Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. D. ir E. D. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolės įvykdymo pripažinimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Aleksandras Selezniovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodo, jog ieškovas negyvena su nepilnamete dukra adresu (duomenys neskelbtini), ir tai nėra jo gyvenamoji vieta. Teigia, kad ieškovui su sutuoktine M. D. (duomenys neskelbtini) metais buvo pradėtas sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) procesas ir ieškovas yra išėjęs iš buvusių bendrų šeimos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

6.2. Teigia, jog ieškovas negali žinoti, ar dukra dabar atrodo laimingesnė nei anksčiau, kadangi po dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ieškovas su dukra nebendravo, jos auklėjime nedalyvavo ir jos geranoriškai neišlaikė. Teigia, jog, kiek žinoma atsakovei, ieškovas geranoriškai neišlaiko ir savo nepilnamečių dukterų, gimusių santuokoje su sutuoktine M. D.. Pažymi, jog ieškovas niekur nedirba, todėl dukters išlaikyti negali. Mano, jog tai patvirtina ir tai, kad jis turi išlaikymo įsiskolinimą.

6.3. Nurodo, jog 200 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokėti neturi galimybės, nes išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, gimusius santuokoje su A. J.. Atsakovė pažymi, jog jos darbo užmokesčio vidurkis siekia apie 490 Eur, taip pat gauna pajamų pagal verslo liudijimą, kurių vidurkis per mėnesį sudaro 175 Eur. Mano, jog 200 Eur išlaikymas per mėnesį yra neproporcingas jos gaunamoms pajamoms.

6.4. Nurodo, jog teismui pateikta atstovavimo sutartis nėra pasirašyta ieškovų, kuriems advokatas nurodo atstovaujantis, todėl mano, jog ieškovų interesų atstovavimas byloje ir teismo nutartis, priimta ieškovų atstovo pasirašyto prašymo pagrindu, taip pat yra neteisėti.

8.1. Nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius prieš pritaikant laikinąsias apsaugos priemones patikrino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad realiai ieškovė E. D. su motina negyvena, pati E., ieškovas bei ieškovo sutuoktinė M. D. patvirtino vaikų teisių specialistams, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena ten, kur ir dabar, atsakovė visą tą laiką E. nesirūpino. Teigia, jog ieškovė E. D. pati pageidauja gyventi ten, kur ir dabar gyvena, todėl mano, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu buvo būtinas, kad jis galėtų tvarkyti jos reikalus, nuo kurių atsakovė buvo nusišalinusi.

8.2. Mano, kad aplinkybės, jog ieškovas ir jo sutuoktinė M. D. yra įforminę separaciją, nereiškia, kad jis yra palikęs šeimą ir ja nesirūpina. Teigia, jog po separacijos įforminimo (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2271-824/2018) ieškovas su M. D. ir toliau gyveno kaip šeima, tai yra užfiksuota Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4398-911/2019.

8.3. Teigia, jog atsakovė ne viena išlaiko savo kitus du vaikus. Atkreipia dėmesį, jog kiti jos vaikai yra mažamečiai ir jų poreikiai yra visiškai kitokie nei paauglės E., kurios poreikiai yra daug didesni. Taip pat mano, kad niekas atsakovei nekliudo susirasti tokį darbą, iš kurio gaunamos pajamos užtikrintų visų vaikų išlaikymą. Tai, kad atsakovė nuo 2012 m., kai buvo nutraukta jos santuoka su ieškovu, nesiėmė jokių veiksmų, kad išlaikymas E. būtų padidintas, tik patvirtina aplinkybę, kad ji netinkamai rūpinosi E. reikalais ir nėra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovų prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. santuokos su A. J. liudijimą, E. J. gimimo liudijimą bei E. J. gimimo įrašą. Taip pat pateikė antstolio A. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą, pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopiją bei sąskaitos išrašą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą klausimą neinformavęs atsakovės, todėl darytina išvada, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

13. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. bei 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą ir nutartį. Nors ieškovai nenurodo, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai yra tiesiogiai susiję su atsakovės atskirajame skunde dėstomais argumentais, ir įvertinant tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, darytina išvada, jog yra pagrindas šiuos įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia, ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Šiuo atveju aktualios galimos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno sutuoktinio (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 punktas).

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

16. Atskiruoju skundu atsakovė teigia, jog ieškovas negyvena su nepilnamete dukra adresu (duomenys neskelbtini), ir tai nėra jo gyvenamoji vieta. Teigia, kad ieškovui su sutuoktine M. D. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) procesas ir ieškovas yra išėjęs iš buvusių bendrų šeimos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Akcentuotina, jog apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė, kad ieškovo ir atsakovės dukra E. D. gyventų kitoje nei patikslintame ieškinyje nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). Priešingai, byloje esančiame Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2020 m. rugsėjo 10 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 5TSD-i98i užfiksuota, jog E. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu G. D., tėvo sutuoktine M. D. bei seserimis S. bei A. D.. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina tiek patys ieškovai, tiek ieškovo sutuoktinė M. D.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė E. D. kreipimosi į teismą metu gyvena kartu su savo tėvu ieškovu G. D. adresu (duomenys neskelbtini).

17. Nors atsakovė teigia, kad jos teiginius, jog E. D. negyvena kartu su tėvu, patvirtina duomenys apie tai, kad ieškovas G. D. bei M. D. yra pradėję gyvenimo skyriumi (separacijos) procesą, tačiau tokie atsakovės argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2271-824/2018 tenkino prašymą ir patvirtino pareiškėjų G. D. ir M. D. prašymą dėl separacijos patvirtinimo bendru sutarimu, tačiau šios aplinkybės nereiškia, jog ieškovas G. D. nebegyvena kartu su sutuoktine M. D.. Kaip teisingai akcentavo ieškovai, minėtu sprendimu buvo nustatyta, kad M. D. leidžia neterminuotai ir neatlygintinai naudotis ir valdyti 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), o G. D. privalo iš šio buto išsikraustyti per du mėnesius nuo M. D. pareikalavimo išsikraustyti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad M. D. būtų pareikalavusi iš atsakovo išsikelti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai G. D. bei E. D. gyvena kitoje nei ieškinyje nurodytoje vietoje.

18. Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog ieškovas G. D. neišlaiko ne tik ieškovės E. D., bet ir kitų savo dukrų. Kaip nustatyta šios nutarties 16 punkte, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė E. D. gyvena kartu su tėvu adresu (duomenys neskelbtini), todėl byloje nesant duomenų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki šios teismo nutarties paskelbimo dienos prisideda prie savo dukros išlaikymo, darytina išvada, kad ieškovę E. D. išlaiko būtent ieškovas G. D..

19. Akcentuotina ir tai, kad ieškovo G. D. galbūt turimas išlaikymo įsiskolinimas nėra šios bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirojo skundo argumentus, kad G. D. anksčiau savo dukros geranoriškai neišlaikė ir turi išlaikymo įsiskolinimą, plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

20. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovė neturi galimybės mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, nes išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, gimusius santuokoje su A. J.. Civilinės teisės įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.

21. Akcentuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.

22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, tai, kad šalių dukra E. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir tokio amžiaus vaiko poreikius, konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra optimalus siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir teisę į tinkamą išlaikymą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikino išlaikymo šalių dukrai sumažinimas prieštarautų prioritetiniais laikomiems vaiko interesams ir pažeistų jos teisę gauti bent minimalius jos poreikius ir normalų vystymąsi užtikrinantį išlaikymą.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Atskiruoju skundu atsakovė prašė priteisti iš ieškovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teisme, bylą išnarinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.