Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-2856-866/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
2S-2856-866/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14690-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, S. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2856-866/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14690-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, S. Č.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė (toliau – pareiškėja, antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininkui S. Č. (toliau – skolininkas) baudą – 300 Eur už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-66 įvykdymo termino pasibaigimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d., valstybės naudai. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) Privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-66, išduotą 2018 m. sausio 31 d. dėl įpareigojimo skolininkui pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – privalomasis nurodymas). Vykdymo procese 2021 m. gegužės 10 d. gautas Statybos inspekcijos pranešimas, kuriame nurodoma, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurį prašė tenkinti.

3. Skolininkas S. Č. atsiliepimu su antstolės pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja beveik dvejus metus skolininkui neskambino, nerašė el. laiškų ir kitaip nebandė susisiekti ir informuoti apie privalomojo nurodymo įvykdymą ar privalomojo nurodymo neįvykdymo teisines pasekmes. Nurodė, kad aktyviais veiksmais siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą kitu būdu – įsigyjant valstybinės žemės sklypo dalį.

4. Nurodė, jog 2020 m. vasario 4 d. skolininkas el. paštu išsiuntė antstolės Astos Stanišauskaitės padėjėjai laišką, prie kurio buvo pridėtas 2020 m. vasario 4 d. A. Č. pasirašytas paaiškinimas, jame A. Č. nurodė, jog 2019 m. gruodžio 10 d. įsigijo žemės sklypą, informavo, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, tačiau į šį laišką antstolė nesureagavo, jokių raštų dvejus metus nesiuntė, nebandė susisiekti telefonu ar kitais būdais. Skolininkas pagrįstai galvojo, jog privalomąjį nurodymą jau yra įvykdęs.

5. Paaiškino, jog apie tai, kad sujungus žemės sklypus nedidelė dalis tvoros visgi liko valstybinėje žemėje, skolininkas sužinojo tik gavęs 2021 m. balandžio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) raštą dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Nugriauti visą tvorą, kuomet skolininkas pagrįstai tikėjosi ir dėjo pastangas įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame tvora ir buvo pastatyta, buvo neprotinga ir neekonomiška, juo labiau, kad su institucijomis vyko nuolatinis bendravimas ir jos žinojo apie ketinimą sujungti žemės sklypus, tačiau valstybinės žemės įsigijimo procesai užtruko. Žemės sklypai buvo sujungti 2021 m. sausio 15 d. NŽT sprendimu.

6. Pažymėjo, kad nei skolininkas, nei jo tėvas ar sesuo neturi specialių žinių žemėtvarkos klausimais, nežinojo, kad sujungus žemės sklypus dalis tvoros visgi liks valstybinėje žemėje - apie tai sužinojo gavęs 2021 m. balandžio 22 d. NŽT raštą dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Tuo pačiu raštu NŽT nurodė iki 2021 m. spalio 1 d. pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą bei informavo, kad 2021 m. spalio 6 d. laikotarpiu nuo 13:30 val. iki 14:30 val. skyriaus specialistai atliks žemės sklypo patikrinimą. Skolininkas pažymėjo, kad neaiškumą įnešė situacija, jog dėl pastatytos tvoros jam teko bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su Statybos inspekcija, bet ir su NŽT, kuomet inspekcijos reikalavimai vykdomi antstolių kontoroje, už jų nevykdymą prašoma skirti baudas, o NŽT nurodymams įvykdyti suteikia papildomą terminą, kuris dar nėra pasibaigęs.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Statybos inspekcijos papildomai pažymėjo, jog sujungus žemės sklypus tik NŽT gali nustatyti ar statinys yra valstybinėje žemėje, ar jau privačioje, tačiau šiuo atveju suinteresuotas asmuo apie 2021 m. balandžio 22 d. raštą informacijos neturi. Akcentavo, kad tai, jog skolininkas buvo suklaidintas NŽT dėl 2021 m. balandžio 22 d. rašte nurodyto termino, taip pat galima įvertinti parenkant baudos dydį, be to, pabrėžė, jog nuo balandžio mėnesio skolininkas taip pat neatliko jokių veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

9. Teismas, atsižvelgdamas į Statybos inspekcijos ir antstolės nurodytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad sutinka su inspekcijos teiginiais, jog skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, taigi tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, tačiau vertino, jog neatsižvelgti į kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes taip pat nebūtų teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nustatė, kad skolininkas ketino kitu būdu pašalinti pažeidimą – įsigyti įsiterpiantį sklypą. Teismas laikė, kad skolininkas, negavęs atsakymo iš antstolės, pagrįstai galvojo, jog privalomąjį nurodymą įvykdė ir įvykdė jį tinkamai. Priešingų rašytinių įrodymų byloje šalys nepateikė.

