Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam A. R. (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu), jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis įmonėje I. vairuotoju, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ir siuntė narkotines medžiagas ir neteisėtai disponavo jomis be tikslo platinti, o būtent: Nyderlandų Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo 0,7389 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuri įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, ir šią įgytą narkotinę medžiagą ne vėliau kaip 2020 m. vasario 27 d. neteisėtai išsiuntė voke paštu į Lietuvos Respubliką, ant voko nurodydamas gavėją I. R., (duomenys neskelbtini), po to pašto paslaugas teikianti įmonė iš Nyderlandų Karalystės atgabeno voką su narkotine medžiaga į Lietuvos Respubliką, kur 2020 m. kovo 3 d. 15:19 val. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Servečės g. 1, Vilniuje, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, tokiu būdu A. R. neteisėtai siuntė ir neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nedidelį kiekį 0,7389 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. R. parodė, kad su kaltinimu sutinka, Nyderlandų Karalystėje įgytas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) – siuntė į Lietuvos Respubliką asmeniniam savo naudojimui. Veikos atlikimo metu negalvojo apie tai, kad šių medžiagų turėjimas ir disponavimas jomis Lietuvoje gali būti neteisėtas, kadangi dėl praleisto ilgo laikotarpio Nyderlandų Karalystėje buvo įpratęs, kad šių narkotinių medžiagų turėjimas, vartojimas nelaikomi nusikaltimu. Dėl savo veiksmų prisipažįsta ir dėl jų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

BPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį bei įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus – paskelbus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus ir byloje esančius dokumentus bei supažindinus su kitais įrodymais – gali būti nutrauktas, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį A. R., jam pripažinus savo kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei paskelbus šioje byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ko pasėkoje nuspręsta taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Su tuo sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. M. 2020 m. gegužės 21 d. apklausos metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausančiame name. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos pas ją kartu gyvena anūkė I. R.. Iki to laiko I. R. gyveno kartu su savo sugyventiniu A. R. Olandijoje. Anūkė grįžo gyventi su savo dviem vaikais, o A. R. liko gyventi Olandijoje. Kiek žino, I. R. ir A. R. narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Siuntų iš užsienio ji ar I. R. neužsisako ir negauna. Jų pašto dėžutė yra prie įvažiavimo į sodybą, dėžutė rakinama. Ne jiems siųstų siuntų pašto dėžutėje nėra buvę. Apie siuntą iš Olandijos, kuri buvo siųsta I. R. vardu ir jų gyvenamosios vietos adresu ir kuri buvo sulaikyta muitinės pareigūnų, nieko nežino. Anūkė netekėjusi, jos pavardė R.. A. R. į Lietuvą buvo grįžęs 2019 metų gruodžio mėnesį ir išvažiavo iš karto po Naujųjų metų. 2020 metais jis į Lietuvą grįžo tik gegužės mėnesio pradžioje. 2020 metų kovo mėnesį A. R. į Lietuvą nebuvo grįžęs (1 t., b. l. 71-72).

2020 m. kovo 3 d. prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VTM Pašto poste buvo sulaikyta neregistruota siunta iš Nyderlandų Karalystės, kuriai vėliau buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje rado pakuotę su augalinės kilmės medžiaga. Siuntėjas nenurodytas. Ant siuntos nurodytas gavėjas I. R. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 5).

2020 m. kovo 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė – 0,7389 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 17,5%. Kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų“ I-ąjį sąrašą (1 t., b. l. 8-9).

Iš 2020 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. P. M.. Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi I. R., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43-50).

2020 m. gegužės 7 d. pašto siuntos ir iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gauto voko su po tyrimo likusiomis medžiagomis apžiūros protokole nurodyta, kad pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) yra baltos spalvos stačiakampio formos vokas. Dešiniajame viršutiniame kampe matyti užklijuotas Nyderlandų pašto ženklas ir uždėtas pašto antspaudas su užrašais: „(duomenys neskelbtini)“. Voko apačioje dešinėje pusėje ranka mėlynos spalvos rašikliu užrašyti gavėjo duomenys: „(duomenys neskelbtini)“. Ant voko užklijuotas lipdukas su Lietuvos pašto logotipu ir užrašu „(duomenys neskelbtini)“ bei brūkšniniu kodu. Kitoje voko pusėje užrašų ar lipdukų nėra. Šiame voke rastas kitas tuščias baltos spalvos vokas, ant kurio ranka mėlynos spalvos rašikliu užrašyta „I. R.“. Ant voko, gauto iš Lietuvos teismo ekspertizės centro užklijuotas lapas su paaiškinamuoju tekstu: „Prie 2020-03-23 specialisto išvados Nr. 11-540 (20). Likusios po tyrimo kanapės (0,5889 g)“. Ant voko uždarymo vietos uždėti Lietuvos teismo ekspertizės centro apvalaus antspaudo atspaudai, voko uždarymas nepažeistas (1 t., b. l. 24-32).

2020 m. gegužės 13 d. iš AB „Lietuvos paštas“ gauta informacija, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų gauta 2020 m. kovo 3 d. 15:08 val. Bendrovės logistikos centre kaip neregistruota. Nurodyta siunta informacinių sistemų duomenimis po muitinės pareigūnų patikrinimo sulaikyta ir gavėjui neįteikta. Kadangi siunta į Lietuvą buvo atgabenta kaip neregistruota, detalesnė informacija apie ją nėra užfiksuota. Dėl šios siuntos į bendrovės Kontaktų centrą kreiptasi nebuvo. Bendrovės siuntų paieškos puslapyje IP prisijungimų dėl minėtos siuntos nerasta (1 t., b. l. 40).

2020 m. gegužės 21 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad pašto dėžutė, kuria naudojasi namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, pritvirtinta prie medžio šalia bendro įvažiavimo kelio, iš kurio galima įvažiuoti į sodybą. Pašto dėžutė metalinė su užraktu. Ant pašto dėžutės užrašų nėra. Vizualiai žiūrint, pašto dėžutės durelių ir užrakto pažeidimų nematyti (1 t., b. l. 65-69).

2020 m. gegužės 28 d. A. R. mobiliojo ryšio telefono iPhone 6s (IMEI (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokole nurodyta, kad paspaudus nuorodą „Files“, rastos įvairios nuotraukos ir dokumentai, pagal užrašus telefone iš viso 305 failai. Apžiūros metu atidarytas „W“ failas su užrašu „I. R..docx“ Nr. 272, kuriame matyti lape daug kartų atspausdintas užrašas: „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu telefone rastas tekstas yra toks pat, kaip ir užrašytas ant sulaikytos pašto siuntos (2 t., b. l. 38-45).

2020 m. liepos 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateikti voko su Lietuvos pašto suteiktu siuntos numeriu (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus apie gavėją: „(duomenys neskelbtini)“ parašė A. R.. Ant tirti pateikto baltos spalvos voko rankraštinį įrašą „I. R.“ parašė A. R. (1 t., b. l. 170-172).

Dėl A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo

Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog kaltinamojo A. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų yra surinkta pakankamai pagal abu jam inkriminuotus kaltinimus dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga neturint tikslo jos platinti bei jos kontrabandos. Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai paaiškindamas, jog minėtas narkotines medžiagas išsiuntė į Lietuvos Respubliką, t. y. pats sau, kadangi tikėjosi, kad galės sugrįžęs jas suvartoti. Narkotines medžiagas kaltinamasis siuntė asmeniniam naudojimui, t. y. be tikslo jas realizuoti. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina aukščiau nurodytuose rašytiniuose įrodymuose – siuntos sulaikymo protokole, specialisto išvadoje, daiktų apžiūros protokoluose esantys duomenys, iš kurių matyti, kad pagal kaltinimus nurodytu laikotarpiu buvo siunčiama narkotinė medžiaga, siuntos siuntėjas buvo A. R., siuntos gavėju nurodyta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 5). Ginčo dėl faktinių nustatytų bylos aplinkybių šiuo atveju nėra.

Teismas konstatuoja, jog aplinkybės dėl narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – siuntimo atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės rasta 0,7389 g kanapių (antžeminių dalių) masė, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, atitinka nedidelį kiekį, ko pasėkoje kaltinamajam A. R. yra inkriminuojamas nedidelio šių narkotinių medžiagų kiekio neteisėtas siuntimas. BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, kuriais gali būti padaroma aptariama veika, yra alternatyvūs, t. y. bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Todėl veika yra teisingai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį.

A. R. veika, remiantis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, atitinka ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius – A. R. aktyviais veiksmais ant voko, kurio viduje buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) – užrašydamas gavėjo adresą „(duomenys neskelbtini)“ bei išsiųsdamas siuntą šiuo adresu, suvokė, kad voke esančios narkotinės medžiagos bus gabenamos iš užsienio į Lietuvą, t. y. per Lietuvos Respublikos sieną. Neteisėtas minėtų medžiagų gabenimas pasireiškia tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. R. turėjo leidimą tokio pobūdžio medžiagas gabenti tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika nesiejama su gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl, nepriklausomai nuo to, jog kaltinamojo siųstoje siuntoje rastas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių – kiekis pripažįstamas nedideliu, jau pats narkotinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną yra pakankamas užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

Pažymima tai, kad asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (žr. pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-18-222/2020, 2K-43/2014, 2K-7-201/2013 ir kt.). Šios praktikos kontekste yra pažymima tai, jog A. R., anksčiau gyvenęs Lietuvoje, kur disponavimas psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis yra draudžiamas teisės aktų, prieš siųsdamas minėtas narkotines medžiagas iš užsienio į Lietuvos Respubliką, privalėjo pasidomėti, ar disponavimas šiomis medžiagomis nedraudžiamas Lietuvoje, tačiau to nepadarė ir minėtas medžiagas siuntė per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia kaltinime jam inkriminuotu atveju.

Dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo

Baigiamųjų kalbų metu gynėjas pateikė prašymą kaltinamąjį A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Kaip jau minėta, būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Be to, BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

Visų pirma teismas pabrėžia, kad BK 37 straipsnis gali būti taikomas tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Šiuo atveju viena iš A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas nagrinėjamu atveju vien šiuo pagrindu.

Vertinant nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje padarymo aplinkybes, atsižvelgiama į tai, kad narkotinių medžiagų (net ir nedidelio kiekio) siuntimas per valstybės sieną įstatymo leidėjo vertinamas kaip sunkus ir pavojingas nusikaltimas, kuriuo yra pažeidžiama ūkininkavimo ir verslo tvarka. Kėsinantis į šią tvarką, yra pažeidžiamas valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas daiktų, prekių, pinigų, šaunamųjų ginklų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų, narkotinių ir kitų medžiagų ar strateginių prekių gabenimo per valstybės sieną reglamentavimas, taip pat sąžiningo ūkininkavimo ir verslo principai bei vartotojų interesai. Šiuo atveju kaltinamasis per valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą, tokie jo veiksmai įstatymo leidėjo įvertinti kaip pavojingi, o teismas padaryto nusikaltimo pavojingumą tik sumažina (apie tai pasisakyta žemiau), tačiau ne iki tokio lygio, kad nebūtų galima taikyti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad A. R. padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis dirba įmonėje I. vairuotoju, gauna stabilias pakankamo dydžio pajamas, turi aukštesnįjį išsilavinimą, augina ir rūpinasi savo dviem mažamečiais vaikais, gyvenančiais su juo bei lankančiais mokyklą Roterdamo mieste, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 2-3). Jis praeityje baustas administracine tvarka, padaryti administraciniai nusižengimai susiję su transportu ir kelių ūkiu, baudos už minėtus nusižengimus sumokėtos (išskyrus už 2018 m. liepos 31 d. padarytą administracinį nusižengimą, kur informacijos apie baudos sumokėjimą nėra), turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 4-6). Duomenų apie jo gydymą psichikos ar priklausomybės ligų gydymo įstaigose nėra.

Skirdamas A. R. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti), ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (narkotinių medžiagų kontrabanda), veikdamas tiesiogine tyčia – siekė parsisiųsti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui. Pagal baudžiamąjį įstatymą, asmuo, padaręs BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų; asmuo, padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Vertinant šias veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, šios nusikalstamos veikos yra labai skirtingos savo pavojingumu, t. y. vienos jų yra baudžiamieji nusižengimai bei nesunkūs nusikaltimai (BK 259 straipsnio 1–2 dalys), o kitos – kontrabandos atvejai (BK 199 straipsnio 4 dalis) – laikomos sunkiais nusikaltimais. Visgi šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, koks egzistuoja BK normų prasme, nes byloje nustatytų nedidelio ir didelio kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiuntimas paštu ir toks gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. veikos, kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, nėra tiek pavojingos, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą, nusikalstamos veikos sudėtį. Pažymima, jog teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi tokios pozicijos šios kategorijos bylose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-211-870/2018, 1-290-870/2018, 1-193-891/2019 ir kt.).

Teismas šioje apimtyje taip pat pažymi, jog prokuroras taip pat įžvelgė aiškiai mažesnį A. R. ir jo padarytų veikų realų pavojingumą, nurodydamas, jog yra būtina atsižvelgti į jo asmenybę, gyvenimo ir darbo sąlygas, tai, kad asmuo praeityje neteistas. Šių nuostatų kontekste prokuroras nurodė, jog paskyrus net ir minimalią BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, savo ruožtu ji būtų per griežta ir per sunki atlikti, taigi nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroras siūlė tiek už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tiek už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas A. R. skirti baudos bausmes.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu konkretaus straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, kurios apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta bausmė būtų teisinga įvertinus konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos yra skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, konstatuojama, kad minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui yra parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-40-648/2020 ir kt.).

Teismas pabrėžia, jog BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, du mažamečius vaikus išlaikančiam asmeniui, kurio padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis neproporcingas baudžiamajame įstatyme numatytai sankcijai, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Remdamasis išdėstytais argumentais ir įvertinęs minėtas nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. R. asmenybė ir jo padaryta veika nėra tiek pavojingi, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis galėtų būti pasiekta tik skiriant realią, nors ir minimalią BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, bausmės tikslus, tarp jų – ir prevencinius, galima pasiekti už BK 199 straipsnio 4 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam paskyrus atitinkamą ir padarytai veikai proporcingą piniginę sankciją.

Šiame kontekste pažymima, kad už jo padarytą sunkų nusikaltimą, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, numatyta bauda yra nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio, o už baudžiamąjį nusižengimą – bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Įvertinus tai, kad šios nusikalstamos veikos, kaip minėta aukščiau, labai nesiskiria pagal savo padarymo aplinkybes ir pavojingumą, atsižvelgiant ir į tai, jog kaltinamasis šiuo metu gyvena vienas ir turi išlaikyti du mažamečius vaikus, taip pat kiekvieną mėnesį vykdo su jo vaikų popamokine priežiūra susijusius finansinius įsipareigojimus, teismas konstatuoja, jog vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama minimali bauda, nes šis baudos dydis yra žymiai mažesnis nei baudos, skiriamos už baudžiamąją nusižengimą vidurkis.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad už disponavimą panašiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – kiekiu, teismų praktikoje paprastai skiriamos baudos bausmės, artimos minimaliam baudos dydžiui, todėl pagal BK 259 straipsnio 2 dalį A. R. nustatomas minimalus baudos dydis.

BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad esant padarytoms kelioms nusikalstamoms veikoms, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Subendrinant bausmes apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Remiantis BK 10 ir 11 straipsnių nuostatomis, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, taigi padarytos nusikalstamos veikos iš esmės labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstų veikų kategorijoms. Esant šioms sąlygoms, už kiekvieną iš minėtų veikų paskirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. R. atžvilgiu yra taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Tokia bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, nustatytų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Paskirtoji bausmė taip pat yra pakankama ne tik nubausti A. R. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, narkotinė medžiaga (0,5889 g) – kanapės (antžeminės dalys), siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su viduje esančiais objektais, kurie yra saugomi MD prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus sandėlyje (1 t., b. l. 37), sunaikinami.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. gegužės 21 d. asmens kratos metu iš A. R. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 6s“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele „Budget mobiel“, supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. perduotas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui (2 t., b. l. 53), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinamas A. R..

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 199 straipsnio 4 dalyje ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jam paskirti 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą;

- BK 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei A. R. paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Iš A. R. paimtą mobiliojo ryšio telefoną iPhone 6s (IMEI (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

- Narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) (0,5889 g), siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su viduje esančiais objektais, saugomus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.