- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 1-151-564/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16876-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- J. Ž.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji J. Ž. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2018-04-11 apie 14.30 val. grožio salone (duomenys neskelbtini), dėl tarpusavio santykių kilusio konflikto metu, iš asmeninių paskatų tyčia sudavė vieną smūgį ranka V. P. į veido sritį, t. y. į kairį skruostą, sugriebusi V. P. už plaukų, pastarosios galvą lenkė žemyn, po to kartą spyrė nukentėjusiajai į sėdmenis, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą.
Kaltinamoji J. Ž. kalta neprisipažino. Parodė, kad tarp jos ir nukentėjusios V. P. vyksta ginčai ir konfliktai dėl naudojimosi salono (duomenys neskelbtini) patalpomis. Šių patalpų savininkai įvykio metu buvo V. P. ir jos (J. Ž.) sūnus. Buvo nusistatę savo darbo zonas ir vietas. V. P., jos neatsiklausiusi, atsisėdo į jos darbo zonoje buvusią kirpėjos E. L. darbo kėdę. Kirpėja V. A. pradėjo V. P. šukuoti. Ji, priėjusi prie V. P. iš šono, gražiai paprašė išeiti iš jai priklausančios darbo vietos. V. P. pradėjo ją įžeidinėti, dar sėdėdama paėmė nuo kirpėjos stalelio plaukų laką ir purškė jai į akis. Ji bandė išmesti iš jos laką, V. P. sudavė jai žvakide per ranką. Jos abi susistumdė, tąsėsi. Ji tik gynėsi-stabdė ir laikė prirėmusi V. P. prie sienos, kad ši nusiramintų. Ranka į kairį skruostą nesudavė, už plaukų nebuvo suėmusi, nespyrė. Tyčinių, piktybinių veiksmų neatliko, tik gynėsi. Jai traukiantis V. P., nusiavusi savo aukštakulnį batą, bandė suduoti į galvą, tačiau nepataikė. V. A. visą šį įvykį filmavo telefonu. Įvykį matė H. V., E. V. ir E. L.. Nuo papurškimo laku buvo sužalotos akys, taip pat buvo kraujosruvos nuo sudavimo žvakide. Nei prieš įvykį, nei po įvykio V. P. niekada gyvenime neįžeidinėjo.
Nukentėjusioji V. P. parodė, kad konfliktas tarp jos ir J. Ž. prasidėjo nuo 2017 metų liepos mėn., kai buvo pardavinėjamas varžytinėse J. Ž. ir M. Ž. turtas, tame tarpe ir jiems priklausanti salono (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkė yra ir V. P., dalis. Varžytinėse pardavinėtą dalį įsigijo J. Ž. sūnus. Buvo nusistovėjusi naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo patvirtinta. Nepaisant to, J. Ž. iškraustė iš darbo vietos V. A., į šią vietą be jos (V. P.) sutikimo priėmė dirbti E. L.. V. A. dirbo soliariumo patalpose, J. Ž. vis žadėjo iškviesti higienos tarnybą, nes kirpėjai šiose patalpose dirbti negalima. Kadangi šukuotis soliariume negalima, ji paprašė E. L., kad leistų atsisėsti į jos darbo vietą, kad V. A. ją supintų. E. L. neprieštaraujant, atsisėdo į šią kėdę ir šukavosi savo plaukus. Tuo metu prie jos buvo V. A., H. V. stovėjo prie bariuko, o E. L. buvo vonios patalpoje. Priėjusi J. Ž. pradėjo ją įžeidinėti, sakyti kad jai čia ne vieta, kad nupeš „kudlas“. Ji į tai numojo ranka. J. Ž. pasakė, kad nemojuotų rankomis, nes jas išsuks. Toliau įžeidinėjo, klausė, kur soliariumo knyga, ir jai, sėdinčiai kėdėje, trenkė per kairį skruostą. V. A. paleido jos plaukus. J. Ž. suėmusi jai už plaukų tąsė, bandė parklupdyti ant žemės. Ji, bandydama atsitiesti, sugriebė J. Ž. už megztinio. Atėjusi iš vonios kambario E. V. ramino J. Ž.. Tuo metu ji su V. A. pradėjo rinktis iškritusius daiktus. J. Ž. bėgiojo po kirpyklą. Nenorėdama įsivelti į konfliktą, ji bėgo į savo kabinetą ir pasivijusi J. Ž. įspyrė jai į užpakalį. Atbėgus pas ją į kabinetą V. A., užsirakino. Pas ją kabinete dar buvo klientė R., kuri matė jos sumuštą veidą. Kvietė policiją. Tik atvykus policijai atsirakino duris. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, psichologinį smurtą, stresą. Buvo sužalotas skruostas, visą dieną jautė „deginimą“, skaudėjo spyrio į sėdmenis vietą. Skaudėjo nuo plaukų tąsymo, nes buvo suėmusi abiem rankomis ir gniuždė jos galvą prie žemės, šukuojantis išsirovė daug plaukų. Į J. Ž. lako nepurškė, žvakide nesudavė, nes žvakidės toje vietoje tuo metu net nebuvo. Girdėjo, kaip po įvykio M.Ž. mokino merginas ką turi kalbėti, kad ją (V. P.) apkaltintų. Kitą dieną atėjusi J. Ž. rodė „mėlynę“ ant rankos, kad jai padariusi, rodė kraujosruvas akyse, nors ten grožio procedūra atlikta. V. A. įvykio nefilmavo.
Liudytoja V. A. parodė, kad dirbo grožio salone (duomenys neskelbtini), nuomojosi patalpas iš bendrasavininkų V. P. ir J. Ž.. Iš ankstesnės darbo vietos buvo iškelta, dirbo soliariume. Į jos darbo vietą perėjo J. Ž., o į kitą buvo priimta E. L.. V. P. paprašė ją sušukuoti. E. L. leido tai padaryti jos darbo vietoje. Ji atsinešė šukas, segtukus, plaukų lako, kurį pasidėjo ant šalia kėdės esančio vežimėlio. Pradėjus šukuoti V. P., priėjo J. Ž., vijo iš šios vietos, įžeidinėjo V. P.. Ši numojo ranka, o J. Ž. į tai pasakė, kad ji čia nesišvaistytų, nes pirščiukai bus išlaužyti. J. Ž. buvo įtūžusi ir sudavė V. P. ranka į žandą. V. P. pašoko iš kėdės, pastūmė vežimėlį ir bėgo. J. Ž. griebė V. P. už plaukų, bandė suėmusi už plaukų ją parklupdyti, bet V. P. išsilaikė, gindamasi buvo įsikibusi J. Ž. į megztinį. Tuo metu į patalpą atėjo E. V., kuri jas ramino. V. P. buvo su įspiriamomis šlepetėmis ir jos išsilakstė į šonus. Susirinkusi avalynę bėgo į savo kabinetą. Pasivijusi J. Ž. jai spyrė į užpakalį. J. Ž. buvo apsiavusi ilgaauliais, aukštais kulnais batais. V. P. žandas po smūgio buvo raudonas. V. P. lako tikrai nepurškė. Ji pati įvykio tikrai nefotografavo ir tikrai nefilmavo
Liudytoja E. L. parodė, kad, J. Ž. pasiūlius darbo vietą, dirbo grožio salone (duomenys neskelbtini). Teik su kaltinamąja, tiek su nukentėjusiąja buvo tik darbiniai santykiai. Paties įvykio ji nematė, nes tuo metu buvo vonios kambaryje, tik girdėjo riksmus. Buvo negražūs žodžiai ir, kiek suprato, J. Ž. vijo V. P. iš jos (E. L.) darbo vietos. Ar prieš tai V. P. jos atsiklausė apie tai, ar gali tvarkytis plaukus jos darbo vietoje- neatsimena, šiaip niekas tokio dalyko, kaip atsiėdimo į kito darbo vietą, nesureikšmina, čia gal buvo įžeistos J. Ž. ambicijos. J. Ž. ir V. P. viena ant kitos kalbėjo negražiais žodžiais. Patalpoje dar buvo E. V. ir H. V.. Girdėjo, kaip E. V. jas ramino, sakė „merginos baikit“. Kai išgirdusi riksmus atidarė duris, pamatė į savo kabinetą prabėgančią V. P., kuri įbėgusi duris užsirakino. J. Ž. buvo kirpyklos patalpose. Jos darbo vietoje nebuvo niekas išvartyta, grumtynių pėdsakų, žvakidės ji nematė. J. Ž. pasakojo, kad V. P. savo rankomis paėmė ir paklupdė. H. V. buvo išsigandusi. E. V. sakė, jog nesikišo, nes pati po operacijos. Nematė, kad J. Ž. būtų nukentėjusi. V. P. buvo išsidraikiusiais plaukais, paraudęs veidas. J. Ž. išvažiavo rašyti pareiškimą į komisariatą dėl viso įvykio. J. Ž. rodė mėlynę ant rankos tik po kelių dienų, tačiau po įvykio nesiskundė, kad akis graužtų nuo lako.
