- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-2350-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01623-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- L. I.
- Ieškovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- M. I.
- Išvadą teikia
- Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. I. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-48-810/2015 pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui L. I., trečiajam asmeniui M. I. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą – Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. Š. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. I. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai I. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 174 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, sūnui A. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės; išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, t. y. už laikotarpį nuo 2011-10-10 iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 12 528 Eur, skaičiuojant kiekvienam vaikui po 174 Eur kas mėnesį; neterminuotai apriboti atsakovui L. I. tėvo valdžią dėl vaikų A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. I., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo L. I. visas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 18–24).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu (t. 3, b. l. 60–72) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. I. išlaikymą sūnui A. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur, dukrai I. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2014-11-11, iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo L. I. 12 960 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. I. ir I. I. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-11-10 iki 2014-11-10, nepilnamečių vaikų A. I. ir I. I. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę J. Š.; neterminuotai apribojo atsakovo L. I. tėvo valdžią sūnaus A. I. ir dukters I. I. atžvilgiu; priteisė iš atsakovo L. I. ieškovės J. Š. naudai 41,79 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo L. I. valstybei 532,29 Eur žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad A. I. ir I. I. tėvai yra ieškovė J. Š. ir atsakovas L. I.. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi nepilnamečių A. I. ir I. I. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. Š.. Byloje kilo ginčas dėl prašomo priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio. Ieškovės ir atsakovo sūnus A. I. nuo gimimo yra neįgalus, iki jo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) jam yra nustatytas neįgalumas, sunki negalia yra dėl kaukolės deformacijos, kairės akies auglių, kairės akies aklumo, odos displazijos, smegenų anomalijos, epilepsijos, sunkaus protinio atsilikimo su autizmo bruožais, raidos ir elgesio sutrikimų, jam nustatyti dideli specialieji poreikiai (80 balų iš 100) ir dideli specialieji ugdymosi poreikiai (81 balas iš 100), jis nuolat vartoja dideles dozes vaistų nuo epilepsijos, yra nuolat stebimas įvairių sričių gydytojų ir ugdomas specialistų. Ieškovė nurodė ir pateikė teismui pagrindžiančius dokumentus ir skaičiavimus, kad sūnui A. reikia apie 247 Eur (1 200 Lt) per mėnesį: maistui namuose 200 Lt, maistui mokykloje 200 Lt, vežiojimui į mokyklą 200 Lt, rūbams ir batams 80 Lt, vaistams nuo epilepsijos 46 Lt, kitiems vaistams ir vitaminams 30 Lt, komunaliniams ir kitiems ūkiniams mokesčiams 160 Lt, laisvalaikio pramogoms ir atostogoms 50 Lt, švaros ir buities prekėms 40 Lt, lavinimo ir mokyklinėms prekėms 30 Lt, žaislams ir kitoms laisvalaikio priemonėms 30 Lt, padedančių žmonių pagalbai 100 Lt. Šiais paskaičiavimais ieškovė neįvertinto reikalingų odontologų ir ortodontų mokamų paslaugų kainos. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo dukra I. I. nuo gimimo turi alergiją ir serga atopiniu dermatitu, todėl jai reikia pritaikyti aplinką ir atidžiai rinkti maistą, alergijos paūmėjimus malšinti antialerginiais vaistais, o jautrią odą nuolat tepti įvairiais drėkikliais ir kremais. Taip pat dukra I. turi logopedinių sutrikimų, jai nustatytas nedidelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Mokykloje būna tik bendri logopediniai užsiėmimai su kitais vaikais kartą per savaitę, tačiau jai reikalinga intensyvesnė logopedo pagalba, todėl dar tris kartus per savaitę ji lankosi pas privatų logopedą ir mėnesiui tai kainuoja apie 200 Lt. Dėl logopedinių sutrikimų, jai reikia papildomai lankyti