Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant J. S., Kornelijai Veršnickaitei, dalyvaujant

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui D. Ž., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir pagal atsakovo D. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Civilinio kodekso 3.169 str. nustato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Įstatymas numato, kad ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus jau apie trejus metus gyvena su atsakovu, šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, sutariant, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu. Byloje taip pat nustatyta, kad vaikas lankė Šiaulių lopšelį – darželį .(duomenys nesklebtini), iš liudytojos N. G., kuri yra darželio direktorė, parodymų matyti, jog A. Ž. yra tinkamai prižiūrėtas, atvedamas tvarkingai aprengtas, švarus. Nuo 2016-09-01 jis mokosi .(duomenys nesklebtini) pirmoje klasėje, mokytoja jį apibūdina kaip draugišką, bendraujantį, drausmingą vaiką (2 t., 70, 71 b. l.). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-12-07 šeimos aplankymo akto (2 t., 31 b. l.) matyti, kad A. Ž. tėvo D. Ž. namuose sudarytos tinkamos sąlygos vystymuisi, poilsiui, žaidimams, pamokų ruošai. Taip pat nustatyta, kad abiejų tėvų gyvenimo sąlygos ir finansinės galimybės užtikrinti vaiko interesus panašios, t. y. iš esmės abu tėvai gali užtikrinti tinkamas vaikui vystytis sąlygas. Nors ieškovė teigia, kad ji galėtų sudaryti sūnui geresnes gyvenimo sąlygas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, svarbiausia yra ne tai, kurio iš tėvų gyvenimo sąlygos yra geresnės, bet tai, ar esama vaiką supanti aplinka neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o būsima aplinka šiuos reikalavimus gali užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.). Įvertinus byloje esančius duomenis apie nepilnamečio vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, jų pobūdį, kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus, laikytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodas galimybes sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismas neabejoja, kad A. Ž., augdamas su motina, jaustų laimę, meilę, pagarbą, saugumą ir supratimą, tai patvirtina ir ekspertizės akte nurodoma, kad vaikas, ilgesnį laiką nematydamas mamos, jos pasiilgsta, o jai grįžus, trokšta su ja praleisti daugiau laiko, tačiau tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad ir atsakovas tinkamai rūpinasi vaiko vystymusi, skiria jam dėmesio ir pan., o ieškovės ir jos atstovo nurodyti argumentai apie netinkamą tėvo elgesį byloje liko neįrodyti (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad A. Ž., likus gyventi su tėvu, atsakovo elgesys būtų kėlęs grėsmę saugioms ir vaiko interesus atitinkančioms gyvenimo sąlygoms, vaiko interesams bei gerai emocinei būklei. Todėl šiuo atveju teigti, kad vaikui aplinka, kurioje jis, pagal bylos duomenis, gyvena jau trejus metus, tapo nesaugi, netinkama, žalojanti vaiko psichiką, mąstyseną, elgseną, neleidžianti jam tinkamai augti ir vystytis pagal savo amžių, nėra pagrindo. Dėl to darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakovu (tėvu) atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.

Kadangi aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kaip jau minėta, kuomet vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Byloje nustatyta, kad tiek tarp vaiko ir motinos, tiek tarp vaiko ir tėvo yra stiprus emocinis ryšys, vaikas neišskiria nei vieno iš tėvų, bijo vieną iš jų įskaudinti, palikti ar demonstruoti jam mažesnį prielankumą, nei kitam tėvui. Svarbu pažymėti, kad nors tokio amžiaus vaiko nuomonė negali būti pripažinta lemiančiu kriterijumi, tačiau tai, kad vaikas atsiliepia tiek apie ieškovę, tiek apie atsakovą teigiamai, teismo įsitikinimu, pagrindžia faktą, kad vaiko interesai yra tinkamai užtikrinami jam gyvenant su atsakovu. Nors iš ekspertizės akto negalima daryti vienareikšmės išvados, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi A. Ž., kadangi kalbėdamas apie gyvenamosios vietos pasirinkimą vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, tačiau ekspertizės išvadoje pažymima, kad vaikas kalba apie savo gyvenimą Šiauliuose, ši aplinka jam pažįstama, suteikia stabilumo, saugumo jausmus. Byloje nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus niekuomet negyveno kitoje šalyje, ieškovės gyvenamosios vietos šalies kalba vaikui nėra gerai pažįstama, jis jos nemoka, nepažįsta tos šalies kultūros ir pan. Byloje taip pat nustatyta, kad vaikas dėl kilusios situacijos yra ypatingai jautrus, jaučia nerimą, skaudžių emocinių išgyvenimų subjektyviai sudėtingose situacijose slopinimą, taip pat jautrus aplinkos poveikiui, o nusiraminimo ir saugumo berniukas ieško pas abu tėvus, persikraustymas į svetimą šalį galėtų iššaukti adaptacinius sutrikimus, be to, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, anglų kalbos gerai nežino, todėl būtų sudėtinga mokytis atitinkamoje ugdymo įstaigoje užsienyje, nes mokslo metai jau prasidėję, be to, ir politinė padėtis Anglijoje bei ten gyvenančių lietuvių likimas nėra aiškūs, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, t. y. gyvenamosios vietas pakeitimas, gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būklei.

Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra ypatingai svarbu atsižvelgti į vaiko socialinius ryšius tiek su esama gyvenamąja vieta, tiek su ieškovės gyvenamąja vieta. Pažymėtina, kad esamoje vaiko gyvenamoje vietoje jį supa patys artimiausi jam žmonės, t. y. ne tik tėvas, tačiau ir seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, proseneliai, teta, dėdė, kuriuos vaikas, pagal ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, iš esmės priskiria savo šeimai. Ieškovės gyvenamoje vietoje – Anglijoje – vaikui liktų tik motina, kuri jo gyvenime yra neabejotinai reikšminga, tačiau to paties negalima pasakyti apie kitus ieškovei artimus ir ten gyvenančius žmones, nes iš ekspertizės akto matyti, kad vaikas didelės reikšmės savo gyvenime šiuo metu ieškovės draugui nesuteikia. Be to, vertinant vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykių ir ryšio su vaiku nenutrūkstamumą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius socialinius ryšius su vaiko esama ar būsima gyvenamąja vieta turi kiekvienas iš tėvų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovo su ieškovės gyvenamąja vieta niekas nesieja, t. y. atsakovas neturi jokio socialinio ryšio su Anglija, neturi net piniginių lėšų ten nuvykti, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista, jis prašytų įpareigoti ieškovę vaiką atvežti į Lietuvą, o ieškovę su Lietuva sieja tiek teisinis ryšys, kadangi ieškovė yra Lietuvos pilietė, tiek ir emocinis ryšys, nes čia gyvena jos tėvai, kaip galima suprasti iš bylos duomenų, ir kiti artimi giminaičiai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pakankamai dažnai grįžta į Lietuvą, todėl ieškovę ir esamą vaiko gyvenamąją vietą sieja stiprus socialinis ryšys, kuris teismui leidžia spręsti, kad palikus vaiką gyventi su atsakovu ieškovės ir vaiko emocinis ryšys nenutrūks, todėl manytina, kad esama šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu atitinka vaiko interesus.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai nepateisina ir nepatvirtina būtinumo būtent šiuo metu keisti vaiko gyvenamosios vietos, o įrodymų visuma patvirtina, kad A. Ž. gyvenimas pas tėvą atitinka jo poreikius, užtikrina emocinį saugumą, nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, todėl ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas (CPK 178, 185 str.). Atmetus ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra pagrindo spręsti ir kitų ieškinio reikalavimų (dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš tėvo ir uzufruktoriaus pakeitimo), todėl jie atmestini.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (LR CK 3.156 straipsnis). Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimu vaiko A. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. Ž., šiuo teismo sprendimu jos nepakeitus ir palikus su tėvu D. Ž., tėvas turi didesnes galimybes auklėti sūnų, tačiau tai nesumažina vaiko motinos teisės dalyvauti jo auklėjime ir neatleidžia jos nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaiko interesų, kurie reikalauja, kad vaikas būtų auklėjamas abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tai nurodyta ir teismo psichologijos ekspertizės akte (2 t., 11-16 b. l.), vaiko gyvenamąją vietą palikus su tėvu, esant dabartinei situaciojai, kada ieškovė gyvena svetimoje šalyje ir grįžta į Lietuvą tik ribotam laikui, rekomenduojama per tą laikotarpį, kada ieškovė yra Lietuvoje, vaikui leisti bendrauti su mama maksimalų įmanomą laiką, nes tai labiau atitiktų vaiko interesus.

Pradėjus bylą nagrinėti teisme tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl laikinos bendravimo tvarkos motinos, sugrįžusios laikinai į Lietuvą, su vaiku, ieškovė ne kartą kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes tėvas jai neleido su sūnumi bendrauti, susitikti, nors tokio reikalavimo byloje šalys net nebuvo pareiškusios. Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-04 nutartimi minėtas prašymas buvo išspręstas (1 t., 149-151 b. l.). Atsakovas paskutinių teismo posėdžių metu nurodė, jog nedraus ieškovei, trumpam atvykusiai į Lietuvą, bendrauti su vaiku, palikti jį pas save nakvynei, leis vaiką išsivežti į Angliją jo atostogų metu. Ieškovės atstovas taip pat pareiškė, jog ieškovė, jeigu būtų palikta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, sutinka su jo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, neprieštarauja, kad būtų nustatyta atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Institucijos, tekiančios byloje išvadą, atstovas nurodė, jog abiejų šalių pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka priimtina, todėl tvarka nustatytina atsižvelgus į abiejų šalių siūlomą bendravimo tvarką. Taigi byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, yra konfliktuojančios, į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad vaiko motinai sugrįžus į Lietuvą ribotam laikui rekomenduojama jai leisti bendrauti su vaiku maksimaliai įmanomą laiką, į abiejų šalių pasiūlytą tvarką, į tai, kad ieškovė tam neprieštarauja, atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl tokia tvarka, papildant ieškovės pasiūlymais, ir turėtų būti nustatyta. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo, o ieškovė tam neprieštarauja, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad atsakovo siūloma bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina ir nustatytina atsižvelgiant į abiejų šalių pageidavimus.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad atsakovas pateikė sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatą, ją grindė pirkinių kvitais, mokėjimų nurodymais, pažymomis, išrašais (1 t., 48-51, 59-60, 128-141 b. l., 2 t., 70 b. l.). Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas, iš byloje pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių sūnaus poreikiai pastoviai auga, jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir atsakovas deda visas pastangas, siekdamas užtikrinti sūnaus pilnavertį gyvenimą. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 300 Lt (87 Eur) kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir kt., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, kt.). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; kt.).

Pažymėtina, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 nurodė, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis gauna nedidelį darbo užmokestį, pusę jo skiria sumokėti likusioms skoloms po santuokos nutraukimo, nes ieškovė skolų nedengia, todėl jam su vaiku lieka pragyvenimui tik 250 Eur. Vaiką išlaikyti padeda jo motina su tėvu, remia ir ieškovė. Atsakovas prašo padidinti išlaikymo dydį iki 250 Eur nuo 2015-09-01, nes nuo tada iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, šiais metais vaikas pradėjo lankyti mokyklą, be to, pagerėjo ieškovės turtinė padėtis, ji gali tiek mokėti, gali skirti vaiko išlaikymui daugiau negu atsakovas. Ieškovė su tuo nesutiko, pateikė atsiliepimą į priešieškinį (1 t., 68-70 b. l., 2 t., 54-55 b. l.), nurodydama, jog vaikui per mėnesį reikia 325 Eur, atsakovas prašo iš jos priteisti 250 Eur, o pats sutinka mokėti tik 75 Eur, kas yra neteisinga, diskriminuoja, prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui ir yra atmestina, nes abu tėvai yra jauni, sveiki, darbingi, todėl didesnę išlaikymo naštą perkelti motinai būtų neteisinga. Sprendžiant ieškovės galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą sūnui, turi būti įvertinta, kad ieškovė išlaiko vieną vaiką. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir yra akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni nei kūdikio, o vyresnio mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai didesni nei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaiko. Ieškovė duomenų apie tai, kad yra neįgali, nedarbinga ar turi sveikatos problemų teismui nepateikė. Tokių duomenų teismui nepateikė ir atsakovas.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie atmestų atsakovo teiginius, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo šiuo metu, kas įgalintų jai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes abu turi po vieną išlaikytinį – sūnų A. Ž., abu neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, abu gyvenamąjį būstą nuomojasi ir moka nuomą, abu turi skolų bankui, abu dirba, gaunamos pajamas panašios (atsakovas gauna didesnę nei minimalią algą, ieškovės darbo užmokestis – 6,70 svarų per valandą, iš internete esančių duomenų matyti, kad nuo 2016 m. spalio 1 dienos Jungtinėje Karalystėje minimalus valandinis darbo užmokestis padidėjo 20 pensų – nuo 6,50 iki 6,70 svarų per valandą, akivaizdu, jog Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena ir dirba ieškovė, pragyvenimo lygis didesnis, tačiau ji gauna tik minimalų atlyginimą, kaip ir atsakovas), vaikas sveikas, neturi žymesnių sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikėtų skirti daugiau piniginių lėšų vaistams, vitaminams ar būtų reikalingas geresnis maitinimas (papildomas), nei kitiems tokio amžiaus vaikams, kad turėtų būti žymiai didinamas išlaikymo dydis. Teismo nuomone, didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka atsakovui, su kuriuo gyvena šalių sūnus, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui, ir motina, teikianti išlaikymą, prie tų išlaidų nevisada prisideda. Teismas pripažįsta, kad ieškovei nepilnamečiui sūnui išlaikyti kas mėnesį mokant po 87 Eur periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga ir perkelti sūnaus išlaikymo pareigos atsakovui, suteikiant galimybę ieškovei iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nėra pagrindo. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi sveikatos sutrikimų, taigi atitinkamai jam nėra reikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys (tiek ieškovė, tiek atsakovas) yra jauno amžiaus, darbingi, sveiki, sprendžia, kad pagal šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus vaiko išlaikymui mėnesiui reikalinga sąlyginai mažesnė suma, nei atsakovo nurodoma (apie 600 Eur), nes tiek jis per mėnesį net negalėtų vaikui skirti, be to, abu tėvai turi vienodai vaikui skirti, todėl esant pagrįstam ir įrodytam atsakovo reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies: prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydis mažintinas ir vaiko išlaikymui iš ieškovės priteistinas 170 Eur išlaikymas. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti atsakovui uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies (84 procentus), teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Be to, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 72 Eur žyminį mokestį. Atsakovas, teikdamas teismui priešieškinį, sumokėjo 40 Eur žyminį mokestį, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (1 t., 62 b. l.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,98 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 1300,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu, atstovavimu, priteisimo (2 t., 72-85 b. l.). Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Atsakovo atstovė rašė priešieškinį, jį tikslino, ruošė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atstovavo teisme atsakovą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Darytina išvada, kad šalies atstovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, iš ieškovės atsakovui priteistina 1132 Eur bylinėjimosi išlaidų (40 Eur žyminio mokesčio ir 1092 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.). Taip pat paskirstytinos išlaidos valstybei atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis: iš ieškovės N. J. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas paduodant priešieškinį atsakovui buvo atidėtas, ir 4,98 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso: 24,98 Eur (CPK 96 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Nuo 2016-10-05 nutrauktinos 2015-11-04 nutartimi (1 t., 149-151 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovės N. J. bendravimo su sūnumi A. Ž. tvarka (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6033-901/2014 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. Ž. dydį ir priteisti iš ieškovės N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. .(duomenys nesklebtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti tokią ieškovės N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus A. Ž., gim. .(duomenys nesklebtini), bendravimo tvarką:

motina dalyvaus sūnaus A. Ž. auklėjime be apribojimų, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams;motina, gyvendama ne Lietuvoje, bendraus su sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis);motina, iš anksto susitarusi su tėvu, vieną kartą per metus turės teisę su vaiku praleisti vasaros atostogas (Lietuvoje ar užsienyje). Pasibaigus mokslo metams (vasaros atostogų metu) sūnus A. Ž. galės vykti atostogų į užsienio šalį, kurioje gyvena motina. Sūnaus A. Ž. kelionės išlaidas atostogų metu vykstant į užsienį apmoka motina;motina, iš anksto susitarusi su tėvu, turės teisę su vaiku praleisti kitas atostogas, suteikiamas vaikui jo mokslo metų laikotarpiu (Lietuvoje ar užsienyje). Sūnus A. Ž. galės vykti atostogų į užsienio šalį, kurioje gyvena motina, arba jas praleisti Lietuvoje. Sūnaus A. Ž. kelionės išlaidas atostogų metu vykstant į užsienį apmoka motina; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendraus Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis, t.y. neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus A. Ž. švenčia su motina, o poriniais - su tėvu. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų;pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi sutiks Naujuosius metus, t.y. neporiniais metais Naujuosius metus sūnus A. Ž. švenčia su tėvus, o poriniais - su motina. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų;pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su sūnumi A. Ž. gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais tėvui teikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai - motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui - pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjus apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų;tėvas turi teisę švęsti kartu su sūnumi Tėvo dieną bei savo gimtadienį; motina turi teisę švęsti kartu su sūnumi Motinos dieną ir savo gimtadienį;motinai paimti sūnų ne pagal tvarką leidžiama tik suderinus su tėvu ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Visas galimas išlaidas apmoka motina. Tuo atveju, jeigu motina neketina pasinaudoti nurodyta teise, apie tai privalo informuoti tėvą prieš penkiolika dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumi dienos;motina, tėvui pageidaujant, privalo informuoti apie pasimatymų su sūnumi eigą; sūnui bendraujant su motina, ji įsipareigoja užtikrinti, jog tėvas su sūnumi susisiektų visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis ar pan.);motinai grįžus į Lietuvą kitu, nei šioje tvarkoje numatytu laiku, suderinusi vaiko mokymosi laiką, būrelių lankymo laiką bei užtikrindama ugdymo įstaigų lankymą, turi teisę matytis ir bendrauti netrukdomai su sūnumi nepertraukiamai visą buvimo Lietuvoje laiką, bet ne ilgiau kaip 14 dienų, siekiant užtikrinti ir kito tėvo tinkamą bendravimą su vaiku.

Kitoje dalyje (dėl dalies išlaikymo priteisimo) priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1132 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,98 Eur (dvidešimt keturių eurų, 98 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Nuo 2016-10-05 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną ieškovės N. J. bendravimo su sūnumi A. Ž. tvarką.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.