Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9194-1232/2025 pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Salicko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys I. D., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš pateiktų įrodymų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. birželio 25 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė suinteresuotam asmeniui I. D. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-702, kuriuo pareikalavo „atlaisvinti užimtą ir naudojamą 301,33 kv.m. valstybinės žemės ploto dalį nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pašalinant įrengtą kelio atkarpą.“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2024 m. gruodžio 20 d. Inspekcijos 2024 m. gruodžio 18 d. Sprendimu Nr. RE-915 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ suinteresuotam asmeniui pateikto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. birželio 20 d.

17. Inspekcija 2025 m. rugsėjo 5 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Minėtame akte nurodyta, kad Inspekcijos darbuotojams 2025 m. rugsėjo 4 d. atlikus patikrinimą vietovėje, patikrinimo metu nustatyta, kad kelias nepašalintas nuo valstybinės žemės.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, skolininkei I. D. 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi skyrė 3,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Apeliantė I. D. skundžia 2025 m. lapkričio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo apeliantės pateiktų įrodymų – 2025 m. liepos 4 d. MB „Vaidkasa“ sąskaitos-faktūros, fotonuotraukų, video medžiagos, kurie patvirtina, kad Privalomasis nurodymas buvo tinkamai įvykdytas 2025 m. liepos 4 dieną. Taip pat teigia, kad jai įvykdžius Privalomąjį nurodymą, ESO rangovo darbuotojai atlikę elektros kabelio tiesimo darbus ir atstatinėdami kelio dangą papildomai užpylė apie 15 cm storio skaldos sluoksnį, kas Inspekcijos buvo įvertinta kaip Privalomojo nurodymo neįvykdymas.

20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodytais teiginiais.

21. Pažymėtina, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

22. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

23. Patenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

24. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas ir neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi, teismas privalo ne vien tik formaliai pritaikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės pateiktų įrodymų bei netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.

28. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantei informavus Inspekciją apie įvykdytą Privalomąjį nurodymą bei pateikus papildomus duomenis (2025 m. liepos 4 d. MB „Vaidkasa“ sąskaitas-faktūras, fotonuotraukas ir kt.), Inspekcijos darbuotojai 2025 m. liepos 10 d. atliko patikrinimą vietovėje ir nustatė, kad nuo kelio nukasta tik dalis supilto grunto ir visas kelias nepašalintas nuo valstybinės žemės. Pati skolininkė pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) rangovai elektros tiesimo darbus atliko 2025 m. liepos 18-22 dienomis, po kurių atstatė iki tol buvusią kelio dangą ir užpylė skaldos sluoksnį. T.y. minėti kelio atstatymo darbai buvo atlikti jau po to, kai Inspekcijos darbuotojai konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas tik iš dalies.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčas byloje kilo dėl aplinkybių, susijusių su ESO ginčo laikotarpiu atliktais elektros energetikos objektų įrengimo darbais, ir byloje nebuvo pateikta tikslių duomenų apie atliktų darbų apimtis ir laikotarpį, nusprendė išreikalauti papildomus duomenis. 2026 m. sausio 21 d. vykdydama teismo įpareigojimus ESO pateikė papildomą informaciją nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 15 d. iki 2025 m. liepos 18 d. vykdė elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą „Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prijungimas prie skirstomųjų elektros tinklų“. Projektas apėmė 0,4 kV požeminio kabelio klojimo darbus, kurie buvo atlikti laisvoje valstybinėje žemėje, atkarpoje nuo žemės sklypo, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), ribos iki žemės sklypo, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Įvykdžius minėtus darbus, pažeista kelio danga (153 kv. m.) buvo atstatyta į buvusią padėtį panaudojant žvyro/skaldos mišinį. Bendrovė papildomai paaiškino, kad 2025 m. liepos 24 d., buvo gauta I. D. pretenzija dėl užlieto ir nepravažiuojamo kelio ir prašymas sutvarkyti kelią. Atsižvelgiant į I. D. pretenziją, bendrovės rangovas UAB „Elektra ir Co‘‘ laikotarpiu 2025 m. liepos 25 d. – 2025 m. liepos 30 d. nuvyko į vietą ir kelią papildomai sutvirtino. Tvarkant žvyruoto kelio dangą (153 kv. m.), nenumatytas darbų kiekis 270 kv. m. ESO pažymėjo, kad naujo kelio įrengimo darbų nevykdė.

30. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors apeliantė ir teigia, kad Privalomąjį nurodymą pilnai įvykdė 2025 m. liepos 4 d. ir vėliau būtent ESO veiksmai dėl atliekamų elektros kabelio teisimo darbų įrengiant bei užpilant naują skaldos sluoksnį sąlygojo tai, kad buvo konstatuotas Privalomojo nurodymo neįvykdymas, tačiau byloje pateikti duomenys įrodo priešingai. Pažymėtina, kad, kaip minėta, dar iki ESO darbų pradžios 2025 m. liepos 10 d. buvo konstatuotas Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Ginčo kelio atkarpa buvo papildomai sutvirtina po pačios apeliantės pretenzijos ESO dėl netinkamai sutvarkyto kelio, kas patvirtina, jog apeliantė veikė priešingai nei buvo įpareigota Privalomu nurodymu, t.y. savo veiksmais ir iniciatyva siekė ne pilna apimtini įvykdyti nustatytus įpareigojimus pašalinti neteisėtai suformuotą kelią valstybei priklausančiame žemės sklype, tačiau, žinodama apie Inspekcijos nustatytą įpareigojimą, kreipėsi į ESO dėl kelio dangos atstatymo ir sutvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės pateikti duomenys - 2025 m. liepos 4 d. MB „Vaidkasa“ sąskaitas-faktūras, fotonuotraukas, nepaneigia fakto, kad Privalomasis nurodymas iki nustatyto termino nebuvo įvykdytas pilna apimtimi, o aplinkybės, kad ginčo kelias po pačios apeliantės iniciatyvos buvo tvirtinamas ESO rangovo, patvirtina, kad apeliantė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas laiku ir tinkamai. Tokius apeliantės veiksmus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neatitinkančius bendrųjų civilinio proceso principų – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis) bei suteikiančius pagrindą vertinti, kad šiuo konkrečiu atveju Inspekcijos privalomasis nurodymas visa apimtimi neįvykdytas ne dėl ESO kaltės, o dėl nuo apeliantės priklausančių subjektyvių priežasčių. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ESO kelio darbų atstatymo atlikimo faktas nepašalina skolininkės atsakomybės ir pareigos tinkamai įvykdyti valstybės institucijos nustatytus pagrįstus įpareigojimus. Pažymėtina, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigdama, kad Privalomasis nurodymas buvo tinkamai įvykdytas 2025 m. liepos 4 d., šių aplinkybių neįrodė, nepagrindė.

31. Apibendrinant nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Privalomasis nurodymas nėra tinkamai įvykdytas nuo 2025 metų birželio mėnesio ir tuo pagrindu pagrįstai skyrė baudą apeliantei už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei objektyviai ir motyvuotai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.