Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-294-908/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-04-16
Bylos Nr.: 1-294-908/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-13-1-00917-2014-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Gruodienė
Nukentėjusysis: J. B., R. K., E. K.
Kaltinamasis: G. G., A. F., P. B.
Advokatai: Gintarė Leškevičienė, Valerijus Kirpičnikovas, Aleksandras Palamarčukas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-294-908/2018Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00917-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.2; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, Beatai Rutkauskaitei, Akvilei Nemanienei, Aušrai Razutienei, Laimai Avižienytei, Neringai Dargytei,

dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,nukentėjusiesiems J. B., R. K., E. K. – P., M. M., E. M.,

civilinio ieškovo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovei J. Č.,

kaltinamajam G. G., jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,kaltinamajam A. F., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,kaltinamajam P. B., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G. (G. G.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta 3 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje,

P. B. (P. B.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

Žemesnės instancijos teismas

A. F., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650 litų, kas atitinka 188 eurų) įmoką į asmenų nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, įmoka sumokėta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusių asmenų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta 4 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje,

kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G., A. F., P. B., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014-04-04, apie 23.30 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrajame laiptinės koridoriuje, be jokios priežasties, G. G. kartą sudavus kumščiu nukentėjusiajai E. K.-P. į pilvą, dėl to nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, A. F. ne daugiau keturių smūgių rankų kumščiais sudavus nukentėjusiajam E. M. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu pataikant pastarajam į pilvą, petį, alkūnę ir galvą, dėl ko nukentėjusysis E. M. jautė fizinį skausmą, G. G. ranka sudavus vieną smūgį R. K. į kairį smilkinį, taip padarant muštinę žaizdą kairio antakio srityje, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei vieną kartą rankos kumščiu sudavus smūgį M. M. į krūtinės sritį, po to A. F. kartą rankos kumščiu sudavė smūgį pastarajai į veidą, o P. B., kuris laikydamas rankose metalinį strypą ir išvadindamas pastarąją įvairias necenzūriniais žodžiais, metaliniu strypu sudavė ne mažiau 2 kartų nukentėjusiajai M. M. per veidą, tada pastarasis, veikdamas kartu su G. G., A. F., bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ne mažiau 4 kartų spyrė gulinčiai M. M. kojomis į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai padarant kairės pusės skruostikaulio, skruostinio lanko, akiduobės medialinės, lateralinės ir apatinės sienelių, žandinių sinuso priekinės, medialinės ir lateralinės sienelių fragmentinius lūžius, dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžį, kraujosruvą kairės akies obuolio vidinės dalies junginėje, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių riboje vidiniame paviršiuje, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai M. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tęsdami nusikalstamą veiką, vieną kartą sudavė smūgį J. B. į pakaušio sritį, dėl to pastaroji nugriuvo ant grindų ir veikdami kartu spyrė ne mažiau 3 kartų kojomis pastarajai į įvairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiais savo įžūliais veiksmais veikdami bendrininkų grupe demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sutrikdė M. M. sveikatą iš chuliganiškų paskatų, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad pažįsta A. F., jiedu kartu mokėsi, vienoje byloje buvo nuteisti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kitą kaltinamąjį pažįsta iš matymo, iš nukentėjusiųjų pažįsta E. M.. Matė Naujininkuose, prekybos centre „Maxima“. Šaltkalvių g. kartais būdavo, bet nelabai mėgo ten vaikščioti, nes ten yra geriama. Dažniau žaisdavo futbolą stadione. Iš nukentėjusiųjų pažįsta vieną juodaplaukę merginą, ji yra jo draugės kaimynė. Šaltkalvių g. gyveno jo draugė, tačiau tiksliai nepamena kada. Nežino, ar jo draugė 2014-04-04 ten dar gyveno, tuo metu su ja nebendravo. Nebuvo toje vietoje. Pamena, kad jį pareigūnai sulaikė, pradžioje komisariate jį sumušė. Jam pasakė: „tai ką, moteriškes mušei, prisipažink, nes mus užknisai“. Dėl sumušimo į policiją nesikreipė. Jį sulaikė, nuvežė į areštinę. Ankstesnėje byloje prisipažino, nes padarė nusikaltimą. Kaltinamas šioje byloje, nes jį su A. F. matė kartu (jie kartu Naujininkuose žaidė futbolą). Anksčiau jis nebuvo labai geras, buvo pakliuvęs į policijos komisariatą. Protas ateina su laiku, dabar kabinasi už gyvenimo. Jis matė per televizorių, kaip rodė Naujininkus per laidą „Pagalbos skambutis“. Kalbėjo daktarai, tikriausiai jau rodė pasekmes. Viską apie šį įvykį sužinojo iš pareigūnų. Buvo situacijos, kai jį sulaikydavo, o paskui paleisdavo ir jokios bylos nebūdavo. Galvojo, kad taip bus ir šį kartą. 2014 m. pavasarį nesilankė Šaltkalvių g. 8. Nepamena, ar lankėsi Šaltkalvių g. Toje gatvėje galėjo jį matyti šiaip vaikštantį, nes ten eidavo į parduotuvę, žaisdavo futbolą stadione. Nusikaltimo padarymo metu ten nebuvo, buvo namuose. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad nepamena ką veikė įvykio vakarą. Anksčiau vartojo alkoholį. Išgėręs alkoholio turi polinkį į agresiją. Jei parašyta, kad tą vakarą šventė gimtadienį, tai taip buvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 2, b. l. 6), G. G. juos patvirtino. Nurodė, kad kai pasakė P. B. vardą ir pavardę, nežinojo, bet pamatęs salėje atpažino. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 2 b. l., 32-33), G. G. juos patvirtino. Paaiškino, kad jis pasakė, kad tikriausiai namuose prie kompiuterio sėdėjo. Buvo sulaikytas ne iš karto, gal po 2 savaičių, bet tiksliai nepamena. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir sakė, kaip jis gali mušti moteris. Su nukentėjusiuoju E. M. neturėjo konflikto, nepamena, ar yra su juo kalbėjęs, matydavo jį prie prekybos centro „Maxima“. Dėl nukentėjusiosios tamsiais plaukais, tai jis kartą stovėjo areštinėje ir jos vyras ten buvo, ji atėjo pas jį. Žino, kad tas vyras buvo jo draugės kaimynas. Su ta moterimi nebendravo, daugiau su vyru bendravo, klausė, ar turi cigaretę. Ta draugė nebuvo jo mergina, jos vardas Sabina. Šaltkalvių g. pas draugę buvo kartą, tai buvo iki įvykio. Tai buvo labai seniai. Anksčiau gyveno Naujininkuose, (duomenys neskelbtini), tas namas prie prekybos centro „Maxima“, iki jo nuo buvusių jo namų 5 minutės pėsčiomis. Ten stovi 3-4 bendrabučiai. Naujininkuose negyvena apie 4 metus. Visus tuos metus nesilankė ten. Jo tėvai gyvena Subačiuje. Nukentėjusįjį Naujininkuose matė dar prieš įvykį. Šeimos nėra sukūręs, bet turi labai artimą draugę. Šiuo metu vaikšto į probaciją dėl plėšimo. Jam skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dirbti, kartą per mėnesį žymėtis. Visą tai vykdo. Plėšimas buvo įvykdytas po šio įvykio. Įvykio metu tikriausiai dar gyveno Naujininkuose su tėvais (t. 3, b. l. 8-12).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. F. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-04-04, apie 22 val., Naujininkuose buvo pas sesę, nusprendė pasivaikščioti. Nuėjo į kolonėlę, nes parduotuvės buvo uždarytos, nusipirko alkoholio. Ėjo atgal ir žinojo, kad to namo kodinės durys neveikia. Kalba apie namą Nr. (duomenys neskelbtini). Jo sesuo gyvena šiek tiek toliau. Galvojo, kad užeis į tą namą, kad niekam netrukdytų, negertų viešoje vietoje, nes taip negalima. Pagalvojo, kad pasėdės ramiai laiptinėje. Atsisėdo, atsidarė alkoholio ir tokie vaikinukai išėjo parūkyti. Užėjus į laiptinę, yra fojė, jis atsisėdo fojė tarp pirmo ir antro aukšto. Kiekviename aukšte yra koridorius, iš ten išėjo du vyrukai, kuriems buvo gal apie 30 metų. Sėdėjo, telefonas švietė tamsoje. Kaip suprato pagal vaikinų bendravimą, jie buvo išgėrę, pradėjo jam sakyti, kad jis eitų iš čia, kad yra narkomanas. Sakė, kad pasėdės čia, juk nelenda į akis. Jie pastovėjo, pakalbėjo kažką tarpusavyje ir išėjo. Jie kalbėjo rusiškai. Pamatė, kad jie grįžta, ten buvo ir vyrų, ir moterų. Žodis po žodžio viskas ir prasidėjo. Jie sakė, kad jam liepė išeiti iš čia, sakė, kad išeis, juk nieko blogo nepadarė. Taip žodis po žodžio kilo konfliktas, pradėjo muštis. Nežino kaip, bet kaip suprato, jam kumščiu trenkė į veido sritį ir jam lūžo nosis. Nežino, kam pats trenkė, gynėsi kumščiais. Po konflikto nepamena, kas gulėjo ant žemės, atsigavo nuo skausmo ir išbėgo į lauką, pabuvo gryname ore. Pagalvojo, kad reikia išsikviesti greitąją, nes ranka, nosis sulaužyti. Pamatė, kad telefono nėra, jį rado grįžęs į laiptinę. Pasiėmė telefoną ir išbėgo, tada paskambino greitajai. Jį greitoji paėmė iš lauko, jis buvo šiek tiek toliau nuo namo. Atsakydamas į teisėjos klausimus paaiškino, kad iš pradžių buvo žodinis konfliktas. Nežino, kiek žmonių jį mušė, tai buvo seniai. Tai buvo vyrai ir moterys. Nepamena, ar teisme yra tie žmonės, kurie jį mušė. Kaltinamųjų ten nebuvo. Yra juos matęs anksčiau, bet jų ten nebuvo. Grįžo į bendrabutį telefono. Telefonas gulėjo šiek tiek žemiau ant laiptų, į pačią fojė nėjo, nežino, ar ten buvo žmonės. Mušėsi pirmo aukšto fojė. Yra pirmo aukšto fojė ir yra laiptai lipti aukščiau, jis sėdėjo su telefonu laiptų aikštelėje, o mušėsi fojė. Tam, kad patektų į fojė, nereikia praeiti laiptų aikštelės, kadangi ten yra du praėjimai. Telefoną rado, nepamena, ar jis buvo sudužęs. Jam atrodo, kad jis ir taip buvo sudužęs. Jie mušėsi kumščiais. Jam trenkė į nosį, tačiau nematė, kas trenkė. Trenkė kažkas iš šono. Nenukrito, bet galva pradėjo suktis. Pradėjo jį tampyti, daužytis, jis irgi mojavau kumščiais. Kokiu nors įrankiu niekam nesudavė. Gynėsi, nesirinko, kam trenkti. Jam atrodo, kad fojė gale buvo šviesu, bet ne taip, kaip dieną. Mušė vyrus, gal teko ir moteriai pataikyti. Konfliktas buvo su vyrais, iš kur atėjo moterys, nežino. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad gal ir gulėjo kažkas ant žemės, kai grįžo telefono, bet jis jų nematė, nekilo į fojė. Mano, kad gindamasis galėjo suduoti 2 ar 3 žmonėms. Gal ir galėtų sulaužyti žandikaulį nuo smūgio, nes jam lūžo ranka, tiksliai nežino. Teisme nėra tų vyrų, kurie išėjo iš bendrabučio. Tą dieną kaltinamųjų nematė. Yra juos matęs anksčiau, yra žaidę futbolą. Jų vardų nežino, jie nėra draugai. Fizinį smurtą pradėjo naudoti vienas iš tų vyrukų, matėsi, kad nori konflikto. Matė ligoninėje nukentėjusių. Jį (A. F.) paėmė į skyrių. Jis matė nukentėjusiuosius stovinčius, bet nekalbėjo su jais, neatsiprašinėjo – juk jam sulaužė ranką ir nosį. Jis gynėsi nuo tų žmonių, jam nebuvo stimulo pradėti konfliktą, atėjo tik pasėdėti. Gavo smūgius į veido sritį, į kūno viršų. Muštynės truko neilgai, tiksliai negali pasakyti, daug laiko praėjo. Gal 3-5 min., greitoji atvažiavo gal po 7 min., kai paskambino. Greitoji paėmė toliau, ne prie to namo, kadangi jis eidamas skambino. Kadangi tame rajone gyveno, tai žinojo, kad to namo kodinės durys neveikia. Visi žino, kurios durys neveikia. Gal yra buvęs tame name, gal pas kažką užeidavo. Nukentėjusiuosius iš matymo žino, bet tarp jų prieš tai nebuvo jokių konfliktų. Mano, kad taip įvyko dėl alkoholio, bet tiksliai nežino. Nesako, kad jie visi buvo girti. Negali paaiškinti, kodėl jie jį užpuolė, nesielgė iššaukiančiai. Nežino dėl ko kilo konfliktas. Pradžioje buvo žodinis konfliktas, jie sakė, kad dingtų iš čia, kad jo čia nebūtų. Jis jiems sakė, kad tuoj išeis, davė suprasti, kad jei bus su alumi lauke, jį gali sulaikyti pareigūnas. Norėjo žmonėms parodyti, kad nieko blogo nedaro. Gėrė ne namie, nes ta vieta buvo arčiau. Sesuo gyvena pačiame Naujininkų gale.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 2, b. l. 37), juos patvirtino. Kaltinimą skaitė. Turbūt pats vienas taip padarė. Vadinasi, turi tiek jėgų. Gali atlyginti nukentėjusių patirtą žalą. Dirbs ir dalimis atlygins. Sutinka, kad nuo jo veiksmų nukentėjo žmonės (t. 3, b. l. 76-86).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog tą vakarą važiavo iš Biržų, kur buvo komandiruotėje. Nuėjo pas sesę, kuri gyvena Naujininkuose, prie Prūsų st. Pas ją išgėrė kavos, suvalgė torto. Norėjo eiti dar pas mamą, bet jo mergina sakė, kad jau vėlu. Jie su mergina norėjo eiti namo, eidami išgirdo, kad rėkauja prie to namo Arvydukas. Jis rėkavo lauke, gyvena netoli jo sesės. Šiai dienai jie dirba vienoje firmoje, o tuo metu jį pažinojo, nes gyveno tame rajone. Jis stovėjo kruvinas, jie davė jam servetėlę. Jis paprašė, kad padėtų jam pasiimti telefoną, nes jį pametė. Nuėjo, pamatė daug žmonių, Leną. Jo gero draugo pažįstamas Edgaras gyvena tame name, todėl jis yra ten buvęs. Arvydas buvo lauke, o jie su drauge kilo į aukštą. Du žmonės gulėjo, o kiti stovėjo. Užėjo į laiptinę, pamatė, kad guli Lena ir dar kažkas. Ten stovėjo jos vyras, daug žmonių buvo. Tarp jų stovėjo jo mergina, ji kėlė Leną, o jis stovėjo. Tie vyrai sakė „atiduoti ar grąžinti moterį“. Atidavė tą merginą vyrams, jie pradėjo kviesti greitąją, jie išėjo, Arvydo jau nebuvo. Tada jie nuėjo namo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad jo mergina Lenai padėjo. Nežino, kodėl pareikštas kaltinimas jam, gal tik jį atpažino. Nežino, kodėl jį atpažino. Tą dieną jis tame name nebuvo, jam 3 mėnesius buvo komandiruotė Biržuose. Arvyduko po to nematė, mergina tik sakė, kad jis gipsuotas vaikšto. Arvydas, kai jį sutiko, sakė, kad jo telefoną pavogė, kad padėtų jam jį rasti. Neklausė tų žmonių, kas įvyko. Ten viskas įvyko greitai. Pačių muštynių nematė, matė tik Arvydą. Jam nekilo nors paklausti, kas čia buvo. Ten buvo daug žmonių. Buvo ten dar Lenos vaikinas, dar kažkas. G. G. gal yra Arvydo pažįstamas, jie kartu žaidė futbolą. Nežino, kaip jis susijęs su šiuo įvykiu. Arvydą sutiko apačioje. Jis (P. B.) turi pravardę (duomenys neskelbtini). Nežino, koks tikslas jį apkalbėti, konfliktų anksčiau nebuvo. Matė daug žmonių ten. Matė juos stovinčius, ne ant žemės. Jie kalbėjo apie greitąją, buvo daug šaukimo. Kraujo nematė, buvo šiek tiek tamsu. Sakė, kad jie jau iškvietė greitąją, nežino dėl policijos. Jis nieko nekvietė. Su savimi turėjo tik telefoną. Nematė nieko pas A. F.. Nerado jo telefono, jie ten trumpai pabuvo, gal kelias minutes. Kai jie išėjo, Arvydo jau nebebuvo, greitoji jau važiavo. Nukentėjusįjį vyrą žino, su juo nėra buvę konfliktų. Jis pažįstamas. Lenos draugo teisme nėra, jo vardo ir pavardės nežino. Matė tik kitą merginą (parodė į nukentėjusiąją E. K.-P.). Ji ten stovėjo, gal skambino. Su niekuo iš ten nebendravo, jam pretenzijų jie nereiškė. Lankėsi su draugu pas Edgarą, jis jį pažinojo. Jis yra jo draugo draugas. Draugo vardas (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, jis dabar Vokietijoje. Su Ernesta ir Lena nėra pažįstami (t. 3, b. l. 76-86).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. K.-P. paaiškino, kad tame name gyvena jos pusbrolis. Ji yra girdėjusi apie (duomenys neskelbtini) (P. B.). Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Tą dieną atvažiavo į svečius, ten gyvena jos krikšto mama M. M., o kitame kambaryje – Jelena. Ji nuėjo pas Leną, o mama R. K. liko pas krikšto mamą. Ji išėjo parūkyti su pusbroliu Edgaru, išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Tos durys rakinamos. Koridoriuje yra daug butų, koridoriaus durys užrakintos. Pradėjo kažkas stuksenti į pagrindinio koridoriaus duris, atidarė jas, buvo du vaikinai, staigiai gavo smūgį iš niekur nieko. Jos pusbrolis Edgaras pradėjo ją ginti, jos krikšto mama pradėjo rėkti ir tie vaikinai pradėjo daužytis. Tai tie du vaikinai (parodė į kaltinamuosius A. F. ir G. G.). Ji, atidarė duris ir gavo smūgį į pilvo sritį. Jai sudavė kumščiu. Kuris sudavė, nežino. Mano, kad G. G.. Jie nieko nesakė. Kai patyrė smūgį, pusbrolis pradėjo eiti link jos, pradėjo ją ginti, jie pasakė pusbroliui, kad ateitų čia, dar ir jis gaus. Jie abu ten klykavo, šaukė, buvo lyg tai išgėrę. Tada jie pradėjo mušti jos pusbrolį, ji pradėjo šaukti, išlėkė jos krikšto mama M. M., atėjo Jelena, Regina. Jos išėjo iš savo kambario, tada pradėjo jas mušti, buvo staigus veiksmas ir, kaip minėjo tas vaikinas, ten galima išeiti iš abiejų pusių, tai iš kitos pusės atėjo P. B.. Jis atėjo su kažkokiu pagaliu, staigiai pradėjo mušti, daužyti krikšto mamą. Jie buvo šoko būsenoje, visi gulėjo ant žemės, t. y. Edgaras, Jelena gulėjo be sąmonės, jos krikšto mama gulėjo visa kruvina. Pradėjo lėkti kiti kaimynai, J. Ž. traukė jos krikšto mamą namo, nes ji buvo visa kruvina. Negali pasakyti, į kur smūgiavo Edgarui, viskas staigiai buvo. Jos krikšto mamą daužė tas vaikinas su pagaliu (parodė į kaltinamąjį P. B.), kiti kaltinamieji pribėgdavo ir mušdavo. Negali pasakyti, kuris mušė mamą, buvo daug veiksmo, daug žmonių. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad kai užeini iš lauko, yra holas, ten ir įvyko muštynės. Jie stukseno į duris, kad būtų galima užeiti į vidų. Viskas vyko tarpdury. Jie neįėjo į vidų, kai įleido, o iš karto smogė. Pavelas prisijungė vėliau. Ji nesuprato, kas vyksta. Jų nepažįsta, ten net negyvena, tiesiog atvažiavo į svečius. Viso to priežasties nežino. Kiek pamena, Pavelo mergina padėjo Jelenai keltis. Kai prasidėjo kalba apie policiją, Pavelas pabėgo. Jie krikšto mamą tempė į namus, o kas ten liko, nežino. Po įvykio su jais nebendravo. M. M. į ligoninę buvo atvykęs atsiprašyti A. F.. Atpažinime ji dalyvavo ir atpažino visus tris. Ji atidarė duris, iš karto pastebėjo juos. „Ušastiko“ nežinojo, girdėjo apie jį iš Edgaro pasakojimų. Edgaras buvo kartu, tai jis žinojo, kaip šis atrodo. Civilinio ieškinio nereiškia. Mamai Reginai po įvykio buvo susiūtas antakis, M. M. buvo sulaužytas žandikaulis, gulėjo ligoninėje. Jos jautėsi blogai, M. M. pusę metų gėrė vaistus, negalėjo dirbti, jai akis ašarojo, patyrė didelę žalą. Dėl Edgaro, tai labai kažko didelio jis nepatyrė. Ji nereiškia civilinio ieškinio, nes jai pasisekė, negulėjo ant žemės. Pavelas įlėkė su pagaliu vienas. Kai prasidėjo rėkimai, atlėkė jo panelė, ji varė jį lauk. Ji atėjo pro kitas duris, gal iš lauko. Pavelas atlėkė iš lauko, bet per kitas duris. Lauko durys yra iš dviejų pusių, jis atėjo iš kitos pusės su pagaliu. Po kažkiek laiko jo panelė tempė jį. Dar vyko muštynės, Pavelas atlėkė atseit A. F. padėti. Nepamena, ar Pavelas kažką sakė. Jis užsipuolė visus iš eilės, visus, kas ne jo pažįstami. Jis daužė ir moteris. Matė, kaip Pavelas mušė su pagaliu krikšto mamą M. M.. Jie visi mušėsi, trise trankė visus, kas jiems papuolė po ranka. Viskas vyko greitai, nebuvo galima sužiūrėti, kas kam trenkė. Dar buvo atbėgęs Jelenos vaikinas, jo vardas Erikas. Erikas gynė jas, traukė nuo jų. Buvo ir jos vyras V. P. ir D. B.. Jie visi gynė jas. Pirmiausia mušė moteris. Vyrai jas gynė. Kaltinamieji griuvo, mušė, lakstė. Jie taip pat nestovėjo rankų sudėję. Nepamena, kuo jai sudavė: ar kumščiu, ar koja. Nepamena, ar tik P. B. buvo su pagaliu, gal dar kažkuris turėjo ką nors. Ji juos vaikė, sakė, kad nesuprato, dėl ko jie čia atėjo, jie pradėjo vaipytis. Laikė A. F. už pečių, purtė, bet galvojo, kad pati tuoj gaus. Kiti vyrai gynė jas, mušėsi su jais. Tie vaikinai buvo su lazdomis, o ne jie. Vyrai gynė jas kumščiais, žodžiais. Kaltinamieji gavo ir atgal. Negali pasakyti, kiek buvo smūgių. Nematė, kokius sužalojimus patyrė užpuolikai. Suprato, kad P. B. atlėkė su pagaliu, išlaužtu iš tvoros. Pagalys buvo medinis, tokiu daiktu galima ir žmogų užmušti, ne tik sužaloti. Nesuprato, kodėl jie čia atėjo. Jos vyras buvo su ja atvykęs į svečius. Jos vyras ir Edgaras prieš tai nebuvo išėję bendrauti su tais vaikinais. Tas vaikinas, kuris davė parodymus, negalėjo užeiti į koridorių, nes ten yra durys. Jos vyras ir Edgaras negalėjo ieiti į holą. Jos vyras rūko. Nepamena, kada buvo apklausta po įvykio. Buvo apklausta gal mėnesio bėgyje, pradžioje ją apklausė Naujininkuose, o po to Algirdo g. Atpažinimas vyko vėliau, jai atrodo, kad pirma ją apklausė. Edgaras, kai atidarė duris, liko toje vietoje, kur rūkė. Kai pradėjo stuksenti į duris, pasakė, kad nueis atidaryti, kai pamatė, kad gavo smūgį, Edgaras pradėjo ją ginti. Ji pradėjo rėkti, tada visi išbėgo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 69-71), E. K.-P. juos patvirtino. Nurodė, kad nežino, kodėl kalbėjo apie keturis vaikinus. Pamena, kad du vaikinai atėjo, vienas atlėkė. Nepamena, koks ten daiktas buvo: metalinis ar medinis. Turbūt, kad geriau prisiminė, kai pirmą kartą davė parodymus. Gal patyrė smūgį į galvą, nepamena, bet patyrė mažiausiai smūgių. Atpažino, kaip jie atrodo, nežino, dėl ko tiksliai atpažino juos, tiesiog atpažino. Pas kažkurį buvo apgamas, sudėjimas toks, pagal tai atpažino. Jai atrodo, kad ji A. F. purtė, antausį trenkė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 63), E. K.-P. juos patvirtino. Nurodė, kad gal iš šoko sakė apie peilį, tokio dalyko nebuvo. Jei taip parašyta, reiškia, kad atsiminė viską. Prisiminė ir veido bruožus (t. 3, b. l. 76-86).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad tą vakarą buvo svečiuose pas J. B., išgėrinėjo. Išėjo su pussesere parūkyti, išgirdo, kad beldžiasi į duris. Ernesta nuėjo atidaryti duris, ji gavo smūgį. Du vaikinai, t. y. A. F. ir G. G. pasakė prieiti, jie pasakė jo pravardę – (duomenys neskelbtini). G. G. dažnai ateidavo pas jo podukrą šunį vedžioti, Arvydas irgi ateidavo į svečius. Jis nuo A. F. gavo į petį, į galvą, jį „išjungė“. Prabudo, pamatė, kaip prie jo guli krikšto motina, o jo motiną M. M. kaimynai Jurga ir Ž. traukė per duris, ji buvo visa kruvina. Kai pabudo, dar vyko muštynės. Matė, kad vaikinai mušėsi tarpusavyje. Buvo ir Pavelas, jis jo draugo draugas. Jis pažįsta A. F. ir G. G., bet nebendraudavo su jais. Jis gavo smūgius į petį, į galvą, jam trenkė ranka, tačiau tiksliai kuria vieta trenkė, nepasakys. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad prie Pavelo pribėga mergina, liepia jam eiti lauk. Tie kiti du vaikinai irgi pasišalino. Bendrabutyje yra du išėjimai, jie išėjo pro tas duris, pro kurias galima eiti į rūsį. Buvo sumuštas ir A. F., su juo buvo ligoninėje susitikę. Nežino, kas jį sumušė, to momento nematė. Ligoninėje su A. F. jis norėjo susimušti, bet jį pareigūnai atitraukė. Po įvykio su vaikinais nesikalbėjo. Jam atrodo, kad gal jie trys buvo tose muštynėse, nežino, kodėl sakė, kad keturi. Atsakydamas į teisėjos klausimus paaiškino, kad A. F. galėjo turėti kokių nors daiktų, skirtų sužaloti. Policijoje atpažino daiktus, atpažino „triūbą“, bet nepamena, pas kurį kaltinamąjį ji buvo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 92), E. M. juos patvirtino. Nurodė, kad nežino, kodėl sakė, kad tie vaikinai jam nepažįstami. Teisingi parodymai tie, kuriuos duoda teisme. Tuo metu vaikinus pažinojo. Kažkuris turėjo kažką panašaus į plytą, tačiau nežino kuris.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 95), E. M. jų nepatvirtino ir paaiškino, kad jis su kaltinamaisiais nebendraudavo, tik žino juos iš matymo. „(duomenys neskelbtini)“ irgi žinojo, kadangi yra iš Naujininkų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo tuo metu, kai jis atgavo sąmonę, o kai beldė į duris – jo nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 97), E. M. juos patvirtino. Nurodė, kad ligoninėje su A. F. buvo konfliktas. Pasakymas, kad jų nepažįsta galėjo būti netikslus, kadangi kaltinamuosius jis pažinojo tik iš matymo. G. G. buvęs pas jį namuose. G. G. užeidavo, jis su yra bendravęs. G. G. buvo tarp tų asmenų, kurie beldė į duris. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus E. M. paaiškino, kad neaptarinėjo su kitais nukentėjusiaisiais konflikto priežasties. Prieš įvykį į koridorių išėjęs nebuvo, kaltinamųjų nematė. Kaltinamųjų kartu nėra matęs, pagrindo konfliktui taip pat nebuvo. Teismui paskelbus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą (t. 2, b. l. 26-27) E. M. nurodė, kad gal tuo metu G. G. neatpažino, bet dabar atpažįsta. Po įvykio jam niekas negrasino, su jais nebendravo. Prieš išeinant parūkyti, jis vartojo alkoholinius gėrimus, buvo gana gerai apsvaigęs. Ernesta taip pat buvo išgėrusi. Jie visi buvo simboliškai išgėrę, tačiau alkoholis negalėjo sutrukdyti viską užfiksuoti. Nežino, kodėl įvyko muštynės. P. B. pažinojo iki įvykio, bet P. B. jo nemušė. Ligoninėje norėjo susimušti su A. F. , nes šis sumušė jo motiną. Konfliktą ligoninėje pradėjo jis. Jam atgavus sąmonę visi dar buvo koridoriuje. Jie išbėgo, atbėgus Pavelo merginai. Dėl ketvirto žmogaus nieko negali pasakyti, bet jis galėjo ten būti. Civilinio ieškinio nereiškia, nepatyrė didelės žalos, kelias dienas paskaudėjo. Jo mama po konflikto nekaip atrodė (t. 3, b. l. 76-86).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, Pavelą žino iš matymo. Jis ateidavo į koridorių. Su sūnumi Edgaru gyvena viename bute. Jis turėjo sugyventinę, jie gyvendavo (duomenys neskelbtini) bute. Sugyventinės dukra buvo likusi, vedžiodavo šunį. Pas ją kažkas ateidavo, tačiau ji neįsidėmėjo kas. Su Regina išgirdo Ernestos riksmą. Sėdėjo (duomenys neskelbtini) kambaryje, o jie sėdėjo kitame kambaryje. Šventėje nedalyvavo. Su jomis dar buvo jos draugas. Kitame kambaryje buvo Ernesta, Jelena, taip pat Ernestos vyras. Butai tame pačiame aukšte. Išbėgo, buvo muštynės. Vieni stumdėsi. Koridoriuje buvo šviesu. Matė Arvydą ir G., jie pešėsi. Prašė, kad jie taip nesielgtų, problemų nesidarytų. Jie pešėsi su Edgaru ir Ernesta. Išbėgo ji, po to sesuo. Prašė jų ramintis, išeiti, tačiau jie nepaklausė, įvyko muštynės. Tada gavo smūgį, buvo atidarytos centrinės durys, ji nukrito. Gavo smūgį nuo Arvydo į veidą. P to sekė smūgiai kojomis. Paskutinis buvo spyris į veidą. Pavelas atėjo pabaigoje. Gavusi smūgį nuo Arvydo nukrito ant slenksčio. Jai atrodo, kad koja gavo į veidą, ranka žandikaulio nesulaužysi. Neskaičiavo, kiek Arvydas sudavė smūgių, smūgiai ėjo vienas po kito. Ji nukrito, atsisėdo, kaimynė Ž. su savo vyru ją traukė. Ją nuprausė, perrengė ir išvežė su greitąja. Su greitąja vežė ją ir Leną. Važiavo ir laida „Pagalbos skambutis“, jie filmavo viską. Jie turbūt pradėjo filmuoti, kai ją į koridorių tempė kaimynė. Kai ją paėmė, daugiau nieko nematė. Pavelas sudavė pačiame gale, kai ji jau buvo nukritusi. Ji sėdėjo, spjaudėsi krauju, bet sąmonės nebuvo praradusi. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus M. M. paaiškino, kad gydėsi apie savaitę tol, kol dingo kraujosruvos. Tada jai darė operaciją, įdėjo plokštelę, teko savaitę gulėti. Turėjo nedarbingumą, dabar taip pat negali dirbti, jaučia padarinius. Dabar gyvena kitur, išsikraustė. Įvykis su išsikraustymu susijęs ir nesusijęs. Pareiškė civilinį ieškinį, jį rašė kartu su tyrėja. Savo ieškinį palaiko. Dalį žalos jai atlygino draudimas, iš draudimo gavo apie 799 litus. Visus tuos pinigus išleido vaistams. Raminamuosius vartoja ir dabar, gali pateikti čekius. Išėjusi iš ligoninės negalėjo dirbti, darbo atsisakė pati, kadangi negalėdavo atsilenkti, pasilenkti ir kt. Šiuo metu dirba pusę etato. Nepamena, kad kažkas turėtų pagalį. Parkrito nuo Arvydo smūgio. Nukritusi spjaudėsi, o smūgiai ėjo iš įvairių pusių. Jai buvo taikoma į veidą. Stovėję žmonės ją mušė, mušė kojomis. A. F. buvo atvykęs pas ją į ligoninę, norėjo prisiimti visą kaltę vienas. Ji nesutiko. Jis prašė, kad nukentėjusioji atsiimtų pareiškimą. Arvydas jai sakė, kad jis buvo vienas, ji su tuo nesutiko. Ji nukrito prie durų, durys buvo atviros. P. B. trenkė jai iš kojos. Tada atėjo jo draugė, ji pasakė: „Paška, einame, nes bus problemų“, sakė taip rusiškai. Ten buvo minučių reikalas, viskas greit vyko. Kai atėjo, matė du žmones. Matė Arvydą ir G.. Dar buvo išbėgusi Jelena, Regina. Išėjusi matė, kad jie mušėsi, ji juos ramino. Buvo Edgaras, Ernesta, Arvydas ir G.. Po to išėjo jie bei likę nukentėjusieji. Ti išbėgusi Pavelo nematė. Išbėgusi juos ramino, prašė išeiti iš čia. Tuomet sesuo gavo smūgį ir nukrito ant grindų. Jie kalbėjo rusiškai, nepamena, ar jie kažką atsakinėjo. Kažkokie žodžiai buvo. Ernesta ir Edagaras gulėjo ant grindų, ji buvo laisva, tai ir mušė. Kas ją spardė nematė. Trankė Arvydas ir Pavelas. Dalyvavo atpažinime, bet neatpažino nei vieno, susinervino. Po įvykio jai rodė nuotraukas, atpažino Arvydą ir kitą vaikiną (parodė į G.). Nuotraukas rodė tyrėjas vyras, tai buvo komisariate prie stoties. Kai atpažinimas buvo gyvas, neatpažino jų. Susinervinus visi pasirodė vienodi. Kai jos klausinėja, kažką prisimena. Pavelas jai sudavė į koją, ten jai buvo atsiradusi mėlynė. Į koją jis trenkė vieną kartą, o dėl veido nežino. Su ranka jis negalėjo jai suduoti, nes ji buvo nukritusi. Smūgių, kuriuos jai sudavė Pavelas, neskaičiavo. Detaliau nurodyti negali. Nematė, ar jis turėjo kokį daiktą. Jis kažką sakė rusiškai, bet nepamena. Keikėsi, keiksmažodžiai tikriausiai buvo iš pykčio. Neįsivaizduoja, kodėl taip įvyko. Ji jų nepažįsta, konfliktų nebuvo. A. F. galėjo iš nervų jai suduoti smūgį, kadangi ji prašė, kad jie nesipyktų, nesimuštų. Nepasakytų, kad kaltinamieji buvo blaivūs. Mano, kad jie buvo neblaivūs. Suprato tai pagal reakciją, negirtas žmogus taip nedarytų. Suklupo po pirmo smūgio. Tada gavo dar smūgių į veidą. Kas būtent smūgiavo jai suklupus, pasakyti negali. Sužalojimai tikriausiai atsirado nuo paskutinių smūgių. Ji sėdėjo, negalėjo nurodyti, kokie vyrai su kuo mušėsi. Kai atsipeikėjo, buvo Ernestos vyras, jis ramino, kad nesimuštų. Iš nieko negirdėjo dėl ko kilo konfliktas. Nuo pirmo smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, po to buvo kiti smūgiai. Kairė pusė ne iš karto buvo sužalota, ją sužalojo, kai spardė. Nepamena, ką konkrečiai padarė G. G., po įvykio su atmintimi sudėtinga.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 38), M. M. juos patvirtino. Nurodė, kad parodymai teisingi, bet nepamena dėl lazdų. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Buvo smūgiai, bet tiksliai nepamena. Atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino juos visus, bet realybėje – ne.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 44-46), M. M. juos patvirtino (t. 3, b. l. 76-86).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad nepažįsta kaltinamųjų. Nuo teismo proceso pradžios juos matė. Atvažiavo pas sesę į svečius. Anksčiau gyveno Trakų Vokėje, jai į darbą buvo anksti ir nutarė nakvoti. Išgirdo dukros šauksmą, apsivilkusi chalatu išbėgo. Pradėjo prašyti jaunuolių, kad netriukšmautų, nedarytų klaidų, nesąmonių. Gavo į antakį smūgį ir prarado sąmonę. Negali pasakyti, kas sudavė smūgį. Ji atsibudo, kai šalia buvo greitoji. Įvykio vietoje buvo kažkokie jaunuoliai, neįsidėmėjo veidų. Turi regėjimo problemų, tą dieną buvo be akinių. Silpsta regėjimas, serga hipertonija, išrašyti akiniai. Kai vyko viskas turėjo nešioti akinius, bet buvo lovoje ir nespėjo užsidėti. Smūgį gavo vieną, daugiau negavo. Civilinį ieškinį palaiko. Jaučia diskomfortą, lazeriniu būdu norėtų išlyginti antakį (parodė randą). Randas paspaudus skausmingas, skauda, kai miega ant tos pusės. Dvasiniai išgyvenimai, gėda kambarius tvarkyti, kai užsieniečiai atvažiuoja ir antakis užklijuotas. Yra kambarinė. Dabar dirba kitą darbą. Apie 2-3 savaites gijo, buvo tvarsčiai uždėti, pamėlynavo akis, veidas. Atpažinimui parodyti asmenys buvo, viena atpažino: tamsų berniuką, su odine striuke (P. B.). Atpažino iš aukšto ūgio. Įsižiūrėjo ir pagal ją turėtų būti šitas. Negali pasakyti ar jis sudavė, nėra garantuota. Silpnai matė, apšvietimas nebuvo stiprus, silpnesnis negu teismo salėje, iš miegų išlėkus nuraminti į veidus nežiūri. Negali pasakyti, kodėl ją sumušė. Ji padarė klaidą, kad atrakino koridoriaus duris, už jį moka - privačios valdos. Buvo neblaivūs kaip jai pasirodė, nes garsiai šaukė, kalbėjo daugiau rusų kalba. Ji kalbėjo lietuviškai. Neturtinė žala 700 eurų, tokią ir palaiko. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus R. K. paaiškino, kad buvo vienas atpažinimas. Nepamena, ar buvo atpažinimas iš nuotraukų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 74), R. K. juos patvirtino. Nurodė, kad minėti vaikinai kalbėjo rusiškai. Negali prisiminti pokalbio, šaukė vienas per kitą. Rusų kalbos nelabai supranta, nepasakys, apie ką jie kalbėjo. Sudavė į smilkinį, sąmonę prarado iš karto. Negali pasakyti kiek buvo be sąmonės. Strypas, kai ji buvo Naujininkų nuovadoje, buvo. Policijoje parodė strypą, nematė kuo sudavė. Ekspertų išvadoje tai kirstinė žaizda, su sunkiu daiktu. Negali nupasakoti, kas ką veikė, jų buvo 4 vaikinai. Kai išėjo buvo 4 žmonės, be Ernestos ir Edgaro. Jaunuoliai hole, Ernesta su Edgaru koridoriuje tarpdury, kad neįleistų pilnai į koridorių. Hole buvo 4. Tą kartą, kai išėjo, nematė, kad muštųsi, jie tik garsiai rėkavo. Su M. M. išėjo kartu, kuri pirma slenkstį perėjo, nepamena. Jos išėjo pirmos, po to sujudėjo visas koridorius, kaip gali būti pažįstami ir praeiti pro juos, gal jie buvo ir išėjo, kai ji gulėjo. M. sakė, kad ji nebuvo praradusi sąmones. Konkrečiai ar 3, ar 4 negali pasakyti, garsiai šaukė, buvo nemažai, tamsiai apsirengę. Dukra su pusbroliu koridoriuje, o jaunuoliai hole. Draugas dukters namuose, jai taip pasakojo. Matė 3-4 vaikinus, tarpusavyje rėkavo, o ji prie pirmo pasitaikiusio priėjo ir pradėjo sakyti, kad nesibrautų į koridorių. Kitas sudavė smūgį, ne tas, su kuriuo kalbėjosi. Vos spėjo ištarti 4 žodžius: „baikit, nekvailiokit“, tai negali pasakyti su kuriuo bendravo akis į akį atsistojusi. Neįsidėmėjo, ar turėjo dar ką nors rankoje. Nespėjo pamatyti, nes viskas buvo sekundžių reikalas. Atpažino vaikiną, kurį matė pas seserį ligoninėje, ji sakė, kad jis dalyvavo muštynėse, bet pačiame įvykyje negalėjo jo pamatyti. Negali pasakyti, ar matė vaikiną, sėdintį iš krašto. Pirmieji parodymai, tai kaimynų pasakymas. Jai paaiškino J. Ž., A. B., jie buvo koridoriuje. Visi gyvena bendrabutyje. Vamzdžius jiems parodė policijoje. Įgaliotinis pasakė, kad turi įrodymų. Jos neklausė, ar atpažįsta tuos daiktus, ar neatpažįsta jų. Jis tik pasižiūrėjo į juos ir pasakė, kad „mes turime įrodymus, ir mes žinom, kas tokie“. Tai įgaliotinio žodžiai, tiksliai nepasakys kada tai pasakė, nes praėjo 4 metai. J. Ž. buvo išėjusi į koridorių, o A. B. vėliau išėjo ir padėjo seseriai (t. 3, b. l. 90-93).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad tą vakarą atvažiavo pas krikšto mamą M. M., paskui užėjo Ernesta. Prasidėjo triukšmai, visko negirdėjo. Pirma Ernesta išėjo su Edgaru parūkyti. Ji išgirdo, kada buvo daug žmonių. Jai išėjus į koridorių, visi daužėsi. Ji tuo metu matė Pavelą ir Arvydą, jie su žaliais geležiniais strypais mosikavo. Pavelo draugę pažinojo iš matymo, jie buvo jai pažįstami. Jie stovėjo, mosikavo, buvo daug žmonių, visi sumušti. Tada pajuto smūgį nežino iš kurio, tiksliai pasakyti negali. Pajuto smūgį į galvą, atsigulė ir buvo mušama nežino kiek kartų iš visų pusių: kojomis spardė, prarado sąmonę. Ją išvežė greitoji. Pamačiusi Arvydą ir Pavelą prie jų nepriėjo. Ji pasakė, kas čia darosi. Jie nuo jos stovėjo už poros ar daugiau metrų. Visų žmonių neįžiūrėjo, jų buvo daug, tame tarpe ir nukentėjusiųjų. Matė, kad mušasi du. Kaimynai buvo, nukentėjusieji. Matė ne visą patalpą. Į galvą patyrė sužalojimą su strypu. Nežino, ar galėjo suduoti Arvydas su Pavelu, nes smūgis buvo suduotas iš nugaros, paskui ji nukrito. Jie vieninteliai stovėjo ir mosikavosi. Sužalojimai: galvoje guzas, buvo visa mėlyna. Tada daužė iš visų pusių kojomis, buvo spardoma. Spardė ne vienas, nežino, kada nustojo, civilinio ieškinio nereiškia. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus J. B. paaiškino, kad Marytė ir Edgaras, visi ten gulėjo. Buvo triukšmas, jau buvo po muštynių, matė kaip jie mosikavosi vamzdžiais, gavo į galvą, tada ir ji gulėjo. Dėl kitų įrankių nežino, bet vamzdžius matė. Kaimynės darželis aptvertas geležine tvorele, stulpeliai buvo išrauti, kaimynė kitą dieną pasakė, kad išrovė stulpelius. Kai į gavo į galvą, jai pasidarė bloga ir nukrito, dar jautė kaip daužo į šonus. Pavelo draugė ją matė. Su drauge buvo susitikusi, čia jos draugės draugė, jo mergina. Kalbėjosi apie tą įvykį: paklausė kaip ji, kai užėjo pas ją trumpam. Draugė neklausė, iš kur tos mėlynės. Neatsimena, kad tokius parodymus duotų (šampano butelis, peilis, pistoletas), apie strypus sakė, kitų daiktų nematė. Strypai buvo metro ilgio. Lazdos ji nematė. Gal nusisuko pažiūrėti, kur gulėjo kiti, tuo metu, kai buvo nusisukusi. Neatsimena dabar, jai nėra tikslo meluoti. Dėl pirminių parodymų (t. 1, 57 b. l.) - gavo vieną smūgį. Nevartojo alkoholio. P. B. mergina atėjo trumpam po darbo pas ją į namus pora dienų po įvykio. Ji pasakė, kad sumušė. Pavelas sakė, kad ji ten buvo, bet ji neatsimena. Klausė ar ją sumušė Pavelas, nuo Pavelo nieko perduoti jai nenorėjo. Kodėl apklausose neminėjo Pavelo draugės – nežino. Parodymų duoti nebijojo. Matė Arvydą ir Paveldą per du metrus tą naktį. Jie pažįstami iš matymo. Dėl pirminių parodymų-vaikinai buvo du, tik juos matė, o kitų nematė. Tarp išėjimo ir veidu į žemę nukritimo praėjo maždaug iki 5 min. Vaikinams nesakė nieko, atsipeikėjo ir išvažiavo su greitąja. Nežino, ar kažkas turėjo tuščią šampano butelį. Lyg tais girdėjo Ritos balsą. Ernesta su Edgaru iš kambario išėjo, pas ją kambaryje buvo jos vyras, ji išėjo paskutinė. Ar Ernestos vyras išėjo, ar liko bute, nežino. Pirminėje apklausoje negali pasakyti, kodėl tų asmenų nenurodė. Nr. 2 asmuo laikė metalinį strypą (65-67 b. l.) - Arvydą įvardijo. Po įvykio nebendravo dėl parodymų keitimo, Rita neprašė niekam nepasakoti. Buvo išėjęs jos vyras, Pavelas sakė, kad jos vyras rėkė: „atiduok mano draugę“, ji to nepamena. Jos vyras E. Š. (t. 3, b. l. 90-93).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Ž. paaiškino, kad per įvykį ji matė P. B.. Kitų nepažįsta. Jie miegojo, buvo gal apie 23-24 val., bet į laikrodį nežiūrėjo. Išgirdo balsą „gelbėkite, padėkit“. Išbėgo su chalatu basomis kojomis, pamatė, kaip Ernesta bėgioja šaukdama „padėkit, padėkit“. Ir bėgdama pamatė sukniubusią tarp durų M. M.. Po to fojė pamatė Reginą,. B., M. - visi gulėjo. Ji pakėlė Marytę, paklausė, kas nutiko. Kai pamatė, vaizdas buvo baisus: veidas ištinęs, iš nosies bėgo kraujas, iš burnos taip pat. Ji visa išsikruvino. Vėliau išbėgo jos draugas M. V., atbėgo su trumpikėm. Jie Marytę pakėlė, vedė namo. Ji buvo sąmoninga, sakė, kad „man skauda“, verkė. Kai buvo pasilenkusi prie Marytės, tuo metu iš lauko atbėgo vaikinas – Pavelas, kuris buvo iškėlęs ranką su lazda, ji pasakė „ar dar maža“ ir tada jis dingo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus J. Ž. paaiškino, kad ji nematė, iš kur tas vaikinas atbėgo: iš lauko ar iš kito aukšto. Tik pajuto, kad prie jos kažkas pribėgęs jau stovi. Kas per lazda – negali pasakyti ar medinė, ar metalinė. Ji tik užsidengė sau galvą ranka, kad nenukentėtų. Tada tas vaikinas dingo, ir ji pasikvietė savo draugą Mantą. Nuėjo praustis į prausyklą, greitoji jau buvo iškviesta. Matė tik nukentėjusiąsias, o įvykio nematė. Kas mušė irgi nematė. Triukšmo negirdėjo. Kambarys jų pačiame gale, viskas įvyko prie įėjimo. Vėliau kalbėjo apie tą įvykį tik tiek, kad pasibeldė kažkas į duris ir atidarė. Lyg Ernesta atidarė duris. Tiksliai nežino. Kodėl užpuolė ir sumušė – nežino. Daugiau nieko apie įvykį nežino. Ernesta buvo nesumušta, ir kiek žino Š. (J. B. vyras), ir Ernestos vyras – V. P.. Ernestos vyro tame įvykyje nematė. Naujininkuose galbūt yra jaunimo grupuotė, tai tokie P.. M. M. pakėlė, nuvedė. Niekur toliau nėjo, padėjo apsiprausti, persirengti, nes važiavo greitoji. Klausė, kas čia buvo, sakė „sumušė“. Tiek ir žino. Kai Ernesta šaukė „gelbėkit“, ji išbėgo ir pamatė, kad guli, daugiau nieko jos neklausė. Sakė, kad duris atidarė ir pradėjo muštis. Ernesta tuo metu telefonu skambino į greitąją ir žiūrėjo kitus nukentėjusius. Kai pamatė jaunuolį su pagaliu jis buvo metro atstumu kažkur, veidas į veidą. Buvo akys didelės, ar jis buvo apsvaigęs – negali pasakyti. Lauke nebuvo. Dėl grasinimo – niekas nieko nepasakojo, ar grasino, ar ne. Butų tame aukšte yra daug, gal apie 20, daug pensininkų, kiti tušti. Išgirdusi pagalbos šauksmą nubėgo kažkur po minutės. Pats grasinimas su lazda užtruko kelias sekundes. Ji jam pasakė „ar mažai dar buvo“ ir jis dingo. Kokia lazda buvo tiksliai pasakyti negali, bet panašu į beisbolo lazdą, lyg medinė. Iki metro ilgio. Viena ranka laikė tą lazdą. Kaip buvo apsirengęs asmuo pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti ar buvo kruvinas. D. B. yra J. B. sūnus. Prieš šį įvykį panašių muštynių nebūdavo. Per metus, kuriuos gyvena bendrabutyje, tokio įvykio nebuvo. Gyventojai įbauginti. Jeigu pamiršta raktą nuo lauko durų, tai niekas neatidarys, nes bijo (t. 3, b. l. 98-101).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. paaiškino, kad Pavelas grįžo iš komandiruotes. Vaikščiojo aplink, vakare. Pamatė Arvydą, kuris rėkė necenzūriniais žodžiais, pas jį buvo kraujuota nosis. Tada išgirdo Jelenos riksmą ir nuėjo ten. Pamatė, kad Jelena gulėjo ir jos vaikinas ant žemės. O priešais stovėjo moteris su chalatu ir kraujuotu veidu, vardo jos nežino. Ir jie išėjo prie laiptinės dar palaukė, kol atvažiuos greitoji. Pavelas jokio daikto rankoje neturėjo. Ji pradėjo Jeleną kelti, o toliau stovėjo Jelenos sugyventinis ir jis paėmė Jeleną. Tada jie su Pavelu išėjo. Toliau su Arvydu nebendravo. Pavelas buvo visą laiką su ja ir kartu išėjo. Kodėl Pavelas kaltinamųjų suole - nežino. Arvydas ir Pavelas dirbo kartu, jie pažįstami. O G. mačiusi nėra, nematė, kad su Pavelu bendrautų. Dėl šio įvykio su Pavelu nesiaiškino. Ji buvo tik pas Jeleną nuėjusi pasiklausti, kaip jos sveikata. Jelena sakė, kad ji nematė, kas jai trenkė, nes trenkė iš nugaros pusės. Ar kas telefoną buvo pametę įvykio metu, nežino. Pati neieškojo. Bendrabutyje su Pavelu buvo labai trumpai, gal 1-2 minutes. Arvydas nepasakojo, kas įvyko, jie greit išėjo per kitas duris. Bendrabutyje yra buvusi. Įvykio metu buvo daug žmonių, bet jų neįsiminė. Ernestos nepažįsta, ją pamatė per posėdį teisme. Jelena yra jos gera pažįstama. Jos balsą tikrai pažįsta. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus M. K. paaiškino, kad Pavelas atvažiavo apie 7 valandą vakaro iš komandiruotės, jie pabuvo namie, paskui nuėjo pas sesę į (duomenys neskelbtini) gatvę, alkoholio negėrė, valgė tortą. Pavelas alkoholio nevartojo, buvo blaivus tą vakarą. Kai ji nuėjo pas Jeleną, pas ją kaklo srityje iš nugaros buvo sukietėjęs kraujas-šašas. Ji sakė, kad kažkas iš nugaros trenkė. Jelena buvo praradusi sąmonę, kai ji ją kėlė ji buvo be sąmonės. Policijos nekvietė, nes kažkas iš šalimais esančių kvietė. Ji tą girdėjo. Ji jokio įrankio, jokios lazdos su savimi neturėjo (t. 3, b. l. 98-101).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas E. B. paaiškino, kad tvirtina pateiktą išvadą. Nurodė, kad M. M. mažiausiai trimis trauminiais poveikiais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Negali atsakyti, ar visi tie sužalojimai padaryti tais pačiais kietais bukais trauminiais poveikiais, kadangi sužalojimų vietose nebuvo konkrečių požymių, dėl ko būtų galima nuspręsti. Kiekvienas veido kaulo lūžimų, atskirai vertinant, atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Lūžimai buvo traktuojami kaip vienas lūžimas, jie yra išvardinti, kadangi le Fort antro tipo lūžimas eina per veido kaulus ir apima kelis kaulus, tuo pačiu yra ir skruostikaulio lūžis. Jis išskirtų, kad tai yra du lūžimai, aišku, jie galėjo atsirasti ir vieno sunkaus trauminio poveikio pasekoje, kas susiję su kaire puse. Išskirtų skruostikaulio kairės pusės lūžimą ir akiduobės sienelių lūžimą (išvardintos išvadoje), jis yra bendras, nors ir eina per kelis veido kaulus. Tie sužalojimai ir sudaro tuos lūžimus. Į kairę veido pusę, kas apima sužalojimus tiek skruosto, tiek veido kaulo sužalojimus, būtų mažiausiai vienas traumavimas, antras yra į dešinę veido pusę, dėl ko atsirado kraujosruva, o trečias trauminis poveikis – kraujosruva ant šlaunies. Kraujosruvos vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienu trauminiu poveikiu veido sužaloti negalėjo. Veido lūžimai yra skausmingi. Galėjo sužalojimai būti padaryti lazda. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus ekspertas E. B. nurodė, kad sužalojimus, galima padaryti ir smogiant ranka didele jėga, bet tam reikalinga didelė jėga. Abipusės kraujosruvos paprastai atsiranda vienu trauminiu poveikiu, kai smūgiuojama į veido centrą. Šiuo atveju viskas eina iš kairės pusės, tai tikėtina, kad sužalojimas dešinėje yra atskiras traumavimas. Tai yra kategoriška išvada. Tokie lūžimai eina per viršutinę dalį, per siūles. Negali visiškai atmesti, kad kraujosruva negali atsirasti, bet tokiu atveju kraujosruva būtų viršutiniame voke, labiau vidiniame kampe, o šiuo atveju pagal apžiūrą, kraujosruva buvo apatiniame voke. Paprastai nuo vieno traumavimo kraujosruvos atsiranda per vidinius vokų kampus plečiasi į abu vokus. Jis pats apžiūrėjo pacientę, o po to buvo pareikalauti medicininiai dokumentai. Neapžiūrėjus, negali teigti, ar asmeniui nuo stipraus smūgio sudavimo gali būti sužalota ranka (t. 3, b. l. 109-116).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. paaiškino, kad atvyko pas mamą į svečius, nežino, kuri tai buvo diena. Susirinko bendrai po darbo visi pasėdėti. Buvo E. K., mama, Viačeslavas, E. Š., E. M. ir jo mama bei Ernestos mama. Išėjo Ernesta ir Edgaras parūkyti, jie su Š. ir Viačeslavu liko. Išgirdo triukšmą, išbėgo į koridorių ir pamatė, kad vyksta muštynės. Triukšmą išgirdo gal po 2-5 min. Šaukė Viačeslavo žmona Ernesta, šaukė jo vardą. Jie su Viačeslavu išbėgo prie paradinių durų ir pamatė muštynes. Jiedu bandė įlįsti, bet buvo neįmanoma, nes vaikinas švaistėsi metaliniu strypu. Iš trijų kaltinamųjų žino du, G. G. nėra matęs. Tarp kaltinamųjų dar trūksta vieno žmogaus. Tą vakarą jis G. G. nematė. Mušėsi trys žmonės. Matė P. B., A. F. ir dar vieną. Galimai pradžioje G. G. buvo, bet jis to nematė. Išbėgę pamatė, kad mušė moteris. Tai buvo prieš keturis metus, nelabai ir pamena, negali tiksliai pasakyti, kas ką mušė. Tarpdury jis švaistėsi su lazda, durys buvo siauros, todėl jis ir Viačeslavas negalėjo praeiti, o už to žmogaus buvo moterys, E. M.. Jis matė tik dalį to, kas vyksta, matė smūgius iš kojos į galvą ir kt. Tas žmogus, kuris sudavė, buvo apsirengęs tamsiai. Lazdą turėjo tas, kuris stovėjo tarpduryje. Nematė to žmogaus, kuris stovėjo, matė tik jo siluetą. Ernestas išbėgo paskui juos, pasiėmė spintelę ir metė į juos, tam kad galėtų prasibrauti. Tada jie (liudytojai) prasibrovė į koridorių ir visi užpuolikai išsibėgiojo. Jis bandė vieną atitraukti, nes žmogus bandė smūgiuoti mamai. Kai atėjo, jo mama, trys moterys, jau buvo sumuštos. Ten jie stumdėsi, grūmėsi. Mušė du žmonės, Matė juos, kai stovėjo prie durų. G. G. nematė. Su lazda mosikavo toks tamsus, o kiti spardė. Nežino, dėl ko įvyko tos grumtynės. Mama sakė, kad nepamena, kas ją sumušė, buvo tik smūgiai. Ten buvo sąmyšis, viskas vyko greit. Nežino, ar galėjo būti daugiau vaikinų nei tie trys. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus D. B. nurodė, kad matė smūgį M.. Ji buvo sumušta gan stipriai. Jai spyrė iš kojos, ji jau gulėjo, kai ją pamatė. Tai darė vienas asmuo. Tas asmuo buvo mažesnio ūgio, neaukštas. Asmens veido nematė. Nelabai galėjo matyti, nes tarpduryje stovėjo žmogus. Koridoriuje buvo įjungta elektra. Viačeslavas turbūt matė tą žmogų, jis sakė, kad paleistų moteris. Vienas asmuo stovėjo tarpduryje, kad jie nepraeitų. Matė vieną iš jų ir dar vieną jaunesnį, kurio salėje nėra. Tas, kuris mosikavo, buvo aukštesnis. Tada atbėgo Ernestas ir metė metalinę dėžę. Tuomet jie išsibėgiojo, metė lazdą. Jis (D. B.) yra rūkantis, bet tuo metu nerūkė. E. Š. irgi rūko. Ernesta, Jelena, M. išėjo parūkyti, o jie liko kambaryje. Ernestas tuo metu nėjo rūkyti. Gal ir išėjo tą vakarą parūkyti, bet to jis nematė. Jelena išėjo kartu su jais. Kambario langas buvo pradarytas, šalia kaimynų daržinė, yra tvorelė iš metalinių strypų, girdėjo metalo garsą. Prieš tai jokio šurmulio koridoriuje negirdėjo. Matė, kad Viačeslavas nustūmė A. F., tačiau, kas buvo prieš tai, nematė. Ten buvo trys moterys. Jam atrodo, kad A. F. nustūmė nuo M. M.. Jis (A. F.) neturėjo lazdos. Kai išgirdo riksmus, su Viačeslavu išbėgo pirmi, o iš paskos Ernestas. Moterys jau buvo koridoriuje, jos nuėjo rūkyti. M. gal tuo metu buvo koridoriuje. Ten yra tualetas, virtuvė, gal ten ėjo, o gal su jais šnekėjo. M. su jais nebuvo. Buvo Jelena, E. M., Viačeslavas, Ernesta, Ernestas ir jis. Vyresnių moterų su jais nebuvo. To žmogaus, kurio čia nėra, nepažįsta. Turi jo nuotrauką iš socialinių tinklų. Jį kaip tik nustūmė nuo savo mamos, kai jis bandė jai trenkti, todėl matė gerai. Iš anksčiau jo nežinojo, matė tą asmenį įvykio metu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus D. B. nurodė, kad su mama jis nebendrauja, gyvena pas močiutę. Nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, todėl nieko apie tai ir nesakė. Neįsidėmėjo, ar jo matytas nenustatytas asmuo turi kokį nors apgamą ar pan. ant veido, Jis buvo su sportiniu kostiumu. Sėdėdami kambaryje girdėjo garsą iš lango pusės lyg kas trauktų metalą iš žemės. Tuo metu merginos jau buvo išėjusios parūkyti. Matė, kad F. nustūmė. Nematė, kad jam būtų trenkę. Įvykio metu ant jo veido sumušimo ar kraujo nebuvo (t. 3, b. l. 109-116).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad nepamena, kada tai buvo, bet buvo atvažiavę pas žmonos krikšto mamą. Jie buvo pas J. B.. Žmona išėjo į koridorių parūkyti, jie liko kambaryje ir išgirdo, kad ji jį kviečia, išgirdo savo vardą. Išbėgo į koridorių ir pamatė, kad tarp laiptinės ir įėjimo į koridorių stumdo žmoną. Pribėgo, ten buvo šie vaikinai. Edgaras jau gulėjo ant grindų be sąmonės. Kai atbėgo, griebė žmoną, nes ji stovėjo tarpduryje, ją spėjo ištraukti. Ten yra siauras koridorius, bendrabučio tipo. Išeini iš koridoriaus ir įeina į laiptinę, pro kurią gali nueiti į vieną ar kitą pusę. Ten eina durys iš vienos ir kitos pusės. Kai buvo muštynės, tai viskas vyko pačioje laiptinėje. Ten yra praėjimas, tokia aikštelė. Jis išbėgo su Bernotu, buvo dviese. Kai atbėgo iki vietos, tada pakvietė Ernestą. Jis atbėgo, ten buvo minia žmonių. Kol buvo sąmyšis, pastebėjo, kad M. M. gulėjo ant grindų ir ją spardė kraštinis asmuo (rodo į kaltinamąjį P. B.), mosikavęs su pagaliu, kad neįeitų į vidų. Kai ištraukė žmoną, norėjo įeiti į vidų, jis mosikavosi su žaliu pagaliu, pats atidavė tą vamzdį pareigūnams. Tai buvo geležinis strypas, gal metro ar 70 cm ilgio. Tai buvo apvalus ir žalias vamzdis. Jis mosikavo tuo vamzdžiu. Atbėgo tada Ernestas, M. gulėjo ant grindų sumušta, uošvė buvo jau gavusi, bet jam buvo svarbiausia žmona. Kol P. B. mosikavo su pagaliu, jie negalėjo įeiti. Jei ne Ernestas, būtų ir jis gavęs per galvą, bet Ernestas pastebėjo tai ir jį atitraukė. Jis nemetė spintelės, ją metė E. Š., kad galėtų įeiti ir ištraukti M. M., ją žiauriai spardė. Ji gulėjo jau ant grindų. Per tą sąmyšį matė tik vieną žmogų, kuris spardė, nematė, kad dar kažkas ją būtų spardęs. Su vienu jis buvo susigrūmęs (rodo į kaltinamąjį A. F.). Jie stumdėsi, viskas vyko greitai. Jie nebėgo, dar pradžioje bandė su jais šnekėtis, tačiau jie ėjo kaip tankai per koridorių ir bandė visus daužyti. Kai subėgo tiek žmonių, gal jie išsigando. Tada vamzdį metė į jų pusę, paėmė jį ir numetė jį toliau, kad jo nepaimtų. Ten buvo trys užpuolikai, bet tas kitas vaikinukas jam nelabai pažįstamas, ten buvo jaunesnis ir kitokių veido bruožų. Jo nematė (rodo į G. G.), negali teigti, ar jis buvo. Ten buvo jaunesnis, lieknesnis asmuo. Gal jų buvo keturi, jis pamena tris. Kai atvažiavo pareigūnai, jie kartu vyko per Naujininkų gatves, bandė juos rasti, bet nerado. Kai grįžo, vamzdį atidavė pareigūnams, dar kažkokia plyta voliojosi. Ji buvo numesta koridoriuje, gal ją kas nors kur nors metė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. P. nurodė, kad kai jis bėgo link koridoriaus, jo žmoną jau tampė, bet negali pasakyti, kas tiksliai tą darė. Tačiau ją jau tampė paėmę už megztinio. Jis dar spėjo ją ištraukti. Viskas greit įvyko, visi atsidūrė koridoriuje, nežino, kas iš kur atbėgo. Visi jie grūmėsi su jais. Nematė, kad A. F. kam nors suduotų smūgius, bet jis su juo grūmėsi, nes tas bandė primušti jo žmoną. Jam buvo nesvarbu, kiek jų buvo, jis tik matė, kad tampo po koridorių o žmoną, rūpėjo ją apginti. Mano, kad jie buvo apsvaigę. Bandė šnekėti, bet jie į kalbas nėjo. Jiems rūpėjo tik muštynės. Girdėjo, kad jie kažką šnekėjo apie E. M., bet ką – nepamena. Kai atbėgo, Edgaras jau gulėjo ant žemės, negalėjo jo ištraukti. Jis mušė A. F., gal į galvą pataikė, gal į krūtinę, nepamena. Neskaičiavo smūgių. Jo žmoną stumdė, todėl jis atbėgo ją ginti. Tuo metu jis rūkydavo. Išeidavo parūkyti į koridorių. Praktiškai visi išeidavo parūkyti. Rūko ir E. M., ir E. Š., o D. B. tuo metu nerūkė. Būdavo, kad vienas išeidavo parūkyti, būdavo, kad ir su Ernestu. Kai buvo išėjęs rūkyti, nebuvo sutikę tų vyrukų. Jis rūkė koridoriuje, o ne laiptinėje. Kai išbėgo iš kambario, matė tik žmoną, nes jos balsą labai gerai išgirdo. Išbėgo į koridorių, žiūri, kad jos nėra. Pamatė ją prie išėjimo, ji rėkė, jis nubėgo į tą pusę. Gal ir atpažintų, tą kitą vaikiną, jei parodytų. Pamena, kad buvo jaunas, žymiai jaunesnis už kitus. Kaltinamųjų nepažįsta, bet yra girdėjęs apie juos. Girdėjo, kad jie priklauso kažkokiai grupuotei ir dėl jų nėra ramybės. Jo uošvė iki šiol bijo atidaryti duris. Gal ir darė kažkokią įtaką nukentėjusiesiems įvykyje dalyvavę asmenys. Žino, kad A. F. buvo atėjęs prašyti, kad nerašytų pareiškimo. Bandė atsiprašyti, prašė, kad nerašytų pareiškimo. Nežino, ar kiti bandė atsiprašyti (t. 3, b. l. 109-116).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad tą dieną atvažiavo draugai – Viačeslavas, Ernesta. Sėdėjo namie, ilsėjosi, išgėrė po butelį alaus. Išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Ernesta išėjo iš kambario, nuėjo į koridorių pasižiūrėti, tada prasidėjo riksmai. Ernesta kvietė Viačeslavą, kuris išbėgo su Deividu į koridorių, o jis (E. Š.) liko kambaryje. Po kiek laiko, gal po 5-7 minučių, pradėjo šaukti Viačeslavas, kviesti jį. Išbėgo su šlepetėmis, jie stovėjo prie durų, t.y. Viačeslavas ir Deividas. Jie negalėjo įeiti, nes prie išėjimo vienas vaikinas mojavo su geležine lazda (rodo į kaltinamąjį P. B.). Kai jis (E. Š.) pribėgo, Viačeslvas bandė įeiti į koridorių, bet tas žmogus toliau mojavo tuo vamzdžiu. V. P. norėjo įeiti, bet jis jį atitraukė, nes būtų gavęs į galvą. Jis pradėjo rėkti, ką daro su moterimis. Tada P. B. nusiramino truputį, o po to vėl pradėjo mojuoti. Matė, kad padėtis be išeities, nuplėšė pašto dėžutę ir bandė su ja prasibrauti pro duris, kad negautų su vamzdžiu. Tada tas (rodo į kaltinamąjį P. B.) nurimo, nes gal atėjo jo mergina. Jis (E. Š.) prasigrūdo, ten buvo dar vienas neaukšto ūgio žmogus, Viačeslavas su juo grūmėsi, pamatė, kad ant žemės gulėjo Edgaras, Regina. Iš tikrųjų tai gulėjo Regina, ji gulėjo iš dešinės pusės. Užpuolikas (rodo į kaltinamąjį A. F.) mušė E. M., B., K. ir K.. Kai atbėgo prie jų, jie jį daužė, klausė: „ką darai“, pastūmė, viskas įvyko greit. Tada jie greit išbėgo. A. F. neturėjo su savimi nieko, jis mušė rankomis, o Jeleną kojomis ir rankomis. Tada ja pradėjo šaukti: „ką darai“ ir jis nueidamas spyrė dar Reginai. Jis (E. Š.) matė du žmones. Buvo tas vaikinas ir tas vaikinas (rodo į kaltinamuosius P. B. ir A. F.) ir buvo dar vienas, bet jis buvo jaunesnis. Gal kitas (turi omenyje kaltinamąjį G. G.) irgi buvo, bet jis nematė – kaltinamieji išsibėgiojo, kai jie atėjo. Ten buvo chaosas, atvažiavo policija ir greitoji. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus E. Š. nurodė, kad nežino dėl ko prasidėjo muštynės. Jų langas buvo atidarytas, gal jie ką girdėjo. Buvo paimtas vamzdis iš kaimynės gėlyno – jie žinojo, ko eina. Tą dieną atėjo į svečius, negyvena tame bendrabutyje. Nepažinojo tų vaikinų. Iš jų pusės grasinimų nebuvo, norėjo taikiai susitarti. Po kažkiek laiko iš užpuolikų pusės buvo bandymai susitarti su M. M., nes jos veidas buvo smarkiai sumuštas, teko daryti operacijas, tačiau jiems susitarti nepavyko. Taikytis norėjo A. F.. Jis paskambino B. ir M., kad susitiktų ir pašnekėtų, kad jos nerašytų pareiškimo, siūlė pinigų. Nežino, ar Naujininkuose yra grupuotė. Gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra juos visus matęs, bet nebendravo. Jis susigrūmė su A. F.. Bėgo prie Jelenos, ji gulėjo. Galvojo, kad jis bėgs atgal, bet bėgo į jį. Nematė, kad P. B. trenktų kam su lazda. Matė, kaip šis mosikavo, kad jų neįeitų. Nematė, kad būtų spyręs kam koja. G. G. nematė. Buvo dar kitas vaikinas – plonas, aukštas, skusta galva. Su tais vaikinais nėra anksčiau turėjęs konflikto. Pas juos yra uždaras koridorius, tai eina rūkyti prie lango, ten yra toks užėjimas. Koridorius yra ilgas, per vidurį, kur yra įėjimas, nerūko. Nepamena, ar jie kažką rėkė, šaukė, bet faktas, kad jie buvo apsvaigę. Tie, kurie apsvaigę, mušasi kitaip nei tie, kurie girti. Gal buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Pamena, kaip jie mušė. Jis atitraukė Jeleną, pamatė, kad mušė A. F.. Kažkaip ten atsidūrė P. B. mergina, nematė, kad jis ką mušė. Jo (E. Š.) žmona buvo nukritusi, ji gulėjo be sąmonės. Gulėjo Edgaras iš kairės, Jelena per vidury, o Regina iš dešinės. Jis patraukė gulinčią Jeleną. Nematė M. M.. Nematė, kad ją mušė, negali pasakyti, kaip jai trenkė. Kai viskas praėjo, iškvietė greitąją ir pamatė, kad jai visas veidas sudaužytas (t. 3, b. l. 109-116).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-30 apklaustas įtariamuoju G. G. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nuo Naujųjų metų visiškai negeria ir niekur nesibasto. Kur buvo 2014-04-04 negali pasakyti, nes tai buvo paprasta diena ir jis neįsiminė, bet mano, kad galėjo būti namie, prie kompiuterio. A. F. pažįsta apie 3 metus. Susipažino su juo per jų bendrą draugą kai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2014 m. maždaug prieš mėnesį, gal daugiau kartu su A. F. buvo papuolęs į 2 komisariatą dėl to, kad gėrė viešoje vietoje. Tą dieną šventė Andrejaus, kurio pavardės nežino gimtadienį. Asmens, vardu P. B. nepažįsta ir niekada nematė. Apie įvykį, dėl kurio jam pareikštas įtarimas gali pasakyti tik tiek, kad žino apie minėtą įvykį iš mamos pasakojimo, o mama per televizorių. Daugiau parodymų neturi (t 2, b.l. 6).

2016-12-14 apklaustas įtariamuoju G. G. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kur jis buvo 2014-04-14 pasakyti negali, kadangi neprisimena, nežino ir kas galėjo būti kartu su juo. Parodė, kad minėtų įtarime nusikalstamų veikų neįvykdė. Iš pranešimo apie įtarimą išvardintų įtariamųjų jis pažįsta tik A. F., jie mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais, kadangi jie yra išsamūs ir jis jų nekeis (t. 2, b.l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-22 apklaustas įtariamuoju A. F. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-04-04 ji apie 22.30 val. būdamas vienas atėjo į daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būdamas bendrabučio koridoriuje (pirmame aukšte) jis gėrė alų, šalia jo nieko nebuvo. Bendrabučio laiptinėje yra kodinės durys, tačiau kodas neveikia, todėl patekti gali bet koks žmogus. Tuo metu du jam nepažįstami vaikinai atėjo į bendrąjį koridorių , iš kokio buto jie išėjo jis pasakyti negali, minėtų vaikinų nepažįsta, jie buvo apie 25-30 metų amžiaus, jauni vyrai tarpusavyje kalbėjo ir girdėjo kaip jie sakė, kad jis "atseit" yra narkomanas, kad jis išeitų iš laiptinės į lauką. Jis jiems pasakė, kad pabaigs gerti alų ir išeis. Minėti vyrai nuėjo toliau į koridorių ir už kelių minučių atėjo daugiau žmonių, jis kaip suprato, to namo gyventojų, tarp kurių buvo ir moterys ir vyrai, jis jų nepažįsta. Prie jo priėjo vyrai, kurie pradėjo mosikuoti rankomis ir jam vienas iš vyrų rankų kumščiu sudavė smūgį į veidą, todėl jis pradėjo gintis ir jie susimušė. Jį užsipuolė ne tik vyrai, bet ir moterys, pastarosios jį stumdė ir draskė. Kiek jam smūgių buvo suduota pasakyti negali, kas konkrečiai smūgiavo ir stumdė jį pasakyti taip pat negali. Kažkas (negali pasakyti ar tai buvo vyras ar tai buvo moteris) jam iš šono sudavė smūgį į nosies sritį, kas sudavė smūgį pasakyti negali, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, galva pradėjo svaigti. Jis bandė gintis ir muštynių metu galėjo suduoti smūgius rankų kumščiais nukentėjusiems, o būtent pranešimą apie įtarime nurodytiems asmenims M. M., J. B., E. Š., E. K.-P., kiek jis galėjo suduoti smūgių minėtiems asmenims, pasakyti negali. Patikslino, kad rankose jokio metalinio vamzdžio neturėjo, smūgiai galėjo būti suduoti tik rankomis, kojomis jokių spyrių sudavęs nebuvo, jis tik gynėsi, todėl gynybos metu galėjo sumušti ir moteris. Paskui jis išbėgo į lauką. Lauke būdamas, suprato, kad kišenėje nėra mobiliojo ryšio telefono, todėl sugrįžo atgal ir ant grindų laiptinėje rado savo telefoną, jį pasiėmė ir su juo išėjo į lauką, pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas dešinės rankos plaštakos lūžis, taip pat nosies kaulų lūžis. Nei P. B. nei G. G. su juo nebuvo, jis buvo vienas (t.1. b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nukentėjusioji E. K.-P. paaiškino, kad 2014-04-04, apie 23.32 val., išgirdo, kad kažkas beldžiasi į bendrabučio laiptinės duris. Ji kartu su E. M. nuėjo atidaryti durų. Atidarius bendro koridoriaus duris, į koridorių įsiveržė du jai nepažįstami asmenys, kurie su ranka trenkė jai į galvos sritį ir į pilvą. Ji pradėjo šaukti pagalbos. Į jos šaukimą atėjo kaimynai: J. B., M. M., R. K.. Kai vaikinai įsiveržė į koridorių, pradėjo visus asmenis esančius koridoriuje be jokios priežasties mušti. Prie dviejų vaikinų prisidėjo dar du vaikinai, visi rankose turėjo daiktus, su kuriais galima žaloti žmones, vienas rankose turėjo metalinius vamzdžius, kitas – plytą, trečias peilį, ketvirtas irgi rankose kažką laikė. Muštinių metu nukentėjo visos trys moterys. Sumušus kaimynus, vaikinai pabėgo. Ji iškvietė policiją (t.1., b.l. 63).

2015-04-08 apklausta liudytoja nukentėjusioji E. K.-P. parodė, kad 2014-04-04, apie 23.30 val., ji kartu su E. M. išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir pasiliko bendrabučio koridoriuje, esančiame pirmame aukšte. Pirmame aukšte yra atskiros rakinamos durys ir norint pašaliniams praeiti reikia belstis. Ji su Edgaru berūkydami išgirdo stuksenimą, paskui tas stuksenimas buvo vis triukšmingesnis. Jie pagalvojo, kad kažkas iš kaimynų galėjo užmiršti raktus ir beldėsi, norint papulti į koridorių. Kadangi ji stovėjo arčiau durų, ji atrakino ir jai nepažįstamas vaikinas koja spyrė į pilvą, spyrė vieną kartą ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į pakaušio sritį. Ji nuo patirtų smūgių pajuto fizinį skausmą, jai netgi apsvaigo galva, tačiau ji liko stovėti ant kojų. Vaikinas, kuris ją mušė buvo apie 18 metų amžiaus, apie 164 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos rūbais, veido bruožų neįsidėmėjo, jį matė pirmą kartą. Ji pasitraukė atgal, pradėjo šauktis pagalbos, o Edgaras tuo metu bandė ją apginti, paaiškinti vaikinui, ko jis nori ir kodėl jis taip elgėsi. Tas vaikinas nieko nepaaiškino ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Kitas jai nepažįstamas vaikinas, toliau Nr. 2, buvo apie 18 metų amžiaus, panašaus ūgio, apie 164 cm., šviesesnių trumpai kirptų plaukų, kaip buvo apsirengęs neatsimena, normalaus kūno sudėjimo. Edgaras su minėtais vaikinais tarpduryje tarp pirmojo aukšto koridoriaus ir tarp įėjimo į laiptinę pradėjo muštis. Ji tuo metu šaukėsi pagalbos ir pro bendrojo koridoriaus duris įlėkė dar du jai nepažįstami vaikinai, kurie rankose turėjo metalinius strypus, strypų buvo du. Tuo momentu į koridorių įbėgo jos krikšto mama M. M., R. K. bei J. B.. Bendrajame koridoriuje prasidėjo muštynės. Ji nematė, kaip jos motinai buvo suduotas smūgis, nes viskas labai greitai vyko, pamatė mamą, gulinčią ant grindų, jai iš antakio srities bėgo kraujas, ji buvo praradus sąmonę. Ji tik spėjo pamatyti, kaip krikšto mamą mušė vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris laikė metalinį strypą (jis apie 26 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, atlėpusių ausų, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais). „(duomenys neskelbtini)“ M. M. su metaliniu strypu sudavė per veidą, smūgių buvo suduota ne daugiau 2 kartų. Patikslino, kad Marytę mušė ir kiti vaikinai, kas konkrečiai ją mušė iš jų ir kiek kartų sudavė jai smūgius ji nežino, nes būdama šoko būsenoje neatsimena. Atsimena, kad J. B. kažkas iš vaikinų su metaliniu pagaliu vieną kartą sudavė per pakaušį. Kuris konkrečiai tai buvo iš 4 vaikinų ji apibūdinti negali, nes nepastebėjo, bet tikrai tai buvo ne vaikinas pravarde „(duomenys neskelbtini)“. J. B. nuo suduoto smūgio pargriuvo ir ją kiti vaikinai spardė su kojomis į įvairias kūno vietas, kas konkrečiai spardė pasakyti negali, kadangi tuo metu vieną iš vaikinų buvo prispaudus prie sienos, bandydama išaiškinti kodėl jie juos užpuolė, sudavė kelis kartus jam antausį, vaikinas jai atgal sudavęs nebuvo. Edgaras tuo metu gulėjo ant grindų visas sumuštas ir atsikelti negalėjo. Ji atsimena, kad muštynių metu buvo sudaužytas butelis, tačiau ji negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis jis sudužo. Tuo momentu kai vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ daužė M. M., atbėgo iš lauko mergina, apie 20-23 metų amžiaus, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, kuri bandė „(duomenys neskelbtini)“ nutempti, sakydama, kad bėgam iš čia, nes tuoj atvažiuos policija ir bus problemų. Visi vaikinai tuo momentu nustojo mušti ir išlėkė į lauką. Atvažiavo policijos pareigūnai bei Greitoji medicinos pagalba (t.1, b.l. 69-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad 2014-04-04 apie 23.32 val. išgirdo, kad kažkas beldėsi į bendrabučio laiptinės duris. Jis kartu su pussesere E. K. P. nuėjo atidaryti. Kai E. K. P. atidarė bendro koridoriaus duris, į koridorių įsiveržė du nepažįstami asmenys, kurie su ranka trenkė jam į petį, alkūnę ir į pilvą. O E. K. P. į galvą ir į pilvą. Tada E. K. P. pradėjo šaukti pagalbos. Į E. K. P. šaukimą atėjo kaimynai: J. B., M. M., R. K.. Kai vaikinai įsiveržė į koridorių, pradėjo visus asmenis koridoriuje be jokios priežasties mušti. Prie dviejų užpuolikų prisidėjo dar du vaikinai. Visi vaikinai rankose turėjo daiktus, su kuriais galima žaloti žmones, vieni rankose turėjo metalinius vamzdžius, kitas rankose laikė plytą. Muštynių metu nukentėjo visos trys moterys. Sumušus kaimynus, vaikinai pabėgo. Vėliau nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas kairio peties sumušimas (t.1, b.l. 92).