anglų kalbos užsiėmimus, kurių kaina mėnesiui apie 80 Lt ir daugiau. Kadangi I. sunku su A. būti namuose, reikalinga organizuoti jos laisvalaikį, leisti ją į vasaros stovyklas, kad ji atitrūktų nuo namų aplinkos ir pailsėtų, todėl tam reikalingi dar apie 600 Lt. Teismui pateikė pagrindžiančius dokumentus ir skaičiavimus, kad dukrai I. reikia apie 347 Eur (1 200 Lt): maistui namuose 300 Lt, maistui mokykloje 80 Lt, rūbams ir batams 120 Lt, vaistams, kremams nuo alergijos, drėkikliams 60 Lt, kitiems vaistams ir vitaminams 30 Lt, komunaliniams ir kitiems ūkiniams mokesčiams 160 Lt, laisvalaikio pramogoms ir atostogoms 100 Lt, būreliams 20 Lt, švaros ir buities prekėms 40 Lt, lavinimo ir mokyklinėms prekėms 40 Lt, žaislams ir kitoms laisvalaikio priemonėms 30 Lt, logopedo pagalbai 200 Lt. Ieškovė šiais paskaičiavimais neįvertino reikalingų kalbų mokymo specialistų paslaugų kainos. Ieškovė J. Š. nedirba, nuo 2014 m. rugpjūčio 9 d. yra registruota darbo biržoje. J. Š. vardu įregistruotų individualių įmonių nėra, ieškovės vardu registruotas 44,07 kv. m. gyvenamojo ploto 39 678 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., taip pat transporto priemonės OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės J. Š. gaunamas pajamas sudarė 265,75 Eur nedarbo draudimo išmoka, tačiau šiuo metu šios išmokos ieškovė negauna, jos mėnesinės pajamos yra sūnaus A. I. neįgalumo pašalpa ir spec. priežiūra – iš viso 313 Eur (1 080 Lt). Atsakovas L. I. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką su M. I., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra I. I., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. I.. Atsakovas L. I. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jo gaunamas pajamas sudaro apie 254 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, priešingų įrodymų jis byloje nepateikė. Atsakovui L. I. ir jo sutuoktinei M. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 120,01 kv. m. ploto kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.. Šioms dirbtuvėms pirkti AB DNB bankas atsakovui ir jo sutuoktinei suteikė 35 840,48 Eur kreditą. Kredito grąžinimo ir palūkanų suma – apie 360 Eur. Be to, atsakovo sutuoktinė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, bendrovės įstatinio kapitalo dydis – 10 000 Lt, akcijų skaičius – 100 vnt., akcijos nominali vertė – 100 Lt. Atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 389 Eur. M. I. vardu registruotos transporto priemonės LANCIA LYBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir LANCIA LYBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė J. Š. nedirba, ir jos galimybės dirbti ir užsidirbti didesnes pajamas yra žymiai mažesnės nei atsakovo, kadangi ieškovė prižiūrėti neįgalų sūnų A., sūnus A. ir dukra I. dažnai serga, todėl turi dažnai slaugyti sergančius vaikus, su sūnumi A. jai dažnai tenka gulėti ligoninėse, važiuoti į reabilitacijas, lankytis pas gydytojus, domėtis apie naujus sūnaus gydymo metodus siekiant nors šiek tiek pagerinti sūnaus A. gyvenimo kokybę. Atsakovas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kodėl atsakovas neieško geriau apmokamo darbo, jei, sumokėjus kredito grąžinimo ir palūkanų sumą, atsakovo keturių asmenų šeimai pragyvenimui lieka tik apie 285 Eur. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti geriau apmokamą darbą, parduoti turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių veiksmų atsakovas atlikti negalėjo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, dirbdamas bendrovėje, kurios akcijos priklauso jam ir jo sutuoktinei M. I., direktoriumi už atlyginimą, nesiekiantį MMA, kaip nurodė pats atsakovas, stengiasi padėti savo įmonei, tokiu būdu savo rimtų sveikatos problemų turinčius vaikus A. ir I. palikdamas ieškovės priežiūrai ir jos išlaikymui. Atsakovas visiškai nesirūpina savo vaikais I. ir A., kuriam nustatyti dideli specialieji poreikiai (80 balų iš 100) ir dideli specialieji ugdymosi poreikiai (81 balas iš 100), jais rūpinasi, juos prižiūri ir augina motina J. Š.. Atsakovas L. I. išlaikymo vaikams A. ir I. neteikia nuo 2011-06-21, kuomet padarė paskutinį pavedimą, nors ieškovė ir atsakovas 2009 m. balandžio 10 d. sudarė notariškai patvirtintą vaikų išlaikymo sutartį, pagal kurią atsakovas L. I. iki dukros I. I. pilnametystės įsipareigojo mokėti abiejų vaikų išlaikymui 1 600 Lt kas mėnesį, vėliau iki sūnui A. I. sukaks 24 metai, mokėti jo išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį. Atsakovas L. I., net ir teismui priėmus 2015 m. kovo 18 d. nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. ir I. priteisimo iš atsakovo, ir toliau neteikia išlaikymo savo vaikams A. ir I., iki teismo posėdžio 2015 m. liepos 16 d. jų išlaikymui nesumokėjo nė vieno euro. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog atsakovas L. I. yra ne tik nusišalinęs nuo šalių neįgalaus sūnaus ir dukters priežiūros, visiškai nesidomi jų sveikata, nepadeda ieškovei jų prižiūrėti, auklėti, vežioti pas gydytojus, bet ir visiškai nevykdo pareigos teikti jiems išlaikymą. Atsakovas priešingai elgiasi savo vaikų I. I. ir I. I. atžvilgiu – atsakovas kreipėsi į kreditorių AB DNB banką bei gavo kreditą patalpų, kuriose atsakovas gyvena su šeima, pirkimui, I. ir I. išlaiko atsakovas ir jo sutuoktinė M. I., L. I. dalyvauja I. ir I. auklėjime, jam buvo suteiktos vaiko priežiūros ir tėvystės atostogos. Teismo nuomone, atsakovas ir jo sutuoktinė, suvokdami, kad atsakovas turi neįgalų sūnų A. ir dukrą I., kuriuos privalo išlaikyti, priėmę sprendimą susilaukti dar dviejų vaikų, turi prisiimti atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos ne tik kartu su atsakovu gyvenantiems, bet ir šalių vaikams. Teismas, įvertinęs ieškovės J. Š. ir atsakovo L. I. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelęs į protingus šalių vaikų poreikius, jų sveikatos būklę, tėvų turtinę padėtį, jų siekį ir pastangas pagerinti turtinę padėtį, į tai, su kuo gyvena vaikai, kam tenka nuolatinė jų priežiūra ir rūpinimasis jų ugdymu, sveikata, sprendė, kad protingos išlaidos šalių sūnaus A. I. išlaikymui per mėnesį sudaro apie 348 Eur, dukters I. I. išlaikymui per mėnesį sudaro apie 300 Eur. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas bei turimą turtą, ieškovės ir atsakovo galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, taip pat į tai, kad ieškovės ir atsakovo vaikai A. ir I. gyvena su ieškove, t. y. jų vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaudamasis vaikų interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams tenkintini, iš atsakovo L. I. priteisė išlaikymą sūnui A. I. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jo pilnametystės, dukrai I. I. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 160 Eur iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, jog atsakovas išlaikymo vaikams A. ir I. I. neteikė nuo 2011-06-21, kuomet paskutinį kartą pervedė išlaikymui skirtas lėšas, kurios atsakovas neginčijo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus A. ir I., todėl, viršydamas ieškovės pareikštą reikalavimą, iš atsakovo priteisė 7 200 Eur išlaikymo sūnui A. I. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (2014-11-11), skaičiuojant po 200 Eur už mėnesį, 5 760 Eur išlaikymo dukrai I. I. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, skaičiuojant po 160 Eur už mėnesį. Kadangi teismas nustatė, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams A. ir I., jais nesirūpina, jų neišlaiko, vengia su jais bendrauti, nesidomi vaikų sveikata, jų gydymo būdais, duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, tenkino ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apribojo atsakovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. I. ir I. I. atžvilgiu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 82–97) atsakovas L. I. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo L. I. išlaikymą A. I. po 150 Eur ir I. I. po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės; likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįsti priteisė ne tik didesnę sumą, kurią objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau ir žymiai didesnę sumą, negu ta, kurios objektyviai reikia vaiko individualiems ir būtiniems poreikiams patenkinti. Ieškovė nurodė bei pateikė teismui pagrindžiančius dokumentus ir skaičiavimus, kad A. I. reikia apie 347 Eur (1 200 Lt) per mėnesį būtiniesiems bei individualiesiems poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra sūnaus A. I. neįgalumo pašalpa ir spec. priežiūra iš viso 313 Eur (1 080 Lt). Todėl dalį išlaikymui būtinos sumos padengia valstybė. Trūkstama pinigų suma yra 34 Eur (347-313). Pašalpa yra teikiama vaikui, todėl turėtų būti skiriama išskirtinai A. I. poreikiams tenkinti, o ne laikoma kaip ieškovės mėnesinės pajamos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepasisakė dėl nukrypimo nuo abiejų tėvų lygybės principo išlaikant nepilnamečius vaikus, todėl ieškovė nepilnamečiams vaikams turėtų teikti analogišką išlaikymo dydį – 200 Eur. Priteista išlaikymo suma pažeidžia proporcingumo principą. Bendra suma, kuri tenka A. I. yra 713 Eur (200+200+313), nors jo poreikiams patenkinti užtenka 347 Eur. Apelianto mėnesinis atlyginimas yra 254 Eur, o išlaikymas turi būti teikiamas keturiems nepilnamečiams vaikams. Socialiai neteisinga yra priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui didesnį, negu būtina jo būtiniems bei individualiems poreikiams tenkinti, nes tokiu būdu mažėja galimybė patenkinti kitų nepilnamečių vaikų bei paties apelianto būtinuosius poreikius. Kadangi nepilnamečiai iki 18 metų yra draudžiami valstybės privalomuoju sveikatos draudimu, A. I. odontologinės paslaugos galėtų būti teikiamos valstybinėje gydymo įstaigoje. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad gydantis privačiai odontologų ir ortodontų paslaugos sūnui kainuotų nuo 600 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš atsakovo I. I. priteisė 160 Eur išlaikymą, todėl vadovaujantis tėvų lygybės principu analogišką išlaikymo dydį I. I. turėtų teikti ir ieškovė. Akivaizdu, jog teikdami tokį išlaikymo dydį, atsakovas ir ieškovė objektyviai negalėtų patenkinti ne tik savo, bet ir kitų vaikų gyvybiškai būtinųjų poreikių. Bendra I. I. ir A. I. priteista suma sudaro 360 Eur, kai atsakovo atlyginimas yra 254 Eur, todėl teismas pažeidė vaikų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyrą.
Teismo sprendimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Teismas viršijo ieškovės pareikštą reikalavimą dėl įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vietoje prašomų 12 528 Eur, priteisė 12 960 Eur. A. I. gauna 313 Eur pašalpą bei spec. poreikių išmoką. Valstybė nepadengia tik dalies būtiniesiems bei individualiems poreikiams būtinų lėšų, t. y. 34 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėn. sudarytų 1 224 Eur. Kadangi A. I. gyvena su ieškove, todėl atsakovas sutinka, jog 1 224 Eur suma būtų priteista iš jo vieno. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priteisė 12 960 Eur, kiekvienam vaikui po 174 Eur už 36 mėnesius. Toks sprendimas yra nepagrįstas, kadangi išlaikymo įsiskolinimo suma negali būti didesnė, negu ta, kuri buvo panaudota vaiko poreikiams tenkinti. Iš atsakovo priteistina išlaikymo suma neturėtų būti didesnė negu 7 488 Eur (36mėn.x34Eur+36mėn.x174 Eur).
Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovas perleido ieškovei nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą. Atsakovas, išeidamas gyventi atskirai, t. y. 2009 metais, visą turtą paliko ieškovei – butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, su bute esančiais baldais, bei automobilį Crysler Voyager, kurių preliminari vertė 58 000 Eur ir 3 000 Eur. Ta aplinkybė, jog atsakovas paliko ieškovei butą ir automobilį, turėtų būti vertinama kaip nepilnamečių vaikų išlaikymas turtu. Turto ieškovei perleidimas nebuvo įformintas kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas turtu, tačiau tarp šalių buvo žodinis sutarimas, jog atsakovas paliks ieškovei butą bei automobilį, o ieškovė iš atsakovo nereikalaus išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo periodinėmis išmokomis. Buto perleidimas ieškovei buvo įformintas pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 200 000 Lt, tačiau realiai pinigai nebuvo sumokėti. Dėl teisinių žinių trūkumo buvo sudarytas apsimestinis sandoris, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant kito tikslo – teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu. 2012 m. birželio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovės, kuria ieškovė atsisako reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad turto perleidimą šalys laikė išlaikymo vaikams turtu teikimą. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas. Ieškovei palikto turto vertė pilnai padengia nepilnamečių vaikų išlaikymui būtiną sumą: 200 000 Lt (56 689,34 Eur) – 12 960 Eur (išlaikymo įsiskolinimas) – 20 600 Eur (išlaikymas A. I.) – 19 040 Eur (išlaikymas I. I.). Permoka 4 089,34 Eur. Atsakovo finansinė padėtis sunki, jo gaunamų pajamų nepakanka tam, kad visiems nepilnamečiams vaikams galėtų teikti būtinuosius jų poreikius patenkinantį išlaikymą. Turto perleidimas ieškovei atitinka nepilnamečių vaikų poreikius. Atsakovas sutinka, jog išlaikymo teikimas skiriant turtą negarantuoja to, kad kiekvieną mėnesį būtų patenkinti vaikų poreikiai (maistas, apranga, vaistai ir kt.), dėl šios priežasties sutinka mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis: A. I. po 150 Eur ir I. I. po 125 Eur.
Nėra pagrindo apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią A. I. ir I. I. atžvilgiu. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė ir yra per griežta sankcija atsakovui. Šiuo atveju nėra atsakovo kaltės, jog jis neteikia išlaikymo. Atsakovas neturi finansinių galimybių teikti tokį išlaikymą, kurį priteisė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas. Dėl buvusios ekonominės krizės įmonės, kurioje jis dirba, finansinė padėtis pablogėjo. Įmonės finansinės situacijos pasikeitimas nėra tiesiogiai nulemtas atsakovo veiksmų. Atsakovas deda visas pastangas, kad jo vadovaujama įmonė dirbtų pelningai, atitinkamai dėl to padidėtų jo pajamos. Todėl neegzistuoja kaltės faktorius dėl išlaikymo A. I. ir I. I.. Nepagrįstas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo argumentas, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo šalių sūnaus ir dukters priežiūros. Ieškovė savo tiesioginiais veiksmais nulėmė tai, kad atsakovas su vaikais nebendrauja. Ieškovė yra prieš atsakovą priešiškai nusiteikusi, neleidžia bendrauti su vaikais. Ieškovės ir atsakovo asmeniniai nesutarimai galėtų turėti neigiamos įtakos vaikams, dėl šios priežasties pastarasis, nenorėdamas daryti vaikams neigiamos įtakos, nesiveldavo į konfliktus su ieškove dėl bendravimo su vaikais. Atsakovas neneigia pareigos išlaikyti vaikus ir sutinka teikti išlaikymą. Atsakovo dabartinė finansinė padėtis leistų A. I. teikti ne didesnį kaip po 150 Eur per mėnesį, o I. I. – po 125 Eur per mėnesį išlaikymą, todėl dabartinė atsakovo sunki finansinė padėtis nėra pagrindas konstatuoti, jog išlaikymo atsakovas neteiks visai. Atsakovas sutinka su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, jog ieškovės reikalavimas šiuo atveju apriboti neterminuotai tėvo valdžią yra nepagrįstas, neatitinka vaiko interesų viršenybės principo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas visus su šalių vaikų gydymu susijusius veiksmus gali įgalioti atlikti ieškovę. Be to, apribojus tėvo valdžią ieškovės mirties atveju nepilnamečiai prarastų galimybę gyventi, bendrauti su atsakovu, turėtų gyventi vaikų globos namuose, o tai nėra suderinama su vaikų interesų viršenybės principu.
Teismas pažeidė CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaikų lygiateisiškumo principą. Atsakovas išlaikymą turi teikti dar dviem nepilnamečiams savo vaikams, todėl vykdant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą, I. I. ir I. I. visiškai prarastų galimybę gauti bent minimalų išlaikymą iš atsakovo.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 104–121) ieškovė J. Š. prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti įrodymus.
Atsakovas skunde nenurodė svarbių aplinkybių, jog atsakovas nesilaikė 2009 m. ir 2012 m. sudarytų sutarčių dėl išlaikymo vaikams. Pagal 2009-04-10 sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 1 600 Lt kas mėnesį iki dukros I. I. pilnametystės, ir po 800 Lt kas mėnesį iki sūnui A. I. sukaks 24 metai. Atsakovas šios sutarties nevykdė, mokėjo nereguliariai, paskutinį pervedimą pagal šią sutartį padarė 2011-06-21. 2012 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo kiekvienam vaikui po 800 Lt per mėnesį. Atsakovas atsiliepime nurodė labai sunkią savo finansinę padėtį ir ketinimus visokeriopai padėti. Ieškovė patikėjo ir sudarė taikos sutartį. Atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą gera valia. Atsakovas ir šios sutarties nesilaikė, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo gera valia nemokėjo, su vaikais nebendravo, jais nesirūpino. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytų vaikų išlaikymui reikalingų sumų, todėl ieškovės nurodyti vaikų poreikiai laikytini būtinais, bet ne individualiais, kaip nurodo atsakovas. Atsakovas nepagrįstai abejoja dėl išlaidų būtinumo gydant A. privačiose gydymo įstaigose. A. bus reikalingi breketai, kurie valstybės nėra kompensuojami. Valstybė iš privalomojo sveikatos draudimo fondo vaikams kompensuoja tik ortodontines plokšteles. Nei viena valstybinė medicinos įstaiga netaiko narkozės dėl breketų dėjimo, reguliavimo. Kadangi atsakovas nesidomi vaikų sveikatos būkle nuo 2009 m. gegužės mėn., todėl nežino realios situacijos, nežino apie teikiamas nemokamas ir kompensuojamas paslaugas, todėl nepagrįstai teigia, jog nėra priežasčių A. gydyti privačioje odontologijos įstaigoje. Lietuvos Respublikos galiojantys įstatymai konkrečiai neįvardina kokius specialiuosius poreikius turėtų tenkinti valstybės mokama neįgaliojo pašalpa, kiekvienu atveju spec. poreikiai yra individualūs. Lietuvos valstybė neįgaliojo šalpos pensiją traktuoja kaip visos šeimos pajamas, o ne lėšas, skirtas vien neįgaliojo asmens specialiesiems poreikiams. Sūnaus A. specialieji poreikiai yra nuolatinė priežiūra ir pagalba 24 val. per parą. Nuo gimimo A. serga nekontroliuojama epilepsija – priepuoliai ištinka kasdien ir ypač naktį, nes užmigus epilepsijos priepuoliai dažnesni, todėl reikalinga nuolatinė sūnaus priežiūra. Ieškovė visą laiką neįgalų sūnų prižiūri pati, mokama pagalba naudojasi kai yra būtina. Jei sūnus A. nebūtų prižiūrimas namuose, neįgaliojo pašalpos negautų. Ieškovė sūnų A., turintį sunkią negalią ir nustatytą nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, prižiūri namuose daugiau nei 10 metų, todėl po 5 metų priežiūros, galės prašyti šios šalpos pensijos, todėl sūnaus priežiūra 24 val. per parą laikytina darbu. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad protingos išlaidos sūnaus A. I. išlaikymui per mėnesį sudaro apie 348 Eur, dukters I. I. apie 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas nežymiai nukrypo nuo lygių dalių principo – iš atsakovo priteisė sūnui 200 Eur, o dukrai – 160 Eur. Ieškovės galimybės dirbti ir užsidirbti didesnes pajamas yra žymiai mažesnės nei atsakovo. Be to, ieškovė nuolat rūpinasi šalių vaikais, todėl ieškovei turėtų tekti mažesnė išlaikymo dalis nei atsakovui, kuris prie šios priežiūros neprisideda. Ieškovės teigimu, atsakovas ilgą laiką slepia savo realias pajamas. Atsakovas, gaudamas minimalias pajamas, įkuria dvi įmones, nusiperka 120 kv. m būstą Vilniuje, naują automobilį, bei nesugeba paaiškinti kodėl neieško geriau apmokamo darbo, nors tam turi visas galimybes – yra sveikas, darbingas, turi didelę darbo patirtį pardavimų srityje. Visa tai netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas slepia realias savo pajamas. Apeliantas prašo A. I. priteisti 150 Eur kas mėnesį ir I. I. priteisti po 125 Eur, kas bendrai sudaro 275 Eur ir viršija atsakovo 254 Eur mėnesines pajamas. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, jog atsakovas realiai gauna didesnes pajamas nei nurodo oficialiai. Atsakovas klaidina teismą, kad jau suteikė išlaikymą vaikams turtu. 2009-04-10 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos dvi sutartys – buto pirkimo-pardavimo ir dėl vaikų išlaikymo. Pagal 2009-04-10 sudarytą sutartį dėl vaikų išlaikymo atsakovas nors ir nereguliariai, bet mokėjo išlaikymą vaikams iki 2011-06-21. 2012 m. byloje dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo atsakovas net neminėjo buto pirkimo-pardavimo sutarties ir tai, jog jau suteikė išlaikymą turtu. 2012 m. byloje sudaryta taikos sutartis vien dėl to, kad ieškovė patikėjo atsakovo sunkia finansine padėtimi ir pažadais pagerėjus finansinei padėčiai sumokėti išlaikymo įsiskolinimą ir gera valia teikti išlaikymą. 2012 m. atsakovas naudojosi advokato teisine pagalba, todėl, jei tai būtų tiesa apie neva atsakovo suteiktą išlaikymą turtu, taikos sutartyje taip ir būtų buvę parašyta, kad ateityje dėl to nekiltų ginčas tarp šalių. Atsakovas tik 2015-07-16 posėdyje išreiškė, kad teismas turėtų atsižvelgti, jog jis ieškovei pardavė butą, paliko kitą turtą, tačiau jokių patvirtinančių įrodymų apie tai nepateikė. Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkantį faktą, jog paliko ieškovei automobilį Crysler Voyager, kuris nuo 2007-09-12 ieškovei priklausė nuosavybės teise. Tėvų valdžiai apriboti užtenka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Atsakovas savo pareigų nepilnamečiams vaikams neatlieka dėl visiško abejingumo. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2011-06-21, vaikais visiškai nesirūpina, nesidomi nuo 2009 m. gegužės mėn. 2015-03-18 pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – teikti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 118,85 Eur kas mėnesį, tačiau atsakovas šios teismo nutarties nevykdė, nesumokėjo nei cento. Ieškovė kreipėsi į antstolius. Atsakovas ir toliau piktybiškai neteikia vaikams jokio išlaikymo. Antstoliai siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus įmonei daryti išskaitymus iš atsakovo atlyginimo, tačiau įmonė antstolio nurodymo nevykdo, todėl antstoliai areštavo visą atsakovo ir jo sutuoktinės turtą, bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, dalies nustatymo. Atsakovas nepagrįstai remiasi Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) pradine išvada. VTAS 2015-07-16 teismo posėdyje pritarė ieškovės reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo bei dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas pirmosios instancijos teismui patvirtino sutinkąs dėl jo tėvo valdžios apribojimo neterminuotai abiejų vaikų atžvilgiu. Nėra jokio socialinio ryšio tarp atsakovo ir vaikų, su vaikais nebendrauja niekas iš atsakovo šeimos, giminės pusės.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 139–143) trečiasis asmuo M. I. prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei priteisė didesnę išlaikymo sumą negu ta, kurios reikia šalių vaikų poreikiams tenkinti. Toks teismo sprendimas pažeidžia kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų interesus. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. M. I. sutinka su apeliantu, jog priteista išlaikymo suma pažeidžia proporcingumo principą. Bendra suma, kuri tenka A. I. yra 713 Eur, nors jo poreikiams užtenka 347 Eur. Apelianto mėnesinis atlyginimas yra 247 Eur, iš viso išlaikymas turi būti teikiamas keturiems nepilnamečiams vaikams. Teismas priteisė ne tik didesnę sumą, kurią objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau ir priteisė žymiai didesnę sumą, negu ta, kurios objektyviai reikia vaiko individualiems ir būtiniems poreikiams tenkinti. Bendra priteisto išlaikymo suma sudaro 360 Eur, t. y. daugiau negu apelianto atlyginimas. Tokiu būdu ji viena turėtų išlaikyti bendrus su apeliantu vaikus. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priteisdamas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, rėmėsi trečiojo asmens gaunamomis pajamomis, šiuo metu trečiojo asmens turtas yra areštuotas. Tačiau išlaikymo teikimas yra apelianto asmeninio pobūdžio prievolė. Trečiojo asmens gaunamas atlyginimas yra būtinas trečiojo asmens ir apelianto nepilnamečių vaikų, bei trečiojo asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tuo atveju, jeigu išlaikymo išieškojimas būtų nukreiptas į trečiojo asmens atlyginimą, tada ne tik apeliantas, tačiau ir trečiasis asmuo nebegalėtų užtikrinti vaikų poreikių. Priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams turėtų būti vertinamos išskirtinai apelianto darbinės pajamos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovė atsiliepimu į ieškinį prašo prie bylos priimti naujus įrodymus ( t. 3., b. l. 122-137). Nurodo, kad šių įrodymų prijungimo būtinybė iškilo išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.
C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti C P K 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu.
Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė savo atsiliepime atsikerta į apelianto skundo teiginius ir nagrinėjama byla priklauso šeimos kategorijos byloms, kurioje teismas turi būti aktyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu yra pagrindas priimti ieškovės pateiktus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje keliamas išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turinei padėčiai klausimas, o taip pat priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo bei neterminuoto tėvo valdžios apribojimo klausimai.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo išsiskolinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovo dukrai I. ir sūnui A. išlaikymo dydį pažeidė proporcingumo principą ir neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu mėnesinė alga yra 325 Eurai. Tačiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu atveju sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. su T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84 ir kitos). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo sūnui A. kas mėnesį yra būtinas ne mažesnis kaip 200 Eurų, o atsakovo dukrai I. yra būtinas ne mažesnis kaip 160 Eurų dydžio išlaikymas. Apylinkės teismas darydamas tokias išvadas jas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija nepritarti teismo nustatytoms aplinkybės ir padarytoms išvadoms neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams, nevertino atsakovo turtinės padėties. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas spręsdamas aptartą klausimą atsižvelgė tiek į ieškovės turinę padėtį, tiek ir į atsakovo ir įvertino kitas reikšmingas aplinkybes ginčui spręsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad elgesio standartai reikalauja, kad atsakovas imtųsi visų jam įmanomų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesinės galimybės pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado kito ar geriau apmokamo darbo, siekė kitos veiklos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Esant tokiai argumentacijai nėra pagrindo, suteikti galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nors ir iš dalies nuo šios pareigos vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti yra abiejų tėvų pareiga. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikams šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį buvo nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms.
Bylos duomenimis ieškovė įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams prašė priteisti nuo 2011m. spalio 10d. iki ieškinio pareiškimo dienos, skaičiuojant po 174 Eurus kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas, kad atsakovas savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikė nuo 2011m. birželio 21d. Apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuolat ir pažeidė pareigą tinkamai išlaikyti savo vaikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą neabejotinai buvo būtina, tai atsižvelgiant į vaikų poreikius, teismas pagrįstai paskaičiavo įsiskolinimo dydį, atsakovo sūnui A. skaičiuojant nuo 200 Eurų kas mėnesį, o atsakovo dukrai I. nuo 160 Eurų kas mėnesį. Įstatymas (CPK 376 straipsnio 3 dalis) suteikia teisę teismui sprendžiant šeimos bylas, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus. Taigi, teismas nustatydamas įsiskolinimo dydį nepilnamečių vaikų išlaikymui ir jį priteisdamas, procesinių teisės normų nepažeidė.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais.
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B.v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008, yra pažymėjusi, kad tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas neterminuoto atsakovui tėvo valdžios apribojimo klausimą nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams A. ir I., vaikais nesirūpina, jų neišlaiko, vengia su jais bendrauti, nesidomi jų sveikata, jų gydymo būdais. Teismas savo sprendime pažymėjo, kad atsakovas paskutinį kartą vaikus matė tik 2009m. gegužės mėnesį, o jiems išlaikymo neteikia nuo 2011m. birželio mėn. ir visiškai nesirūpina savo vaikais, nesidomi jų sveikata ir priežiūra. Iš esmės atsakovas su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir sutiko, tačiau savo apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ieškovė trukdo jam su vaikais pasimatyti ir bendrauti. Pripažino, kad nesutarimai kyla tik su ieškove, o apeliantas stengėsi palaikyti gerus santykius su vaikais, tačiau ieškovė apriboja bendravimo teisę.
Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo teiginiai neįrodyti, nes byloje nepateikta įrodymų tokiems argumentams pagrįsti ( CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siekė bendravimo su vaikais nuo 2009 metų gegužės mėnesio. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas vaikais nesirūpina, nesidomi jų sveikatos būkle ir neteikia materialinės pagalbos nuo 2011 metų birželio mėnesio. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir ištirtas aplinkybes nenustatė duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti, todėl pagrįstai neterminuotai apribojo atsakovui tėvų valdžią ( CK 3. 180 straipsnis).
Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).
Esant išdėstytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apelianto apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą apeliacinės instancijos teisme nepateikia, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.