Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. pažeidė viešąją tvarka: viešoje vietoje - salono „(duomenys neskelbtini)“ kirpyklos patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 11 d., apie 15.00 val., darbo metu, matant pašaliniams asmenims, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nuo staliuko paėmė plaukų lako buteliuką ir tyčia purškė J. Ž. į akis, po to nuo staliuko paėmė iš nenustatytos medžiagos pagamintą metalo spalvos žvakidę ir metė ją į J. Ž., pataikydama į rankos sritį, ją stumdė, vartojo įžeidžiančius žodžius, bandė suduoti turimu batu į galvos sritį, tuo padarydama nukentėjusiajai J. Ž. abiejų akių junginių pirmo laipsnio(I0)cheminį nudegimą, o taip pat kraujosruvas dešinio žasto ir dešinio peties srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.

Apklaustas kaltinamąja, V. P. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad įvykio metu buvo su nukentėjusiąja grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), dalininkės ir abi turėjo ten teisę būti ir dirbti. 2017-04-11 apie 14.30 val. buvo salone. Tuo metu neturėjo klientų, todėl paprašė kolegės V. A. supinti plaukus. Atėjo į salono kirpyklos patalpą ir atsisėdo į ten buvusią vieną iš dviejų kirpėjų kėdžių. Tą dieną ten dirbo ir E. L.. Jos darbo vieta buvo greta V. A. darbo vietos. E. L. kirpykloje buvo J. Ž. draugė, todėl pastarosios buvo įdarbinta nelegaliai. Nors tai žinojo, bet niekam apie tai nepranešė ir tuo metu neprieštaravo. Vieta, į kurią ji atsisėdo, tuo metu buvo vienintelė tinkama jos sušukavimui. Kol buvo šukuojama, greta nepatenkinta vaikščiojo J. Ž.. Ji įžeidinėjo, vadino sutre, vagilka, reikalavo eiti iš jos kirpyklos, sakydama, kad ji daugiau joje nedirbsianti. Į tai atsakė, kad niekur neis ir toliau dirbs, nes yra lygiavertė jos dalininkė. Be to priminė, kad pati J. Ž. turinti problemų su antstoliais. Tada J. Ž. trenkė dešine ranka per skruostą. Tada abiem rankomis griebė už plaukų, partrenkė ant žemės. Krisdama įsitvėrė į nukentėjusiosios megztuką. Išgirdusi triukšmą, įbėgo E. V. ir pareikalavo baigti konfliktą. Tada J. Ž. paleido plaukus bei toliau vartojo ją įžeidžiančius žodžius. Bandė nuo grindų susirinkti savo nuo kojų nukritusią avalynę. Tuo metu sujudino greta buvusį vežimėlį su kirpėjos įrankiais ir nuo jo kažkas nukrito. Nepamena, kad būtų purškusi laką nukentėjusiajai į akis. Iškart išbėgo iš kirpyklos patalpos į gretimą patalpą. Išbėgančiai jai J. Ž. dar įspyrė į užpakalį. Lako tikrai tyčia nepurškė, net nepamena, ar aplamai jį purškė. Sąmoningai to tikrai nedarė. Tuo metu buvo šoke. Be to, kirpyklos patalpose visuomet tvyro plaukų lako detalės ir nuo to galėjo kilti reakcija nukentėjusiosios akims. Ji ir taip turi problemų su akimis. Be to, plaukų lako į akis galima įsipurkšti sąmoningai pačiai prieš ekspertizę. Geriau pagalvojus, prisimena, kad lako flakonas buvo nukritęs ant grindų ir ji jį pakėlė, norėdama sutvarkyti nuo vežimėlio nukritusius įrankius. Jį pakėlė ir pasiėmė tik gynybai, tačiau jo nenaudojo. Tai buvo pasiruošimas gintis. Nukentėjusiosios kaltinimai tėra sumanyta absurdiška istorija. Ji žvakidės prieš nukentėjusiąją nenaudojo, nes kirpykloje metalinės žvakidės niekuomet nebuvo. Yra tik plastikinė, apipurkšta dažais. Praėjus dviem dienoms po įvykio, J. Ž. pradėjo rodyti mėlynes. Nežino, iš kur jos atsirado, kas ją kur galėjo sužeisti. Nukentėjusiosios neįžeidinėjo. Pati buvo jos įžeidinėjama ir į tai atsakydavo tik tuo, kad ir nukentėjusioji yra tokia pati. Batų tuo metu neavėjo, o buvo tik su šlepetėmis, kurios jos užpuolimo metu buvo nukritę. Susitaikymo dokumentą pateikė ir pasirašė, nes nori su nukentėjusiąja susitaikyti, pamiršti nuoskaudas, tačiau negali pripažinti to, ko nebuvo. Gaunasi nekalta, tačiau turinti atsiprašyti. Liudytojos yra J. Ž. draugės, todėl duoda jai naudingus parodymus.

Teismo medicinos specialistas V. V. patvirtino savo duotąją išvadą. Papildomai paaiškino, kad akies junginė yra jautresnis už odą darinys, todėl greta akies esanti oda nenukentėjo, o tik šis akies audinys. Jos pirmo laipsnio nudegimas buvo, kadangi jį nustatė ir konstatavo betarpiškai apžiūrėjęs gydytojas okulistas. Tai užfiksuota klinikiniais dokumentais. Toks nudegimas pasireiškia nuo tiesioginio ar netiesioginio cheminio šio audinio poveikio. Tas nudegimas yra poveikio rezultatas. Nuo jo iškart prasideda organizmo apsauginė reakcija. Akys peršti, ašaroja, labai reaguoja į ryškią šviesą. Šiaip tokia reakcija įvyksta iš karto. Jei akis prasiplovus, po kokios 20 minučių yra galimybė vairuoti. Jei toks poveikis akims dėl aplinkos yra kasdienis ir okulisto konstatuotas nudegimas nuo jo, tai toks rezultatas turėtų būti kiekvieną dieną ir matytis kiekvieną dieną. Jei buvo dėvėti kontaktiniai lęšiai, jie galėjo suveikti kaip pertvara, apsauganti nuo tiesioginio poveikio purškiant laką. Be jie neprisispaudžia sandariai, todėl poveikis galėjo išryškėti vėliau, kai medžiagos detalės po jais prasiskverbė. Okulistas pirmo laipsnio akies junginės nudegimą konstatavo, reiškia jis buvo ir tą dieną buvo padarytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2018-04-16 J. Ž. protokolu – pareiškimu, kad 2018 m. balandžio 10 d. (suklysta nurodant datą), apie 15 val., jos darbo vietoje, grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), salono bendrasavininkė V. P. sukėlė konfliktą, kurios metu pripurškė jai į akis plaukų lako bei paėmusi metalinę žvakidę vieną kartą ja trenkė jai į dešinę ranką virš alkūnės, taip sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b.l. 5-6); 2018-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Kauno g. 39, Marijampolė. Čia yra grožio salonas „ (duomenys neskelbtini)“. Įėjimas į saloną yra iš (duomenys neskelbtini). Į grožio saloną patenkame užlipę laiptais su turėklu, pro plastikines rakinamas duris su stiklo paketu. Įvykio vietos apžiūros metu grožio salono durys neužrakintos. Praėję pro duris patenkame į grožio salono patalpą. Dešinėje įėjimo į saloną pusėje stovi nedidelis staliukas. Kairėje įėjimo į patalpą pusėje, palei sieną stovi du dideli veidrodžiai su lentynomis. Ant minėtų lentynų sustatyti plastikiniai buteliukai su įvairiomis kosmetikos priemonėmis. Šalia minėtų veidrodžių ant grindų pastatytos dvi plastikinės spintelės su ratukais. Priešais veidrodžius stovi dvi paminkštintos kėdės su ratukais. Grožio salono patalpose taip pat stovi dar dvi paminkštintos kėdės be ratukų. Kairėje įėjimo į saloną pusėje tarp veidrodžių ant sienos pritvirtintos dvi stiklinės lentynėlės. Ant žemiau esančios lentynėlės, kairėje jos pusėje stovi auksinės spalvos žvakidė. Žvakidė paimama ir supakuojama į polietileninį maišelį. Grožio salone tvarkinga, švaru (t. 1, b.l. 7-12); 2018-04-17 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta žvakidė metalinės, geltonos spalvos, taisyklingos apskritos formos. Žvakidės bendras skersmuo 11 cm, o viduje esantis įdubimas 5 cm 5 mm skermens. Žvakidės aukštis 3 cm 5 mm. Žvakidės plokščioje dalyje yra dvi apskritos skylės. Matomas išorinis nusidėvėjimas (t. 1, b.l. 13-15); 2018-04-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 296/2018(09), iš kurios matyti, kad J. Ž. klinikiniais duomenimis konstatuota abiejų akių junginių cheminis nudegimas I°, o taip pat kraujosruvos dešinio žasto ir dešinio peties srityse, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Galėjo būti padaryti trimis poveikiais. Ji galėjo jausti fizinį skausmą. Abiejų akių junginių cheminis nudegimas buvo padarytas akių sritį paveikiant chemiškai aktyviomis medžiagomis, kraujosruvos - kontaktuojant su kietais bukais daiktais (t.1, b.l. 40); 2018-06-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. 524/2018(09), iš kurios matyti, kad J. Ž. konstatuotos kraujosruvos dešinio žasto ir dešinio peties srityse galėjo būti padarytos 2018-04-11 kontaktuojant su kietu buku daiktu, pvz. metaline žvakide ar pan. (t. 1, b.l. 44); 2018-09-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. 644/2018(09), iš kurios matyti, kad J. Ž. konstatuoti abiejų akių junginių cheminis nudegimas I°, kraujosruvos dešinio žasto ir dešinio peties srityse galėjo būti padaryti 2018-04-11 (t. 1, b.l. 48); 2018-07-27 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji J. Ž. ir kaltinamoji V. P. pasiliko prie savo duotų parodymų, prieštaravimai šiuo procesiniu veiksmu pašalinti nebuvo (t. 1, b.l. 50-52); 2018-04-17 tarnybiniu pranešimu apie dokumentų iš administracinio nusižengimo bylos prijungimo tikslingumą(t. 1, b.l. 107); 2018-04-11 pareiškimu, kuriuo J. Ž. nurodė, kad 2018-04-11, apie 15.00 val., salone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), V. P. vadino ją necenzūriniais žodžiais, paėmė palukų laką ir bandė juo pripurkšti jai į veidą, taip pat bandė mesti į ją visokius daiktus(t. 1, b.l. 108).

Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, teismas jos kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Kaltinamosios parodymais kaip įrodymais teismas nesiremia, nes laiko juos kaltinamosios gynybine versija. Jie yra nelogiški ir nenuoseklūs. Jų nepatvirtina kiti bylos įrodymais. Ir nors kaltinamosios versiją savo parodymais bando pagrįsti liudytojos R. J. ir V. A., tačiau jų parodymai tarpusavyje nesutampa bei juos paneigia kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Teismas šių dviejų liudytojų parodymus vertina kaip pagalbą kaltinamajai siekiant išvengti atsakomybės, parodyti ją pačią kaip nukentėjusią. Vertindamas šių liudytojų parodymus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šios liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi. V. A. yra salono, kurio savininkė yra kaltinamoji, darbuotoja ir yra nuo jos priklausoma, o R. J. yra pastarosios klientė minėtame salone.

Ir priešingai – teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais. Jie logiški ir nuoseklūs. Juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Visų pirma, nukentėjusiosios duoti parodymai pilnai sutampa su liudytojų E. L. ir E. V. bei H. V. parodymais. Nukentėjusiosios įvykių seką ir kaltinamosios atliktų veiksmų padarinius patvirtina objektyvūs įrodymai – teismo medicinos specialisto išvados. Jose užfiksuoti ir lako purškimo į akis padariniai – akių junginių pirmo laipsnio nudegimas - bei kraujosruvos dešinio žasto ir peties srityse, kurie padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku bei būdu. Tą patvirtino ir teismo medicinos specialisto apklausa teismo posėdžio metu.