11. Teismas sutiko su skolininko pozicija, jog jis neskubėjo griauti ginčo tvoros, nes aktyviai siekė nusipirkti gretimą valstybinį žemės sklypą, dėl to nuolat bendravo tiek su NŽT, tiek su Statybos inspekcijos darbuotojais, atliko kitus aktyvius veiksmus, taigi, nugriauti visą tvorą, kuomet dedamos pastangas įsigyti valstybinės žemės sklypą, buvo neprotinga ir neekonomiška, juo labiau, kad atsakingos institucijos žinojo apie ketinimą sujungti žemės sklypus.

12. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypai buvo sujungti 2021 m. sausio 15 d. būtent NŽT sprendimu, taigi, tik po šio sprendimo apskritai galėjo paaiškėti, kad sujungus žemės sklypus dalis tvoros liko valstybinėje žemėje – apie tai skolininkas buvo informuotas 2021 m. balandžio 22 d. NŽT raštu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

13. Teismas ypatingą dėmesį skyrė faktui, jog minėtu raštu NŽT nurodė iki 2021 m. spalio 1 d. pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą bei informavo, kad 2021 m. spalio 6 d. laikotarpiu nuo 13:30 val. iki 14:30 val. skyriaus specialistai atliks žemės sklypo patikrinimą. Teismas pripažino, kad šios NŽT nurodytos aplinkybės skolininkui pagrįstai suteikė lūkestį, jog jam yra skiriamas naujas terminas pažeidimui pašalinti, juo labiau, kad privalomasis nurodymas pašalinti 56,2 m ilgio tvorą didžiąja dalimi yra įvykdytas.

14. Teismas visiškai sutiko su skolininko argumentais, kad jam, kaip žemėtvarkos srityje specialių žinių neturinčiam asmeniui, neaiškumą įnešė situacija, jog dėl pastatytos tvoros teko bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su Statybos inspekcija, bet ir su NŽT, kuomet inspekcijos reikalavimai vykdomi antstolių kontoroje, už jų nevykdymą prašoma skirti baudas, o NŽT nurodymams įvykdyti suteikia papildomą terminą, kuris pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo pasibaigęs.

15. Teismas sutiko su skolininko nuomone, kad prašomos skirti baudos dydis yra neadekvačiai didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes skaičiuojant po 300 Eur už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną nuo 2018 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus iki privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos (2018 m. rugpjūčio 1 d.) susidaro 183 dienos, t. y. 54 900 Eur dydžio suma, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad antstolei yra žinoma, jog 5/6 dalis tvoros šiuo metu yra privačioje žemėje; taigi, antstolės prašymą skirti 300 Eur baudą už kiekvieną dieną teismas laikė formaliu ir nesąžiningu, o atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes ir visiškai nepagrįstu.

16. Teismas pripažino, kad 2021 m. sausio 15 d. sujungus žemės sklypus NŽT sprendimu, paaiškėjo, kad dalis ginčo tvoros liko valstybinėje žemėje. Apie tai skolininkas buvo informuotas 2021 m. balandžio 22 d. NŽT raštu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo; taigi, pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą skolininkui nurodyta iki 2021 m. spalio 1 d.

17. Teismas konstatavo, jog atmetus antstolės prašymą dėl baudos, nepagrįstais laikytini ir Statybos inspekcijos prašymai suteikti teisę Statybos inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą skolininko lėšomis bei įpareigoti skolininką nesudaryti Statybos inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.

18. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas ne sumažina (baudos dydį), o apskritai atmeta, tarp šalių jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos. Teismas vertino, jog nors akivaizdu, kad šalių interesai byloje yra priešingi, negalima ignoruoti fakto, jog antstolio funkcijos yra specifinės, o kreipiantis į teismą veiksmai neretai privalo būti formalūs – antstolė turėdama pateiktą jai vykdyti niekaip nepakeistą ir galiojantį privalomąjį nurodymą kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Tuo tarpu skolininkas ilgą laiką siekęs įsiterpiančio sklypo įsigijimo nuosavybėn, galėjo dėti didesnes pastangas ir įsitikinti, jog jo pranešimas antstolę ir/ar jos padėjėją pasiekė, išsiaiškinti tolimesnius antstolės ketinamus atlikti veiksmus dėl galiojančio privalomojo nurodymo. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens argumentu, kad skolininkas neprašė pratęsti termino privalomajam nurodymui įvykdyti, be to, priėmus privalomąjį nurodymą ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo per 3 dienas, skolininkas tik 2020 m. vasario 4 d. antstolę informavo, jog jo tėvas 2019 m. gruodžio 10 d. įsigijo žemės sklypą ir privalomąjį nurodymą įvykdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

19. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. tenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą ir vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkui S. Č. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2018 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-66 nevykdymo dieną, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki visiško įvykdymo valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas Nr. 6804);

19.2. vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, suteikti teisę Statybos inspekcijai įvykdyti 2018 m. sausio 31 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-66: nugriauti betoninius tvoros stulpus ir medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu (apie 20,25 m (2,44 m + 17,39 + 0,42 m)), pastatytą valstybinėje žemėje (užimtas valstybinės žemės plotas – 9,47 kv. m) šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę skolininko S. Č. lėšomis bei įpareigoti S. Č. nesudaryti Statybos inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Statybos inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.

20. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atmesdamas antstolės pareiškimą skirti baudą ir Statybos inspekcijos prašymą taikyti privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes, netinkamai vertino bylos aplinkybes bei taikė procesines teisės normas, neįsigilino į baudos vykdymo procese skyrimo esmę ir siekiamus tikslus, netinkamai pritaikė procesines teisės normas dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį.

21. Pažymi, jog skolininkas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė privalomojo nurodymo, taip pat nesikreipė į Statybos inspekciją su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Taigi inspekcijos privalomasis nurodymas yra galiojantis ir vykdytinas dokumentas, kurio vykdymo terminas skolininkui suėjo 2018 m. liepos 31 d., ir nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to nėra.

22. Apeliantė vertina, jog nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, nesutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad NŽT 2021 m. balandžio 22 d. raštu informavus skolininką, kad sujungus žemės sklypus nedidelė dalis tvoros liko valstybinėje žemėje ir nustačius skolininkui terminą iki 2021 m. spalio 1 d. pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą, skolininkui buvo suteiktas pagrįstas lūkestis, kad jam paskirtas naujas terminas pažeidimui pašalinti, nes privalomąjį nurodymą skolininkas didžiąja dalimi buvo įvykdęs.

23. Pažymi, kad pačiame privalomajame nurodyme skolininkui buvo aiškiai nurodyta, kad apie privalomojo nurodymo įvykdymą jis turi informuoti Statybos inspekciją. Nagrinėjamu atveju skolininkui 2020 m. įsigijus įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir jį sujungus su nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, tačiau inspekcijai nenustačius privalomojo nurodymo įvykdymo fakto, skolininkas neturėjo pagrindo tikėtis, kad privalomasis nurodymas laikytinas įvykdytu ar kad NŽT, kuri nekuruoja privalomojo nurodymo teisės aktų nustatyta tvarka, 2021 m. balandžio 22 d. raštu jam nustatė naują privalomojo nurodymo vykdymo terminą.

24. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje taip pat nėra įrodymų, kad NŽT būtų skolininkui davusi sutikimą privalomajame nurodyme nurodytos ginčo tvoros statybai. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, turėjo išspręsti jo neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnį.

25. Statybos inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl dalinio privalomojo nurodymo įvykdymo ar dėl NŽT vykdomos administracinės procedūros skolininko atžvilgiu (kuri nesusijusi su Statybos inspekcijos privalomajame nurodyme nustatytu įpareigojimu skolininkui) nedaro neteisėtai valstybinėje žemėje pastatyto statinio teisėtu, kaip ir neatleidžia skolininko nuo privalomojo nurodymo įvykdymo ir pasekmių, kilusių dėl jo nevykdymo, taikymo, tačiau pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį gali būti vertinamos teismui sprendžiant dėl skolininkui skirtinos periodinės baudos dydžio.

26. Nurodo, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus nebuvo įvykdytas, skundžiama nutartimi skolininkui net neskyrė baudos, nepagrįstai motyvuojant, jog antstolės pareiškime nurodytas 300 Eur baudos už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną dydis laikytinas formaliu ir nesąžiningu skolininko atžvilgiu.

27. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad periodinės 300 Eur baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą paskyrimas skolininkui būtų akivaizdžiai neproporcingas, neatsižvelgė į CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kuriuo pačiam teismui suteikta diskrecijos teisė nustatyti skirtinos baudos dydį normos ribose, t. y. iki 300 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti antstolės pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje net nevertino kokio dydžio periodinės baudos paskyrimas skolininkui nagrinėjamoje byloje atitiktų teismo nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kai yra konstatuotas privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas, todėl skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas ir turi būti panaikinta.

Žemesnės instancijos teismas

28. Vertina, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažeidė ir viešąjį interesą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas. Šiuo atveju skolininkas ilgą laiką (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.) nevykdęs privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus iš valstybinės žemės, nesulaukdamas už tai jokių pasekmių, ir taip pažeisdamas teisinės valstybės principus, lieka nenubaustas, nes jam pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netaikė jokių poveikio priemonių (neskyrė baudos už padarytą pažeidimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį).

29. Be to, nurodo, jog nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustačius, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas iki šiol, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl buvo atmestas Statybos inspekcijos prašymas tenkinti privalomajame nurodyme nurodytas jo nevykdymo pasekmes, t. y. suteikti teisę inspekcijai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodęs Statybos inspekcijos prašymo taikyti privalomajame nurodyme numatytų jo nevykdymo pasekmių atmetimo motyvų, netinkamai vykdė pareigą motyvuoti ir pagrįsti savo sprendimą, dėl ko pažeidė procesinės teisės normas. Todėl inspekcijos vertinimu, skundžiama nutartis, kuria atmetus antstolės prašymą dėl baudos skyrimo, kartu buvo atmestas ir inspekcijos prašymas pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį taikyti privalomajame nurodyme nustatytas jo neįvykdymo pasekmes, yra neteisėta ir nepagrįsta, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl turi būti panaikinta.

31. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu palaiko apeliantės atskirajame skunde išdėstytus motyvus, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą ir skirti skolininkui S. Č. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-66, įvykdymo termino pasibaigimo – 2018 m. rugpjūčio 1 d., valstybės naudai.

32. Skolininkas S. Č. atsiliepimu su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašo antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimui dėl baudos skyrimo taikyti ieškinio senatį; priteisti S. Č. naudai iš antstolės Astos Stanišauskaitės ar apeliantės Statybos inspekcijos proceso metu patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

33. Nurodo, jog neskundė privalomojo nurodymo, taip pat nesikreipė į Statybos inspekciją su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo, nes siekė sujungti valstybinį žemės sklypą su jam priklausančiu žemės sklypu. Skolininkas nurodo, jog pagrįstai tikėjosi, kad sujungus žemės sklypus privalomojo nurodymo vykdyti nebereikės, nes privalomuoju nurodymu reikalauta nugriauti tvora būtų patekusi į skolininkui priklausantį žemės sklypą pagal matininkų parengtą planą.

34. Teigia, jog apie tai, kad sujungus žemės sklypus nedidelė dalis tvoros visgi liko valstybinėje žemėje, skolininkas sužinojo tik gavęs 2021 m. balandžio 22 d. NŽT raštą dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

35. Pažymi, jog praėjus kelioms savaitėms po 2020 m. sausio 15 d. NŽT sprendimo sujungti žemės sklypus skolininkas el. paštu: (duomenys neskelbtini)@antstolis.info išsiuntė antstolės Astos Stanišauskaitės padėjėjai S. B. el. laišką, prie kurio buvo pridėtas 2020 m. vasario 4 d. A. Č. pasirašytas paaiškinimas apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Į šį el. laišką nei antstolė Asta Stanišauskaitė, nei antstolės padėjėja S. B. nesureagavo, jokių raštų dvejus metus nesiuntė, nebandė susisiekti telefonu ar kitais būdais.

36. Nurodo, jog tokia antstolės pozicija sustiprino skolininko įsitikinimą, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Civilinėje byloje antstolė Asta Stanišauskaitė neginčijo fakto, kad skolininko siųstą el. laišką gavo, taip pat nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl po minėtos informacijos gavimo su skolininku nei karto nesusisiekė.

37. Teigia, jog neturi specialių žinių žemėtvarkos klausimais, todėl nežinojo apie galimybę kreiptis į Statybos inspekciją su prašymu pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui. Nei antstolė, nei Statybos inspekcija apie tokias galimybes skolininko ir jo artimųjų neinformavo.

38. Pažymi, jog apeliantės informacija dėl prašomos skirti baudos termino yra klaidinga, antstolė prašė teismo skirti baudą už laikotarpį nuo privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (2018 m. sausio 31 d.) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.).

39. Skolininkas teigia, jog niekuomet nevengė vykdyti valstybės institucijų sprendimų, tiesiog nugriauti tvorą buvo nelogiška ir neracionalu dėl susiklosčiusių aplinkybių.

40. Pažymi, jog šalia tvoros esančio vejos ploto visiškai nenaudojo savo poreikiams, priešingai – šalia tvoros esančią veją visuomet nupjaudavo ir prižiūrėdavo, todėl šiuo atžvilgiu viešo intereso pažeidimas, anot skolininko, nenustatytinas.

41. Nurodo, jog Statybos inspekcijos reikalavimas dėl teisės įvykdyti 2018 m. sausio 31 d. privalomąjį nurodymą suteikimo šiuo metu jau nebėra aktualus. Skolininkas NŽT nurodytu terminu (iki 2021 m. spalio 1 d.) nugriovė valstybinėje žemėje buvusią tvoros dalį ir sutvarkė teritoriją, prie bylos pridėjo tai patvirtinančią nuotrauką. Prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymi, kad jos skolininko naudai buvo nepriteistos nepagrįstai, remiantis vien aplinkybe dėl antstolio funkcijų specifiškumo. Skolininko įsitikinimu, prieš kreipdamasi į teismą dėl maksimalios baudos skyrimo antstolė turėjo pasidomėti realiai susiklosčiusia faktine situacija, t. y. kad žemės sklypai jau yra sujungti, kad didžioji dalis privalomojo nurodymo jau yra įvykdyta.

43. Nurodo, kad antstolė savo funkcijas vykdė aplaidžiai, beveik 3 metus visiškai nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, su skolininku nei karto nebandė susisiekti ir informuoti apie vykdomosios bylos eigą, ir galų gale pateikė nepagrįstą prašymą skirti maksimalią baudą. Dėl tokių antstolės veiksmų skolininkas patyrė bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl baudos skyrimo bei atstovavimą teismo posėdyje, taip pat išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

44. Skolininko įsitikinimu, nepaisant vykdomosiose bylose vyraujančios specifikos, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti skolininko naudai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

46. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė skirti skolininkui baudą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

47. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

49. Skolininkas su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą teikia tvoros pašalinimo nuotraukas, įrodinėdamas aplinkybę, jog privalomasis nurodymas yra visiškai įvykdytas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui, todėl minėti nauji įrodymai byloje priimtini.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

50. Vykdomosios bylos Nr. 0177/19/01180 duomenimis nustatyta, jog antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Statybos inspekcijos Privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-66, išduotą 2018 m. sausio 31 d. dėl įpareigojimo skolininkui S. Č. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti betoninius tvoros stulpus ir medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu (viso 56,2 m ilgio), pastatytą valstybinėje žemėje prie skolininkui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (iki tol ir toliau – žemės sklypas) sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Statybos inspekciją. Minėto nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 31 d. Statybos inspekcija 2019 m. liepos 29 d. prašymu Nr. (2.34)-2D-9958 kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl priverstinio vykdymo veiksmų. Be kita ko, iš Statybos inspekcijos 2021 m. gegužės 10 d. pranešimo matyti, kad Statybos inspekcija antstolę informavo, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė ir prašė kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkui baudą bei dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo suteikti Statybos inspekcijai teisę griauti statinį ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš skolininko.

51. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog skolininkas privalomąjį nurodymą ketino įvykdyti kitu būdu – įsigyti įsiterpiantį sklypą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. A. Č., t. y. skolininko tėvas, nusipirko 129 m2 ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/2363759; valstybinis žemės sklypas buvo šalia skolininkui priklausančio žemės sklypo. 2020 m. sausio 15 d. NŽT priėmė sprendimą Nr. 49SK-68-(14.49.109.), kuriuo pertvarkė žemės sklypus, sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat patvirtino žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Tiretas“ matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurios Nr. 1304862. Taip valstybinės žemės sklypas buvo sujungtas su skolininkui ir jo tėvui A. Č. bei seseriai Ž. G. priklausančiu žemės sklypu.

52. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė S. Č., jis 2020 m. vasario 4 d. el. paštu (duomenys neskelbtini)@antstolis.info išsiuntė antstolės Astos Stanišauskaitės padėjėjai S. B. laišką, kuriuo nurodė žemės sklypų įsigijimo ir sujungimo aplinkybes ir pažymėjo, jog taip privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Į šį laišką nei skolininkas, nei jo tėvas atsakymo negavo.

53. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2021 m. balandžio 22 d. skolininkas NŽT raštu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, buvo informuotas, jog sujungus žemės sklypus dalis tvoros liko ne privačioje, o valstybinėje žemėje. Minėtame rašte NŽT nurodė iki 2021 m. spalio 1 d. pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą bei informavo, kad 2021 m. spalio 6 d. laikotarpiu nuo 13:30 val. iki 14:30 val. skyriaus specialistai atliks žemės sklypo patikrinimą.

Dėl atskirojo skundo esmės

54. Pateikdama atskirąjį skundą apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties argumentais, prašo ją panaikinti. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismo procesinis sprendimas neskirti skolininkui baudos neatitinka baudos vykdymo procese skyrimo esmės ir siekiamų tikslų.

55. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

56. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

57. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 12 punktas).

58. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

59. Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).

60. Taigi, kasacinio teismo praktikoje nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu yra konstatuota, jog ir šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

61. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju skolininko veiksmuose, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą, nenustatytina kaltė. Ginčo atveju, skolininkas nurodo, jog siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą kitu būdu nei numatyta privalomajame nurodyme, t. y. siekdamas įsigyti įsiterpiantįjį valstybinės žemės sklypą. Bylos duomenimis, skolininkas šiuos veiksmus įgyvendino, tačiau ne Statybos inspekcijos nustatytais terminais. Sutiktina su Statybos inspekcijos pozicija, jog privalomasis nurodymas nebuvo tinkamai įvykdytas jame nurodytu būdu ir terminais, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtina įvertinti visas privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo aplinkybes.

62. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pripažintina, kad skolininkas neskubėjo įvykdyti privalomojo nurodymo jame nurodytu būdu ir terminais, nesikreipė į Statybos inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skolininkas aktyviai ėmėsi veiksmų privalomąjį nurodymą įvykdyti kitu būdu, taip racionaliai ir ekonomiškai siekdamas išspręsti individualią situaciją.

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skolininkas, po 2021 m. sausio 15 d. NŽT sprendimo dėl žemės sklypų sujungimo, informavęs antstolę apie tinkamą privalomojo nurodymo įvykdymą, bei nesulaukęs atsakymo į tokį informavimą, galėjo pagrįstai tikėtis, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas tinkamai. Be kita ko, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tik po 2021 m. sausio 15 d. NŽT sprendimo dėl žemės sklypų sujungimo galėjo paaiškėti aplinkybės, susijusios su (ne)tinkamu privalomojo nurodymo įvykdymu.

64. Nagrinėjamu atveju, nesutiktina su Statybos inspekcijos pozicija, jog skolininkas turėjo išimtinai vykdyti tik Statybos inspekcijos nurodymus. Skolininkas, 2021 m. balandžio 22 d. NŽT raštu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo buvo informuotas, jog po žemės sklypų sujungimo dalis tvoros liko valstybinės žemės sklype, NŽT nustatė papildomą terminą tokiam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, kuris bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nebuvo pasibaigęs. Skolininkas, neturėdamas specialių žinių žemėtvarkos srityje, pagrįstai galėjo tikėtis, jog jam yra suteiktas papildomas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Statybos inspekcija pažymėjo, jog apie NŽT raštą ir nustatytą papildomą terminą nebuvo informuota. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, jog valstybės institucijų bendradarbiavimo stoka negali sukelti nepagrįstos skolininko interesų tenkinimo disproporcijos.

65. Be kita ko, skolininkas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia tvoros pašalinimo nuotraukas, iš kurių matyti, jog po 2021 m. balandžio 22 d. NŽT rašto dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo gavimo tam tikra dalis tvoros buvo pašalinta, nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas. Kaip buvo pažymėta 2021 m. balandžio 22 d. NŽT rašte, 2021 m. spalio 6 d. laikotarpiu nuo 13:30 val. iki 14:30 val. skyriaus specialistai atliks žemės sklypo patikrinimą, todėl šios aplinkybės dėl tinkamo privalomojo nurodymo įvykdymo turėtų būti konstatuotos.

66. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyto prašymo vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, suteikti teisę Statybos inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis bei įpareigoti skolininką nesudaryti Statybos inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Statybos inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.

67. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis, bei pagrįstai nenustatė pagrindo skolininkui skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą. Pažymėtina, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokį pagrindą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu. Tuo tarpu, bylos duomenys nepatvirtina sąmoningo skolininko vengimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, skolininko veiksmuose nenustatytina kaltė, be kita ko, bylos medžiagą sudarantys duomenys leidžia teismui daryti prielaidą, jog privalomasis nurodymas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo įvykdytas NŽT nustatytais papildomais terminais.

68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens (apeliantės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė