Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-903-798/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
e2-903-798/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“
Ieškovas
akcinės bendrovės Maskvos
Kategorijos
  • 2.7.4Prekių ir paslaugų ženklai
Civilinė byla Nr. e2-903-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00378-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.;3.1.18.2.13.;3.3.2.5LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko „Krasnyj Oktiabr“ (??? ?????????? ???????????? ??????? „??????? ???????“) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko „Krasnyj Oktiabr“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „NAUJOJI RŪTA“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Maskvos konditerijos fabrikas „Krasnyj Oktiabr“ pareikštu teismui ieškiniu gina savo, kaip Lietuvos Respublikoje registruoto prekių ženklo „Krasnaja Shapochka“ („??????? ???????“) (reg. Nr. 71354) savininkės, teises ir reikalauja uždrausti atsakovės AB „NAUJOJI RŪTA“ komercinėje veikloje naudoti žymenį, klaidinančiai panašų į ieškovės registruotą prekių ženklą; ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei žymėti gaminamą produkciją – šokoladinius saldainius žymeniu, kuris klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą „Krasnaja Shapochka“, įskaitant, bet neapsiribojant, naudoti saldainių „Krasnaja Shapochka“ pakuotę, kuri nurodyta Priede 2 bei uždrausti atsakovei žymėti gaminamą produkciją – šokoladinius saldainius žymeniu, kuris klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą „Krasnaja Shapochka“, įskaitant, bet neapsiribojant, naudoti saldainių „Krasnaja Shapochka“ pakuotę, kuri nurodyta Priede 2, ir išleisti į rinką taip pažymėtas prekes.Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei įvykdžius ieškovei žalą sukeliančius neteisėtus veiksmus (žymėjus ir žymint savo gaminamus saldainius žymeniu, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo priklausiantį prekės ženklą), ieškovės teisių gynimas pareiškiant prevencinį ieškinį taptų neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė atsakovei AB „NAUJOJI RŪTA“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo naudoti žymenį „Krasnaja Shapochka“ savo gaminamiems šokoladiniams saldainiams žymėti.Ieškinyje nurodytų žymenų preliminariai įvertinamas panašumas, atsakovės santykių su užsakovu tęsimasis, praeityje atsakovės vykdytas žymens, galimai klaidinamai panašaus į ieškovės prekių ženklą naudojimas savo veikloje žymint sutampančios klasės prekes, leido teismui padaryti išvadą, kad yra reali grėsmė, jog ieškovės nurodyti atsakovės veiksmai vėl bus vykdomi ateityje, todėl yra sąlygos, kuriomis ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos. Dėl to teismas atsakovei laikinai, iki ginčo išnagrinėjimo, uždraudė naudoti savo veikloje ginčo žymenį (PŽĮ 50³str. 2d. 1p.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas įvertino ir tai, kad atsakovė nagrinėjamu metu nevykdo užsakymų dėl produkcijos žymimos ginčo žymeniu gamybos ir tokios priemonės nesukels atsakovei tiesioginių nuostolių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė AB „NAUJOJI RŪTA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos tesimo 2016 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes ieškovė nepagrindė prevencinio ieškinio reikalavimų, o Vilniaus apygardos teismas netinkamai vertino prevencinio ieškinio pagrįstumo klausimą, taip pažeisdamas civilinio proceso teisės normas. Ieškovė neįrodė šių prevenciniame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, kad: a) ieškovė yra vienas seniausių ir didžiausių Rusijos Federacijoje veikiančių konditerijos gamintojų, savo veiklą pradėjusi dar 1851 metais, jos gaminama produkcija, ženklinama prekių ženklu „??????? ???????“ yra plačiai žinoma tarp konditerijos gaminių (saldainių) vartotojų; b) ieškovei priklauso keletas prekių ženklų, kuriais jis savo komercinėje veikloje žymi savo gaminamą produkciją, tarp jų – prekių ženklu „??????? ???????“; c) ieškovės atstovai Vokietijos Federacinėje Respublikoje pastebėjo, jog parduotuvėse yra prekiaujama DOVGAN GmbH saldainiais „??????? ???????“, o iš pateiktų įrodymų nėra visiškai aišku, kada ir kokioje konkrečiai parduotuvėje buvo pastebėta DOVGAN GmbH saldainių „??????? ???????“ prekyba; d) ieškovė pateikė pretenzijas Vokietijos įmonei DOVGAN GmbH ir inicijavo teisines priemones prieš DOVGAN GmbH veiksmus. Teigia, jog atsakovės gaminamas ženklas ir ieškovės prekių ženklas yra akivaizdžiai skirtingi, jų žymenys nėra panašūs, dėl ko neegzistuoja jokia visuomenės suklaidinimo galimybė. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo nurodymais argumentais, kad preliminariai vertinant ieškovės ženkle ir ginčijamame ženkle esantys žodiniai elementai yra tapatūs fonetiškai ir semantiškai (rusų kalba tariami žodžiai, reiškiantys raudoną kepuraitę arba Raudonkepuraitę). Mano, jog vertinant ginčijamo ženklo klaidinamą panašumą į ieškovės prekių ženklą, būtina vertinti ne tik išimtinai vieną atskiro saldainio popierėlį, bet ir bendrai visą DOVGAN saldainių pakuotę. Ginčijamame ženkle ir ieškovės prekių ženkle esantys žodiniai elementai nėra tapatūs, nes: a) žodis „DOVGAN“ ir užrašas „RUSSISCHE KUCHE“, kurie užrašyti lotyniškomis raidėmis; užrašas „Krasnaja Shapochka“ užrašytas lotyniškomis raidėmis; užrašas „Waffelgeback mit Kakaocreme–Fullung in kakaohaltiger Fettglasur“ taip pat užrašytas lotyniškomis raidėmis; b) užrašas „??????? ???????“, užrašas „????????? ???????“ užrašyti kirilica. Taip pat atsakovė nesutinka su skundžiamojoje nutartyje teismo išvada, kad ieškovės prekių ženklo ir ginčijamo ženklo vaizdiniai elementai yra klaidinamai panašūs, dėl ko yra galimybė suklaidinti visuomenę (PŽĮ 38 str. 1 d. 2 p.). Atsakovės nuomone teismas klaidingai konstatavo, kad lyginamuosiuose ženkluose mergaitės yra panašiai apsirengusios, nešančios panašius daiktus ir panašia spalvine gama atvaizduotos mergaitės figūrėlė vienodos dominuojančios spalvos fone. Tokį klaidingą teismo vertinimą sąlygojo ignoravimas įvertinti į bylą pateiktą DOVGAN saldainių pakuotę. Pažymi, kad lyginamųjų ženklų klaidinamas panašumas ir tapatumas nėra įrodytas nei Vokietijos Federacinėje Respublikoje ar bet kurioje kitoje valstybėje (atitinkamo teismo sprendimu), nei šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į aplinkybę, kad minima nutartis turi įtaką ir civilinėje byloje nedalyvaujančio asmens Vokietijos įmonės DOVGAN GmbH teisėms, ir DOVGAN GmbH neturi jokios galimybės pasisakyti jokiais šioje civilinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė AB Maskvos konditerijos fabrikas „Krasnyj Oktiabr“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.Dėl atsakovės argumentų, jog ieškovė neįrodė, kad yra vienas seniausių ir vienas didžiausių Rusijos Federacijoje veikiančių konditerijos gamintojų, jog prekių ženklas naudojamas komercinėje veikloje, kad Vokietijoje prekiaujama saldainiais, kurie žymimi žymeniu, klaidinamai panašiu į ieškovės žymenį, kad saldainiai yra platinami Vokietijoje, pažymi: a) visos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas prevencinis ieškinys pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, b) teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tik patikrina, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės, o į bylą pateikti įrodymai vertinami tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą. Skundžiamoje nutartyje teismas būtent ir atliko preliminarų pateiktų įrodymų įvertinimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Dėl atsakovės teiginio, kad atsakovės gaminamas ženklas ir ieškovės prekių ženklas akivaizdžiai skirtingi, žymenys nepanašūs, todėl suklaidinimo tikimybė neegzistuoja, teigia, jog atsakovės naudojamas žymuo yra panašus į ieškovo prekių ženklą ir dėl šio panašumo egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė bei teismas skundžiamoje nutartyje atliko preliminarų atsakovės žymens ir ieškovės prekių palyginimą. Dėl sekančio atsakovės argumento, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė gali nevykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į ginčo specifiką, susijusią su tuo, kad teikiamas reikalavimas dėl teisių į prekių ženklą gynimo, ir šiuo atveju turi būti vadovaujamasi PŽĮ 503 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato galimybę teismui CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartyje nurodė, jog atsakovės gaminamų saldainių žymėjimas žymeniu, kuris galimai tapatus / panašus ieškovės prekių ženklui, pats savaime yra galimas prekių ženklo savininko teisių pažeidimas. Be to, iki minėtų saldainių perdavimo / pardavimo, jų savininkė yra atsakovė, todėl nėra teisiškai reikšminga kaip tais saldainiais disponuoja atsakovė. Pažymėjo ir tai, kad skundžiama nutartimi trečiojo asmens teisės ir pareigos nepažeidžiamos, nes laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovei kaip galimai teisių į prekių ženklą pažeidimą darančiam asmeniui, o jos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tretiesiems asmenims galimas sutrikdymas nereiškia, kad buvo spręstas trečiųjų asmenų teisių ir pareigų klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymo, dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos, netenkinimo

Atsakovė 2017 m. birželio 21 d. pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui papildomų rašytinių įrodymų pateikti negalėjo, kadangi jis gavo po atskirojo skundo pateikimo teismui. Atsakovės teigimu, nėra visuomenės suklaidinimo tikimybės ir šiai aplinkybei pagrįsti teikia Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro VILIMORUS atliktą reprezentatyvią 2017 m. balandžio 1–9 d. Lietuvos gyventojų apklausą dėl ieškovės prekių ženklo Nr. 71354 ir ginčijamo DOVGAN saldainių popierėlio.CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl ginčo esmės (dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės) spręs ir pasisakys galutiniame sprendime pirmosios instancijos teismas, taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šie įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir šis nepagrįstai atsisakė juos priimti, sprendžia atsakovės 2017 m. birželio 21 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos netenkinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prekių ženklų bylose pagrįstumo ir teisėtumo

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio 2 dalies nuostatos numato galimybę teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino bylos faktines aplinkybes, kad atsakovas trečiosios įmonės užsakymu gamina saldainius ir juos žymi žymeniu, klaidinamai panašiu į ieškovės registruotą prekių ženklą, kuris sudarytas iš užrašo „??????? ???????“ ir mergaitės raudona kepuraite ir baltais marškinėliais, nešinos krepšeliu vienoje rankoje ir gėlėmis kitoje, paveikslėlio geltoname fone. Taip pat teismas įvertino ir ieškovės pateiktą nuotrauką, kurioje nufotografuoti raudoname maišelyje esantys saldainiai, kurių kiekvienas atskirai supakuotas ir pažymėtas žymeniu, kurį sudaro žodinis elementas Krasnaja shapochka ir vaizdinis elementas - mergaitės raudona kepuraite baltais marškinėliais, nešinos krepšeliu vienoje rankoje bei gėlėmis kitoje rankoje; paveikslėlis geltoname fone, nurodydamas, kad tokiu žymeniu atsakovė žymi savo Lietuvoje gaminamus ir pakuojamus saldainius. Pirmosios instancijos teismas preliminariai palygino ieškovės prekių ženklą ir ieškovės nurodytą lyginamą žymenį bei padarė preliminarią išvadą, kad yra klaidinamas žymenų panašumas, dėl kurio yra galimybė suklaidinti visuomenę, klaidinamą panašumą ir suklaidinimą vertinant Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1dalies 2 punkto prasme.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad nagrinėjamai bylai analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis byloje Nr. e2-158-881/2017 ieškovė AB Maskvos konditerijos fabrikas „Krasnyj Oktiabr“ teismo prašė uždrausti atsakovei žymėti gaminamą produkciją – šokoladinius saldainius – žymeniu, kuris klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą „MICHKA KOSSOLAPY“, įskaitant, bet neapsiribojant, naudoti saldainių „MICHKA KOSSOLAPY“ pakuotę ir išleisti į rinką taip pažymėtas prekes. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. vasario 6 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-158-881/2017, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, uždraudė atsakovei žymėti gaminamą produkciją – šokoladinius saldainius – žymeniu, nurodytu pradinio ieškinio Priede 2–1 ir patikslinto ieškinio 2 puslapyje, įskaitant naudoti ten pat nurodytą saldainio „MICHKA KOSSOLAPY“ pakuotę. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-326-407/2017, paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. vasario 6 d. nutartis nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-326-407/2017, išaiškino, kad atsakovės gaminamų saldainių žymėjimas žymeniu, kuris galimai tapatus ieškovės prekių ženklui, pats savaime yra galimas prekių ženklo savininko teisių pažeidimas; be to, iki minėtų saldainių perdavimo / pardavimo, jų savininkė yra atsakovė, todėl nėra teisiškai reikšminga kaip tais saldainiais disponuoja atsakovė. Pateikiat galimai teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes į rinką ir jas platinant, toks galimo pažeidimo sustabdymas arba nutraukimas yra ypatingai sudėtingas.Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prekių ženklų bylose, tinkamai atliko preliminarų pateiktų įrodymų įvertinimą, sudariusį pakankamą pagrindą įtarti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nuostatų pažeidimą. Pažymėtina, jog prevencinio ieškinio atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir gali sutapti su byloje pareikštais reikalavimais, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Atsižvelgus į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su prekių ženklo vertinimu (jo panašumais / skirtumais, žodiniais elementais, saldainių pakuočių vertinimu, visuomenės klaidinimu / neklaidinimu, ieškovė yra / nėra vienas seniausių ir didžiausių Rusijos Federacijoje veikiančių konditerijos gamintojų ir kt.). Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas