Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. K. (toliau – M. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 91-183 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., nuteisiant jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., M. K. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu, šiuo nuosprendžiu M. K. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2013 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2014 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., nuteisiant jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, šiuo nuosprendžiu M. K. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. K. buvo paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu M. K. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2013 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, M. K. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2015 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis, 2014 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo subendrintas su 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. nustatant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2014 m. liepos 11 d., bausmės pabaiga – 2016 m. lapkričio 11 d.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paminėdamas vieną jo drausmės pažeidimą, už kurį nuobauda jam vis tik nebuvo paskirta, niekuo neužsiminė apie jam skirtą paskatinimą. Be to, M. K. vertinimu, teismas pernelyg sureikšmino jam likusios neatliktos bausmės dalį, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatomis, jis atliko tokią jam paskirtos bausmės dalį, kuriai esant lygtinio paleidimo taikymas jo atžvilgiu yra galimas. Skundu pažymima, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, dirba, o lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu – skardininku. Akcentuojama ir tai, jog Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras, pateikdamas pirmosios instancijos teismui atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, šiai išvadai pritarė iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

Sutinkamai su BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos visumą, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nepaisant to, kad M. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai, priešingai nei tai suvokia M. K., nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, nei Komisijos nutarimas, nei prokuroro atsiliepime išdėstyta pozicija neįpareigoja teismo bet kokiu atveju priimti nuteistajam palankų sprendimą.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad M. K. šiuo metu bausmę atlieka gyvendamas darbo būryje, dirba VĮ „Mūsų amatai“ šaltkalviu, per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime bei organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo. Socialinius ryšius palaiko su mama, močiute, broliu bei seserimi, bendrauja laiškais, telefoniniais skambučiais bei yra lankomas ir pasimatymų metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, M. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą – lygtinio paleidimo atveju gyvens su savo mama ir močiute N. G. g. 15, Kaune, bei darbą – gauta pažyma, patvirtinanti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengio – skardininko pareigose.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja M. K. bei patvirtina jo elgesyje esant tam tikrų korekcijos požymių, ką pagrįstai savo nutarime konstatavo ir Komisija. Tačiau vis tik pažymėtina, kad taikant BVK 157 str. 1 d. nuostatas, ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vien tai, kad M. K. bausmės atlikimo laikotarpiu nepažeidė nustatytų vidaus taisyklių reikalavimų, dirba ir palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant egzistuoja besąlygiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę M. K. atlieka už kelių apysunkių nusikaltimų padarymą, ankščiau jis buvo teistas dar tris kartus, įskaitant ir analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais, už ką jo atžvilgiu buvo taikyti tiek jo teisinę padėtį palengvinantys įstatymai, t. y. BK 75 str. nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tiek švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės, pvz., laisvės apribojimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo M. K. vis tik nepateisino ir vėl nusikalto, negana to, paeiliui padarydamas net keletą analogiško pobūdžio apysunkių nusikaltimų, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Esant šioms aplinkybėms bei jų kontekste įvertinus M. K. paskirtos bei dar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį (bausmės pabaiga 2016 m. lapkričio 11 d.), vis tik pažymėtina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tokiai išvadai, priešingai, nei teigia nuteistasis, neprieštarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kurią, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog nuosprendžio priėmimo metu vis tik preziumuojama, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus, o tuo pačiu sutinkant su apylinkės teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo M. K. atžvilgiu, be aukščiau aptartų aplinkybių svarbu įvertinti ir jo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad M. K. šią pareigą vykdė tinkamai, sutikti vis tik negalima – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus jis buvo pažeidęs vieną kartą ir nors drausminė nuobauda jam nebuvo paskirta, tačiau jo nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus taisyklėms, sprendžiant apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi neigiamai charakterizuoja M. K.. Šią išvadą neabejotinai sustiprina ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris, remiantis OASys sistemos duomenimis, priskiriamas vidutiniam ir atitinka 44 balus.

Nepakankamą nuteistojo korekciją, aukštesnio teismo įsitikinimu, atskleidžia ir jo asmeninės savybės, užfiksuotos tiek 2015 m. birželio 16 d. socialinio tyrimo, tiek 2015 m. birželio 15 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos išvadų duomenimis. Analizuojant minėtų dokumentų turinį matyti, kad M. K. turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti ir nors jis nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais ir neturi finansinių įsipareigojimų bei išlaidų su kuriomis negalėtų susidoroti, o lygtinio paleidimo atveju jis nebus bedarbis, tačiau, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (finansinis nusikaltimas) vis tik manytina, kad iš darbinės veiklos nuteistojo gaunamos piniginės lėšos nebuvo pakankamos jo poreikių tenkinimui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju darbo turėjimas gali veikti kaip vienas iš M. K. pakartotinį nusikalstamumą mažinančių veiksnių. Vertinant M. K. asmenines savybes akcentuotina, jog nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus jis nesugeba įvertinti ankstesnio savo patyrimo, nors nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje ir nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino jį panaudoti, siekdamas kitų paklusimo. Be to, skundo nagrinėjimo medžiagoje pateiktais duomenimis, M. K. nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos, nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes.

Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, o būtent 2015 m. birželio 16 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 61-1090, nors M. K. tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek šiuo metu savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme ir pripažįsta, tačiau savo nusikalstamą elgesį jis pateisina, lygindamas jį su kitų asmenų nusižengimais, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis vis tik nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, nesigaili dėl padaryto.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti 2015 m. birželio 19 d. Komisijos nutarimą taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiu būdu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais pagrindais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.