Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas V. M. skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje 2014-05-15 nutarimo Nr. 91-98 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas 2011-11-22 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2013-05-28 - pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 178 str. 2 d.- 6 mėn. laisvės apribojimo, subendrinus su 2011-11-22 nuosprendžiu – 1 metų 9 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2013-07-09 - pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 4 mėnesiams laisvės atėmimo. 2013-11-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2013-07-09 ir 2013-05-28 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 2 mėn. 15 d. laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-09-30, pabaiga – 2014-12-12.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistojo V. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014-04-15 Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo, atmestas, kadangi padaryta išvada, jog netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Teismas savo sprendimą motyvavo remdamasis nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija, atsižvelgė į pateiktas psichologinės tarnybos išvadas dėl V. M. mąstymo bei elgesio, taip pat į neatliktos bausmės dalį bei pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis V. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutartį, prašo persvarstyti Komisijos sprendimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu nuobaudų neturi, dirba ūkio skyriuje elektriku, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose. Jis nuoširdžiai stengiasi pasitaisyti, siekia sugrįžti pas šeimą ir mažametį vaiką. Grįžęs į laisvę pasižada dirbti ir nebekartoti padarytų klaidų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo nuostatų, jei nuteistasis minėtus kriterijus atitinka tik formaliai. Visais atvejais teismas vertina susidariusių aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę, paskirtą pagal kelis subendrintus nuosprendžius. Iš 2013-07-09 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. matyti, kad nagrinėjant bylą teisme jis savo kaltės nepripažino, kas taip pat rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Iš psichologinės tarnybos išvados galima suprasti, kad nuteistasis šiuo metu savo kaltę pripažįsta, tačiau įvertinus ankstesnius nuteistojo teistumus ir kaltės nepripažinimą teisme, darytina išvada, kad prisipažinimas yra formalus - juo siekiama palengvinti savo kaip nuteistojo padėtį. Tai, kad nuteistasis įgyvendino individualų socialinės reabilitacijos planą, neturi nuobaudų, dirba bei turi teigiamą motyvaciją integruotis į visuomenę, rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau vien tai šiuo metu dar nėra pakankamu pagrindu teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnės instancijos teismas negali nevertinti ir tokių aplinkybių kaip kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažinimas, atsakomybės už pažeistus įstatymo gėrius neprisiėmimas, neigiama draugų įtaka, tiesioginio atlygio siekimas. Atkreipiamas dėmesys, kad iš socialinio tyrimo išvados Nr. 61-557 matyti, kad pirmas A. M. kontaktas su teisėsaugos institucijomis įvyko pakankamai anksti, nuteistajam dar būnant nepilnamečiu, be to, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (71 balas pagal OASys metodiką).

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos - tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad visi nusikaltimai, už kurių padarymą V. M. buvo teisiamas yra tyčiniai, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Tuo pagrindu galima teigti, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.