Apklaustas papildomai nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad jis pažįsta asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tai yra P. B.. Su pastaruoju anksčiau yra buvę konfliktų, dažniausiai jis jį užkabindavo žodžiais, užgauliodavo, jis jam kartais atsikirsdavo. Dažniausiai „(duomenys neskelbtini)“ jį užgauliodavo būdamas su savo draugais, kurių jis nepažįsta, tie konfliktai buvo tik žodinio pobūdžio. Prieš 2014-04-04 su „(duomenys neskelbtini)“ nekonfliktavo. 2014-04-04, apie 23.30 val., kai jis kartu su pusesere E. K. P. nuėjo atidaryti laiptinės duris pamatė du nepažįstamus jaunuolius, tarp kurių buvo asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Vienas iš jų, kuris tiksliai negali pasakyti, jam pasakė:“ (duomenys neskelbtini), idi siuda“. „(duomenys neskelbtini)“ yra jo pravardė. Kažkas iš vaikinų, kuris tiksliai neprisimena pradėjo jį mušti, sudavė smūgius rankos kumščiu jam į pilvą, petį, alkūnę, ir į galvą, sudavė ne daugiau 4 smūgių. Jis po suduoto smūgio į galvą nugriuvo, prarado sąmonę. Kai jis atsipeikėjo, pamatė, kad laiptinėje šalia ant grindų gulėjo jo krikštamotė R. K., pas ją prie smilkinio pastebėjo guzą. Tuo metu jau jį užpuolusių vaikinų laiptinėje nebuvo. Parodė, kad jis tokių asmenų, kaip G. G. ar A. F. nepažįsta, su tokiais asmenimis neteko bendrauti. (t.1, 95).

Nukentėjusysis E. M. papildomai paaiškino, kad po 2014-04-04 įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai jis, jo mama M. M. bei kiti asmenys buvo sumušti jam nepažįstamų žmonių, tarp kurių buvo vienas pažįstamas iš matymo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ po sužalojimų jis, J. B., J. K., jo mama M. M. buvo nuvežti į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Jis tuomet buvo neblaivus, tačiau prisiminęs tos dienos įvykius tvirtina, kad laukiant gydytojų apžiūros ligoninės koridoriuje matė vaikiną, vardu Arvydas, jo pavardės nežino, jį yra matęs Naujininkų rajone, Vilniuje, su juo nebendraudavo. Pamatęs minėtą asmenį jis prie jo priėjo ir bandė išsiaiškinti santykius, norėjo jį sumušti, tarp jų prasidėjo konfliktas, tačiau jie susikibę nebuvo. Vaikinas, vardu Arvydas, 2014-04-04 buvo tarp vaikinų, kurie pirmi beldėsi į uždarytas koridoriaus paradines duris ir jam su E. K.-P. išėjus atidaryti minėtas duris, jis nuo asmens, vardu Arvydas gavo smūgį rankos kumščiu į pilvo sritį, tuomet jis Arvydą pastūmė ir tuo metu atėję į laiptinę kiti, berods du vaikinai, tiksliai pasakyti negali, kurie laikė rankose metalines lazdas sudavė jam smūgius su lazda į petį, kas sudavė pasakyti negali, bet sudavė smūgius ne Arvydas, ar su lazda mušė „(duomenys neskelbtini)“ pasakyti negali. Jis gavo dar vieną smūgį rankos kumščiu į galvą, kas sudavė jam į galvą pasakyti negali ir prarado sąmonę. Jam lankant motiną M. M., jau Žalgirio ligoninėje, mama pasakė, kad pas ją į Žalgirio ligoninę buvo atvykęs Arvydas (tas pats vaikinas, su kuriuo jis kalbėjo) ir siūlė atlyginti fizinę žalą ir kad mama atsiimtų pareiškimą iš policijos. Mama pasakė, kad tas vaikinas labai atsiprašinėjo, tačiau mama su jo pasiūlymu nesutiko (t.1, b.l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad 2014-04-04, apie 23.30 val., ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kai išgirdo iš bendrojo koridoriaus sklindantį triukšmą kad kažkas garsiai barasi, ji tuomet išėjo iš buto pažiūrėti kas atsitiko, kai priėjo bendrą koridorių prie išėjimo į kiemą durų pamatė, kad jos krikšto dukra E. P. barasi su jai nepažįstamu vaikinu, jis buvo apsirengęs su džemperiu juodos spalvos ir džinsinėmis kelnėmis, jis buvo trumpų tamsių plaukų, ji pastarąjį galėtų atpažinti, rankoje jis laikė medinę beisbolo lazdą šviesios spalvos, šalimai jo stovėjo žemo ūgio vaikinas trumpų tamsių plaukų, apsirengęs tamsiu juodu džemperiu, tamsiomis kelnėmis, ji pastarąjį atpažinti galėtų, jis rankoje kažką turėjo, bet pasakyti ką negali, iš šios situacijos ji suprato, kad minėti vaikinai buvo atėję kartu, kai ji priėjo pradėjo su jais kalbėti, paklausė jų "ko jus norite ir ką čia darote", tas mažesnis vaikinas pradėjo ją keikti ir pasakė, kad ne jos reikalas, jis buvo rusakalbis. Vėliau tas vaikinas jai staiga trenkė iš rankos į krūtinės sritį, tuomet ji pradėjo trauktis link savo buto durų kai prie jos pribėgo tas pirmas vaikinas, kuris laikė beisbolo lazdą ir trenkė jai su kumščiu į veidą, pastarajai toliau besitraukiant prie jos dar pribėgo aukštas vaikinas, kurį ji pažinojo, nes jis dažnai lankosi jų bendrabutyje, jo vardas Pavelas ar tai Paška, girdėjo kaip jį vadino „(duomenys neskelbtini)“, ji pastarąjį atpažinti galėtų, jis rankose turėjo metalinį strypą žalsvos spalvos, su kuriuo jai trenkė į veido sritį, nuo ko ji nukrito ant grindų, o jis toliau ją mušė, tai yra su tuo strypu per veidą, kiek kartų sudavė nežino, bet daugiau negu du kartus, ji šaukė, o jis vis tiek ją mušė, o vėliau dar spyrė iš kojos į koją, tuomet matė kai su juo buvusi mergina jį patraukė nuo jos ir jie kartu pabėgo. Tą merginą ji matė pirmą kartą, bet jos sūnus Edgaras ją pažinojo, ji vardu Rita. Tuo metu, kas darėsi aplinkui, ji nematė, o vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į Lazdynų ligoninę. Tą pačią dieną kai buvo Lazdynų ligoninėje ji matė, kad priimamajame po šio įvykio apie 01.25 val. ten sėdintį vaikiną, kuris buvo toje mušusių vaikinų kompanijoje, jis ten agresyviai elgėsi, bendravo su Edgaru, bet Edgaras su juo kalbėti nenorėjo, vėliau ji nuvažiavo į Žalgirio ligoninę. Kai buvo Žalgirio klinikoje pas ją į palatą atėjo tas pats vaikinas, kuris buvo muštynėse ir lazdynų ligoninėje, jis prisistatė Arvydu ir norėjo jos atsiprašyti dėl to, kad jai trenkė, bet ji pasakė, kad jiems neatleis. Vėliau jis išėjo. Daugiau apie šį įvykį pasakyti negali. Dėl ko kilo konfliktas ji nežino (t. 1, b.l. 38).

Apklausta papildomai nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad 2014-04-04 ji buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kartu su krikšto dukra E. P., sūnumi E. M., seserimi R. K.. E. P. ir jos sūnus išėjo į laiptinę parūkyti. Apie 23.30 val. ji išgirdo kažkokį tai triukšmą, kuris sklido iš bendrabučio koridoriaus. Tuomet ji išbėgo iš buto, o jai iš paskos išbėgo sesuo R. K. ir nuėjo kartu į bendrabučio koridorių link lauko durų. Ji pamatė du jai nepažįstamus vaikinus, vienas iš jų, toliau Nr. 1 buvo apie 19 metų amžiaus, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apie 175 ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, buvo apsirengęs bliuzonu tamsios spalvos, vilkėjo džinsines kelnes. Kitas vaikinas buvo apie 17-18 metų amžiaus, žemo ūgio- apie 160 cm., liekno kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, vilkėjo treninginį juodą kostiumą su juostutėmis, ant veido pastarasis turėjo apgamą, neatsimena ant kurio skruosto, toliau Nr. 2. Abu vaikinai laikė rankose po beisbolo lazdą. Matė kaip vienas ir kitas užsimojo virš jos krikšto dukros Ernestos galvos ir kitas vaikinas virš jos sūnaus E. M. galvos. Ernesta ir Edgaras bandė juos raminti ir vis klausdavo ko jiems reikia iš jų, buvo labai triukšminga. Ji su Regina pribėgo prie jų ir bandė raminti, sakydama kad jie apsiramintų ir išeitų iš čia. Kadangi Regina stovėjo arčiau vaikino Nr. 2, todėl jis su lazda rankose trenkė Reginai į veido sritį, kiek kartų trenkė ji pasakyti negali. Nuo suduoto smūgio Regina nukrito ant žemės, jai pasipylė kraujas iš antakio. Ji pamatė, kad ant grindų laiptinėje gulėjo jau ir jos sūnus Edgaras, kur jam buvo suduotas smūgis ir su kokiu daiktu ar kūno dalimi ji nematė, Edgaras buvo praradęs sąmonę. Ji pamatė, kad šalimai gulėjo ir kaimynė J. B., kuri išbėgo į laiptinę išgirdusi triukšmą, kur jai buvo suduotas smūgis ir su kokiu daiktu bei kas iš dviejų vaikinų ją mušė ji nematė. Pastaroji irgi buvo praradusi sąmonę. Ernesta, matydama, kad mama guli ant žemės puolė prie jos, bandė ją pakelti. Ernestai jokio smūgio suduota nebuvo, sužalojimų ji nepatyrė. Vaikinas, toliau Nr. 2 prišoko prie jos ( M. M.) ir vieną kartą su rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį. Ji pradėjo trauktis nuo jo link durų. Tuomet kitas vaikinas, Nr. 1, kuris laikė rankose beisbolo lazdą su rankos kumščiu sudavė į veidą, į kairįjį skruostą. Tuomet prie jos prišoko kitas vaikinas, pažįstamas jai iš matymo, vardu Pavelas, jį pravardžiuoja „(duomenys neskelbtini)“, toliau Nr. 3. Šalia vaikino stovėjo mergina, ji ją matė pirmą kartą, vėliau iš pačio vaikino išgirdo, kad jis ją vadina Rita. Mergina buvo apie 23 metų amžiaus, apie 175 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių juodų pusilgių plaukų, vilkėjo tamsią pustą striukę, džinsus. Mergina stovėjo šalia vaikino Nr. 3. Pavelas yra apie 22-23 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkėjo tamsią striukę, tamsų bliuzoną su juostutėmis ant krūtinės, ant galvos buvo gobtuvas, vilkėjo džinsus. Vaikinas Nr. 3, laikydamas rankose metalinį strypą, išvadindamas ją necenzūriniais žodžiais, su metaliniu strypu sudavė jai per veidą, ji nuo minėto smūgio nugriuvo ant grindų. Vaikinas Nr. 3 ir toliau ją mušė, sudavė ne daugiau 5 kartų į veidą. Ar mušė toliau vien su strypu ji nežino, nes buvo šoko būsenoje ir jai iš burnos ir nosies bėgo kraujas. Atsimena tik, kad pastarasis tai yra vaikinas Nr. 3 dar spardė ją kojomis, ne daugiau keturių kartų spyrė koja į kairę šlaunį. Vaikino Nr. 3 mergina pradėjo jį tempti nuo jos, rusų kalba sakydama „Paška, uspokojsia“. Girdėjo, kad kažkas iškvietė policiją ir pajuto kaip kaimynė J. Ž., gyv. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tempė ją į koridoriaus vidų, pakėlė ir vedė prausti į bendrą prausyklą. Vaikinai tuo metu iš laiptinės ir pasišalino. Kažkas iškvietė greitąją. Atvykę medikai išvežė ją, R. K., J. B. bei sūnų E. M. į Lazdynų ligoninę. Būdama Lazdynų ligoninėje matė kaip jos sūnus E. M. bendravo su vaikinu, toliau Nr. 1 ir jį vadino vardu Arvydas. Tarp jų matėsi, kad jie konfliktavo. Ji suprato, kad jos sūnus jį pažįsta. Ji juos matė trumpai, kadangi ją nuvedė pas gydytoją apžiūrai. Parodė, kad civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje reikš. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (t.1, b.l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-03 liudytoja apklausta nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad išbėgus į bendrabučio koridorių su M. M., pamatė keturis jai nepažįstamus vaikinus, apie 18-20 metų amžiaus, kurie buvo tamsiai apsirengę. Minėti vaikinai kalbėjo rusiškai. Vaikinai tuo momentu kalbėjo su jos dukra E. K.-P. ir Edgaru, matėsi, kad tarp jų buvo ginčas, ji suprato, kad jos dukra prieštaravo jiems ir nenorėjo juos įleisti į koridorių. Ji minėtus vaikinus matė pirmą kartą. Jai stovint arčiau vieno iš vaikino, apie 18 metų amžiaus, apie 160 cm. ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų ir jam bandant motiniškai paaiškinti, kad jie nedarytų problemų ir ramiai sau išeitų ir tuo momentu kažkuris kitas vaikinas, stovintis jai iš kairės pusės, kurio apibūdinti negali, su kažkokiu tai sunkiu daiktu sudavė jai vieną smūgį į kairio smilkinio sritį. Ji nuo suduoto smūgio nugriuvo ir prarado sąmonę. Atsipeikėjus ji pamatė, kad šalia jos guli ant grindinio E. M., girdėjo triukšmą, riksmus, minėtų vaikinų jau nebebuvo. Kokie sužalojimai buvo padaryti E. M. ji nematė. Patikslino, kad 2014-04-24 asmens parodymo atpažinimo iš nuotraukų metu atpažino vaikiną, toliau A. F. (kaip sužinojo iš tyrėjo jo pavardę, su kuriuo ji kalbėjo, pastarasis jos nematė). Civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje reikš (t.1, 47-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad 2014-04-04 apie 23.32 val. išgirdo kad kažkas beldėsi į bendrabučio laiptinės duris. Kai bendro koridoriaus duris atidarė E. K.-P., į koridorių įsiveržė keturi nepažįstami asmenys, kurie rankose turėjo metalinius vamzdžius, plytą, tuščią šampano butelį ir vienas iš vaikinų turėjo daiktą, panašų į pistoletą bei peilį. Kai vaikinai įsiveržė į koridorių, pradėjo visus asmenis esančius koridoriuje be jokios priežasties mušti. Muštynėms prasidėjus ji gavo tris smūgius į galvos sritį ir prarado sąmonę. Kas jai sudavė per galvą ji nematė, bet yra įsitikinusi, kad tai buvo užpuolikai. Iš to, kas įvyko vėliau koridoriuje (pirmo aukšto fojė) nieko neprisimena. Vėliau nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo diagnozuota galvos trauma (t.1., b.l. 57).

2015-03-25 liudytoja apklausta nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad 2014-04-04 apie 23.30 val., ji iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išėjo į bendrabučio koridorių parūkyti. Pamatė kaip E. K.-P. kartu su E. M., stovintys bendrabučio koridoriuje bandė atidaryti bendras koridoriaus duris, esančias pirmame aukšte, kadangi už durų kažkas daužėsi ir rėkė. Ji tai pastebėjusi ėjo link Ernestos ir Edgaro. Ernesta atidarė duris ir už durų stovėjo keturi vaikinai, du arčiau durų, o kiti du toliau. Vienas iš vaikinų netikėtai be jokių žodžių koja spyrė Ernestai į pilvą. Ji su Edgaru pradėjo vaikinams aiškinti ką jie čia veikia ir kodėl jie taip elgiasi. Minėti vaikinai buvo apie 18-23 metų amžiaus. Vaikinas, kuris koja spyrė Ernestai į pilvą buvo aukštas, apie 175 cm. ūgio, apie 23 metų amžiaus, buvo apsirengęs džemperį tamsios spalvos, tamsios spalvos kelnėmis, trumpai kirptų tamsių plaukų, veido bruožų neįsidėmėjo. Patikslino, kad du vaikinai rankose turėjo metalinius pagalius, ji nematė ką turėjo rankose kiti vaikinai. Atsimena kad kažkas iš vaikinų rankose turėjo tuščią šampano butelį, ką jis su šampano buteliu darė ji nematė. Patikslino, kad kiti vaikinai nei plytų, nei peilių ir pistoletų rankose neturėjo. Kodėl ji apie tai paminėjo pirminėje apklausoje nežino, gal suklydo būdama streso būsenoje. Jai priėjus prie Ernestos kažkas iš vaikinų iš nugaros pusės, mano, kad su metaliniu pagaliu sudavė smūgį per galvą, taip pataikant į pakaušio sritį. Ji nuo smūgio prarado sąmonę. Atsimena tiktai tai, kad gulint ant grindų juto smūgius į įvairias kūno vietas, jai atrodo, kad smūgiai buvo suduoti kojomis, kas mušė nežino, nematė, spardė ne daugiau 5 kartų į įvairias kūno vietas. Patikslino, kad ji nežino kodėl minėti vaikinai užpuolė ją ir Ernestą. Vienas iš užpuolikų, toliau vaikinas Nr. 2, kuris rankose laikė metalinį strypą, kuris nebuvo spyręs koja Ernestai, buvo apie 20 metų amžiaus, 160 cm. ūgio, labai trumpai kirptų šviesių plaukų, normalaus kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais rūbais, jo veido bruožų neįsidėmėjo . Kai ji atsipeikėjo po jai suduotų smūgių minėtų vaikinų jau nebebuvo. Kokie kūno sužalojimai buvo padaryti kitiems asmenims ji nematė (t.1., b.l. 65-67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Š. nurodė, kad 2014-04-04 apie 23.32 val. išgirdo, kad kažkas beldžiasi į bendrabučio koridoriaus duris. Kai jas atidarė E. K., į koridorių įsiveržė 4 nepažįstami asmenys, kurie rankose turėjo metalinius vamzdžius, plytą. Vaikinai be priežasties mušė visus koridoriuje buvusius asmenis. Jam išbėgus į koridorių, jis pamatė ant grindų jau gulinčią savo sugyventinę J. B., M. M., E. M.. Vienas iš užpuolikų spardė ant grindų gulinčias moteris, o kitas mosavo su metaliniu vamzdžiu, neleisdamas jiems išeiti į koridorių . Tada liudytojas suriko: ką darai? Užpuolikas su vamzdžiu pasimetė ir jiems pavyko iš jo atimti vamzdį. Tik tada pavyko prieiti prie gulinčių moterų. Tuomet užpuolikai pasitraukė ir pabėgo, o jie iškvietė GMP (T. 1, b. l. 63),

2014-04-30 specialisto išvadoje Nr. G 1401/4(01) konstatuota, kad M. M. nustatyta kairės pusės skruostikaulio, skruostinio lanko, akiduobės medialinės, lateralinės ir apatinės sienelių, žandinio sinuso priekinės, medialinės ir lateralinės sienelių fragmentiniai lūžiai; dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžis, kraujosruva kairės akies obuolio vidinės dalies junginėje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies apatiniame voke, kairės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių riboje vidiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-04-04. M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl skruostikaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Vertinant sužalojimus atskirai veido kaulų lūžimai, kiekvienas atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; kraujosruvos, kiekviena atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar sužalojimams, atsirandantiems griūnant. Sužalojimų būdingų savigynai nėra. M. M. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų vietose bei tyrimui pateiktose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, pagal kuriuos būtų nustatyti konkretų žalojusio daikto ar įrankio formą, dydį. Apžiūros metu kūno sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. Bendro darbingumo netekimo dydis nustatomas baigus gydymą ir išnaudojus visas praėjus 120 dienų po patirtos traumos (t.1, b.l. 54-55).

2014-04-30 specialisto išvadoje Nr. G 1402/14 (01) konstatuota, kad R. K. nustatytas randas sugijus muštinei žaizdai kairio antakio srityje. Nurodyta muštinė žaizda galėjo būti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Savigynos žymių nenustatyta. Medicininiu tyrimu sužalojimo padarymo jėga nenustatinėjama (t.1, b.l. 84).

Iš 2014-04-14 M. M. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2014-04-04, apie 23.30, Šaltkalvių g., Vilniuje išgirdo triukšmą koridoriaus gale, o būtent kaip E. K. P. kviečia pagalbą. Išlėkusi iš kambario į koridorių pamatė tris jaunuolius su geležinėmis lazdomis, kurie buvo neblaivūs. Bandė su jis kalbėti, raminti, bet jie buvo agresyvūs. Staiga vienas iš jų trenkė jai su geležine lazda per veidą, ji nugriuvo, tada ją ėmė spardyti mušti su ta pačia lazda, vadinti necenzūriniais žodžiais. Išlėkusi kita kaimynė su vyru ištempė ją iš tos vietos, kur ją mušė, ji buvo visa kruvina. Dabar yra nedarbinga, patyrė kūno, ypač veido sužalojimus ir žandikaulio lūžį, guli Žalgirio klinikoje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą tiems jaunuoliams (T. 1, b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2014-04-04, 23.30, gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie muštynes laiptinėje, pranešėjas iš 8 buto, 2014-04-05, 01.30 RVUL slaugytoja pranešė, kad GMP 2014-04-05, 0.23 val., pristatė M. M., kuri paaiškino, jog sumušė nepažįstami, diagnozė: galvos sumušimas, kairės akies sumušimas, išleista namo ir siunčiama į Žalgirio klinikas. Dėl to paties įvykio pristatyti: R. K., kuriai diagnozuota kairio antakio žaizda, išleista namo; E. M., kuriam diagnozuotas kairio peties sumušimas, jis paaiškino, kad mušė iš matymo pažįstamas asmuo, išleistas namo; J. B., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas, nurodė, kad mušė iš matymo pažįstamas, išleista namo; A. F., kuris paaiškino, kad mušė nepažįstami Naujininkuose, jam diagnozuoti dešinės plaštakos ir nosies lūžiai. Savavališkai pasišalino iš ligoninės (galimai vienas iš užpuolikų) (T. 1, b. l. 21).

Iš registruojamų įvykių registro matyti, kad 2014-04-04, 23.34 gauta informacija apie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusį viešosios tvarkos pažeidimą: 1 aukšte koridoriuje muštynės (T. 1, b. l. 24).

Iš registruojamų įvykių registro matyti, kad 2014-04-05, 1.11, gauta informacija, kad šiandien prieš 40 min., apie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumušta pranešėjo žmona, pranešėjas atvykęs į ligoninę pamatė vieną iš užpuolikų (T. 1, b. l. 25).

Iš patrulės E. K. 2014-04-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-04-04, apie 23 val. 32 min., ji, patruliuodama su patruliu E. S., gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi J. B., R. K., M. M., E. M., V. P., D. K. bei įvykio liudytojai E. Š., E. K.-P., D. B.. Pasak įvykį mačiusių liudytojų, į bendrabučio laiptinę kažkas pasibeldė. Kai D. K. atvėrė duris, į koridorių įsiveržė keturi nepažįstami asmenys, kurie rankose turėjo metalinius vamzdžius, plytą, šampano butelį. Kaip teigė liudytoja, vienas turėjo peilį bei ginklą. Vaikinai, įsiveržę į koridorių, pradėjo visus asmenis be jokios priežasties mušti. Vienas iš vaikinų buvo aukštas su atlėpusiomis ausimis, juodai mėlyna dryžuota „maikute“, kiti du tamsiai apsirengę su treningais ir džemperiais, ketvirtas – nepilnametis, mažo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. V. P. ir D. K. teigė, kad užpuolikus galėtų atpažinti. Pasak V. P., užpuolusius vaikinus jis matė, jie pastoviai renkasi Šaltkalvių g. 11, antro aukšto bendro koridoriaus patalpose. GMP nukentėjusiuosius nuvežė į Lazdynų ligoninę, o V. P. ir D. K. atsisakė nuo greitosios pagalbos. Pridedamos nuotraukos su žalios spalvos metaliniu vamzdžiu bei šukės nuo šampano butelio, ant kurių gali būti pirštų antspaudų. Patrulis dirbo pagal uužpuolikų požymius, tačiau jų rasti nepavyko (T. 1, b. l. 26).,

2014-04-24, 16.47 -16.56, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji M. M. iš kartotekos atpažino asmenis pažymėtus Nr. 206, 201, 205. Nustatyta, kad Nr. 206 – A. F., Nr. 201 – G. G., Nr. 205 – P. B. (t.1, 42).

2014-04-24 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji R. K. iš kartotekos atpažino asmenį apie kurį davė parodymus, pažymėtą Nr. 206, t.y. A. F. (t.1, b.l. 80-82).

2016-09-28 asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas įtariamojo G. G. veidas. Ant veido dešinio skruosto matosi rudos spalvos, ovalios formos dėmė (apgamas) (t. 2, b.l. 9-11).

2016-09-28 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji E. K.- P. atpažino asmenį Nr. 1, t. y. G. G. pagal veido bruožus, būtent pagal įdubusiais akis, kūno sudėjimą, žvilgsnį ir tamsią dėmelę ant dešinio skruosto. Pastarasis kartu su vaikinu Nr. 2 atėjo į laiptinę 2014-04-04 ir kažkuris iš minėtų vaikinų sudavė smūgį rankos kumščiu į krūtinės ląstą (t. 2, b.l. 22-24).

2016-08-11 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji E. K.-P. atpažino asmenį Nr. 2., t. y. A. F., pagal veido formą, išraiškingas akis, kūno sudėjimą, neaukštą ūgį. Minėtas asmuo pabeldė į bendrabučio duris 2014-04-04 ir buvo skartu su kitais vaikinas, iš kurių vienas jai sudavė smūgį į krūtinę (t. 2, b.l. 46-48).

2016-10-06 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. M., atpažino asmenį Nr. 3., t. y. A. F., kaip asmenį, kuris 2014-04-04 beldėsi į laiptinės duris ir jam smūgiavo. Atpažįsta jį pagal šukuoseną, pagal plaukų augimo kryptį, pagal veido bruožus, ryškias akis, išraiškingą nosį, atlėpusias ausis (t. 2, b. l. 51-53).

2016-08-05 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji M. M. atpažino asmenį Nr. 1., t. y. P. B., kaip asmenį, kuris laiptinėje ją užpuolė, atpažino jį pagal skruostikaulius ir atlėpusias ausis (t. 2, b. l. 66-70).

2016-08-05 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. K. atpažino asmenį Nr. 1., t. y. P. B., kuris bandė pateiktį į laiptinę 2014-04-04 (t. 2, b.l. 71-75).

2014-06-04 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas metalinis strypas, žalios spalvos, apie 90 cm ilgio, apie 2,5 cm diametro (t.1, b.l. 27-29).

2014-06-04 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas šampano butelio „Alita“ žalios spalvos stiklo šukės (t.1, b.l. 30-31).

M. M. pateikė civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai dėl neturinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 47).

R. K. pateikė civilinį ieškinį 700 eurų sumai dėl neturinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 85).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 1663,24 eurų dėl žalos atlyginimo (t.1, b.l. 112-113).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 663,07 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 121-149).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad G. G., P. B. ir A. F. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamieji G. G. ir P. B. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė. G. G. nurodė, kad iš viso kaltinime nurodytu laiku nebuvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis Pažįsta A. F., kartu mokėsi, turėjo bendrą bylą. Kitą kaltinamąjį pažįsta iš matymo. P. B. teigė, kad bendrabutyje pasirodė jau po įvykio, kai A. F. prašymu su savo mergina ieškojo pastarojo pamesto mobiliojo ryšio telefono. Paaiškino, kad su M. K. ėjo namo, kai išgirdo, kad prie namo rėkauja Arvydukas, kuris stovėjo kruvinas, jie davė jam servetėlę. A. F. paprašė, kad padėtų jam pasiimti telefoną, nes jį pametė. Arvydas buvo lauke, o jie su drauge kilo į aukštą. Pamatė daug žmonių, Leną. Jie kalbėjo apie greitąją, buvo daug šauksmų. Jiedu ten trumpai pabuvo, gal kelias minutes. Nerado A. F. telefono. Kai išėjo, Arvydo jau nebebuvo. A. F. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad kaltinime nurodytus nukentėjusiuosius sužalojo jis vienas, nes pastarieji jį užpuolė ir mušė už tai, kad jis gėrė alų jų laiptinėje. Minėtus kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma.

Kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas įrodo nukentėjusiųjų M. M., J. B., R. K., E. K.-P., E. M., liudytojų J. Ž., D. B., V. P., E. Š. parodymai, eksperto E. B. parodymai, specialisto išvados, apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolai. Teismas, visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamųjų pateiktos versijos neatitinka tikrovės, yra jų pasirinkta gynybinė pozicija, nes jų paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Visų pirma, nukentėjusioji E. K.-P. kategoriškai nurodė, kad muštynėse dalyvavo visi trys teisme esantys kaltinamieji. Paaiškino, kad ji su pusbroliu E. M. išėjo į bendrabučio koridorių parūkyti. Išgirdo kaip kažkas pradėjo stuksenti į pagrindinio koridoriaus duris. Atidarius jas, stovėjo du vaikinai – A. F. ir G. G.. Ji staigiai gavo smūgį į pilvo sritį. Jos pusbrolis Edgaras pradėjo ją ginti. Tada jie (A. F. ir G. G.) pradėjo mušti jos pusbrolį, ji pradėjo šaukti, išlėkė jos krikšto mama M. M., jos mama R. K., atėjo kaimynė J. B.. Iš kitos pusės atėjo P. B. su kažkokiu pagaliu ir pradėjo mušti, daužyti krikšto mamą M. M.. Pradėjo lėkti kiti kaimynai, J. Ž. traukė jos krikšto mamą namo, nes ši buvo visa kruvina. Suprato, kad P. B. atlėkė su pagaliu, išlaužtu iš tvoros. Tai, kad P. B. rankose turėjo metalinį strypą patvirtina ir vėliau į įvykio vietą išgirdę triukšmą atbėgę liudytojai D. B., V. P., E. Š., kurie tvirtinto, jog kai atbėgo į koridorių, ten buvo daug žmonių, sąmyšis, tačiau jie iš karto negalėjo patekti, nes prie išėjimo P. B. mosikavo su pagaliu, kad jie neįeitų į vidų. Liudytojų teigimu, tai buvo geležinis strypas, gal metro ar 70 cm ilgio. Liudytojas V. P. nurodė, kad pats atidavė tą vamzdį pareigūnams. Liudytojo E. Š. teigimu, jis išgirdęs Viačeslavo kvietimą, išbėgo iš kambario, bet į laiptinę negalėjo patekti, nes prie išėjimo P. B. mojavo su geležine lazda. V. P. norėjo įeiti, bet jis jį atitraukė, nes tas būtų gavęs į galvą. Jis pradėjo šaukti užpuolikams, ką daro su moterimis. Tada P. B. nusiramino truputį, o po to vėl pradėjo mojuoti. Matė, kad padėtis be išeities, nuplėšė pašto dėžutę ir bandė su ja prasibrauti pro duris, kad negautų su vamzdžiu. Tada P. B. nurimo, nes atėjo jo mergina. Liudytojų nurodytą aplinkybę, kad P. B. su savimi turėjo strypą, patvirtina ir 2014-06-04 apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad apžiūrėtas metalinis strypas, žalios spalvos, apie 90 cm ilgio, apie 2,5 cm diametro (t.1, b.l. 27-29). Liudytojo E. Š. teigimu, kai prasigrūdo pro P. B. į laiptinę, ten buvo dar vienas neaukšto ūgio žmogus, su kuriuo grūmėsi Viačeslavas. Jis matė, kad žemės jau guli E. M., iš dešinės pusės R. K.. A. F. mušė E. M., J. B., R. K. ir E. K.. Kai jis atbėgo prie jų, jie šį daužė, klausė: „ką darai“, pastūmė, viskas įvyko greit. Tada jie greit išbėgo. A. F. neturėjo su savimi nieko, jis mušė rankomis, o Jeleną – kojomis ir rankomis. Tada jis pradėjo šaukti: „ką darai“ ir šis nueidamas dar spyrė Reginai. E. Š. nurodė, įvykio vietoje matęs P. B., A. F. ir dar vieną jaunesnį vaikiną. Liudytojo teigimu, G. G. nematė, tačiau E. Š. nurodė, kad jiems atėjus kaltinamieji išsibėgiojo. Nors liudytojai D. B., V. P. ir vėliausiai įvykio vietoje pasirodęs E. Š. teigė ten nepastebėję G. G., tačiau pažymėtina, kad šie liudytojai nurodė, jog į koridorių išėjo vėliau, pasirodė tuo metu, kai sužaloti nukentėjusieji jau buvo ant grindų, be to patekti į muštynių vietą jiems trukdė prie išėjimo stovėjęs ir su strypu mosavęs P. B.. Tai, kad muštynėse dalyvavo visi trys šioje byloje kaltinami asmenys, teisme kategoriškai teigė E. K. P., nukentėjusieji E. M., M. M.. E. M. paaiškino, kad išėjęs su pussesere E. K.-P. parūkyti, išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Ernesta nuėjo atidaryti duris ir gavo smūgį. Buvo du vaikinai – A. F. ir G. G.. Jis asmeniškai nuo A. F. gavo smūgį į petį, į galvą, dėl to prarado sąmonę. Kai prabudo, pamatė, kaip prie jo guli krikšto motina, o jo motiną M. M., kuri buvo visa kruvina, kaimynės traukia per duris. Jam pabudus, dar vyko muštynės, kuriose buvo ir Pavelas (jo draugo draugas). Kai atsipeikėjo, pamatė, kad prie Pavelo pribėgo mergina, kuri liepė jam eiti lauk. Kiti vaikinai taip pat pasišalino. Nukentėjusioji M. M. nurodė, kad matė A. F. ir G. G., kurie pešėsi su Edgaru ir Ernesta. Prašė jų ramintis, išeiti, tačiau jie nepaklausė, įvyko muštynės. Tada ir ji gavo smūgį nuo A. F. į veidą, po to iš kojų. Jos teigimu, P. B. pasirodė pabaigoje, sudavė, kai ji jau buvo nukritusi. Nukentėjusioji J. B. įvykio metu matė P. B. ir A. F., kurie stovėjo per kelis metrus nuo jos, kai ji gavo smūgį į galvą. Pajutusi smūgį į galvą, atsigulė ir buvo mušama. Ji nežino kiek kartų, bet ją mušė iš visų pusių, kojomis spardė, nuo ko J. B. prarado sąmonę. Liudytoja J. Ž. įvykio metu matė P. B. su lazda. Liudytojai D. B., V. P., E. Š., įvykio vietoje pasirodę vėliau, jo metu matė A. F., P. B., tyrimo metu nenustatytą asmenį, taip pat neatmetė galimybės, kad muštynėse galėjo dalyvauti ir G. G.. 2014-04-24 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji M. M. iš kartotekos atpažino asmenis pažymėtus Nr. 206, 201, 205 (atitinkamai: Nr. 206.- A. F., Nr. 201- G. G., Nr. 205 - P. B. (t.1, 42).

Pažymėtina, kad pagal BPK 194 str. 1 d., siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, daiktą ar kitą objektą, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos, daiktų ar kitų objektų kolekcijos. Minėta procesinė norma numato, kokia tvarka tai turi būti padaryta. BPK 194 str. 2, 3, 4 d. nurodyta, kad parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų pradžioje atpažįstantis asmuo turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitą objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitą objektą. Parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama. Jeigu atpažįstantis asmuo parodo vieną iš kartotekoje užfiksuotų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis pažino tą asmenį, daiktą ar kitą objektą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. buvo apklausta 2014-04-24, nuo 14.51 val. iki 16.46 val., ir apklausos metu nurodė jos sumušimo aplinkybes, apibūdino tai padariusių asmenų požymius bei nurodė, kad juos galėtų atpažinti. Iš karto po to, 2014-04-24, nuo 16.47 val. iki 16.56 val., buvo atliktas asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų procesinis veiksmas. Nukentėjusiosios paaiškinimas, pagal kokias žymes ar ypatybes ji pažino asmenis, atpažinimo protokole nebuvo užfiksuotas. Taigi, šio atpažinimo metu nebuvo laikytasi vieno iš BPK 194 str. numatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. M., R. K. ir E. M. asmens parodymo atpažinti, kuris buvo atliktas po įvykių praėjus dviem metams, metu neatpažino G. G.. Teisme apklausus nukentėjusiuosius, R. K. paaiškino, kad negalėjo atpažinti užpuoliko, nes įvykio naktį į koridorių išbėgo staiga pasikėlusi iš lovos ir nespėjusi užsidėti akinių (ji prastai mato). E. M. teisme kategoriškai nurodė, kad įvykyje dalyvavo visi trys kaltinamieji, paaiškino, kad tuo metu visi vaikinai jam buvo pažįstami iš matymo (P. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kaip jo draugo draugas, o G. G. yra buvęs pas jį namuose). Paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie nepažįstamus asmenis, jis nurodė, kad taip kalbėjo, nes kaltinamuosius jis pažinojo tik iš matymo. E. M. teigimu, G. G. tikrai buvo tarp tų asmenų, kurie beldė į duris. Teismui paskelbus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą (t. 2, b. l. 26-27) E. M. nurodė, kad gal tuo metu G. G. neatpažino, bet dabar atpažįsta ir kategoriškai teigė, kad jis dalyvavo nusikaltime, be to, nurodė, kad ligoninėje norėjo susimušti su A. F., nes šis sumušė jo motiną. Dėl ketvirto žmogaus nieko negali pasakyti, bet jis galėjo ten būti. M. M., paklausta apie 2016-08-05 vykusį atpažinimą, nurodė, kad po įvykio (2014-04-24) jai komisariate rodė nuotraukas ir ji atpažino A. F. ir kitą vaikiną G. G.. Kai atpažinimas buvo „gyvas“ (2016-08-05), ji neatpažino, nes buvo labai susijaudinusi ir visi vyrai jai pasirodė vienodi. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas minėtus 2014-04-24 atpažinimo protokolus, vertina ne izoliuotai, o visų byloje surinktų duomenų kontekste. Tuo labiau, kad teisme liudytojai J. Ž., V. P., E. Š. kalbėjo apie tai, kad bendrabučio gyventojai po šio įvykio yra įbauginti. Liudytojas V. P. parodė, kad yra girdėjęs apie kaltinamuosius, jog jie priklauso kažkokiai grupuotei ir dėl jų nėra ramybės. Jo uošvė iki šiol bijo atidaryti duris. Liudytojas neatmetė galimybės, kad įvykyje dalyvavę asmenys darė kažkokią įtaką nukentėjusiesiems. Tai, kad vienas iš kaltinamųjų (A. F.) buvo pas ją atvykęs į ligoninę ir norėjo prisiimti visą kaltę vienas, teisme parodė nukentėjusioji M. M., teigusi, kad su tuo ji nesutiko, nors A. F. prašė, kad atsiimtų pareiškimą. Tai, kad po įvykio buvo pas nukentėjusiąją M. M., neneigė ir kaltinamasis A. F.. Teisme, pasakodama apie jos sumušimo aplinkybes, nukentėjusioji M. M. teigė, kad nusikaltime dalyvavo visi trys teisme esantys kaltinamieji. Nurodė, kad kai, ji su R. K. išgirdo Ernestos riksmą, sėdėjo 9 kambaryje. Į koridorių išbėgo ji, po to jos sesuo. Ten pamatė A. F. ir G. G., kurie pešėsi su Edgaru ir Ernesta (Pavelo nebuvo, jis atėjo vėliau). Ji prašė, kad jie taip nesielgtų, problemų nesidarytų. Ji prašė jų ramintis, išeiti, tačiau jie nepaklausė, įvyko muštynės. Nukentėjusiosios teigimu, joms raminant A. F. ir G. G., smūgį gavo jos sesuo R. K.. Viskas vyko labai greitai. M. M. prisiminė, kad gavo smūgį nuo A. F. į veidą. Po to nukrito ant slenksčio. Vėliau sekė smūgiai kojomis. Nukritusi spjaudėsi, o smūgiai ėjo iš įvairių pusių. Stovėję žmonės ją mušė, spardė kojomis. Pavelas atėjo pabaigoje, kai ji jau buvo nukritusi, jis jai tikrai spyrė koja. Jai atrodo, kad koja gavo į veidą, ranka žandikaulio nesulaužysi. Pavelas sudavė, kai ji jau buvo nukritusi. Ji nukrito prie durų, durys buvo atviros. P. B. trenkė jai iš kojos. Tada atėjo jo draugė, ji pasakė: „Paška, einame, nes bus problemų“, sakė taip rusiškai. Ten buvo minučių reikalas, viskas greit vyko. Pavelas jai tikrai sudavė į koją, ten jai buvo atsiradusi mėlynė. Į koją jis trenkė vieną kartą, o dėl veido nežino. Smūgių, kuriuos jai sudavė Pavelas, neskaičiavo. Detaliau nurodyti negali. Nematė, ar jis turėjo kokį daiktą. Jis kažką sakė rusiškai, bet nepamena. Keikėsi, keiksmažodžiai tikriausiai buvo iš pykčio. Neįsivaizduoja, kodėl taip įvyko. Ji jų nepažįsta, konfliktų nebuvo. A. F. galėjo iš nervų jai suduoti smūgį, kadangi ji prašė, kad jie nesipyktų, nesimuštų. Suklupo po pirmo smūgio. Tada gavo dar smūgių į veidą. Kas būtent smūgiavo jai suklupus, pasakyti negali. Sužalojimai tikriausiai atsirado nuo paskutinių smūgių. Ji sėdėjo kruvina, negali nurodyti, kokie vyrai su kuo mušėsi. Nuo pirmo smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, po to buvo kiti smūgiai. Kairė pusė ne iš karto buvo sužalota, ją sužalojo, kai spardė. Nepamena, ką konkrečiai padarė G. G., nes po įvykio su atmintimi sudėtinga, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu įvykį atsiminė geriau. Nukentėjusioji patvirtino, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad išgirdusi triukšmą išbėgo į koridorių, kuriame pamatė, kaip krikšto dukra Ernesta barasi su jai nepažįstamu vaikinu, jis buvo apsirengęs su džemperiu juodos spalvos ir džinsinėmis kelnėmis, jis buvo trumpų tamsių plaukų, ji pastarąjį galėtų atpažinti, rankoje jis laikė medinę beisbolo lazdą šviesios spalvos, šalimai jo stovėjo žemo ūgio vaikinas trumpų tamsių plaukų, apsirengęs tamsiu juodu džemperiu, tamsiomis kelnėmis, ji pastarąjį atpažinti galėtų, jis rankoje kažką turėjo, bet pasakyti ką negali. Ji suprato, kad minėti vaikinai buvo atėję kartu Ji priėjo, pradėjo su jais kalbėti, paklausė, ko jie nori. Mažesnis vaikinas pradėjo ją keikti ir rusiškai pasakė, kad ne jos reikalas. Vėliau tas vaikinas jai staiga trenkė iš rankos į krūtinės sritį, tuomet ji pradėjo trauktis link savo buto durų kai prie jos pribėgo tas pirmas vaikinas ir trenkė jai su kumščiu į veidą. Vėliau prie jos dar pribėgo aukštas vaikinas, kurį ji pažinojo, nes jis dažnai lankosi jų bendrabutyje, jo vardas Pavelas, girdėjo kaip jį vadino „(duomenys neskelbtini)“, ji pastarąjį atpažinti galėtų, jis rankose turėjo metalinį strypą žalsvos spalvos, su kuriuo jai trenkė į veido sritį, nuo ko ji nukrito ant grindų, o jis toliau ją mušė, tai yra su tuo strypu per veidą, kiek kartų sudavė nežino, bet daugiau negu du kartus, ji šaukė, o jis vis tiek ją mušė, o vėliau dar spyrė iš kojos į koją, tuomet matė kai su juo buvusi mergina jį patraukė nuo jos ir jie kartu pabėgo. Apklausta papildomai nukentėjusioji nurodė panašias aplinkybes, teigė, kad jai su seseria bandant raminti du vaikinus, kurių vienas ant skruosto turėjo apgamą, jos sesuo, kuri stovėjo arčiau asmens su apgamu, gavo nuo jo smūgį į veido sritį, nuo kurio nukrito ant grindų. Ji pati taip pat gavo nuo šio vaikino į krūtinės sritį, toliau jai kumščiu į kairįjį skruostą sudavė kitas vaikinas, o po to prie jos prišoko vaikinas, vardu Pavelas, , kuris laikydamas rankose metalinį strypą, išvadindamas ją necenzūriniais žodžiais, su metaliniu strypu sudavė jai per veidą, ji nuo minėto smūgio nugriuvo ant grindų. Pavelas ją toliau mušė, sudavė ne daugiau 5 kartų į veidą. Ar mušė su strypu, ar ne ji nežino, nes buvo šoko būsenoje ir jai iš burnos ir nosies bėgo kraujas. Pastarasis dar spardė ją kojomis, ne daugiau keturių kartų spyrė koja į kairę šlaunį, kai mergina pradėjo jį tempti nuo jos sakydama Paškai nusiraminti. Minėtus nukentėjusiosios parodymus apie jos ir jos sesers R. K. sumušimo aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios E. K., R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. 2016-09-28 asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas įtariamojo G. G. veidas. Ant veido dešinio skruosto matosi rudos spalvos, ovalios formos dėmė (apgamas) (t. 2, b.l. 9-11). 2016-09-28 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji E. K.- P. atpažino asmenį Nr. 1, t.y. G. G. pagal veido bruožus, būtent pagal įdubusiais akis, kūno sudėjimą, žvilgsnį ir tamsią dėmelę ant dešinio skruosto. pastarasis kartu su vaikinu Nr. 2 atėjo į laiptinę 2014-04-04 ir kažkuris iš minėtų vaikinų sudavė smūgį rankos kumščiu į krūtinės ląstą (t. 2, b.l. 22-24). 2016-08-11 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji E. K.-P. atpažino asmenį Nr. 2., t. y. A. F., pagal veido formą, išraiškingas akis, kūno sudėjimą, neaukštą ūgį. Minėtas asmuo pabeldė į bendrabučio duris 2014-04-04 ir buvo kartu su kitais vaikinas, iš kurių vienas jai sudavė smūgį į krūtinę (t. 2, b.l. 46-48). 2016-10-06 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. M., atpažino asmenį Nr. 3., t. y. A. F., kaip asmenį, kuris 2014-04-04 beldėsi į laiptinės duris ir jam smūgiavo. Atpažįsta jį pagal šukuoseną, pagal plaukų augimo kryptį, pagal veido bruožus, ryškias akis, išraiškingą nosį, atlėpusias ausis (t. 2, b. l. 51-53). 2016-08-05 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji M. M. atpažino asmenį Nr. 1., t. y. P. B., kaip asmenį, kuris laiptinėje ją užpuolė, atpažino jį pagal skruostikaulius ir atlėpusias ausis (t. 2, b.l. 66-70). 2016-08-05 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. K. atpažino asmenį Nr. 1., t. y. P. B., kuris bandė pateiktį į laiptinę 2014-04-04 (t. 2, b. l. 71-75). Minėti įrodymai sutampa esminėse detalėse. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji ar liudytojai norėtų apkalbėti ar pakenkti G. G., P. B. ir A. F., tokių aplinkybių nenurodė ir patys kaltinamieji. Nukentėjusieji ir liudytojai davė parodymus prisiekę, jų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa ir vieni kitus papildo. Pažymėtina pačių kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes prieštaringi. Apklaustas teisme kaltinamasis A. F. nurodė, kad įvykio dieną kitų kaltinamųjų nematė. Tuo tarpu pats kaltinamasis P. B. prisipažino, kad įvykio vietoje buvo, lauke atsitiktinai sutiko A. F., kurio prašomas nuėjo į bendrabutį ieškoti telefono. Analogiškas aplinkybes apie atsitiktinį susitikimą su A. F. nurodo ir P. B. draugė M. K., teigusi, ji visą laiką buvo su Pavelu, jis jokio nusikaltimo nepadarė, daikto su savimi neturėjo. Teismas pažymi, kad minėti parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl juos vertina kritiškai ir jais nesiremia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja M. K. yra P. B. mergina, todėl laikytina suinteresuota bylos baigtimi. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad tiek G. G., tiek P. B. veikdami bendrininkų grupe su A. F. ir tyrimo nenustatytu asmeniu, 2014-04-04, apie 23.30 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g. 8, Vilniuje pažeidė viešąją tvarką, sukeldami nukentėjusiesiems E. K. P., E. M. ir J. B. fizinį skausmą, nukentėjusiajai R. K. nežymiai sutrikdydami sveikatą, savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė M. M. sveikatą iš chuliganiškų paskatų, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Tai, kad įvykio metu M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtino teisme apklaustas ekspertas E. B., tvirtindamas pateiktą išvadą. 2014-04-30 specialisto išvadoje Nr. G 1401/4(01) konstatuota, kad M. M. nustatyta kairės pusės skruostikaulio, skruostinio lanko, akiduobės medialinės, lateralinės ir apatinės sienelių, žandinio sinuso priekinės, medialinės ir lateralinės sienelių fragmentiniai lūžiai; dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžis, kraujosruva kairės akies obuolio vidinės dalies junginėje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies apatiniame voke, kairės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių riboje vidiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014-04-04. M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl skruostikaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Vertinant sužalojimus atskirai veido kaulų lūžimai, kiekvienas atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; kraujosruvos, kiekviena atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar sužalojimams, atsirandantiems griūnant. Sužalojimų būdingų savigynai nėra. M. M. nustatyti sužalojimai padaryti nemažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų vietose bei tyrimui pateiktose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, pagal kuriuos būtų nustatyti konkretų žalojusio daikto ar įrankio formą, dydį. Įvykio metu R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2014-04-30 specialisto išvadoje Nr. G 1402/14 (01) konstatuota, kad R. K. nustatytas randas sugijus muštinei žaizdai kairio antakio srityje. Nurodyta muštinė žaizda galėjo būti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Savigynos žymių nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje smurtaudami prieš nukentėjusiuosius veikė bendrininkų grupe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad bendrininkų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Prieš nukentėjusiuosius smurtavo visi kaltinamieji, suduodami smūgius, o P. B. dar ir suduodamas smūgius metaliniu strypu. Kaltinamieji suprato bendrais veiksmais žalojantys nukentėjusiuosius, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką, pagal kurią bendrai veikę asmenys atsako kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smūgių visumos, tiek nuo vieno iš bendrininkų smūgio, kai nustatoma, kad visi veikė tyčia. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (kasacinė nutartis Nr. 2K-352-696/2016).

Teismas vertina, kad kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g. 8, Vilniuje, bendrajame laiptinės koridoriuje, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. Kaltinamieji, nakties metu verždamiesi į rakinamą bendrabučio koridorių bei ten vartodami smurtą prieš nukentėjusiuosius, tarp kurių ir juos bandžiusios drausminti vyresnio amžiaus moterys, elgėsi įžūliai, dėl jų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, visuomenės rimtis. Bendrabutyje gyvenę žmonės buvo šokiruoti, pažeminti, buvo sutrukdyta žmonėms ilsėtis. Tai atitinka BK 284 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą lemia veiksmų atlikimo paskatos. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam kaltinamųjų poelgiui nukentėjusiosios M. M., kuri nakties metu atėjo jų raminti ir drausminti, priežasčių nebuvo. Kaltinamieji veikė tyčia, dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinus surinktus įrodymus darytina išvada, kad veikdami bendrai kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas, t. y., G. G., A. F. ir P. B., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014-04-04, apie 23.30 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g. 8, Vilniuje, bendrajame laiptinės koridoriuje, be jokios priežasties, G. G. kartą sudavus kumščiu nukentėjusiajai E. K.-P. į pilvą, dėl to nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, A. F. ne daugiau keturių smūgių rankų kumščiais sudavus nukentėjusiajam E. M. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu pataikant pastarajam į pilvą, petį, alkūnę ir galvą, dėl to nukentėjusysis E. M. jautė fizinį skausmą, G. G. ranka sudavus vieną smūgį R. K. į kairį smilkinį, taip padarant muštinę žaizdą kairio antakio srityje, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei vieną kartą rankos kumščiu sudavus smūgį M. M. į krūtinės sritį, po to A. F. kartą rankos kumščiu sudavė smūgį pastarajai į veidą, o P. B., kuris laikydamas rankose metalinį strypą ir išvadindamas pastarąją įvairias necenzūriniais žodžiais, metaliniu strypu sudavė ne mažiau 2 kartų nukentėjusiajai M. M. per veidą, tada pastarasis, veikdamas kartu su G. G., A. F., bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ne mažiau 4 kartų spyrė gulinčiai M. M. kojomis į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusiajai padaryti kairės pusės skruostikaulio, skruostinio lanko, akiduobės medialinės, lateralinės ir apatinės sienelių, žandinių sinuso priekinės, medialinės ir lateralinės sienelių fragmentinius lūžiai, dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžis, kraujosruvą kairės akies obuolio vidinės dalies junginėje, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių riboje vidiniame paviršiuje, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai M. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tęsdami nusikalstamą veiką, vieną kartą sudavė smūgį J. B. į pakaušio sritį, dėl to pastaroji nugriuvo ant grindų ir veikdami kartu spyrė ne mažiau 3 kartų kojomis pastarajai į įvairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiais savo įžūliais veiksmais veikdami bendrininkų grupe demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sutrikdė M. M. sveikatą iš chuliganiškų paskatų, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeista kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų tvarkos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2012). Šioje byloje prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, vadovaudamasis BPK 256 str. Buvo padaryta pertrauka gynybai pasirengti. Teismas, laikydamasis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų, patikslino kaltinimą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų G. G., P. B. ir A. F. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdami bendrininkų grupe.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau po to teistas du kartus, dirbantis, nevedęs, daug kartų baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. G. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant dalinį sudėjimą.

G. G. nusikalto, būdamas neteistas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu yra teisiamas trečią kartą, baustas administracine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už sunkų smurtinį nusikaltimą, kurį padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. F.. Minėtu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Šiuo metu G. G. dirba, darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktorės apibūdinamas teigiamai, savanoriauja (duomenys neskelbtini) veikloje, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Minėtos aplinkybės, taip pat ir tai, kad jis nusikaltimus, už kuriuos teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė pirmą kartą, o vėlesniu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė jam buvo atidėta, leidžia teismui daryti išvadą, kad G. G. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą ar mokslą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu toks sprendimas atitiks visuomenės ir paties kaltinamojo interesus, leis greičiau atlyginti nusikaltimais nukentėjusiosioms padarytą žalą.

Kaltinamasis G. G. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka nuo 2014-04-29, 14.30 val. iki 2014-04-30, 14.50 val. (t. 2, b. l. 1, 7). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

G. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad įvykio metu turėjo lazdą, taip pat į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, teistas, dirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam P. B. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. B. nusikalto būdamas neteistas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu yra teisiamas antrą kartą, baustas administracine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, daugiau P. B. nenusikalto. Šiuo metu dirba, gyvena su sugyventine. Minėtos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą ar mokslą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu toks sprendimas atitiks visuomenės ir paties kaltinamojo interesus, leis greičiau atlyginti nusikaltimais nukentėjusiosioms padarytą žalą.

P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. F., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, teistas, nedirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. F. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. F. ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, taip pat ir numatytus pagal BK 284 straipsnyje: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžiu jis už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnio 1 dalyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nuosprendžiu – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas, kurios vykdymas buvo atidėtas. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ketverių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant dalinį sudėjimą.

A. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų

Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamųjų priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1663,24 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiosios M. M. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad M. M. dėl patirtų sužalojimų dėl G. G., P. B. ir A. F. neteisėtų veiksmų, buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1663,24 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (t. 1, b. l. 112-116). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamųjų G. G., P. B. ir A. F. priteistina 1663,24 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 663,07 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl 2016-04-05 įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų M. M. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2016-04-08 iki 2014-07-07. Iš viso M. M. už laikotarpį nuo 2016-04-10 iki 2014-07-07 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 663,07 Eur (2289,45 Lt) ligos pašalpa. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie ligos pašalpos išmokėjimą (t. 1, b.l. 124-149). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamųjų G. G., P. B. ir A. F. priteistina 663,07 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

M. M. pateikė civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų teko operuotis veidą Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikose, gydymas truko labai ilgai, pablogėjo bendra sveikata, negali pilnavertiškai atlikti namų ūkio darbus, teko išeiti iš darbo, patyrė dvasinių išgyvenimų (t.1, b.l. 47).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam M. M. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl nusikaltimų patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jai buvo padaryti kairės pusės skruostikaulio, skruostinio lanko, akiduobės medialinės, lateralinės ir apatinės sienelių, žandinio sinuso priekinės, medialinės ir lateralinės sienelių fragmentiniai lūžiai; dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžis, kraujosruva kairės akies obuolio vidinės dalies junginėje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies apatiniame voke, kairės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių riboje vidiniame paviršiuje. Moteris patyrė stresą dėl sveikatos, buvo sutrikdyta jos darbinė veikla, šeimyninis gyvenimas, ji keitė gyvenamąją vietą. Net ir praėjus keliems metams po įvykio jaučia jo pasekmes – nesaugumo jausmą, nerimą. Nukentėjusioji apklausta teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių nurodė. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų galimybes atlyginti žalą. Nors G. G., P. B. ir A. F. nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, tačiau jie yra jauno amžiaus, darbingi vyrai. G. G. ir P. B. dirba, nevedę. Be to, teismas atsižvelgia į aptartą nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį. Apibendrinant konstatuotina, kad nukentėjusiajai M. M. iš kaltinamųjų solidariai priteistina neturtinė žala, kurios dydis, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, nustatytinas 3600 Eur.

R. K. pateikė civilinį ieškinį 700 eurų sumai dėl neturinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad buvo sumušta, dėl ko buvo sutrikdyta jos sveikata, patyrė dvasinių bei fizinių išgyvenimų (t.1, b.l. 85). Jai iki šiol yra likęs randas, kuris nepuošia veido, be to, jį skauda, kai miega ant tos pusės. Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam R. K. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl nusikaltimų patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą. Jai liko randas, sugijus muštinei žaizdai kairio antakio srityje. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas pasekmes, kurios padarytos tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji nenurodė ypatingų aplinkybių, kurios leistų reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų galimybes atlyginti žalą. Nors G. G., P. B. ir A. F. nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, tačiau jie yra jauno amžiaus darbingi, todėl nukentėjusiajai R. K. iš kaltinamųjų solidariai priteistina neturtinė žala, kurios dydis, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, nustatytinas 600 Eur.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos atitiks ne tik pirmiau aptartas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (BK 284 str. atveju priteisiama nuo 300 Eur iki 4400 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-467-976/2015, 2K—170-699/2016, 2K-452/2014), už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama nuo 2896 Eur iki 11 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-534/2009, 2K-283/2010, 2K-314/2012, 2K-181/2014, 2K-509-489/2015).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžutė su stiklo šukėmis, metalinė lazda perduota saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (t.1. b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. G. (G. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt parų arešto.

G. G. (G. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su bendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą ar mokslą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-29, 14.30 val. iki 2014-04-30, 14.50 val. (dvi dienas) bei laikino sulaikymo ir atliktos bausmės laiką, įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendį.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. B. (P. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto.

P. B. (P. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. F. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt parų arešto.

A. F. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir atliktos bausmės laiką, įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendį.

A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš G. G., P. B. ir A. F. 1663,24 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš G. G., P. B. ir A. F. 663,07 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Solidariai iš G. G., P. B. ir A. F. nukentėjusiajai M. M. priteisti 3600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Solidariai iš G. G., P. B. ir A. F. nukentėjusiajai R. K. priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžutę su stiklo šukėmis, metalinę lazdą, kurie yra saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė