Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neįgali, teista 2024 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U., smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2025 m. kovo 1 d., apie 11:30 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieškambaryje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė du kartus ranka į kairį skruostą, nagais jį įbrėždama savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui - mamai Z. U., bei du kartus spyrė koja į kairės kojos blauzdą, tuo jai padarydama odos nubrozdinimą kairiame žande, tokiu būdu nukentėjusiajai Z. U. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to ji, 2025 m. kovo 25 d., apie 09:24 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 4, žodinio konflikto įvykusio dėl asmeninių paskatų metu, tyčia vieną kartą sudavė delnu D. R. į dešinį skruostą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. R. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamosios V. U. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios V. U. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamoji V. U. sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui – tai yra žodinio konflikto įvykusio dėl asmeninių paskatų metu, tyčia vieną kartą sudavė delnu nukentėjusiajai į dešinį skruostą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamosios V. U. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios V. U. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, į tai, kad V. U., būdama teista (už smurtinį nusikaltimą) ir turėdama neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė du naujus tyčinius smurtinius nusikaltimus, taipogi į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios išvados nekeičia tai, kad V. U. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl tokių savo veiksmų gailėjosi, kas teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat skiriant bausmę įvertintinas ir kaltinamosios elgesys po nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamosios V. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji V. U. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikas padarė dar neatlikusi bausmės paskirtos ankstesniu nuosprendžiu. Praeityje kaltinamoji teista už smurtą artimoje aplinkoje - 2024 m. gruodžio 18 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 172-175), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 180-184), registruota įskaitoje dėl psichikos sutrikimų, tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. Specialisto išvadą Nr. 93TPK-513/2025, V. U. skirti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą netikslinga (1 t., b. l. 188, 195-196). V. U. netekėjusi, nedirbanti, turinti neįgalumą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (kaltinamoji ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš motiną). Kaltinamoji V. U. savo kaltę teismo posėdžio metu pilnai pripažino. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti jai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymą, atsižvelgiant į tai, kad iš ankstesnio nubaudimo išvados nepadarė, skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, tačiau jos vykdymą atidedant. Už BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina 20 parų, už BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos arešto bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir skirtina 48 paros arešto.

Atsižvelgiant į tai, kad V. U. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, jos nurodytos aplinkybės sutapo su kitais teismo posėdžio metu duotais parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. U. 2024 m. gruodžio 18 d. teista Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskiriant galutinę bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. U. padarė naujas nusikalstamas veikas dar neatlikus bausmės paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant 2025 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu 7 mėnesių laisvės apribojimo pakeičiant į 70 parų arešto, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. Skiriant galutinę bausmę atsižvelgiama į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)

Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė du nesunkius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, ji neįgali, kaip nurodyta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-513/2025, V. U. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, skiriant bausmę pagal šį nuosprendį buvo atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamoji nebuvo atlikusi bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant V. U. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog ji gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra neįgalus, gyvenimo sąlygos neaiškios, jai intensyvi priežiūra neskirtina. Bausmės vykdymo atidėjimas skirtinas 4 mėnesių laikotarpiui, V. U. paskiriant įpareigojimus: per visa bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. U. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 10 metrų atstumu (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalies 7 punktas, 7 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. U. bus kontroliuojama bei prižiūrima kompetentingos institucijos, ji privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

V. U. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civiliniai ieškiniai nereikšti.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. U. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąją gynė advokatas S. Jankauskas (2 t., b. l. 27). Nustatyta, kad V. U. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t.y. tuomet kai gynėjas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, į tai, kad V. U. interesai būtų tinkamai ginami, jai gynėjas yra numatytas įstatymo ir būtinas, patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi V. U. pripažinti recidyviste.

V. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto; pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonias) paras arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 32 (trisdešimt dvi) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant 2025 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 7 mėnesius laisvės apribojimo pakeičiant į 70 parų arešto, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 47 (keturiasdešimt septynias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 7 punktu, 7 dalimi, V. U. paskirtos 47 (keturiasdešimt septynių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros. Skirti įpareigojimus: per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 7 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. U. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 10 metrų atstumu.

V. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nepriteisti iš V. U. išlaidų už jai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

V. U. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistasis, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Raseiniuose – Vakarų Lietuvos skyrius, Maironio g. 8, Raseiniai, tel. +370 672 86107, el. paštas: vakaru.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.