Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-04 · Civilinė byla Nr. 2S-975-921/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-04
Bylos Nr.
2S-975-921/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00174-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas
Pravieniškių pataisos namų
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Prasila“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-975-921/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00174-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7790-840/2022 pagal pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Prasila“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510, 512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad būtų išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti.

2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji 2022 m. vasario 21 d. gavo antstolio 2022 m. vasario 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja raginama per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos ir įpareigojama per 7 darbo dienas pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Prasila“ pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 14 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021 ir sumokėti 35,99 Eur vykdymo išlaidas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – VERT) 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 03-77 buvo panaikintas pareiškėjos šilumos tiekimo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas. Raginime UAB „Prasila“ yra neteisingai įvardinama kaip nepriklausoma šilumos gamintoja. Panaikinus pareiškėjos šilumos tiekimo licenciją, ji neteko šilumos tiekėjo statuso ir šiuo metu yra laikytina šilumos vartotoja, o UAB „Prasila“ – šilumos tiekėja. Pareiškėjai netekus šilumos tiekimo licencijos, ji neturi pareigos supirkti šilumos energijos iš nepriklausomo šilumos gamintojo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-181 patvirtintomis Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo nuostatomis. Kadangi UAB „Prasila“ neturi šilumos tiekimo licencijos, todėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, nuo 2021 m. gruodžio 27 d. pareiškėjai netekus šilumos tiekimo licencijos, prieštarautų ŠŪĮ nuostatoms. Pareiškėja, vykdydama teismo sprendimą, 2022 m. gruodžio 6 d. pervedė priteistas bylinėjimosi išlaidas, 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė pasirašytą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėja pateikė UAB „Prasila“ pasirašytą šilumos pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų projektą, tačiau UAB „Prasila“ šios sutarties nepasirašė, kadangi šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas su ja įmanomas tik prieš tai atlikus viešojo pirkimo procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Raginime neaiškiai suformuluotas terminas per kurį pareiškėja yra raginama (įpareigojama) pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl, pasikeitus abiejų šalių teisiniam statusui, teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį tapo neįvykdoma ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kurie taikytini šilumos vartotojams, o ne šilumos tiekėjams, dėl ko raginimas yra neįvykdomas ir nepagrįstas. Dėl ko antstolis įpareigotinas sustabdyti vykdomąją bylą ir kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo.

3. Antstolis 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui.

4. Antstolis patvarkyme nurodė, kad jo kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-9155-359/2021 dėl įpareigojimo pareiškėjai per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“. 2022 m. vasario 17 d. skolininkui išsiųstas raginimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įteiktas 2022 m. vasario 19 d. Pareiškėjos skundas nepagrįstas, kadangi vykdomasis dokumentas yra su aiškiu įpareigojimu pareiškėjai. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šalims turi įstatymo galią. Jei šalys mano, kad šio teismo sprendimo įvykdyti negali taip, kaip nurodyta teismo sprendime, turi kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo panaikinimo arba pakeitimo. Iki kol teismo sprendimas nepanaikintas arba nepakeistas, vykdymas yra privalomas taip kaip nurodyta teismo sprendime. Teismo sprendime nurodytas terminas – 7 darbo dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuris skirtas skolininkui įvykdyti teismo sprendimą be vykdomosios institucijos įsikišimo ir be papildomų išlaidų. Kadangi skolininkė teismo sprendimo nurodytu terminu neįvykdė, jai antstolis nurodė naują terminą, per kurį neįvykdžius, bus panaudotos priverstinio vykdymo priemonės CPK nustatyta tvarka. Nurodė, kad jis nemato būtinybės kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kadangi teismo sprendime nurodytas konkretus ir aiškus nurodymas. Kitoks aiškinimas jau būtų siekis pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdymo proceso stadijoje. Teismo sprendimai naikinami arba keičiami tik nauju teismo sprendimu, ne antstolio patvarkymais.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti ir taikyti poveikio priemones už teismo sprendimo nevykdymą.

6. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) atsiliepime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi į skolininkę reikalaudama įvykdyti 2021 m. birželio 14 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą. Skolininkė 2021 m. gruodžio 7 d. informavo išieškotoją, kad pervedė priteistas bylinėjimosi išlaidas, pateikė pasirašytą 2018 m. gegužės 28 d. katilinės bandomosios eksploatacijos aktą. 2021 m. gruodžio 8 d. skolininkė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė derinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų projektą. Išieškotoja 2021 m. gruodžio 10 d. išsiuntė skolininkei raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išdėstė teisinius argumentus, pateikė pasiūlymus dėl sutarties projekto patikslinimo, papildymo, taip pat pasiūlė sutarties projektą papildyti galiojančios preliminarios sutarties normomis, kurios nėra įtrauktos į sutarties projektą. 2021 m. gruodžio 20 d. pareiškėja atsiuntė raštą su pridedamu preliminariu sutarties ir jos priedų projektu, bei pakvietė išieškotojos atstovus 2021 m. gruodžio 22 d. atvykti aptarti ir suderinti sutarties projekto sąlygas. 2021 m. gruodžio 22 d. įvyko šalių pasitarimas, kurio metu buvo sutarta, kad skolininkė pakoreguos, patikslins ir parengs preliminarios sutarties projektą, kurį suderins su skolininkės vadovybe ir išieškotoja. Nesulaukusi šilumos pirkimo–pardavimo sutarties projekto, išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl sprendimo vykdymo. Nurodė, kad šilumos tiekimo licencija, atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, reikalinga tik tuo atveju, jeigu asmuo pageidauja tapti šilumos tiekėju, t. y. turi interesą tiekti šilumą vartotojams. Licencija nėra reikalinga, kai nesinaudojama šilumos tiekimo–perdavimo tinklu, o šilumą vartoja pats įsigyjantis subjektas ar su juo susiję subjektai, kaip ir šiuo atveju, kai skolininkė jai priklausančiu šilumos perdavimo tinklu, tiekia šilumos energiją juridiniams asmenims – Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir valstybės įmonei „Mūsų amatai“. Pažymėjo, kad pačios skolininkės prašymu buvo panaikinta licencija. Nepaisant to, tai savaime nepaneigia skolininkės pareigos sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su išieškotoja bei iš jos supirkti jos gaminamą šilumą. Licencijos galiojimo panaikinimas nėra aplinkybė, pašalinanti vykdymą tų pareigų, kurios atsirado dar tebegaliojant licencijai. Skolininkės pareiga atsirado įsiteisėjus teismo sprendimui, o šiuo metu nėra įvykęs joks juridinis faktas, kuris tokią pareigą paneigtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

8. Pasisakydamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, jam priėmus vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, teismas nurodė, kad pareiškėja nenurodė, nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti. Teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Antstoliui, turinčiam teisę vykdyti vykdomąjį dokumentą, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas pateiktas asmens turinčio tam teisę, nėra suėjęs senaties terminas, nėra jokių kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjos argumentai dėl raginimo nepagrįstumo ir neįvykdymo dėl pasikeitusio abiejų šalių teisinio statuso yra susiję su paties sprendimo teisėtumu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris gali būti pakeistas tik įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, skundžiant aukštesniajam teismui ar kita).

9. Teismas nurodė, kad antstolis 2022 m. vasario 17 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Nors šiuo atveju, teismo sprendime buvo nurodytas konkretus terminas per kurį skolininkė turi įvykdyti sprendimą, t. y. 7 darbo dienos, tačiau šiuo atveju antstolis įpareigojo skolininkę įvykdyti sprendimą per 10 dienų. Raginime esantys netikslumai dėl termino, nėra esminiai, ir vien šiuo pagrindu raginimas įvykdyti sprendimą negali būti panaikintas, kadangi, skolininkei nevykdant sprendimo, jis priimtas pagrįstai.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas išaiškinti sprendimą, nurodė, kad antstolio pozicija dėl to, jog jis nemato būtinybės kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ar įstatymo, ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti, išaiškinimo, kadangi teismo sprendime nurodytas konkretus ir aiškus nurodymas – pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“, laikytina pagrįsta. Teismas procesinio sprendimo vykdymo tvarką aiškina tik pagal antstolio prašymą, kurį antstolis pateikia teismui tuo atveju, jei vykdymo tvarka jam yra neaiški. Kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo yra antstolio diskrecija, t. y. antstolis kreipiasi į teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo tik tuo atveju, kai pačiam antstoliui kyla neaiškumų dėl vykdymo tvarkos, o įpareigoti antstolį atlikti šį veiksmą nėra galimybės. Tokios teisės nėra nustatyta ir pačiam teismui, nagrinėjančiam skundus dėl antstolio veiksmų.

11. Teismas paminėjo, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iki kol teismo sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis dokumentas, nėra panaikintas ar pakeistas, jis vykdomas taip kaip nurodyta teismo sprendime.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, o būtent vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdymo veiksmų pradėjimo, nevertino pareiškėjos argumentų dėl to, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas negali būti įvykdytas, kadangi pareiškėja neteko šilumos tiekimo licencijos, tuo tarpu UAB „Prasila“ šilumos tiekimo licencijos neturi. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo nurodyti jokie įstatyme nustatyti pagrindai, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti.

1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos argumentai (t. y. kad dėl pasikeitusio pareiškėjos ir UAB „Prasila“ statuso, įpareigojimas sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį tapo neįvykdomas ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kurie taikytini šilumos vartotojams, o ne šilumos tiekėjams) yra susiję su paties sprendimo teisėtumu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjos šilumos tiekimo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas VERT nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas tik 2021 m. gruodžio 27 d. Tuo tarpu civilinės bylos (proc. Nr. 2-20-3-00251-2021-0) nagrinėjimo metu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėjos šilumos tiekimo licencija galiojo, todėl aplinkybės dėl pasikeitusio šalių statuso nebuvo šių bylų nagrinėjimo dalykas ir nebuvo vertinamos. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėtos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi pareiškėjos šilumos tiekimo licencija buvo panaikinta ir kliūtis antstolio raginimui įvykdyti atsirado tik po Kauno apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. lapkričio 29 d.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Nurodo, kad nuo 2022 m. balandžio 10 d. nebegalioja 2012 m. balandžio 11 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Prasila“ iš Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ nuomojosi pastatą – gatavos produkcijos sandėlį. Pasibaigus minėtos sutarties galiojimui, UAB „Prasila“ iš esmės nebeturi galimybės vykdyti veiklos iš nuomoto sandėlio, ko pasekoje šilumos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas nėra galimas.

16. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

17. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 ). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

18. Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo priimti į bylą naują įrodymą, nenurodė argumentų, kurie pagrindžia naujo įrodymo pateikimo būtinybę, taip pat nenurodė argumentų, kodėl šis įrodymas nebuvo ar negalėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamą rašytinį įrodymą.

19. Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė ir naujus įrodymus.

20. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo (šiuo atveju atskirojo skundo) padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

23. CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino ir kt. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

24. Byloje nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal antstoliui pateiktą vykdyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9155-359/2021 dėl įpareigojimo Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“. Antstolis 2022 m. vasario 17 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus: 2022 m. vasario 17 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paragino skolininkę Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“ pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir sumokėti 35,99 Eur vykdymo išlaidas, nurodė šio raginimo neįvykdymo pasekmes. Raginimas skolininkei įteiktas 2022 m. vasario 19 d. Skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą ir kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad būtų išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti, kadangi pasikeitus abiejų šalių teisiniam statusui teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį tapo neįvykdoma ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kurie taikytini šilumos vartotojams, o ne šilumos tiekėjams, dėl ko raginimas yra neįvykdomas ir nepagrįstas. Antstolis, nustatęs, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs ir šalims turi įstatymo galią, o pareiškėjos skundas nepagrįstas, kadangi vykdomasis dokumentas yra su aiškiu įpareigojimu pareiškėjai, patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėja nenurodė, nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti, bei tokių aplinkybių nenustatęs pats, atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Su minėta teismo nutartimi nesutinka pareiškėja, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas negali būti įvykdytas; nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo nurodyti jokie įstatyme nustatyti pagrindai dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti; nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos argumentai yra susiję su paties sprendimo teisėtumu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais nesutinka.

25. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, nagrinėjamu atveju – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021, taip pat jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią vykdomojo dokumento vykdymo pradžiai. Nagrinėjamu atveju, antstoliui pateiktas vykdomasis raštas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis raštas išieškotojos antstolio kontorai pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad pateikiant vykdymui vykdomąjį raštą, būtų akivaizdžių kliūčių priimti jį ir pradėti vykdymo veiksmus. Apeliantės teiginiai dėl teismo sprendimo neteisėtumo ar jo neaiškumo nėra kliūtis antstoliui priimti vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, nes įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą ir pradėjo vykdymo veiksmus, kadangi pareiškėja nenurodė, nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti, o teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, jog apeliantės akcentuojamos ir nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl kurių nėra įmanomas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas, sudaro pareiškėjai pagrindą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 266 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau nesudaro pagrindo antstoliui nepriimti vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą su konkrečiu nurodymu pareiškėjai.

26. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Raginimo įvykdyti sprendimą turinio reikalavimai nurodyti CPK 656 straipsnyje. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 659 straipsnio 1 dalis).

27. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, antstolis 2022 m. vasario 17 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė jį apeliantei, kuriuo paragino ją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“ pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir sumokėti 35,99 Eur vykdymo išlaidas, nurodė šio raginimo neįvykdymo pasekmes. Raginimas skolininkei įteiktas 2022 m. vasario 19 d. Nagrinėjamu atveju raginimo turinys bei jame nustatytas terminas įvykdyti sprendimą atitinka CPK 656 straipsnio ir 659 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliantė, gavusi minėtą raginimą, pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, kuriame prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad būtų išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti.

28. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju antstolis 2022 m. vasario 17 d. patvarkymu įpareigojo skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“ pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir sumokėti 35,99 Eur vykdymo išlaidas, nurodė šio raginimo neįvykdymo pasekmes. Raginimas skolininkei įteiktas 2022 m. vasario 19 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolis pagrįstai nesikreipė į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ar įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti, išaiškinimo, nes teismo sprendime nurodytas konkretus ir aiškus nurodymas – pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo yra antstolio diskrecija, t. y. antstolis kreipiasi į teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo tik tuo atveju, kai pačiam antstoliui kyla neaiškumų dėl vykdymo tvarkos, o įpareigoti antstolį atlikti šį veiksmą nėra galimybės. Todėl konstatuotina, jog antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą, priimtą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, su aiškiu ir konkrečiu nurodymu, pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų dėl įpareigojimo sustabdyti vykdomąją bylą ir kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad būtų išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti. Kaip minėta, vykdydamas jam pavestas funkcijas, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis), todėl pripažinti antstolio vykdymo veiksmus neteisėtais nėra jokio pagrindo.

30. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

31. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė