- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-342-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00238-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- L. K., V. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant D. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl iškeldinimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei A. G. ir atsakovei pagal priešieškinį L. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovą iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Nurodė, kad yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Namą pradėjo statyti dar (duomenys neskelbtini) metais. Iki tol turėjo butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir jos dukra L. K. su vyru V. K.. Vėliau šį butą pardavė ir pinigus atidavė L. ir V. K. šeimai. Dukros šeima įsirengė jos statomo namo 2-jį aukštą ir jame gyveno, tai darė be jos oficialaus leidimo ar susitarimo. Pripažino, kad atsakovas pagelbėjo įrengdamas ir kitas patalpas, bet medžiagos buvo jos. (duomenys neskelbtini) dukros šeima išsiskyrė. Dukra liko gyventi antrame aukšte įrengtose patalpose, o atsakovas (buvęs žentas) įsikėlė gyventi į vieną iš antrame aukšte įrengtų kambarių (virš garažo) ir gyvena iki šiol, neišsikrausto. Pažymėjo, kad su atsakovu nebendrauja, be to, jis nemoka už kambario nuomą, nemoka komunalinių mokesčių ir neprisideda prie patalpų išlaikymo. Teigė, kad ji 2018 m. įspėjo atsakovą išsikraustyti iš jos namo, tačiau atsakovas neišsikrausto.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė padalyti V. K. ir L. K. priklausančias 58 000 Eur investicijas (reikalavimo teises) į ieškovės vardu įregistruotą (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą po 29 000 Eur kiekvienam; atsakovui pripažinti nuosavybės teises į 29 000 Eur vertės l A dalį (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą registruotą ieškovės vardu ir atsakovui paskirti naudotis mansardinį aukštą, arba iš ieškovės atsakovui priteisti 29 000 Eur kompensaciją, kartu priteisiant ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.
4. Nurodė, kad buvusi uošvė (ieškovė) pagal (duomenys neskelbtini) išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėjusi statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau nebeturėjo lėšų šiai statybai užbaigti. Dėl šių priežasčių ieškovė pasiūlė atsakovui ir savo dukrai L. K. kartu užbaigti namo statybą ir jo įrengimą, o nuosavybės teises pasidalinti - ieškovei atitektų pirmasis aukštas, o L. K. ir V. K. namo antras aukštas ir mansarda. Teigė, kad 2002-2004 metais dirbo statybininku(duomenys neskelbtini), kur atlyginimai buvo kelis kartus didesni negu Lietuvoje, dirbdavo po 2 savaites per mėnesį, o po to grįžęs į Lietuvą iš gauto uždarbio pirko medžiagas ir pats, kaip statybininkas, kartu su broliu atliko beveik visus namo įrengimo darbus. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi už 24 000 Lt pirkėjui A. N. pardavė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus atidavė V. K. ir L. K.. Šie pinigai buvo panaudoti namo įrengimui. Trūkstant lėšų namo įrengimui V. K. ir L. K. (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartimi iš DnB NORD banko paėmė 20 000 Lt paskolą, kuri taip pat buvo panaudota namo įrengimui. Kreditą bankui grąžino jis. Baigiant įrengti namą pašlijo jo ir L. K. santuoka. Po santuokos nutraukimo, kaip ir buvo sutarta su ieškove, L. K. su vaikais apsigyveno namo antrame aukšte, ? atsakovas apsigyveno apie 40 kv. m. ploto mansardiniame aukšte, kuriame gyvena iki šiol. Pažymėjo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukiant santuoką V. K. ir L. K. lėšomis ir darbu sukurtas turtas ar turtinės teisės tarp sutuoktinių nebuvo dalijamos, nes namas buvo statomas ieškovės vardu, nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad praėjus 5 metams po santuokos nutraukimo L. K. susirado sugyventinį, su juo susilaukė vaiko. Dėl šių priežasčių tiek L. K., tiek A. G. pradėjo reikalauti, kad atsakovas išsikeltų iš šio namo, nepagrįstai atsakovą kaltino vartojant alkoholį, keliant triukšmą, buvo kviečiama policija. Teigė, kad tik gavęs ieškovės ieškinį dėl iškeldinimo, atsakovas pamatė, kad ieškovė pažeisdama buvusį susitarimą, nuosavybės teises į visą namą įregistravo savo vardu ir iš esmės savinasi atsakovo lėšomis ir darbu sukurtą turtą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą, kad jis neprisideda prie namo išlaikymo, nes atsakovas lėšas namo išlaikymui duodavo L. K.. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalaujamo nuomos mokesčio mokėti jis neprivalo, nes savo darbu ir lėšomis yra prisidėjęs prie namo statybos ir yra šio namo bendraturtis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Iškeldino V. K. iš A. G. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atmetė V. K. reikalavimą pripažinti nuosavybės teises į 29 000 Eur vertės ¼ dalį A. G. vardu registruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir V. K. paskirti naudotis mansardinį aukštą arba priteisti iš A. G. 29 000 Eur kompensaciją bei palūkanas. Atmetė V. K. reikalavimą dėl jo ir L. K. 58 000 Eur investicijų padalijimo. Priteisė iš V. K. bylinėjimosi išlaidas: 823,10 Eur į valstybės pajamas, 110,08 Eur į valstybės pajamas. Teismo motyvai:
5.1. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų įrodinėdamas, kad namą įrenginėjo prisidėdamas ne tik darbu, bet ir savo asmeninėmis lėšomis.
5.2. Vertinant atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis dirbo užsienyje ir daug uždirbo, įvertintina, kad dirbdamas užsienyje, jis ir gyveno užsienyje, kur pragyvenimo kaštai yra keletą kartų didesni nei Lietuvoje.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovas teikdamas byloje paaiškinimus apie pajamas neteikė įrodymų apie išlaidas, tik deklaratyviai pasisakė, kad esą pajamos buvo naudojamos uošvės namo įrengimui, tačiau neteikė įrodymų apie jo nurodytas konkrečias investicijas į uošvės namo įrengimą.
5.4. Atsakovas, reikšdamas priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, neprašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, pats nurodydamas, kad yra suėjęs naikinamasis terminas, tačiau pareiškė tapatų reikalavimą, kuris negali būti iš naujo nagrinėjamas, nes jau yra išnagrinėtas kitoje byloje tarp tų pačių šalių.
5.5. Visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, todėl sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turėjo įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą.
5.6. Atsakovas su buvusia žmona negalėjo vykdyti jungtinės veiklos, nes nekilnojamojo turto nebuvo įgiję.
5.7. Atsakovo teiginiai, kad buvusios žmonos motina žadėjo jam/jiems perleisti dalį nekilnojamojo turto, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
5.8. Teismas nenustatė, kad šalys nebūtų turėjusios išreikštos valios sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, kad buvo kokia nors ieškovės apgaulė, nuslėptos ir tik vėliau išaiškėjusios aplinkybės, nesąžiningi veiksmai.
5.9. Atsakovas priešieškiniu nereikalavo atlyginti jo tariamai, ar faktiškai patirtą žalą ir jos dydžio neįrodinėjo, todėl šiuo aspektu teismas jo reikalavimo nenagrinėjo.
5.10. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad yra koks nors juridinis pagrindas jam gyventi ieškovei priklausančiose patalpose, todėl atsakovas iškeldintinas iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti; panaikinus sprendimą arba priimti naują sprendimą — ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį, arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Ieškovė su dukra L. K. išlaukė penkerius metus, kad apeliantas negalėtų pasinaudoti teise prašyti atnaujinti išnagrinėtoje civilinėje byloje procesą, nes tik praėjus penkeriems metams ieškovė pradėjo atsakovo iškeldinimo veiksmus.
6.2. Apeliantas neturi rašytinių įrodymų dėl ieškovės pažado ateityje perleisti nekilnojamojo turto dalį, tačiau visos buvusios aplinkybės rodo, kad toks susitarimas buvo.
6.3. Apelianto manymu, byloje aplinkybės sudaro tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą taikyti CK nustatytų taisyklių išimtį, nes priešingu atveju ieškovė nesąžiningai praturtėtų kito asmens sąskaita.
6.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad jam ir L. K. priklausantis turtas siekia pusę ieškovei priklausančio gyvenamojo namo.
6.5. Apeliantas, neturėdamas rašytinės jungtinės veiklos sutarties, šį reikalavimą įrodinėjo liudytojų R. Š., J. K., P. M., A. K. pagalba. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tai, kad apeliantas tiek lėšomis, tiek darbu prisidėjo prie namo statybos ir įrengimo, pripažino ir pati ieškovė.
6.6. Bylą nagrinėjant teisme pati ieškovė pripažino, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) gavo statybos leidimą, ji kartu su sugyventiniu pastatė patį namą ir įsirengė vienintelį kambarį, kuriame ir gyveno. Tik po to, kai apeliantas pradėjo name vykdyti darbus, namas pasidarė geresnės kokybės.
6.7. Apeliantas priešieškiniu teismo prašė įpareigoti ieškovę į bylą pateikti 2019 m sausio 19 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą su istorija, statybos leidimą ir techninį projektą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šio prašymo rašytinio proceso tvarka neišsprendė. Šis prašymas buvo pakartotas teismo posėdyje, tačiau teismas šį prašymą atmetė, aiškindamas, kad atsakovas šiuos rašytinius įrodymus gali gauti savo iniciatyva.
6.8. Apelianto iniciatyva iš VĮ Registrų centro buvo gautas statybos leidimas ir kadastrinių matavimų byla, tačiau gyvenamojo namo techninis projektas nebuvo gautas. Teismo posėdyje apeliantas prašė įpareigoti ieškovę pateikti namo techninį projektą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
6.9. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant iš esmės teigė, kad kai bus gautas namo techninis projektas, bus prašoma byloje paskirti ekspertizę, tačiau teismui neįpareigojus ieškovės pateikti namo techninio projekto, atsakovas prarado galimybę byloje prašyti paskirti ekspertizę.
6.10. Apelianto manymu, teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nes nesudarė jam galimybės surinkti visus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo priešieškinio reikalavimus, todėl byla nebuvo objektyviai ir teisingai išnagrinėta, apeliacinės instancijos teismas turėtų galimybę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes byloje neatskleista ginčo esmė.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsakovas, gyvendamas ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) nemokėjo jokių komunalinių mokesčių.
7.2. Prie namo statybos atsakovas nėra prisidėjęs, tik yra įsirengęs antro aukšto vidų už pinigus, kurių didžiąją dalį gavo iš ieškovės už parduotą butą (duomenys neskelbtini).
7.3. Gauta banko paskola buvo mokama abiejų sutuoktinių L. K. ir V. K. lėšomis jų santuokos metu, iki santuokos nutraukimo paskola buvo išmokėta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Faktinės aplinkybės
9. Nustatyta, kad ieškovė A. G. yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 5). Ieškovė nuosavybės teisę įgijo gavusi (duomenys neskelbtini) Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistravusi nuosavybę. Registro centro įraše jokių kitų bendraturčių nenurodyta. Ieškovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini), gyveno jos duktė L. K. su vyru V. K.. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu L. K. ir V. K. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pasirašė abu pareiškėjai ir kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjai pasidalijo kilnojamąjį turtą, o dalytino nekilnojamojo ar kito registruoto turto pareiškėjai neturi (b. l. 80). Atsakovė L. K. liko gyventi antrame aukšte įrengtose patalpose, o atsakovas (buvęs žentas) įsikėlė gyventi į vieną iš antrame aukšte įrengtų kambarių (virš garažo). Ieškovės įsitikinimu, atsakovas jai priklausančiame name gyvena be teisinio pagrindo, todėl prašė ieškiniu jį iškeldinti. Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas padalyti V. K. ir L. K. priklausančias 58 000 Eur investicijas (reikalavimo teises) į ieškovės vardu įregistruotą (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą po 29 000 Eur kiekvienam; atsakovui pripažinti nuosavybės teises į 29 000 Eur vertės l A dalį (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, registruotą ieškovės vardu, ir atsakovui paskirti naudotis mansardinį aukštą arba iš ieškovės atsakovui priteisti 29 000 Eur kompensaciją, kartu priteisiant ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė.
Dėl ginčo
10. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad jungtinės veiklos rašytinė sutartis tarp ieškovės ir jo kartu su sutuoktine L. K. sudaryta nebuvo, tačiau rašytinės sutarties nebuvimas neužkerta kelio įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kad tarp ieškovės, apelianto ir jo sutuoktinės susiklostė jungtinės veiklos santykiai, siekiant sukurti kitos kokybės nekilnojamąjį turtą, nes priešingu atveju tai prieštarautų teisingumui, protingumui ir sąžiningumui.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
12. Nors apeliantas ir teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė duomenų, kad tokia sutartis buvo sudaryta, be to, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovas su buvusia sutuoktine L. K. buvo įgiję nuosavybės teises į ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini) taigi šioje byloje nespręstinas klausimas ir dėl šio namo padalijimo ar dalies nustatymo nei pagal Civilinio kodekso III knygos, nei pagal nuosavybės teisės gynimą reglamentuojančias teisės normas.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), gyveno jos duktė L. K. su atsakovu, tarp šalių nuomos sutartis nebuvo sudaryta, taigi tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.
14. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).
16. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.
17. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis tik iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt.
18. Nors ieškovė ir teigia, kad nedavė leidimo atlikti namo pagerinimus, tačiau kaip nagrinėjamoje byloje nustatyta, buvo šalių susitarimas dėl atsakovų neatlygintino apsigyvenimo ieškovei nuosavybės teise priklausančios namo dalies antrame aukšte. Šalis siejo artimi giminystės ryšiai, ieškovė gyveno tame pačiame name, apie atliekamus darbus ji buvo informuota, pagerinimus matė, jiems neprieštaravo, davė dukters šeimai 24 000 litų, gautų pardavus butą, tikslu įsirengti gyvenamojo namo antrą aukštą, taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad namo pagerinimai atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant ieškovės leidimui.
19. Kaip minėta, pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).
20. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausančiame name atlikti pagerinimo darbai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovas įrengė namo antrą aukštą, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius šių aplinkybių neįvertino ir teismo sprendime dėl jų nepasisakė.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant reikalavimui dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, būtina nustatyti, ar daiktas buvo pagerintas, kokia buvo daikto vertė iki pagerinimų ir kokia daikto vertė atlikus pagerinimus, ir tik tada gali būti sprendžiama, ar atsakovas turi teisę į būtinų išlaidų atlyginimą. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tokių išlaidų atlyginimui pakaktų nustatyti vertės padidėjimą, šie duomenys gali būti gaunami ekspertizės pagalba (CPK 212 straipsnis), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nepateikus pirmosios instancijos teismui įrodymų dėl turto vertės pasikeitimo atlikus gyvenamojo namo pagerinimus, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, turėjo pareigą pasiūlyti teikti šalims papildomus įrodymus dėl turto vertės pasikeitimo, o tokių įrodymų šalims negalint pateikti, pasiūlyti šalims pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
22. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovei priklausančio namo atliktais pagerinimais, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo priešieškinis ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, tikslinga sudaryti šalims galimybę pateikti įrodymus apie ieškovei priklausančio namo vertę atsižvelgiant į atliktus pagerinimus, taip pat aiškintis aplinkybes, ar buvo atlikti pagerinimai atsakovo lėšomis ir pirmame namo aukšte. Šalims neturint galimybės pateikti įrodymų, esant atsakovo prašymui, skirti ekspertizę atliktiems pagerinimams ir jų vertei nustatyti.
25. Nors atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ir ieškovės ieškinys, tačiau jokių motyvų ir argumentų dėl nesutikimo su šia teismo sprendimo dalimi nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo pasisakyti neturi pagrindo.
26. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo teismo sprendimo dalis neatskleidus bylos esmės naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Kadangi bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. spendimo dalį, kuria atmestas atsakovo V. K. priešieškinis panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.