Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Visagino komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „LESTO“ (teisių perėmėja akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Visagino komunalininkas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Visagino būstas“

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Visagino komunalininkas“ 26 632,67 Eur skolos, 3 391,66 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; skolą už elektros energiją, patiektą po bankroto bylos iškėlimo, pripažinti administravimo išlaidomis.Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi iškelta UAB „Visagino komunalininkas“ bankroto byla, administratore paskirta UAB „Restrus“.2012 m. balandžio 6 d. su atsakove sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 467154-51272/220016, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją atsakovei priklausančioms patalpoms, esančioms daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotą elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.Namai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra bendrabučio tipo daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose įrengta įvadinė elektros energijos apskaitos įranga visam bendrabučiui, o esama viso bendrabučio vidaus elektros energijos tiekimo inžinierinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai paskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį.Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o kai savininkai nėra įsteigę daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties – teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, privalo periodiškai nurašyti įvadinių elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti už patiektą elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas tiekėjui ir (ar) operatoriui mokėtiną sumą, paskirstyti ją kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkui ir informuoti kiekvieną savininką apie tiekėjui ir (ar) operatoriui mokėtiną sumą.Namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), administruoja UAB „Visagino būstas“. Ieškovė ir UAB „Visagino būstas“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė sutartį (prieš tai galiojo 2012 m. rugsėjo 7 d. pasirašyta sutartis), pagal kurią UAB „Visagino būstas“ apskaičiuoja ir perduoda duomenis ieškovei. UAB „Visagino būstas“ paskirsto patalpų savininkams mokesčius už gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, bendrabučio bendro naudojimo patalpose ir liftų įrenginiams suvartotą elektros energiją.Už sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. nebuvo pilnai mokama, todėl susidarė 26 632,67 Eur įsiskolinimas. Nuo 2015 m. lapkričio 19 d. visos atsakovės nuosavybės teise valdytos patalpos, į kurias buvo tiekiama elektros energija, perduotos nuosavybės teise valdyti Visagino savivaldybei.Išlaidos, susijusios su turto apsauga, išlaikymu bei už paslaugas, teikiamas po bankroto bylos iškėlimo, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu priskiriamos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų ir turi būti apmokamos pirmiausia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 26 632,67 Eur skolos, 3 391,66 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 30 024,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. kovo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistas sumas teismas pripažino bankroto administravimo išlaidomis.Teismas padarė išvadą, kad ieškovę ir atsakovę, kaip ieškinyje nurodytų butų savininkę, sieja elektros energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiai, nes atsakovė neįrodė, kad jai priklausiusių patalpų nuomininkai yra sudarę individualias elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja susidariusią skolą priteisti iš atsakovės.Teismas konstatavo, kad įmokų už elektros energijos paskirstymą bendrabučio tipo namuose reglamentuojantis teisės aktas (Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika), kuriuo remiasi abi šalys, nenumato jokių paskaičiavimo išimčių tuo atveju, kai tam tikrose patalpose nėra gyvenama. Teismas vertino, kad paskaičiavimas siejamas su nuosavybės (nuomos) teise turimu patalpų plotu, o ne jų naudojimo faktu. Atsakovės pateiktoje Visagino savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. TS-161 patvirtintoje Įmokų už sunaudotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), metodikoje nustatytas paskirstymo mechanizmas taip pat nesiejamas su faktiniu gyvenimu patalpoje.Teismas sprendė, kad duomenų, jog atsakovei priklausiusiose patalpose būtų įrengti individualūs elektros energijos apskaitos prietaisai, į bylą nepateikta. Atsakovės argumentai dėl ginčo namuose įrengtų grupinių nekomercinių apskaitos prietaisų, teismo vertinimu, taip pat nepaneigia ieškovės nurodyto įmokų paskaičiavimo teisingumo.Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė duomenų apie ginčo namų savininkų ir nuomininkų nustatytas kitokias, negu yra nustatyta Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikoje, įmokų už bendrabutyje sunaudotą elektros energiją gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams paskirstymo taisykles.Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie faktinį ginčo namų elektros energijos tiekimo tinklų konservavimą, nors teismas sudarė galimybes ir siūlė tokius įrodymus pateikti.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais skolos už atsakovei priklausiusioms patalpoms tiektą elektros energiją paskaičiavimais.Teismas konstatavo, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, negali būti sudarytos palankesnės sąlygos po bankroto bylos iškėlimo sudarytiems sandoriams vykdyti. Bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl 3 391,66 Eur delspinigių tenkintinas.Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, sprendė, kad priteistos sumos pripažintinos bankroto administravimo išlaidomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su atsakove kaip daugiabučių namų administratore. Atsakovė vykdė minėtas funkcijas iki 2012 m. gegužės 31 d., kai trečiasis asmuo UAB „Visagino būstas“ Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ĮV-540 pradėjo administruoti ieškinyje nurodytus namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš sutarties teksto ir priedo matyti, jog sutartis sudaryta su atsakove kaip vienintele minėtų namų abonente, nors šiuose namuose patalpos priklauso daugeliui bendraturčių. Sutarties galiojimas pasibaigė nuo naujo namų administratoriaus paskyrimo momento, t. y. nuo 2012 m. birželio 1 d. Todėl iš šios sutarties ieškovė negali kildinti savo reikalavimų.Sutarties faktiniam galiojimo terminui pasibaigus, ieškovė privalėjo skaičiuoti mokėtinas už sunaudotą elektros energiją sumas, tačiau to nedarė. Ieškovė tvirtina, kad atsakovės mokėtinas sumas ji skaičiavo pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis, kuris atliko tai pagal Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką. Teismas nepasisakė dėl sąvokų „sunaudota elektros energija“ ir „suvartota elektros energija bendroms reikmėms“ skirtumo.Teismas nepagristai laikosi pozicijos, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog daugiabučių namų vartotojai sudarė individualias sutartis su ieškove kaip elektros energijos tiekėja. Tai, kad patalpų nuomininkai sudarė minėtas sutartis, įrodo ieškovės išrašytos sąskaitos, pateiktos atsakovės į bylą, taip pat trečiojo asmens pateikti paskaičiavimai, iš kurių matyti, kad mokestis už sunaudotą elektros energiją atsakovei buvo skaičiuojamas pagal nenaudojamų, t. y. neužimtų, patalpų plotą. Iš atsakovė išrašytų sąskaitų patalpų nuomininkams, trečiojo asmens paskaičiavimų, kuriuose nurodytos tik atsakovei priklausančios neužimtos patalpos, namų savininkų sąrašo pagal patalpas matyti, kad iš atsakovės reikalaujama sumokėti už neva sunaudotą elektros energiją neužimtose (nenaudojamose) patalpose. Todėl, apeliantės teigimu, teismas nagrinėjo aplinkybes, nesusijusias su ginčo reikalavimu, o bylai reikšmingų aplinkybių neanalizavo.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įstatymai nenumato galimybės neskaičiuoti mokesčių už elektros energiją, kai ji nėra naudojama. Reikalavimas iš atsakovės sumokėti už nesuteiktas paslaugas, nes elektros energija neužimtose (nenaudojamose) patalpose faktiškai nevartojama, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kadangi ieškovė reikalauja sumokėti atsakovę už nepateiktą (nesuvartotą) elektros energiją, tai asmenims, besinaudojantiems patalpomis, tenka mokėti mažiau, t. y. ieškovė suteikė patalpų gyventojams privilegijas ir sumažino jiems kainą (tarifus), o kainų skirtumo reikalauja iš atsakovės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo užimta tik dalis patalpų, todėl naudotis elektros energija turėjo galimybę tik faktiški patalpų gyventojai. Atsakovės nuomininkai yra socialiai remtini asmenys, kurie apgyvendinti patalpose trečiojo asmens ir atsakovės steigėjos ir vienintelės akcininkės – Visagino savivaldybės, sprendimu iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo.Ieškovė, žinodama, kad jai nemokama už elektros energiją, nenutraukė energijos tiekimo skolininkams, nors galėjo tai padaryti. Ieškovė nesiėmė jokių pastangų išvengti nuostolių atsiradimo, nepagrįstai reikalauja sumokėti atsakovę už nesuteiktas paslaugas.Teismo išvada dėl atsakovės įrodymų į bylą nepateikimo prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visi duomenys dėl užimtų (naudojamų) patalpų ploto yra trečiojo asmens žinioje, nes jis pagal sutartį su ieškove turėjo atlikti visus paskaičiavimus. Tačiau šis asmuo minėtų duomenų į bylą nepateikė, o teismas šių duomenų iš trečiojo asmens nepareikalavo. Atsakovė savo iniciatyva pateikė į bylą duomenis apie naudojamas patalpas.Atsakovė nustatyta tvarka reikalavo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo atliktų tinkamą atsakovės mokėtinų sumų perskaičiavimą, tačiau jie to neatliko. Atsakovė neturėjo galimybės reikalauti iš trečiojo asmens atlikti tinkamą perskaičiavimą, nes sutartiniai santykiai jų nesieja.Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokios sąlygos, kuri patvirtintų apeliantės teiginius, kad sutartį ji sudarė kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų administratorė, o Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeitus bendrojo naudojimo patalpų administratorių, sutartis su ja nutrūko. Sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui ir automatiškai prasitęsia tokiomis pat sąlygomis, jei iki jos termino pabaigos niekas nepareiškia apie sutarties nutraukimą. Iš apeliantės negauta jokių pranešimų apie ketinimą nutraukti sutartį, todėl sutartis yra galiojanti ir vykdytina.Įmokų už elektros energijos paskirstymą bendrabučio tipo namuose reglamentuojantis teisės aktas nenumato jokių paskaičiavimo išimčių tuo atveju, kai tam tikrose patalpose nėra gyvenama, paskaičiavimas siejamas su nuosavybės (nuomos) teise turimu patalpų plotu, o ne jų naudojimo faktu. Atsakovės pateiktoje Visagino savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. TS-161 patvirtintoje Įmokų už sunaudotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), metodikoje nustatytas paskirstymo mechanizmas taipogi nesiejamas su faktiniu gyvenimu patalpoje.Duomenų, kad atsakovei priklausančiose patalpose būtų įrengti individualūs elektros energijos apskaitos prietaisai, į bylą nepateikta. Atsakovės argumentai dėl ginčo namuose įrengtų grupinių nekomercinių apskaitos prietaisų taipogi nepaneigia taikomo įmokų paskaičiavimo teisingumo. Duomenų apie ginčo namų savininkų ir nuomininkų nustatytas kitokias, negu yra nustatyta metodikoje, įmokų paskirstymo taisykles, atsakovė nepateikė.Atmestinas atsakovės argumentas, kad priimtas teismo sprendimas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, nes verčia ją mokėti už nesuteiktas paslaugas. Kai kiekvienam butui nėra įrengto atskiro skaitiklio, įmokos už patiektą elektros energiją skirstomos proporcingai patalpų plotui, neatsižvelgiant į jų naudojimo faktą. Vienintelė teisės aktuose numatyta galimybė, skirstant įmokas už elektros energiją, atsižvelgti į patalpų naudojimo faktą, tai patalpų savininkams ir nuomininkams parengti ir nustatyti kitokias taisykles. Kitokios taisyklės, kuriomis galėtų vadovautis trečiasis asmuo, skirstantis įmokas, nebuvo nustatytos. Atsakovei nuosavybės teise priklauso didžioji dalis namuose esančių butų, todėl ji galėjo imtis iniciatyvos ir parengti kitokias įmokų paskirstymo taisykles. Tačiau atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti kitokią įmokų paskirstymo tvarką, todėl Ūkio ministro įsakymu patvirtinta metodika buvo taikoma pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2012 m. balandžio 6 d., civilinėje byloje Nr. B2-3828-577/2012 atsakovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Restrus“ (1 t., b. l. 62-64).2012 m. balandžio 6 d. tarp AB „LESTO“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, ir atsakovės sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 467154-51272/220016 (1 t., b. l. 7-16), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją atsakovei priklausančioms patalpoms (kambariams), esančioms daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotą elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Už patiektą elektros energiją ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras (1 t., b. l. 20-49).2013 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė sutartį Nr. 50300/432051 (1 t., b. l. 50-55), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo nurašyti jo administruojamų ginčo daugiabučių namų įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstyti bendrą mokėtiną sumą už per ataskaitinį laikotarpį daugiabučiuose namuose suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms atskirai kiekvienam vartotojui, informuoti kiekvieną vartotoją ir ieškovę apie paskirstytas sumas.Patalpos (kambariai), esančios daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei (1 t., b. l. 69-96; 3 t., b. l. 172-187).Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ĮV-540 trečiasis asmuo UAB „Visagino būstas“ nuo 2012 m. birželio 1 d. paskirta ginčo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (1 t., b. l. 172-174).Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu AB „LESTO“ perdavė, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ priėmė visas AB „LESTO“ teises ir pareigas visuose teismo procesuose, kuriuose dalyvauja AB „LESTO“ (3 t., b. l. 232-237).

Dėl nagrinėjamos bylos esmės

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė sudarė su atsakove kaip daugiabučių namų administratore. Apeliantės teigimu, 2012 m. birželio 1 d. paskyrus naują ginčo namų administratorių, sutarties galiojimas pasibaigė, todėl ieškovė negali kildinti savo reikalavimų apeliantei iš šios sutarties. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Byloje esančiame pačios apeliantės surašytame 2016 m. vasario 9 d. prašyme dėl duomenų pateikimo, kuriuo buvo įvykdytas Vilniaus apygardos teismo įpareigojimas pateikti teismui duomenis apie pajamas iš bendrovės vykdomos veiklos, nurodyta, kad iškėlus apeliantei bankroto bylą, ji prarado teisę teikti ginčo daugiabučių namų administravimo paslaugas (4 t., b. l. 19-21). Šią aplinkybę patvirtina CK 4.251 straipsnis, pagal kurio 1 dalies 1 punktą administratoriaus įgaliojimai baigiasi iškėlus jam bankroto bylą. Kadangi sudarant Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį apeliantei jau buvo iškelta bankroto byla, be to, sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaroma su BUAB „Visagino komunalininkas“, darytina išvada, kad ieškovė negalėjo sudaryti sutarties su apeliante kaip daugiabučių namų administratore. Pažymėtina, kad Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra nurodyta, kad ši sutartis sudaroma su apeliante kaip ginčo daugiabučių namų administratore, be to, sutarties galiojimas niekaip nėra susietas su naujo ginčo daugiabučių namų administratoriaus paskyrimu. Todėl apeliantės argumentas dėl specialaus šios sutarties subjekto (daugiabučių namų administratoriaus) atmestinas.Apeliantė pažymi, kad iš Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties teksto ir jos priedo matyti, jog sutartis sudaryta su apeliante kaip vienintele ginčo namų abonente, nors ginčo daugiabučiuose namuose esančios patalpos priklauso daugeliui bendraturčių. Byloje nėra ginčo, kad daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančios patalpos ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė ne tik apeliantei, bet ir kitiems asmenims. Apeliantės teigimu, sutartis su ja buvo sudaryta dėl elektros energijos tiekimo visoms ginčo daugiabučiuose namuose esančioms patalpoms. Tačiau šią aplinkybę paneigia bylos šalių 2012 m. balandžio 6 d. sudarytos Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 1 priedas „Objektų sąrašas“, kurio stulpelyje „Objektų pavadinimas“ nurodyta, kad objektai, kuriems teikiamos paslaugos, yra ginčo daugiabučiuose namuose esantys kambariai, o ne patys daugiabučiai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių Visagino apylinkes teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-116-844/2016 duomenų nustatė, kad ankstesnės Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (2010 m. lapkričio 1 d. Nr. 467207-50450/2011634, sudarytos tarp UAB „Visagino komunalininkas“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (po reorganizacijos – AB „Lesto“) 1 priedo „Objektų sąrašas“ stulpelyje „Objektų pavadinimas“ nurodyta, kad objektai, kuriems teikiamos paslaugos, yra bendrabučiai, esantys ginčo daugiabučių namų adresais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Visagino komunalininkas“ teikė ginčo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Tai iš esmės patvirtina aplinkybę, kad šalys, sudarydamos ginčo Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, susitarė dėl elektros energijos tiekimo būtent apeliantei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms (bendrabučio kambariams), esančioms ginčo daugiabučiuose namuose. Be to, apeliantė neginčija aplinkybės, kad ieškovė jai pateikė sąskaitas, išrašytas už patiektą elektros energiją, priskirtą tik apeliantei nuosavybės teise priklausiusioms patalpoms (bendrabučio kambariams).Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 3.9, 25 punktuose nurodyta, kad sutartis sudaroma vienerių metų terminui su pratęsimo galimybe. CK 6.384 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu iki termino pabaigos nė viena sutarties šalis nepareiškia apie sutarties nutraukimą ar pakeitimą arba apie naujos sutarties sudarymą, terminuota energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma pratęsta tokiam pat terminui ir tomis pat sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų nutraukusi šią sutartį, todėl spręstina, jog ieškovė pagrįstai savo reikalavimus apeliantei grindžia Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė aplinkybės, jog ginčo namų gyventojai (nuomininkai ir savininkai) sudarė individualias energijos pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove kaip elektros energijos tiekėja. Apeliantė teigia, kad tokia teismo padaryta išvada yra nepagrįsta, nes aplinkybę, jog patalpų nuomininkai sudarė minėtas sutartis, įrodo ieškovės išrašytos ir atsakovės į bylą pateiktos sąskaitos, taip pat trečiojo asmens pateikti mokesčio už sunaudotą elektros energiją paskaičiavimai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl įrodymų apie individualias energijos pirkimo-pardavimo sutartis byloje nebuvimo ir atmeta apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; kt.). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad šių sutarčių egzistavimą įrodo ieškovės išrašytos sąskaitos ir trečiojo asmens mokesčių paskaičiavimai. Viena vertus, sąskaitų išrašymas savaime neįrodo rašytinių sutarčių egzistavimo. Kita vertus, apeliaciniame skunde nėra aiškiai nurodyta, apie kokias konkrečias sąskaitas kalba apeliantė. Apeliantės minimi trečiojo asmens paskaičiavimai yra atlikti pagal sutartį dėl mokėtinų sumų už suvartotą elektros energiją paskirstymo, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens, todėl niekaip neįrodo rašytinių sutarčių tarp ieškovės ir nuomininkų egzistavimo.Apeliantės teigimu, ieškovė, reikalaudama sumokėti už nepatiektą elektros energiją, suteikė privilegijas ginčo namų gyventojams ir sumažino jiems kainą, o kainų skirtumą sumokėti reikalauja apeliantės. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ginčui aktualius teisės aktus (Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412, Įmokų už sunaudotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), metodiką, patvirtintą Visagino savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. TS-161), pagrįstai sprendė, kad šie teisės aktai nenumato jokių įmokų už elektros energijos paskirstymą bendrabučio tipo namuose paskaičiavimo išimčių tuo atveju, kai tam tikrose patalpose nėra gyvenama, o toks paskaičiavimas siejamas su nuosavybės (nuomos) teise turimu patalpų plotu, bet ne jų naudojimo faktu. Apeliantė šios teismo išvados iš esmės neginčija. Taip pat apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad ji nepasinaudojo bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų teise parengti ir nustatyti kitokias, negu yra nustatyta Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 (įsakymo 2004 m. balandžio 29 d. redakcija), įmokų už bendrabutyje sunaudotą elektros energiją gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams paskirstymo taisykles, kuriose gali būti nustatyta, kad įmokos paskirstomos atsižvelgiant į gyventojų lėšomis įrengtų grupinių ar individualių nekomercinių apskaitos prietaisų rodmenis, gyventojų skaičių bei kitas aplinkybes (metodikos 14 punktas). Apeliacinio skundo argumentai, grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie bendrųjų teisės principų taikymą ir faktinį ginčo patalpų (ne)naudojimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įmokų už elektros energijos paskirstymą bendrabučio tipo namuose skaičiavimo tinkamumo.Taip pat apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su įrodinėjimo pareigos vykdymu. Apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo nepateikė į bylą tam tikrų rašytinių įrodymų (duomenų dėl užimtų patalpų ploto, mokėtinų sumų perskaičiavimo), o teismas šių įrodymų iš trečiojo asmens nepareikalavo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nurodo, kad trečiasis asmuo neįvykdė jos reikalavimo dėl įrodymų pateikimo. Civilinio proceso įstatymas numato dalyvaujančiam byloje asmeniui prašyti teismo išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantis byloje asmuo negali gauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų teikusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš trečiojo asmens ar kitų asmenų ir kad teismas tokį apeliantės prašymą būtų atmetęs.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.