Visos trys aukščiau paminėtos liudytojos girdėjo įžeidimus nukentėjusiosios atžvilgiu ir tai patvirtino teisme. Be to, liudytojos E. V. ir H. V. buvo asmenys, atsitiktinai atsidūrę salone įvykio metu ir neturinčios jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, ką akcentavo ir pati E. V. savo parodymų teisme metu. Be to, jos abi betarpiškai matė konflikto eigą ir jį nuosekliai su smulkmenomis pateikė savo parodymuose. Jie sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Kad šių liudytojų parodymai ypač reikšmingi, patvirtina ir tas faktas, jog liudytoja V. A. teigia, kad E. V. ir H. V. konflikto nematė, nes buvo kitoje patalpoje. Taip siekiama eliminuoti šių liudytojų parodymus kaip itin nepalankius kaltinamajai. V. A. parodymai neatitinka tikrovės, nes ir pati kaltinamoji pripažįsta, kad E. V. buvo konflikto metu ir reikalavo jį užbaigti.

Nors R. J. teigia mačiusi žymes ant kaltinamosios veido nuo jai suduoto smūgio, o V. A. teigia mačiusi šį smūgį suduodant, tačiau nešališka liudytoja policijos pareigūnė E. M., kuri atvyko į įvykio vietą vos jam pasibaigus, kategoriškai nurodo, jog kaltinamoji buvo susijaudinusi, susitaršiusiais plaukais, tačiau jokių smurto žymių ir ant jos veido nesimatė. Priešingai, ji patvirtino, kad nukentėjusioji skundėsi, kad jai į akis buvo papurkšta lako ir matėsi ašarojančios jos akys. E. L. taip pat patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusioji skundėsi akių perštėjimu dėl kaltinamosios panaudoto lako. E. V. ir H. V. ne tik matė ašarojančias nukentėjusiosios akis, bet ir matė, kaip plaukų lakas buvo sąmoningai kaltinamosios panaudotas prieš J. Ž. jį purškiant iš flakono tiesiai nukentėjusiajai į akis. Taip pat jos patvirtina ir kito smurto naudojimą prieš nukentėjusiąją – tiek ir žvakidės, tiek ir avalynės, siekiant batu suduoti smūgį nukentėjusiajai.

Spręsdamas kaltinamosios veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šiuo atveju grožio salonas, kuriame buvo klientų bei pašaliniai asmenys E. V. ir H. V., ir buvo viešoji vieta. Smurtas vartotas salono darbo metu, matant pašaliniams asmenims, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai. Tokiais veiksmais buvo ignoruojamos žmonių tarpusavio bendravimo taisyklės, įžūliu elgesiu pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y., pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus V. P. veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymiai. Todėl kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamoji nuo staliuko paėmė metalinę žvakidę. Ištyrus įrodymus nenustatyta, kad naudotoji žvakidė buvo būtent metalinė, o tik, kad metalo spalvos, ką patvirtina ir jos apžiūros protokolas. Todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog žvakidė buvo metalinė, nurodant, jog buvo naudota iš nenustatytos medžiagos pagaminta metalo spalvos žvakidė.

Nors pirmajame teismo posėdyje teismui buvo pateiktas šalių susitaikymo aktas, tačiau kaltinamosios kaltės nepripažinimas eliminavo BK 38 straipsnio nuostatų taikymo galimybes.

Kaltinamajai atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teisiama pirmą kartą, anksčiau nusikaltusi nebuvo. Charakterizuojama patenkinamai. Yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimą bei ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, žemesnę nei sankcijos vidurkis. Kartu, siekiant užkirsti kelią naujoms veikoms, skirtinas draudimas bendrauti su nukentėjusiąja (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti ją laisvės apribojimu 9(devyniems)mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja J. Ž..

V. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.