimas liudytojai R. S.: ar kažkada ją gąsdino?

Liudytoja R. S. atsakė: tikrai ne.

Advokato Ž. A. klausimas liudytojai R. S.: ar su jumis kas nors susisiekė prieš šią akistatą, ar darė jums poveikį dėl parodymų davimo?

Liudytoja R. S. atsakė: niekas jai nedarė poveikio, tik išsigando tyrėjos žodžių, kai skambino telefonu ir pasakė, kad už parodymų keitimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Visą naktį nemiegojo.

Klausimas liudytojai R. S.: ar jūs keičiate liudytojo papildomos apklausos metu duotus parodymus, kai teigėte, kad: “anksčiau duotus parodymus prisimenu, tačiau juos noriu pakeisti, kadangi pirmos apklausos metu daviau melagingus parodymus, nes išsigandau atsakomybės, bijojau ir ką pasakys direktorius G. Š., kurio prašymu ir išrašiau 2020-11-05 PVM sąskaitą – faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. atbuline data. Tikrai nepamenu, kurią tiksliai 2021 metų sausio mėnesio dieną šią sąskaitą - faktūrą aš išrašiau atbuline data, tačiau jei PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėnesį pateikiau VMĮ 2021-01-21, vadinasi tą dieną ir išrašiau, nes aš kaip minėjau įmonėje UAB „T. P.“ dirbu tik vieną dieną per savaitę, paprastai ketvirtadienį.“?

Liudytoja R. S. atsakė: ji nelaiko, kad ji pakeitė parodymus, ji juos patikslina (2 t., b. l. 131-136).

46. Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja N. J., atlikusi R. S. apklausas, paaiškino, kad pastarosios parodymai keitėsi. Pirmosios apklausos metu tyrėja neturėjo specialisto išvados, rašė tai, ką sakė R. S.. Gavus specialisto išvadą, tyrėjai viskas paaiškėjo, tapo aišku, kad po Naujų metų sąskaita įkelta - 21 dieną, kai pateikė K. advokatas pretenziją. Pasikvietus pakartotinai liudyti S., ji verkė, bijojo, kad ją išmes iš darbo, sakė: „jūs nežinot kam ta įmonė priklauso“. Sužinojo įmonės akcininkus – tai nuolat nusikalstamas veikas atliekantys asmens. Liudytoja S. gal bijojo tų akcininkų. Kai dėl civilinio ieškinio pradėjo gilintis, pasiskambino R. S., kuri drebėjo, verkė. Ta sąskaita buvo suklastota, jau po skambučio viskas nuosekliai susidėliojo. Sąskaitos pagrindu ir vyko sukčiavimas.

47. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. K. teigė, kad, sumokėjęs 4 000 Eur už traktoriaus remontą, pastebėjo, kad traktorius nebuvo suremontuotas, buvo tos pačios bėdos. Tuomet bandė susisiekti su įmonės darbuotojais. Nepavykus susisiekti, apie tai papasakojo savo sūnui. Pastarasis paskambino UAB ,,T. P.“ direktoriui, kažką kalbėjo. Po kiek laiko gavo raštą, kad pinigų nesumokėjo ir neva yra 6000 eurų skoloje įmonei. Pretenziją iš įmonės gavo tik po to, kai pats pretenziją nusiuntė. Nukentėjusiojo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo papildomai nurodyta, kad traktorius po remonto buvo grąžintas, tačiau paaiškėjo, kad dalis telefonu aptartų kapitalinio remonto darbų nebuvo padaryta visai arba padaryta nekokybiškai. Jokių dokumentų jam traktorių atvežęs asmuo neperdavė, tik pasakė, kad dokumentus (pinigų priėmimo kvitą, remonto metu pakeistų dalių sąskaitas) vėliau atsiųs bendrovės vadovas G. Š.. Negavęs jokių dokumentų, jis 2021 m. sausio 8 d. bendrovei pateikė pretenziją dėl netinkamai atlikto traktoriaus kapitalinio remonto, po ko 2021 m. vasario 1 d. gavo bendrovės „T. P.“ atstovo raštą su reikalavimu sumokėti bendrovei 6155,88 eurų už neva atliktą traktoriaus remontą. Kartu su raštu buvo atsiųsti dokumentai: PVM sąskaita-faktūra, 2020 m. rugpjūčio 20 d. užsakymas, atliktų darbų sąmata. Mano, kad G. Š., veikdamas bendrovės vardu ir siekdamas išvengti galimos tiek civilinės, tiek ir baudžiamosios atsakomybės, gavęs jo atstovo pretenziją dėl darbų kokybės ir prašymą grąžinti dalį sumokėtų pinigų už nekokybišką remontą, atgaline data surašė aukščiau paminėtus dokumentus. Šios aplinkybės ir tas faktas, kad jam keliamas neteisėtas ir nepagrįstas turtinio pobūdžio reikalavimas sumokėti 6155,88 eurų, leidžia manyti, kad iš jo 2020 m. lapkričio 16 d. gauti 4000 eurų, nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitą (1 t., b. l. 4-23).

48. 2021 m. lapkričio 24 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. P. išvadoje dėl atlikto UAB „T. P.“ ūkinės finansinės veikos tyrimo, nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad V. K. už traktoriaus remontą išrašyta PVM sąskaita faktūra 2020-11-05 serija TP Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta tyrimui pateiktame, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, bendrojo žurnalo 3731 eilutėje 5 087,50 eurų suma, kredituojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Suteiktų paslaugų pajamos) ir debetuojant buhalterinę sąskaitą 2410 (Pirkėjų skolų vertė) ir bendrojo žurnalo 3732 eilutėje 1 068,38 eurų PVM suma, kredituojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis) ir debetuojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė) (5 priedas). 6 priede pateiktas bendrovės elektroninėje laikmenoje perduotas buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė) ir buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Pardavimo pajamos) registras, kuriame minėta PVM sąskaita faktūra registruota 141 eilutėje, sumą nurodant 5 087,50 eurai (6 priedas) (detaliau specialisto išvados 2 punkte). Elektroninėje laikmenoje tyrimui pateiktuose S. AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose ir buhalterinės sąskaitos 2710 Sąskaitos bankuose registruose, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-05-31, mokėjimas pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą 2020-11-05 serija TP Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-11-05 iki 2021-05-31, nerastas (detalesni duomenys USB atmintinės aplanke „banko išrašai“), pateiktose atskaitingų asmenų avanso apyskaitose laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-05-31 (Segtuvas Nr. 2, 125-215 psl.) ir bendrajame žurnale laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 ir nuo 2021-01-01 iki 2021-05-31 (USB atmintinės aplanke „Buhalterinės apskaitos dokumentai“) ir kasos knygoje laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-05-31 (Segtuvas Nr. 1, 41-64 psl.) apmokėjimas, laikotarpiu nuo 2020-11-05 iki 2021-05-31, iš V. K. nefiksuotas. Buhalterinėje apskaitoje (buhalterinės sąskaitos 2410 (Pirkėjų skolų vertė) debete) registruota 6155,88 eurai V. K. skola įmonei, pagal 2020-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija TP Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliau specialisto išvados 2 punkte). Bendrovės „T. P.“ išrašyta 2020-11-05 PVM sąskaita faktūra TP Nr. (duomenys neskelbtini) į 2020 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įtraukta 2021-01-21 (tikslinant 2020 m. lapkričio mėn. deklaraciją), apskaičiuotas mokėtinas PVM. Prieš tai bendrovė „T. P.“ PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. VMI teikė 4 kartus (2020-12-17, 2020-12-17, 2020-12-18, 2020-12-18), kurių metu minėta PVM sąskaita faktūra nedeklaruota. V. K. advokato R. G. pranešimas „Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir kompensacijos mokėjimo“ įmonei „T. P.“ surašytas 2021-01-08 (detaliau specialisto išvados 3 punkte) (2 t., b. l. 11-24).

49. Nagrinėjamu atveju šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad V. K. per L. Č. G. Š. perdavė 4 000 Eur. Apylinkės teisme apklaustas nukentėjusysis V. K. teigė, kad, sumokėjus 4 000 Eur už traktoriaus remonto darbus, pastebėjo netinkamai atliktus remonto darbus. Dėl atliktų darbų kokybės bandė susisiekti su UAB ,,T. P.“ darbuotojais, tačiau nesėkmingai. Apie situaciją papasakojo savo sūnui, kuris kažką kalbėjo su įmonės direktoriumi. Po kiek laiko gavo raštą, kad neva yra 6000 eurų skoloje įmonei. Pretenziją iš įmonės gavo tik po to, kai pats pretenziją nusiuntė. Nukentėjusiojo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo papildomai nurodyta, kad jokių dokumentų jam traktorių atvežęs asmuo neperdavė, tik pasakė, kad dokumentus (pinigų priėmimo kvitą, remonto metu pakeistų dalių sąskaitas) vėliau atsiųs bendrovės vadovas G. Š.. Negavęs dokumentų, nukentėjusysis 2021 m. sausio 8 d. bendrovei pateikė pretenziją dėl netinkamai atlikto traktoriaus kapitalinio remonto. 2021 m. vasario 1 d. gavo bendrovės „T. P.“ atstovo raštą su reikalavimu sumokėti bendrovei 6155,88 eurų už neva atliktą traktoriaus remontą, buvo pridėta PVM sąskaita-faktūra, 2020 m. rugpjūčio 20 d. užsakymas, atliktų darbų sąmata. 2021 m. lapkričio 24 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. P. išvada patvirtina, kad PVM sąskaita-faktūra 2020-11-05 serija TP Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta tyrimui pateiktame, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, bendrojo žurnalo 3731 eilutėje 5 087,50 eurų suma, kredituojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Suteiktų paslaugų pajamos) ir debetuojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė) ir bendrojo žurnalo 3732 eilutėje 1 068,38 eurų PVM suma, kredituojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis) ir debetuojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė) (5 priedas). 6 priede pateiktas bendrovės elektroninėje laikmenoje perduotas buhalterinės sąskaitos 2410 (Pirkėjų skolų vertė) ir buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Pardavimo pajamos) registras, kuriame minėta PVM sąskaita faktūra registruota 141 eilutėje, sumą nurodant 5 087,50 eurai (6 priedas). Bendrovės „T. P.“ išrašyta 2020-11-05 PVM sąskaita faktūra TP Nr. (duomenys neskelbtini) į 2020 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įtraukta 2021-01-21 (tikslinant 2020 m. lapkričio mėn. deklaraciją), apskaičiuotas mokėtinas PVM. Prieš tai bendrovė „T. P.“ PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. VMI teikė 4 kartus (2020-12-17, 2020-12-17, 2020-12-18, 2020-12-18), kurių metu minėta PVM sąskaita faktūra nedeklaruota.

50. Pirmosios instancijos teisme apklaustas G. Š. teigė, kad sąskaita buvo išrašyta apie 6200 Eur sumai lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliai neatsimena. Sąskaitą išrašė jis, nes buhalterė tuo metu kelias savaites turėjo nedarbingumą. Vėliau įmonė gavo pretenziją, į ją atsakė. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad PVM sąskaitą-faktūrą V. K. išrašė buhalterė. Antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. Š. negalėjo tiksliai nurodyti, ar jis, ar buhalterė išrašė 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB ,,T. P.“ buhalterė taip pat nebuvo nuosekli savo parodymuose. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. teigė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą, serija TP Nr. (duomenys neskelbtini), išrašė ji, į darbą atėjusi po nedarbingumo - 2020 m. lapkričio 12 d. (1 t., b. l. 79-82). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. S. pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad pirmos apklausos metu davė melagingus parodymus, nes išsigando atsakomybės, bijojo ir ką pasakys direktorius G. Š., kurio prašymu ir išrašė 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. atbuline data 2021 m. sausio 21 d., kadangi tą dieną pateikė PVM deklaraciją. Atliekant akistatą tarp G. Š. ir R. S., pastaroji teigė, kad negalėjo išrašyti inkriminuojamos sąskaitos, nes tuo metu sirgo, todėl šią sąskaitą tik pavėluotai įtraukė į apskaitą, o G. Š. teigė, kad jis išrašė PVM sąskaitą – faktūrą TP Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausta pirmosios instancijos teisme, liudytoja R. S. taip pat laikėsi pozicijos, kad sąskaitą direktorius išrašė, o ji tik sąskaitą į apskaitą įtraukė pavėluotai. Dėl parodymų keitimo, R. S. paaiškino, kad tyrimo metu sakė, kad sąskaitą išrašė atgaline data, nes susijaudino, išsigando. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi liudytojos R. S. parodymais, duotais papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie sutampa su kitais byloje esančiais parodymais. Be to, liudytoją R. S. apklaususi tyrėja N. J. apylinkės teisme teigė, kad, gavus specialisto išvadą, tapo aišku, kad sąskaita buvo įkelta po Naujų metų 21 dieną, kai pateikė K. advokatas pretenziją, o pakartotinai apklausta R. S. verkė, bijojo, kad ją išmes iš darbo, sakė: „jūs nežinot kam ta įmonė priklauso“. Kai dėl civilinio ieškinio pradėjo gilintis, pasiskambino R. S., kuri drebėjo, verkė. Ta sąskaita buvo suklastota, jau po skambučio viskas nuosekliai susidėliojo. Sąskaitos pagrindu ir vyko sukčiavimas.

51. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis V. K. dėl traktoriaus remonto darbų kokybės kilusį nesutarimą bandė išspręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, skambindamas G. Š., pateikdamas rašytinę pretenziją. G. Š. dėl netinkamos atliktų traktoriaus remonto darbų kokybės skambino ir nukentėjusiojo sūnus J. K.. Po šių veiksmų, UAB ,,T. P.“, kurios vadovas buvo G. Š., per atstovą pareiškė neteisėtą reikalavimą nukentėjusiajam sumokėti 6 155,88 Eur už traktoriaus remontą, pateikdamas atgaline data išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Tokiu būdu iš nukentėjusiojo buvo pareikalauta už traktoriaus remonto darbus sumokėti antrą kartą, todėl tarp šalių buvę civiliniai teisiniai santykiai dėl traktoriaus remonto kokybės peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Visiškai sutiktina su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentu, kad pakartotinis fiktyvus ir neteisėtas reikalavimas nukentėjusiajam dar kartą sumokėti už traktoriaus remontą ir vėlesnis šių buhalterinių dokumentų atvaizdavimas UAB „T. P.“ buhalterinėje apskaitoje, apskaitoje nurodant kaip nukentėjusiojo skolą, paneigia apylinkės teismo išvadas apie susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Tyčios turinį išteisintojo veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad, parengtos PVM sąskaitos-faktūros pagrindu apgaule sukūrus nukentėjusiajam V. K. neteisėtą prievolę sumokėti 6 155,88 Eur iš šiam sumokėjus už atliktas paslaugas antrą kartą, nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas. Tokiais veiksmais G. Š. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

52. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, galiojančio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis ir kt.). Tai esminiai reikalavimai, keliami asmenims, organizuojantiems ir tvarkantiems buhalterinę apskaitą. Kitaip tariant, buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, laikantis įstatymų, poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, apskaitoje privalo būti fiksuojama tik objektyvi informacija, kurią būtų galima palyginti su kitų asmenų turima informacija buhalterinėje apskaitoje arba būtų galima lyginti skirtingų laikotarpių to paties asmens finansinius rodiklius. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir melagingos informacijos fiksavimu buhalterinėje apskaitoje. Apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas gali būti būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis) ir kt., o asmens veiksmai kvalifikuotini esant sutapčiai kartu su kita nusikalstama veika. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

53. 2021 m. lapkričio 24 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. P. išvada patvirtina, kad V. K. už traktoriaus remontą išrašyta PVM sąskaita faktūra 2020-11-05 serija TP Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta tyrimui pateiktame, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, bendrojo žurnalo 3731 eilutėje 5 087,50 eurų suma, kredituojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Suteiktų paslaugų pajamos) ir debetuojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė) ir bendrojo žurnalo 3732 eilutėje 1 068,38 eurų PVM suma, kredituojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis) ir debetuojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė) (5 priedas). 6 priede pateiktas bendrovės elektroninėje laikmenoje perduotas buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė) ir buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Pardavimo pajamos) registras, kuriame minėta PVM sąskaita faktūra registruota 141 eilutėje, sumą nurodant 5 087,50 eurai (6 priedas) (detaliau specialisto išvados 2 punkte). Elektroninėje laikmenoje tyrimui pateiktuose S. AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose ir buhalterinės sąskaitos 2710 Sąskaitos bankuose registruose, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-05-31, mokėjimas pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą 2020-11-05 serija TP Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-11-05 iki 2021-05-31, nerastas (detalesni duomenys USB atmintinės aplanke „banko išrašai“), pateiktose atskaitingų asmenų avanso apyskaitose laikotrapiu nuo 2020-01-01 iki 2021-05-31 (Segtuvas Nr. 2, 125-215 psl.) ir bendrajame žurnale laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 ir nuo 2021-01-01 iki 2021-05-31 (USB atmintinės aplanke „Buhalterinės apskaitos dokumentai“) ir kasos knygoje laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-05-31 (Segtuvas Nr. 1, 41-64 psl.) apmokėjimas, laikotarpiu nuo 2020-11-05 iki 2021-05-31, iš V. K. nefiksuotas. Buhalterinėje apskaitoje (buhalterinės sąskaitos 2410 (Pirkėjų skolų vertė) debete) registruota 6155,88 eurai V. K. skola įmonei, pagal 2020-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija TP Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliau specialisto išvados 2 punkte). Bendrovės „T. P.“ išrašyta 2020-11-05 PVM sąskaita faktūra TP Nr. (duomenys neskelbtini) į 2020 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įtraukta 2021-01-21 (tikslinant 2020 m. lapkričio mėn. deklaraciją), apskaičiuotas mokėtinas PVM. Prieš tai bendrovė „T. P.“ PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. VMI teikė 4 kartus (2020-12-17, 2020-12-17, 2020-12-18, 2020-12-18), kurių metu minėta PVM sąskaita faktūra nedeklaruota. V. K. advokato R. G. pranešimas „Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir kompensacijos mokėjimo“ įmonei „T. P.“ surašytas 2021-01-08 (detaliau specialisto išvados 3 punkte).

Užduotyje pateiktų faktinių aplinkybių, pateiktų klausimų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos apimtyje prieita prie išvados, kad jeigu pagal liudytojo V. K. parodymus, jis sumokėjo 4000 eurų už suteiktas paslaugas, traktoriaus remontą, tai bendrovėje „T. P.“ pinigų priėmimo kvitas neišrašytas ar neišsaugotas, kasos pajamų orderis neišrašytas ar neišsaugotas, ši ūkinė operacija apskaitos registruose neužregistruota, gauti grynieji pinigai neįnešti į bendrovės kasą, todėl UAB „T. P.“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 papunkčio, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 3 punkto ir 16 punkto nuostatų. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje registruota ūkinė operacija (traktoriaus remonto paslauga) už 6155,88 eurus (5 087,50 eurai + 1 068,38 eurai PVM), taip pat registruota 6155,88 eurų V. K. skola įmonei, pagal 2020-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija TP Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu, analizuojant buhalterinės apskaitos duomenis, nenustatytas liudytojo V. K. apklausoje nurodytas 4000 eurų sumokėjimas. Pagal tyrimo metu analizuotus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl V. K. traktoriaus remonto ūkinės operacijos, galima nustatyti ūkio subjekto veiklą, jo turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas ir 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas ir 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, 37 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius ir 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „T. P.“ direktorius tiriamuoju laikotarpiu buvo A. P. (laikotarpiu nuo 2019-04-02 iki 2020-06-29) ir G. Š. (nuo 2020-06-29 iki dabar). Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje „T. P.“, FCIS duomenų bazės duomenimis, apskaitos tvarkytoja buvo R. S. (2 t., b. l. 11-24).

54. Specialistės J. P. paaiškinimų protokole pateiktas atsakymą į jai užduotą klausimą: jeigu būtų nustatyta, kad V. K. 4000 eurų už traktoriaus remontą perdavė MB „D.“ direktoriui L. Č. (atvežusiam traktorių), o L. Č. juos perdavė UAB „T. P.“ ir UAB „T. P.“ gautų 4000 eurų piniginių lėšų neužregistravo buhalterinėje apskaitoje, tai ar dėl to būtų negalima visiškai, ar iš dalies nustatyti UAB „T. P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakymas: ŪFVT metu analizuoti ikiteisminio tyrimo ir UAB „T. P.“ buhalterinės apskaitos duomenys rodo, kad V. K. už traktoriaus remontą 6155,88 eurų (5087,50 eurus + 1068,38 eurus PVM) sumai išrašyta 2020-11-05 PVM sąskaita faktūra serija TP Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užregistruota. PVM sąskaitoje faktūroje 2020-11-05 serija TP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 5087,50 eurų paslaugų vertė įrašyta tyrimui pateikto laikotarpio nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, bendrojo žurnalo 3731 eilutėje, kredituojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Suteiktų paslaugų pajamos) ir debetuojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė) ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 1 068,38 Eur pardavimo PVM suma įrašyta bendrojo žurnalo (duomenys neskelbtini) eilutėje, kredituojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis) ir debetuojant buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Pirkėjų skolų vertė), t. y. pagal šią PVM sąskaitą faktūrą UAB „T. P.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos 5087,50 eurų pardavimo pajamos ir 1068,38 eurų pardavimo PVM bei 6155,88 eurų pirkėjo V. K. skola bendrovei. Ši PVM sąskaita faktūra užregistruota i.SAF Išrašomų sąskaitų registre. Pagal UAB „T. P.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nėra nustatyta duomenų apie 4000 eurų piniginių lėšų perdavimą UAB „T. P.“. Jei ikiteisminio tyrimo metu išaiškėtų ir būtų nustatyta, kad, kaip nurodė V. K., 4000 eurų buvo perduoti MB „D.“ direktoriui L. Č. (atvežusiam traktorių), o L. Č. juos perdavė UAB „T. P.“, tokiu atveju bendrovė „T. P.“ gautiems 4000 eurams neįformino buhalterinės apskaitos dokumentų (Kasos pajamų orderio ar Pinigų priėmimo kvito) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neteisingai apskaitė V. K. įsiskolinimą bendrovei, tuo nesilaikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija nuo 2019-07-27 iki 2022-04-30) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to iš dalies nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 66-69).

55. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje esanti specialistės išvada ir specialistės paaiškinimų protokolas patvirtina, kad G. Š., kaip UAB ,,T. P.“ vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterei R. S. nepateikė duomenų apie iš V. K. gautus 4 000 Eur už atliktus traktoriaus remonto darbus, neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neteisingai apskaitė nukentėjusiojo V. K. įsiskolinimą bendrovei, tokiu būdu pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,T. P.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

56. Kaip minėta, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeisti BK XXXII skyriaus straipsniai, kurie švelnina bausmes ir kitokiu būdu palengvina nusikalstamas veikas padariusio asmens teisinę padėtį, todėl G. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

Dėl bausmės

57. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

58. G. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms ir pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą. G. Š. savo kaltės nepripažino, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas. Bylos duomenimis, išteisintasis priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Šioje byloje nėra nustatyta išteisintojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamų veikų padarymą G. Š. skiriamos baudos, nustatant jų dydį artimą minimaliam. Kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią bausmės rūšį. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), o ši subendrinta bausmė – dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

59. V. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš G. Š. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo, proceso išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškinyje nurodo, kad G. Š. nusikalstamą veiką (pasikėsinimą sukčiauti) padarė iš savanaudiškų tikslų ir siekdamas išvengti normalaus, civilizuoto bendradarbiavimo su nukentėjusiuoju dėl traktoriaus remonto kokybės. G. Š. tyčiniais veiksmais buvo sukurta melaginga prievolė dar kartą sumokėti už tą pačią paslaugą ir jau bene du kartus didesnę sumą, nei kainavo faktinis traktoriaus remontas. Nukentėjusysis buvo apkaltintas kaip visiškai nesumokėjęs už traktoriaus remontą, buvo bandoma paneigti atsiskaitymo perduodant įmonei 4 000 Eur grynųjų pinigų, faktą. Dėl tokių dalykų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko jo normalus gyvenimas, atsirado abejonės teisingumu, dėl ginčo sprendimo baigties, buvo priverstas galvoti apie tai, ko jam nebūtų tekę, jei nebūtų neteisėtų kaltininko veiksmų.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos būdus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nėra visiškai laisvas. Įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra baigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

61. Nėra jokios abejonės, kad dėl išteisintojo G. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, papildomus rūpesčius, pergyvenimą dėl netektų pinigų ir neatliktų žadėtų darbų. Visgi, nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl pareikštos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad V. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš G. Š. priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

62. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas. Nagrinėjamu atveju V. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti palūkanas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomas procesines metines palūkanas, esant numatytoms sąlygoms.

63. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti turėtas proceso išlaidas už advokato atstovavimą. Nukentėjusiojo V. K. interesus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas R. G.. Byloje yra pateikti bankinių pavedimų kvitai, sąskaitos, patvirtinantyss, kad už atstovavimą jam buvo sumokėta 1 750 eurų (3 t., b. l. 66-77). Ši suma, kolegijos vertinimu, yra adekvati advokato atliktiems procesiniams veiksmams, nėra per didelė, todėl priteistina iš G. Š..

Dėl kitų klausimų

64. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismui posėdžio metu buvo pateiktos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, bankinio pavedimo kvitas (3 t., b. l. 158-160), patvirtinantys, kad už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, V. K. advokatui sumokėjo 650 eurų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nukentėjusysis V. K., skundas šia nutartimi tenkinamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosiojo interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, surašant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. K. išlaidas patyrė dėl nuteistojo jos atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, todėl turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl atstovavimo apeliaciniame procese, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš G. Š.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (3 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (apeliacinio skundo surašymas, atstovavimas trijuose teismo posėdžiuose, prašoma priteisti 650 Eur suma laikoma pagrįsta, teisinga ir proporcinga.

65. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. Š. priteisti 4 000 Eur. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkina, siekdamas išvengti galimo dvigubo UAB ,,T. P.“ patirtos žalos atlyginimo iš G. Š., kadangi įmonė gali pareikšti civilinį ieškinį.

66. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašu (1 t., b. l. 128) – palikti saugoti byloje, o UAB ,,T. P.“ buhalterinius dokumentus, pateiktus 2021 m. spalio 21 d. savarankiškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 7-8, 1 t., b. l. 159-160), saugomus Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) – grąžinti UAB ,,T. P.“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

G. Š. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir jam paskirti 100 (vieno šimto) MGL (5 000 Eur, t. y. penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

G. Š. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 100 (vieno šimto) MGL (5 000 Eur, t. y. penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

G. Š. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir paskirti jam 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL (6 000 Eur, t. y. šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą – 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL (6 000 Eur, t. y. šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą subendrintą 120 MGL dydžio baudą subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir galutinę bausmę paskirti – 170 (vieno šimto septyniasdešimt) MGL (8 500 Eur, t. y. aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. Š. nukentėjusiojo naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo ir 1 750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme.

Priteisti nukentėjusiajam V. K. iš G. Š. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) už patirtas advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su garso įrašu (1 t., b. l. 128) – palikti saugoti byloje, o UAB ,,T. P.“ buhalterinius dokumentus, pateiktus 2021 m. spalio 21 d. savarankiškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 7-8, 1 t., b. l. 159-160), saugomus Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) – grąžinti UAB ,,T. P.“.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.