Liudytoja R. J. parodė, kad ,atvykusi pas kirpėją V. A., įprastoje darbo vietoje jos nerado. Jai sutikus, V. A. plaukus dažė soliariumo patalpose. Prasidėjo įtampa iš J. Ž. pusės. Ji vis lakstė po patalpas, kažkam skambinėjo, išvažiavo ir atėjusi viena kirpėja pasakė, kad išvažiavo kviesti patikrinimo. V. P. nuėjo šukuotis. Ji pati sėdėjo V. P. kabinete ir laukė, kol jos susitvarkys Į kabinetą agresyviai atėjo J. Ž., kažko žiūrėjo į V. P. spintelę. Kai išėjo, prasidėjo baisi agresija, būdama kosmetologijos kabinete girdėjo J. Ž. žodžius „vagile, invalide“, jai atsakė, kad ji pati tokia, girdėjo vieną pliaukštelėjimą, iš to suprato, kad buvo suduota į veidą, apsižodžiavimą, apsistumdymą. Į kabinetą atėjo V. P., V. A. ir užsirakino. V. P. buvo suveltais plaukais, skruostas buvo paraudęs. Jos nieko nepasakojo, tik užsirakino duris ir kvietė policiją. Matė ir J. Ž., ji atrodė kaip ir dabar, neatrodė, kad būtų paliesta. Buvo atvykęs J. Ž. vyras. Girdėjo kaip jis sakė E. L., kad ji žino, ką turinti sakyti, ką turinti palaikyti.
Liudytoja E. V. parodė, kad praėjusiais metais atvyko į saloną (duomenys neskelbtini) pas kirpėją E. L.. Visos dirbo ramiai. V. P. buvo savo kabinete, o kita kirpėja Violeta dirbo soliariume. Aptarnavusi savo klientę, su kirpėja Violeta atėjusi V. P. atsisėdo į E. L. darbo kėdę. Tai jai pasirodė kaip intriga, nes V. P. ir J. Ž. buvo pasiskirstę darbo zonas. Ji pati tuo metu buvo vonios kambaryje. Girdėjo, kaip J. Ž. gražiai, be jokių keiksmažodžių, žemu tonu, paprašė, kad jos išeitų iš tos vietos į savo pusę. Ji tuo metu išėjo iš vonios kambario. V. P. labai aštriai sureagavo į tai, griebė nuo vežimėlio buteliuką lako ir purškė tiesiai J. Ž. į akis, išvadino žodžiais invalide, spange, nes J. Ž. turi problemų su akimis, pradėjo stumdytis, nusimovė batelį, buvo juo užsimojusi, tačiau neatsimena, ar jį metė, ar ne. Kai V. P. nusimovė batą, ji atsistojo tarp jų. V. P. buvo labai įsiutus, savęs nevaldė, todėl ji išsigandusi pasitraukė į šoną, nes buvo po operacijos J. Ž. gindamasi ją abiem rankomis paėmė už plaukų, ją palenkė ir stipriai laikė prie žemės, o V. P. visaip stengėsi išsilaisvinti. J. Ž. ją paleido. Dar ten kažkokie daiktai lakstė, buvo žvakidė, bet ji pati nematė, kas ir ką metė. J. Ž. išvažiavo, nes jai akys ašarojo, buvo raudonos, taip pat raudona buvo ranka. Violeta pradėjo filmuoti, kai atsistojo V. P. iš kėdės. Taip pat liudytoja parodė, kad dėl parėjusio laiko tarpo visų smulkmenų gali ir neatsiminti. BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai (b. l. 50-51). Apklausiama parodžiusi, kad V. P. pažįsta gerai, seniau kartu dirbo. Šiuo metu jokie artimi ryšiai su ja nesieja, tačiau susitikus pabendrauja. Su J. Ž. yra artimos draugės. V. P. ir J. Ž. yra jos buvę kolegės, seniau dirbo kartu jų grožio salone ,,Vijola“. Seniau abi bendravo, sutarė, tačiau po kažkiek laiko pradėjo tarpusavyje nesutarti. 2018-04-11, apie 14:00 val., kartu su dukra H. V. užėjo į grožio saloną (duomenys neskelbtini) pas savo kirpėją E. L.. Salone tuo metu dar buvo: kirpėja V. A., V. P., J. Ž., kirpėja E. L., pas kurią ėjo, ir taip pat klientė, kuri sėdėjo atskiroje patalpoje. Kai tik atėjo, jokio konflikto tarp V. ir J. nevyko, visos dirbo savo darbą. Ji su savo kirpėja E. L. nuėjo į kitą salono patalpą-vonią, pradėjo bendrauti, rodė atneštus drabužius. Matė kaip iš savo kabineto išėjo V. P., kuri atsisėdo į E. L. kėdę prie veidrodžio. Prie V. P. priėjo kirpėja V. A., kuri pradėjo ją šukuoti. Kalbėdama su E. L. vonios patalpose išgirdo, kaip J. Ž. pasakė ,,prašau eikit į savo pusę“. Suprato, kad tai buvo skirta V. P. ir prie jos stovinčiai bei ją šukuojančiai V. A.. Tada V. P. pakeltu tonu J. Ž. atsakė ,,dink tu iš čia spangena, invalide“. Ji nematė, kas vyksta salone, tik išgirdo triukšmą, t. y. moteriškus balsus, šauksmus, J. ir V. pradėjo viena kitą įžeidinėti, vadinti negražiais žodžiais, tarpusavyje konfliktuoti. Tada išėjo iš vonios į patį saloną žiūrėti kas vyksta. Išėjusi tuo metu pamatė, kaip V. P., stodama nuo kirpėjos kėdės, pagriebė nuo spintelės plaukų lako butelį ir pradėjo purkšti J. Ž. į akis. J. Ž. bandė atimti iš V. P. rankų lako butelį, o V. P. tuo metu nusiavė nuo kojos savo šlepetę ir užsimojo , lako butelis kažkur iškrito jai iš rankų. Tada ji atsistojo tarp abiejų moterų, liepė baigti ir išsiaiškinti gražiuoju, nes susižalos abi, tačiau jos nenurimo, abi buvo pakankamai supykę, įsiaudrinę. Po to J. Ž. priėjo V. P., sugriebė už plaukų ir taip laikydama pasodino V. P. ant žemės. Ši atsiklaupė ant žemės, bandė išsilaisvinti, muistėsi, mojavo rankomis, gali būti, jog sudavė gindamasi ir J. Ž., tačiau to tiksliai nematė. Po to J. Ž. paleido jos plaukus. V. P. atsistojo ir nuėjo į savo kosmetologijos kabinetą šaukdama, kad iškvies pareigūnus, o J. Ž. šaukė, kad nueis parašyti pareiškimą ant V. P.. Nematė, kad J. Ž. būtų sudavusi smūgį V. P., tik sugriebusi tąsė už plaukų. Perkaičius šiuos parodymus patvirtino, kad teisingi.
Liudytoja H. V. parodė, kad būdama grožio salone (duomenys neskelbtini), stovėdama už kirpėjų darbo vietos prie arkos, matė, kaip V. P. atsisėdo, kaip ji suprato, į J. Ž. darbo vietą tvarkytis plaukų, prie jos atėjo kita kirpėja. J. Ž., stovėdama netoli jos prie arkos, paprašė V. P. išeiti, iš pradžių jokių įžeidžiančių žodžių nesakė. Po to tarp jų įvyko apsižodžiavimas, J. Ž. buvo išvadinta „spangena“. Atsistojusi V. P. paėmė nuo stiklinės lentynėlės ar nuo vežimėlio, šiuo metu tiksliai neatsimena, plaukų lako flakonėlį ir paėjusi link J. Ž. purškė laką jai į akis, į veidą. Tuomet J. Ž. ėmė jai už rankų, už lako, kad sustabdytų šį purškimą. Jos pradėjo stumdytis, susikibo, viena kitą suėmė už plaukų, tampėsi pažeme. Mama E. V. dar bandė jas išskirti, bet pasitraukė. Kai J. Ž. pasitraukė link jos, V. P. nusiavė šlepetę su kulniuku ir metė į J. Ž., bet, atrodo, nepataikė. Kad būtų panaudotas konflikto metu dar kažkoks daiktas, nematė. Iki lako purškimo J. Ž. jokių veiksmų prieš V. P. neatliko, buvo tik žodinis konfliktas.
2018-04-11 18.55 val. rašytame protokole-pareiškime V. P. nurodžiusi, jog 2018-04-11 apie 14.30 val. grožio salone (duomenys neskelbtini), kai ją šukavo, priėjusi kita kolegė J. Ž. įvykusio žodinio konflikto metu sudavė į veido sritį, tampė už plaukų, dėl ko jautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 21-22).
Marijampolės AVPK duomenyse nurodyta, kad 2018-04-11 14.52 val. pranešėja P. (grožio salono (duomenys neskelbtini) savininkė) pranešė, jog jos kolegė ją puolė, tampė už plaukų, konfliktavo. ( b. l. 10-13).
2018-04-13 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vietos- grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į saloną kairėje pusėje stovi dvi kėdės. Toliau matomi du pasistatomi veidrodžiai su lentynomis, ant kurių sudėtos įvairios kirpyklos priemonės- šampūnai, balzamai, plaukų džiovintuvai ir kt. Prie veidrodžių stovi dvi reguliuojamos kėdės, prie jų- pasistatomos spintelės. Salono gale matoma stiklo durimis atskirta patalpa. (b.l. 23-25).
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikęs gauto 2018-04-11 14.50 val. pranešimo garso įrašą. Šis įrašas perklausytas ir apžiūros protokole nurodyta, jog garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo moters (1) ir moters, kuri paskambino bendrajam pagalbos centrui (2). Pokalbis trunka 52 sek. Girdimi moters (2) žodžiai: „aš esu savininkė salono ir kita savininkė ir prie manęs pradėjo priekabiauti fiziškai ir turim liudininkų, puolė pati pirma, už plaukų pešiojo..." „...(duomenys neskelbtini) , pranešė V. P.. (b.l. 17-19).
Specialisto išvadoje Nr. G 289/2018 (09) konstatuota, kad V. P. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, įvykio metu ji galėjo jausti fizinį skausmą ( b.l. 40 )
J. Ž. 2018-04-11 pareiškime, kuris Marijampolės AVPK gautas 2018-04-13, nurodžiusi, jog 2018-04-11, apie 15 val., salone (duomenys neskelbtini), V. P. vadino ją necenzūriniais žodžiais, paėmė plaukų laką ir bandė jo papurkšti į veidą, taip pat bandė mesti į ją visokius daiktus. Prašo šį asmenį nubausti ( b. l. 77).
2019 m. balandžio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose priimtas nuosprendis, kuriuo V. P. pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnį už tai, kad ji viešoje vietoje - salono (duomenys neskelbtini) kirpyklos patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 11 d., apie 15.00 val., darbo metu, matant pašaliniams asmenims, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nuo staliuko paėmė plaukų lako buteliuką ir tyčia purškė J. Ž. į akis, po to nuo staliuko paėmė iš nenustatytos medžiagos pagamintą metalo spalvos žvakidę ir metė ją į J. Ž., pataikydama į rankos sritį, ją stumdė, vartojo įžeidžiančius žodžius, bandė suduoti turimu batu į galvos sritį, tuo padarydama nukentėjusiajai J. Ž. abiejų akių junginių pirmo laipsnio(I0)cheminį nudegimą, o taip pat kraujosruvas dešinio žasto ir dešinio peties srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Nuosprendis neįsiteisėjęs ( b. l. 151-154).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 28 str. 1 d. asmuo turi teisę į būtinąją gintį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 str. nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 str. keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas ( pvz. nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, tai yra fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais ( pvz. nutartys 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).
Nors kaltinamoji J. Ž. nurodo, kad ji tik buvo susikibusi su nukentėjusiąja, ją laikė prispaudusi prie sienos gindamasi nuo jos smurtinio elgesio, neigia smūgio sį veidą sudavimą, tąsymą už plaukų, tačiau, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. Ž. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Priešingai, ne nukentėjusioji V. P. inicijavo konfliktą, o pati kaltinamoji priėjo prie nukentėjusiosios jo aiškintis su ja dėl to, kad ši atsisėdo į kitos kirpėjos darbo kėdę, ko ji ir pati neneigia, kas atitinkamai išprovokavo toliau sekusį abipusį žodinį konfliktą, kurio metu ji sudavė V. P. į veidą, suėmusi už plaukų ją tampė ir spaudė prie žemės, įspyrė. Tiek nukentėjusioji V. P., tiek liudytoja V. A. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiškina, kad kaltinamoji pirmoji sudavė ranka smūgį nukentėjusiajai, ją tampė už plaukų net it tada, kai liudytoja E. V. bandė išskirti, įspyrė besišalinančiai V. P.. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl tokių kaltinamosios fizinio veiksmų jautė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad būtent nukentėjusioji iš karto po įvykio pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie įvykį, pagal jos iškvietimą atvyko policijos pareigūnai, jiems nurodė tas pačias aplinkybes, o kaltinamosios pareiškimas registruotas policijoje tik po dviejų dienų, minėtame pareikškime nurodyta, kad nukentėjusioji tik bandė purkšti laku, tik bandė suduoti. Liudytoja R. J. patvirtino, kad iš karto po įvykio, nukentėjusiajai parbėgus į kabinetą, ant jos veido matė paraudimą, nukentėjusioji buvo sutaršytais plaukais, kas patvirtina iš dalies nukentėjusiosios ir liudytojos V. A. parodymus apie smurto panaudojimą, patį nurodė ir liudytoja E. L.. Liudytoja E. V. pačios konflikto pradžios nematė, iš vonios patalpos išėjo tik išgirdusi žodinį konfliktą, iš jos parodymų matyti, kad išėjo tada, kai V. P. jau stojosi nuo kėdės, o nukentėjusioji ir liudytoja V. A. parodę, kad J. Ž. smūgį ranka sudavė dar sėdinčiai nukentėjusiajai. Liudytoja H. V. parodė, kad J. Ž. stovėdama netoli jos, prie baro, gražiai paprašė atlaisvinti kėdę, kad V. P. atsistojusi ir net paėjusi link J. Ž. pradėjo purkšti laką, kas prieštarauja nukentėjusios ir kitų liudytojų parodymams. Liudytoja E. L., kuri nėra niekaip susijusi nei su viena iš šalių, patvirtino, kad buvo didelis triukšmas, kaip ji nurodė „negražius“, žodžius išsakė tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji viena kitai, o ne kad J.Ž. gražiai prašė atlaisvinti kėdę. Šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei 2019 m. balandžio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendyje (byla Nr. 1-91-416/2019) nurodytais faktiniais duomenimis nustatyta, kad vyko konfliktinė tarpusavio muštynių situacija, tai buvo nulemta ilgų priešiškų tarpusavio santykių dėl naudojimosi patalpomis, kliudymo vykdyti darbinę veiklą. Taigi, teismas sprendžia, kad šioje situacijoje jokio užpuolimo, nuo kurio galima būtinoji gintis, nebuvo, vyko tarpusavio konfliktas, abi pusės buvo puolančios ir abi turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus ir dėl to kilusias pasekmes. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji J. Ž. tyčia smurtaudama sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. P., todėl jos veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėtį
Kaltinamosios J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatytas.
Kaltinamoji J. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis neteista. Administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą- leistino greičio viršijimą. Kaltinamoji dirba. Asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad bausmės tikslai gal būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę negu sankcijos vidurkis. Švelniausia bausmė- viešieji darbai neskirtini, kadangi kaltinamoji dirba.
Kadangi kaltinamoji J. Ž. kalta neprisipažino, taikyti BK 64¹ str. nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
J. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja V. P..
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: nukentėjusios V. P. pateiktą laikmeną su garso įrašu grąžinti nukentėjusiajai V. P., laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą. .
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.