- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1-267-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16876-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Vytautas Klimavicius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą bei dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini) (dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:
1) 2017-03-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str., terminuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistajį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2018-10-03 išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,
kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. V. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. V. sveikatą, o būtent: 2019 m. balandžio 19 d. apie 19.30 val., nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį savo šeimos nariui - sutuoktinei A. V., padarydamas jai uždarą pilvo ertmės organų ( blužnies ) sužalojimą - trauminį blužnies plyšimą, dėl ko, pašalinus nukentėjusiajai blužnį, ji prarado 30 % bendrojo darbingumo.
Kaltinamasis D. V. kaltu pilnai prisipažino ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku t. y. 2019-04-19 jis dirbo objekte (duomenys neskelbtini) ir telefonu paskambino savo žmonai A. V.. Kadangi ši akivaizdžiai buvo girta, pradėjo su ja aiškintis santykius. Grįžęs į namus pradėjo ją barti, sakydamas, kad jis dirba, o ji nesuinteresuota dirbti, dėl sistemingo alkoholinių gėrimų vartojimo galinti prarasti darbą, o jiems ir taip trūksta pinigų pragyvenimui. Barnio metu jis jos paklausęs, gal ji norinti skirtis. Žmona atsakiusi, kad sutinkanti skirtis ir pati internetu supildys skyrybų dokumentus. Vėliau pasakė, kad jie negali be teismo skirtis, nes santuokoje dar nėra išgyvenę metus laiko. Jų barnio metu jam paskambino draugas T. B., kuris pranešė, jog pasikorė jų bendras draugas M. M.. Jiedu telefonu sutarė nuvažiuoti pas M. tėvą, pareikšti jam užuojautos. Dėl draugo savižudybės jis dar labiau susinervino, todėl sutuoktinė jam pasiūlė kartu su ja išgerti. Jam sutikus, ji atidarė brendžio butelį ir jie ėmė vartoti alkoholį. Po kiek laiko jo pasiimti atvažiavo skambinęs draugas. Jam besirengiant kartu su juo išvažiuoti, žmona vėl ėmė bartis, prikaišioti, kad jis išeina iš namų be jos, sakė eini pas „šliundras“ ir pan. Jiems taip besibarant, A. V. pasakė, kad ji užkrėtusi jį specialiai ŽIV virusu. Kadangi žmona tikrai turi ŽIV, apie ką jis žinojo dar likus 2 mėnesiams iki jų santuokos, ir jis nuo jos taip pat jau buvo užsikrėtęs ŽIV virusu, po tokių jos žodžių jis labai susinervino ir kumščiu sudavė sutuoktinei vieną smūgį į pilvą. Pagrindinė smūgio žmonai priežastis buvo A. V. pasakyti žodžiai, kad ji užkrėtusi ŽIV ne dėl nežinojimo, kad pati sirgo, o tyčia. Be to, jis buvo labai susinervinęs tuo metu ir dėl draugo mirties. Sutinka su kaltinime nurodytais teiginiais, jog sutuoktinę sunkiai sužalojo būtent jis, nes būtent jis jai ir sudavė į pilvo sritį, dėl ko jai plyšo blužnis. Iki tol ji jautėsi gerai, niekuo nesiskundė. Po smūgio žmona išbėgo iš buto ir nuėjo pas jų kaimynę, kur A. V. iš karto pasijuto blogai. Jis ten ją rado jau gulinčią ant kaimynės lovos. Neužilgo atvykę policijos darbuotojai, jį sulaikė už žmonos sumušimą, o A. V. greitoji išvežė į ligoninę. Jis buvo visai nedaug išgėręs, nors jam nustatė 0,9 promilės girtumą, tačiau jis nesijautė girtas. Nusikaltimą padarė ne dėl girtumo, o dėl to, kad susinervino dėl žmonos išsakytų žodžių bei dėl draugo tragiškos mirties. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.
Nukentėjusioji A. V., kurios parodymai buvo perskaityti teisme LR BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog yra ištekėjusi ir gyvena su D. V. santuokoje nuo 2018 m. spalio mėnesio. Ji turi mažametę dukrą, bet ji yra ne D.. Gyvena visi trys nuomojama bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-04-19 ji savo dukrą nuvežė pas D. seserį ir namuose buvo dviese. Maždaug apie 18.00 val., kai dviese namie susėdo pavakarieniauti, atsidarė brendžio. Vakarieniaujant žodis po žodžio tarp jų įvyko konfliktas. Ji stovėjo, kai jis kumščiu jai stipriai sudavė vieną smūgį tiesiai į pilvą. Smūgis buvo toks stiprus, kad ji neišlaikiusi pusiausvyros aukštielnika krito ir atsitrenkė į spintelės kampą. Tada atsistojo ir išbėgo iš buto. Bėgo iš pirmo aukšto į viršų, beldėsi į kaimynų duris, tačiau įsileido tik ketvirtame aukšte gyvenanti moteris. Atsimena, kad pas ją bute nukrito ir prarado sąmonę. Atsigavusi pamatė, kad yra paguldyta ant kaimynės lovos, o pastaroji sakė, kad kviečia medikus. Ji prašė nekviesti, tačiau vėl prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, kaimynės bute jau buvo policijos pareigūnai, D. su uždėtais ant rankų antrankiais, greitosios medikai, kurie iš karto ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten atliko tyrimus ir nustatė, kad nuo gauto smūgio yra trūkusi jos blužnis ir gydytojai atliko jai operaciją. Tai buvo pirmas kartas, kai D. prieš ją smurtavo. D. V. negali vartoti alkoholio, kurį laiką negėrė, o kai išgėrė kartu su žmona, nežino kas jam pasidarė. Jie bendru sutarimu ruošiasi nutraukti santuoką. Dėl ko įvyko visas konfliktas per kurį nukentėjo A. V., dabar jis tiksliai ir nepamena, bet gal buvo kalba apie skyrybas. Įvykusio konflikto metu jie su žmona namuose buvo dviese. D. jai sudavė tik vieną smūgį į pilvą, daugiau jis jai smūgių niekur nesudavė. ( I t. b.l. 38-39)
Šalies argumentai
A. V. papildomos apklausos metu nurodė, kad su D. V. santuokoje gyveno nepilni metai, bendrų vaikų neturi, kartu su jais gyvena tik jos dukra. Su D. sutaria gerai, tai pirmas kartas kaip D. prieš ją smurtavo. Gyvena nuomojamame bute esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-04-19 apie 17 val. ji grįžo po darbo namo, D. tuo metu buvo namuose. Ji su D. norėjo pabūti dviese ir išgerti, todėl paskambino D. seseriai, kad ji pasiimtų pas save jos dukrą. Dukrai išvykus, maždaug apie 18 val. ji su D. vakarieniavo ir sėdinti prie stalo tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl šeimyninių priežasčių. Tuomet ji atsistojo ir jai stovint tarp virtuvės ir koridoriaus D. pykčio pasekoje sudavė vieną kartą kumščiu į pilvo sritį daugiau į kairę pusę. Ji labai išsigando šių D. veiksmų ir atsistojusi pabėgo iš namų. Nubėgo pas kaimynę, tačiau neprisimena pas kurią, kadangi buvo šoko būsenoje ir jai labai skaudėjo pilvą. Pamena, kad būnant pas kaimynę, buvo atvykę medikai, kurie ją apžiūrinėjo ir pristatė į priimamąjį. Ligoninėje jai buvo nustatytas blužnies plyšis, todėl buvo atlikta operacija. Nori pasakyti, kad D. jai sudavė tik vieną smūgį kumščiu į pilvą, daugiau jokių smūgių jis nesudavė. Nori pasakyti, kad tą dieną ji su D. buvo išgėrę alkoholio. Civilio ieškinio nereiškia ( I t. b.l. 40-41, 43).
Liudytoja G. S., kurios parodymai buvo perskaityti teisme LR BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka,kuriame nurodė, kad ji gyvena viena jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma, kad jos namo laiptinėje, pirmame aukšte, bute Nr. 3 gyvena nuomininkai, jauna šeima, tačiau su jais ji visiškai jokio bendravimo neturėjo, tik vyriškį kartais matydavo prie laiptinės rūkantį. Š.m. balandžio 19 d. apie 19.00 val. būnant savo bute išgirdo, kad laiptinėje garsiai šaukia moteris. Atsidariusi duris pamatė kaip keturiomis ( rankomis ir kojomis ) lipa moteris ir verkia. Tik įėjusi pro duris keturiomis, ji įgriuvo pas ją į koridorių. Ji pradėjo klausti kas nutiko ir iš kur ji atsirado jų laiptinėje. Moteris pasakė, kad yra kaimynė iš 3 buto ir paminėjo, kad ją sumušė vyras. Ji laikėsi už pilvo ir skundėsi skausmo jo srityje. Ji pasakė jai, kad reikia kviesti medikus, tačiau moteris atsakė, kad nekviestų, nes jai kitą dieną į darbą reikia eiti. Paminėjo, kad ji pagulės ir praeis. Tuomet ji atsargiai ją pakėlė ir pavedėjusi į kambarį pasodino ją ant sofos. Neužilgo pamatė, kad moteris prarado sąmonę, visas veidas pagelto. Tai pamačiusi, ji iškvietė medikus ir pasakė jiems, kad sumušta moteris savo vyro, todėl medikai ir pranešė policijos pareigūnams. Atvykus medikams, atvyko ir policijos pareigūnai, o kai jiems ji atidarė duris, pamatė, kad nuo viršutinio aukšto atlipa vyriškis ir pamatęs ją užėjo į butą. Supratusi, kad tai moters vyras jam tik pasakė, kaip jis šitaip galėjo su moterimi pasielgti. Kiek pamena jis tik paminėjo kažką apie skyrybas. ( I t. b.l. 52-53 )
Liudytojas D. N. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyriausiojo patrulio pareigose. 2019 m. balandžio 19 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su tyrėja A. Ž.. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ( I t. b. l. 56-57), kad 19.30 val. iš policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo moteris, nukentėjusi nuo sutuoktinio. Atvykus nurodytu adresu, kambaryje ant lovos rado gulinčią moterį, kuri dar buvo sąmoninga. Pasiteiravus, kokia jos pavardė ir kas jai nutiko, moteris pasivadino A. V.. Ji pasakojo, kad namuose ją sumušė sutuoktinis – sudavė į pilvo sritį. Buto koridoriuje stovėjo vyriškis, prisistatęs nukentėjusios sutuoktiniu D. V.. Pradėjus bendrauti su vyriškiu, šis jiems patvirtino, kad sudavė sutuoktinei vieną smūgį ranka. Netrukus atvyko medikai, kurie moterį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. D. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, kur jam nustatytas girtumas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad nukentėjusiajai A. V. nustatytas trauminis blužnies plyšimas. Sužalojimas padarytas veikiant kairio pašonkaulio sritį kietu, buku, riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikių pasekoje. Uždaras pilvo ertmės organų ( blužnies ) sužalojimas, nustatytas chirurginės operacijos metu, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to blužnies pašalinimo dėl sužalojimo pasekoje, nukentėjusioji prarado 30 procentų bendrojo darbingumo ( I t. b.l. 64-65).
Tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę bei visas aplinkybes, kurios yra nurodytos kaltinime, išskyrus tai, kad jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui t. y. jo veiką sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis, pripažinęs, jog su sutuotine vartojęs alkoholį, nurodė, kad pagrindinė tačiau ne vienintelė priežastis, dėl kurios jis ją sumušė, buvo ne alkoholio įtaka, o tai, ką jam pasakė A. V. bei tai, jog jis buvo labai susijaudinęs ir susinervinęs po jų tarpusavio ginčo, jos priekaištų bei savo draugo tragiškos mirties. Pasak jo, būtent šios aplinkybės ir įtakojo bei nulėmė smūgio sudavimą A. V.. Tai, kad jam susinervinus dėl nurodytų priežasčių, o sutuoktinei jam dar ir pasakius, jog ji ne dėl neatsargumo, o tyčia yra jį užkrėtusi ŽIV virusu, jis ir sudavė jai smūgį į pilvo sritį, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas, įvertinęs visus nuosprendyje aptartus bei tyrimo metu surinktus duomenis apie šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, konstatuoja, jog nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtent alkoholio vartojimas turėjo kokios tai įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Dėl šios priežasties kaltininko girtumas nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nelaikytini lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kaltinamojo nurodyti teiginiai, jog nukentėjusioji jo smurtinius veiksmus išprovokavo t. y. kad veikai įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusios A. V. elgesys - jos pasakyti D. V. žodžiai apie tyčinį jo užkrėtimą ŽIV virusu. Tokie D. V. parodymai ne tik nėra įrodyti objektyviais duomenimis (kaltinamojo ar nukentėjusios ligos istorijomis, kitais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais ŽIV diagnozes, pačios A. V. parodymais ar kt. įrodymais). Net jei iš nukentėjusios pusės tokio pobūdžio teiginiai ir būtų buvę išsakyti, negalėtų būti pripažinti provokuojančiais ar rizikingais, iššaukusiais ar paskatinusiais padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, tarpusavio barnio, ginčo metu išsakyti tokio pobūdžio teiginiai, jokiu būdu negalėtų būti pripažįstami įžeidžiančiais, žeminančiais, provokuojančiais ar rizikingais, kadangi buvo galimai išsakyti tik jų dviejų akivaizdoje, negirdint jokiems kitiems asmenims, jie nelaikytini kaip užgaulūs, paminantys asmens reputaciją, orumą ar autoritetą. Iš paties kaltinamojo paaiškinimų teisme, akivaizdu, kad aplinkybė apie galimą užkrėtimą ŽIV virusu jam buvo žinoma beveik metai laiko iki sudarant santuoką su A. V., ši aplinkybė jam nebuvo staigmena, kuri staiga galėjo sukelti ir, pasak D. V., sukėlė didžiulį jo susijaudinimą, nulėmusį smūgio A. V. sudavimą. Teismas tokia kaltinamojo nurodyta A. V. sužalojimo priežastimi netiki, ją vertina tik kaip nepagrįstą faktiniais duomenimis kaltinamojo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį bei atsakomybę, nemotyvuotą ir įrodymais nepagrįstą pasiteisinimą dėl pavartoto smurto priežasties, juo labiau, kad tokią smūgio sudavimo versiją jis pateikė tik teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu.
Teismas pagrindine ir vienintele smurto panaudojimo priežastimi pripažįsta tai, kad kaltinamasis, būdamas susinervinęs po žinios apie žuvusį draugą, tarpusavio ginčo su nukentėjusiąja metu, šiai jam priekaištaujant, tyčia, vedamas pykčio, sudavė jai smūgį į pilvą, neturėdamas tam pateisinamos ir svarios priežasties. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, kadangi pagal bylos aplinkybes negalima konstatuoti, kad jis turėjo tikslą ir siekė sukelti tokias sunkias pasekmes. Nors suduodamas smūgį A. V. kaltinamasis nenorėjo kaltinime nurodytų pasekmių kilimo, tačiau turėjo suprasti, kad gali kilti sunkios sveikatai pasekmės. Todėl laikytina, jog jis veikė netiesiogine tyčia. Byloje surinkti, teismui pateikti ir jo ištirti duomenys patvirtina, kad D. V. pavartojus smurtą t. y. sudavus nukentėjusiajai vieną smūgį į pilvo sritį, kilo tokios pasekmės – moteris neteko organo – blužnies bei 30 procentų darbingumo.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
Teismas kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintiems asmenims skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurio šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).
Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).
Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytos kokios tai išimtinės aplinkybės, leidžiančios teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat BK 62 straipsnio nuostatas, šie BK straipsniai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi.
Skiriant D. V. bausmę, vadovaujamasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Atsižvelgtina ne tik į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bet ir į padaryto nusikaltimo pavojingumą (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs nukentėjusiajai negrįžtamas pasekmes), įvertinus, kad veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Atsižvelgtina, kad nors D. V. yra dirbantis asmuo, teigiamai charakterizuojamas darbovietės administracijos (b.l. 179), tačiau jis 2017-03-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas už tokio pat pobūdžio, tik švelnesnes pasekmes sukėlusią veiką, už kurią buvo nuteistas ( pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo), o pritaikius LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, ir tik 2018-10-03 jis baigė atlikti bausmę (buvo išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui). Taigi, net nepraėjus pusmečiui, kaltinamasis vėl padarė tokio pat pobūdžio ir net sunkesnę nusikalstamą veiką, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį į smurtą, darantį vis sunkesnio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Atsižvelgus į visas šiame nuosprendyje aukščiau aptartas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, jog jam gali būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau kiek mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Būtent tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitus BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2947,74 Eur ieškinį dėl nukentėjusios A. V. gydymo išlaidų atlyginimo. Ši žala yra objektyviai nustatyta, patvirtinta pateiktais dokumentais ir, kadangi nustatyta, kad sužalojimą nukentėjusiajai padarė D. V., tai jis privalo šią žalą atlyginti. Kadangi dalis žalos – 200 Eur kaltinamojo yra atlyginta (b.l. 180), jis mažintina šios sumos dydžiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301-308 straipsniais, teisėjas
nusprendė:
D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei nubausti jį 4(keturių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-19 iki 2019-04-20 (vieną dieną).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus bei nuteistąjam pradėjus vykdyti bausmę, šias kardomąsias priemones panaikinti, perduodant paimtą dokumentą – D. V. asmens tapatybės kortelę jo bausmės atlikimo vietos administracijai.
Priteisti iš D. V. LR Valstybinei ligonių kasai Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ir iš dalies atlygintą (atlyginta dalis 200 Eur) ieškinį - 2747,74 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 74 centų) ieškinį nukentėjusios A. V. gydymo išlaidoms atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD disku, prie įvykio vietos apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą