Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja valstybės įmonė „Turto bankas“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anot ieškovės, VĮ Registrų centro duomenimis, nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė V. K., o po jo mirties palikimą kaip bešeimininkį priėmė Lietuvos Respublika, todėl valstybė privalo atsakyti už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusios paveldėto turto ir tikrosios vertės.

4. Ieškovė pažymi, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepaaiškėjo, kas priims V. K. palikimą, todėl kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini) pateiktas per Tauragės raj. 2-ą notarų biurą, todėl valstybė, priimdama palikimą, turėjo gauti minėtus duomenis iš notaro.

10. Teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. lapkričio 22 d. 10.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2019 m. lapkričio 19 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta (ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo), kad 2016 m. rugsėjo 24 d. dėl kilusio gaisro (sprogusio dujų baliono) bute (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas šalia esančio namo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langas; nurodytas butas priklausė M. Ž., dėl ko ji patyrė 170 Eur turtinę žalą; apgadintas turtas buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“. Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. spalio 12 d. rašto Nr. 85-S-30351 (7.1.6.3.) nustatyta, kad po sprogimo bute rastas ten gyvenęs V. K., kuris dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė.

14. Pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2018 m. vasario 27 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1610. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo data – 2017 m. lapkričio 2 d.

15. Nustatyta, kad ieškovė, kompensuodama draudėjai dėl 2016 m. rugsėjo 24 d. įvykio padarytus nuostolius, išmokėjo (2016 m. rugsėjo 28 d.) 170 Eur draudimo išmoką už išdaužtą langą pagal Kasos pajamų orderio kvitą, Serija TAUJAN 0005046. Ieškovė pateikė įrodymus, kad savo kreditorinį reikalavime – dėl 170 Eur žalos atlyginimo, pateikė (duomenys neskelbtini) per Tauragės raj. 2-ą notarų biurą; tiesiogiai į atsakovę dėl išmokos išieškojimo kreipėsi 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. R0001957208.

16. Taigi, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl įvykio, kurio metu buvo išdaužti langai, adresu (duomenys neskelbtini), fakto, dėl šio įvykio pripažinimo draudžiamuoju, dėl ieškovės apskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydžio. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka dėl to, kad ieškovė, anot atsakovės, pažeidė CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytą reikalavimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, ir nurodė, jog ieškovė neįrodė V. K. kaltės dėl įvykusio įvykio.

17. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje. Taigi, iš CK 5.63 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų. Dėl to sistemiškai aiškinant paveldėjimo teisės normas, darytina išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjo, dėl kalto draudžiamojo įvykio, įpėdiniui, turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento. Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

19. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (šalys šios aplinkybės neginčijo). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Vadinasi, remiantis CK 5.63 straipsniu, ieškovės teisė pareikšti reikalavimus prasidėjo (duomenys neskelbtini)., o (duomenys neskelbtini).

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, nes užtikrina kreditoriams geresnes sąlygas per įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniams ir nesukuria įpėdiniams papildomų pareigų ieškoti palikėjo skolų.

21. Taigi, teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė dokumentų, įrodančių, jog kreditoriniai reikalavimai buvo pateikti laiku ir tinkamai. Nesant duomenų apie V. K. palikėjus, ieškovė kreditorinį reikalavimą (datuotą (duomenys neskelbtini)) pateikė (išsiuntė) (duomenys neskelbtini) per Tauragės raj. 2-ą notarų biurą (tą patvirtina pašto lydraštis). Vadinasi, ieškovė kreditorinį reikalavimą pareiškė praėjus vos 18 dienų po palikimo atsiradimo, t. y. nepraleidus nustatyto 3 mėnesių termino. Atsakovė palikimą, t. y. šiuo atveju butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė tik 2017 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo palikimo atsiradimo. Vien atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji ieškovės raštą, adresuotą Tauragės r. 2-am notarų biurui, gavo tik 2018 m. gruodžio 12 d., nepaneigia aplinkybės, jog ieškovė tinkamai ir laiku, ką patvirtina aukščiau nurodyta teismų praktika, pateikė kreditorinį reikalavimą notarų biurui, kuris, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, vėliau ir tvarkė V. K. paveldėjimo teisinius santykius (bylą).

22. Pažymėtina, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatas paveldimas turtas pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

23. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė, priimdama palikimą (2017 m. lapkričio 2 d.), turėjo būti notaro informuota ir apie ieškovės pateiktą kreditorinį reikalavimą ((duomenys neskelbtini) išsiųstas notarų biurui); jeigu to ir nebuvo padaryta, ieškovės kaltės dėl to nėra, t. y. ji tinkamai įgyvendino savo pareigą ir per nustatytą terminą tinkamai pareiškė savo kreditorinį reikalavimą, todėl konstatuotina, jog ieškovė 3 mėnesių termino pateikti kreditorinį reikalavimą, nustatyto CK 5.63 straipsnyje, nepraleido.

24. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, taip pat nurodo, kad byloje pateikti duomenys neįrodo, jog dėl kilusios žalos (ar kilusio gaisro) yra kaltas palikėjas V. K..

25. CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

26. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. spalio 4 d. rašte nurodyta, kad sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio iš buitinio baliono, kuris buvo V. K. bute; buvo apgadintas ir priešais esantis namas. Taip pat iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. spalio 12 d. rašto Nr. 85-S-30351 (7.1.6.3.) nustatyta, kad po sprogimo bute rastas ten gyvenęs V. K.; kitų asmenų bute nebuvo rasta.

28. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

29. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į statinio/įrenginio savininko griežtąją atsakomybę (atsakomybę be kaltės), būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę, tačiau tokių įrodymų, teismo vertinimu, byloje atsakovė nepateikė. Byloje nenustačius nenugalimos jėgos ir nukentėjusio asmens didelės tyčios ar neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės klausimo. Teismas pažymi ir tai, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva.

30. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas 170 Eur žalos atlyginimas (atsakovė žalos dydžio neginčijo, todėl teismas plačiau dėl jo nepasisako).

31. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 170 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja valstybės įmonė „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (170 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.