Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

išnagrinėjęs pareiškėjo Z. V. (ir kaip Ellora 4522899 Ltd materialiųjų ir procesinių teisių perėmėjo) 2025 m. spalio 27 d. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.4. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėja L. Braždienė ir visas Vilniaus apygardos teismas negali užtikrinti nešališko šios bylos nagrinėjimo. Teisėja L. Braždienė yra Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, todėl apeliantas negali tikėtis, kad kiti civilinę bylą Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjantys teisėjai gali nešališkai nagrinėti bylą. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas veikia šališkai atvirai suinteresuoto asmens UAB „Skomė“ direktoriaus naudai;

2.5. Civilinėje byloje Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimo, kurį priimant pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. ir 30 d. nutartyse civilinėje byloje Nr. 2A-327-464/2023 suformuota praktika. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Marius Bajoras nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2A-327-464/2023 nagrinėjimo, tačiau, Pareiškėjo teigimu, turėjo nusišalinti ir nuo klausimo dėl teisėjos L. Braždienės bei Vilniaus apygardos teismo nušalinimo civilinėse bylose Nr. 2A-2263-392/2025 ir Nr. 2-1868-852/2025 nagrinėjimo. To nepadaręs jis priėmė šališką 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2263-392/2025 ir 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025. Pareiškime dėl nušalinimo taip pat nurodomi ir kiti argumentai, susiję su Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo M. Bajoro nušalinimu nuo pareiškimo dėl teismo (teisėjų) nušalinimo.

4. Atsiliepime nurodoma, kad Z. V. nagrinėjamoje civilinėje byloje 2025 m. rugsėjo 15 d. jau buvo pateikęs pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo ir dėl atskirų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, kuris buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-113-790/2025. Z. V. 2025 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas dėl nušalinimo buvo grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir paskutinis 2025 m. spalio 27 d. pareiškimas dėl nušalinimo, nes tiek vieno, tiek kito pareiškimo didžiausią dalį užima samprotavimai ir procesinių dokumentų, procesinių veiksmų ir faktinių aplinkybių interpretacijos, susijusios su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2-1868-852/2025. Tiek viename, tiek kitame pareiškime dėl nušalinimo pasisakoma dėl civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025 procesinius sprendimus priėmusių teisėjų procesinių sprendimų teisėtumo. Nors pareiškime dėl nušalinimo nurodomos papildomos aplinkybės dėl Z. V. susitikimo su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke, tačiau šis susitikimas įvyko dėl klausimų, susijusių su civiline byla Nr. 2-1868-852/2025. Kadangi tai yra pakartotinis nušalinimas, jį atsisakytina nagrinėti. Jeigu toks prašymas būtų nagrinėjamas, atsakovė pažymėjo, kad Z. V. 2025 m. spalio 27 d. pareiškimas grindžiamas aplinkybėmis dėl netinkamų procesinių dokumentų priėmimo, procesinių veiksmų atlikimo civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025, kuri nėra susijusi su nagrinėjama byla. Atitinkamai, civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025 priimti teismų procesiniai sprendimai negalėtų būti revizuojami šioje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025 procesinius sprendimus priėmę teisėjai nedalyvauja nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jeigu Z. V. netenkino priimti procesiniai sprendimai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025, jis turėjo teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, o ne reikšti nušalinimus kitoje civilinėje byloje kitiems to teismo teisėjams. Z. V. ne tik pareiškė nepagrįstą pareiškimą dėl nušalinimo, bet padarė tai 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdžio, kuriame buvo numatyta priimti ir skelbti teismo procesinį sprendimą, išvakarėse. Teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo data civilinėje byloje Nr. 2A-2263-392-852/2025 data buvo nustatyta teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartimi. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija buvo paskirta 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Tai reiškia, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. apeliantui Z. V. buvo žinoma tiek bylą nagrinėsiančios kolegijos sudėtis, tiek teismo posėdžio forma – rašytinio proceso tvarka. Apie piktnaudžiavimą nušalinimo teise Z. V. jau buvo įspėtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-113-790/2025.

5. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

6. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

7. Pareiškime dėl teismo (teisėjų) nušalinimo prašoma nušalinti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją M. Bajorą nuo šio pareiškimo nagrinėjimo. Vertinant šiuos Pareiškėjo argumentus pažymima, kad pagal Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių, patvirtintų Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. T-119, 53 punktą, civilinės bylos pagal pareiškimus dėl apygardos teismų teisėjų nušalinimo ir kitais CPK nurodytais atvejais, kai šių klausimų sprendimas priskirtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, skiriamos nagrinėti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Šios nutarties priėmimo metu teisėjas V. Višinskis laikinai eina Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas ir jam, o ne kitiems Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, priskirta kompetencija spręsti dėl Pareiškėjo pareiškimo dėl teismo (teisėjų) nušalinimo pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių, Pareiškėjo prašymas nušalinti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją M. Bajorą nuo šio pareiškimo nagrinėjimo nenagrinėjimas ir spręstinas Pareiškėjo reiškiamas nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams.

8. Atsakovė UAB „Skomė“ atsiliepime į pareiškimą dėl teismo (teisėjų) nušalinimo prašo atsisakyti jį nagrinėti, kadangi pareikštas nušalinimas yra pakartotinis. Sulyginus Pareiškėjo civilinėje byloje Nr. 2A-2263-392/2025 2025 m. rugsėjo 15 d. ir spalio 27 d. pareiškimų dėl teismo (teisėjų) nušalinimo turinius nustatyta, kad juose nurodomi iš esmės panašaus pobūdžio argumentai, kurių dalis sutampa, tačiau jie nevertintini kaip pakartotiniais, kadangi 2025 m. spalio 27 d. pareiškime nurodomi argumentai nėra identiški 2025 m. rugsėjo 15 d. paduotam pareiškimui. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas dėl teismo (teisėjų) nušalinimo nagrinėjamas iš esmės.

9. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

10. Kaip galima suprasti iš Vilniaus apygardos teismui pateikto pareiškimo turinio, Pareiškėjas pareiškė nepasitikėjimą visais Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kadangi civilinę bylą Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjančios teisėjų kolegijos narė yra šio teismo pirmininkė L. Braždienė, kuri kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025 priėmė nepagrįstas nutartis, o šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje 2025 m. spalio 6 d. rezoliucija nenusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas taip pat nurodo aplinkybes dėl netinkamų procesinių dokumentų priėmimo ir procesinių veiksmų atlikimo civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025.

11. Pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime nevertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Be to, nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui negali būti grindžiamas atitinkamais teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant kitą, o ne nagrinėjamą bylą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-109-943/2015). Todėl pareiškime dėl teismo (teisėjų) nušalinimo detalizuojamos aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2025 m. spalio 6 d. priimta rezoliucija nenusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025 priimtais procesiniais sprendimais, taip pat nurodomi argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo pirmininkės civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025 priimtų procesinių sprendimų ir procesinių veiksmų atlikimo teisėtumo ir pagrįstumo, sprendžiant viso Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjimo klausimą, nevertinamos. Kitų konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos išnagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme, pareiškime nenurodoma.

12. Taigi, Pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad civilinę bylą Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjančios teisėjų kolegijos narė teisėja L. Braždienė ir visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjo pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjimo netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo

13. Atsakovė UAB „Skomė“ atsiliepime į pareiškimą dėl teismo (teisėjų) nušalinimo prašo paskirti Z. V. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodo, kad Z. V. pareiškimą dėl teismo (teisėjų) nušalinimo pateikė 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdžio išvakarėse, nors apie paskirtą rašytinį teismo posėdį žinojo anksčiau. Be to, apie piktnaudžiavimą nušalinimo teise Z. V. jau buvo įspėtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-113-790/2025.

14. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

15. Šios nutarties 8 punkte nustatyta, kad Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė pakartotinio pareiškimo dėl teismo (teisėjų) nušalinimo, kadangi 2025 m. spalio 27 d. pareiškime nurodytos aplinkybės nėra visiškai identiškos 2025 m. rugsėjo 15 d. paduoto pareiškimo turiniui, o sutampa tik dalis Pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Dėl šių aplinkybių nėra pakankamo pagrindo patenkinti UAB „Skomė“ prašymą dėl baudos paskyrimo. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-113-790/2025 buvo atkreiptas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. pareiškimo dėl teismo (teisėjų) nušalinimo argumentai ir nušalinimo pareiškimo momentas turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių bei išaiškinta teismo teisė dėl baudos paskyrimo. Vilniaus apygardos teismui 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nutarus procesinio sprendimo priėmimą ir jo paskelbimą atidėti 2025 m. spalio 28 d. 13.30 val., Pareiškėjas 2025 m. spalio 27 d. padavė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo, kurie šia nutartimi buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas, kaip ir ankstesniame 2025 m. rugsėjo 15 d. pareiškime dėl teismo (teisėjų) nušalinimo, 2025 m. spalio 27 d. pareiškimą grindė iš esmės panašaus pobūdžio argumentais dėl netinkamų procesinių dokumentų priėmimo ir procesinių veiksmų atlikimo civilinėje byloje Nr. 2-1868-852/2025, nors Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-113-790/2025 dėl šių Pareiškėjo argumentų jau buvo pasisakyta. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad Pareiškėjas nepagrįstą prašymą teikia jau antrą kartą teismo posėdžio išvakarėse, tokie Pareiškėjo veiksmai turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Dėl šių aplinkybių Pareiškėjas įspėjamas, kad dar kartą pareiškus nepagrįstą pareiškimą dėl teismo (teisėjų) nušalinimo teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo Z. V. (ir kaip Ellora 4522899 Ltd materialiųjų ir procesinių teisių perėmėjo) 2025 m. spalio 27 d. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2263-392/2025 nagrinėjimo.

Uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ prašymo dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise netenkinti.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis