Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-09-05 · Civilinė byla Nr. 2A-429-357/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-05
Bylos Nr.
2A-429-357/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-08705-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
M. G.
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-429-357/2011

Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-08705-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovės D. G. atstovui adv. Vytautui Blažaičiui,atsakovui M. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2011 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; byloje patraukta išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. G. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. G., G. G. ir M. G. išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Paskirti ieškovę D. G. vaikams skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu M. G., gyvendami santuokoje susilaukė trijų vaikų: D. G., G. G. ir M. G.. Visi trys vaikai turi labai rimtų sveikatos problemų – D. įgimta ichtiozė, simetriška laikysena ir žemaūgiškumas, G. – lėtinis neuritas, vidutinio laipsnio neprigirdėjimas, adaptacijos sutrikimas, elgesio ir emocijų sutrikimas, asimetriška laikysena, M. - cerebrinis paralyžius, spastinė tetraparezaė, generalizuota simptominė epilepsija, kontaktinis dermatitas, klubo sąnario panirimas dešinėje pusėje (šiam vaikui nustatytas sunkus neįgalumas). Kadangi šalių vaikai sunkiai serga, ieškovė yra priversta visą laiką būti namuose ir savo dėmesį skirti vaikams. Ieškovė neturi galimybės dirbti ir taip sudaryti geresnes sąlygas vaikų visapusiškam vystymuisi ir pagerinti gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu vaikų tėvas M. G. dažnai išeina iš namų ir nežinia kur išneša pinigus, kurie skirti šalių vaikams, neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Atsiliepimas

A. M. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 150 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės, ateityje paliekant svarstytiną klausimą dėl dukros G. išlaikymo.

Nurodė, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, būtina atsižvelgti į dabartinę atsakovo finansinę padėtį ir šalyje esančią ekonominę situaciją. Teigė, kad žino savo pareigą vaikams ir jos niekada neatsisako, pagerėjus materialinei padėčiai, sutinka prie vaikų išlaikymo prisidėti daugiau, kiek tai leis jo pajamos.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2010-12-20 iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. G. po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2010-12-20 iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G. po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2010-12-20 iki vaiko pilnametystės. Įpareigojo nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę D. G. tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų išlaikymui tėvo M. G. mokamas periodines mėnesines išmokas iki jų pilnametystės. Priteisė ieškovei iš atsakovo M. G. 500,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo 468,00 Lt žyminio mokesčio bei 9,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 477,00 Lt.

Teismas nurodė, kad atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia tenkinti iš dalies ieškovės reikalavimą dėl vyresniems vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, o dėl Mantui reikalingo išlaikymo dydžio visiškai, kurie būtini sudarant normalias sąlygas vaikų vystymuisi. Pažymėjo, kad šis šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį ar labdaros fonde esančias pinigines lėšas, bet ir į visus su vaikų gyvenimu, jų sveikata bei išlaikymu susijusius poreikius. Priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas orientaciniu kriterijumi laikė LR CK 6. 461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikams išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaikų interesų. Nurodė, kad atsakovas savo pareigą dėl vaikų išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikams bus teikiama.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. G. ir G. G. išlaikymui po 150 Lt, o M. G. po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Tinkamai paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Šis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys lyg šiol gyvena santuokoje, todėl visas jų turimas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai turi trijų kambarių butą bei automobilį F. T., taip pat piniginių lėšų D. G. vardu atidarytose banko sąskaitose (2010-12-20 dienai apie 25000 Lt.). Kiek pinigų yra šiuo metu atsakovas nė nežino. Ieškovė teisme aiškino, kad pinigų nebėra, tačiau įrodymų, kad ji turėjo tokių brangių būtinų išlaidų, nepateikė. Mano, kad ieškovė nusiėmė nuo sąskaitos visas lėšas, paslėpė nuo teismo ir reikalauja, kad atsakovas mokėtų išlaikymą vaikams iš kito turto ir/ar pajamų. Teismas, neįvertinęs šios svarbios aplinkybės, išlaikymą vaikams priteisė iš sutuoktinių lygiomis dalimis, nors ieškovė faktiškai valdydama minėtas pinigines lėšas turi realią galimybę žymiai didesne dalimi prisidėti prie vaikams teiktino išlaikymo.

2. Nurodo, kad teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovo teismui pateiktus kvitus, liudijančius, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas bent minimalų išlaikymą vaikams teikė, t. y. pirko būtinus daiktus, raštinės reikmenis, maistą, vedėsi į kiną. Atsakovas pateikė kvitų už 460,95 Lt, tačiau teismas to neįvertino ir dėl to nepasisakė.

3. Nurodo, kad priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas turi galimybę dirbti didesnes pajamas teikiančius darbus, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį, turi būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios.

4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl vaikų poreikių, kaip orientacinį kriterijų taikė minimalią mėnesio algą (LR CK 6.461 str. 2 d.) ir nurodė, kad išlaikymas negali būti už ją mažesnis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

5. Nurodo, kad teismas skaičiuoja atsakovo vaikams reikalingą išlaikymą taip, lyg kiekvienas iš jų gyventų individualiai. Šeimoje auga trys vaikai, jie nesunešioja rūbų, o juos išauga. Išaugtus rūbus nešioja kiti vaikai, o mokyklinėmis priemonėmis, kitais reikmenimis draugiškai dalijasi. Tėvų galimybės neleidžia vaikų lepinti, šeima visada taip gyveno, vaikai tą supranta, yra prie to pripratę. Toks yra daugiavaikių šeimų gyvenimo būdas. Todėl teismas, spręsdamas dėl vaikų poreikių ir jiems teiktino išlaikymo dydžio, privalėjo į tai atsižvelgti.

6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. patenkino 87 proc. ieškovės reikalavimų, todėl turėjo priteisti iš atsakovo 435 Lt, o ne 500 Lt advokato pagalbos išlaidų (LR CPK 93 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tinkamai atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, kodėl atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas niekuomet oficialiai nedirbo, nors yra jaunas, darbingo amžiaus, jam nenustatytas neįgalumas. A. M. G. prisiregistravo darbo biržoje tik gavęs ieškinį iš Šiaulių miesto apylinkės teismo. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovas niekuomet nesistengė pagerinti materialinės padėties, susirasti darbo ir taip sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti bei vystytis. Tuo atveju, kai tėvo (motinos) sunki padėtis atsirado dėl jų netinkamo elgesio, išlaikymo dydis negali būti mažinamas, remiantis šiomis aplinkybėmis.

2. Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo teismui pateiktus kvitus, liudijančius, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas bent minimalų išlaikymą vaikams teikė, t. y. pirko būtinus daiktus, raštinės reikmenis, maistą, vedėsi į kiną. Iš pateiktų kvitų matyti, kad dalis jų kartojasi (pvz. pateikiami bilietai už kiną ir tuo pačiu pateikiamas čekis, rodantis apmokėjimą už tuos pačius kino bilietus), taip pat dalis kvitų yra paties atsakovo turėtos išlaidos, o ne lėšos skirtos vaikų išlaikymui (pvz. pateikiami du kino bilietai, iš kurių vienas yra skirtas ne vaikui). Todėl teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, kaip vaikų motina, ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą.

3. Priteisdamas išlaikymą, teismas pagrįstai atsižvelgė į ypatingus vaikų poreikius, į tai, kad jie turi rimtų sveikatos problemų, į tai, kad ieškovė vaikų išlaikymui išleidžia daugiau, nei reikia auginant sveiką vaiką. Be to, tai nustatyta remiantys byloje esančia medžiaga ir atsakovo neginčijama.

4. Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai orientaciniu kriterijumi laikė minimalią mėnesinę algą, atsakovas remiasi tik deklaratyviais teiginiais, siekdamas išvengti prievolės išlaikyti savo vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl išlaikymo dydžio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat iš atsakovo atsiliepimo ir apeliacinio skundo turinio, tarp šalių nėra ginčo, kad jų nepilnamečiai vaikai turi rimtų sveiktos problemų: Deividui yra įgimta ichtiozė, simetriška laikysena ir žemaūgiškumas (14 b. l.), Gretai – lėtinis neuritas, vidutinio laipsnio neprigirdėjimas, adaptacijos sutrikimas, elgesio ir emocijų sutrikimas, asimetriška laikysena (13 b. l.), Mantui - cerebrinis paralyžius, spastinė tetraparezaė, generalizuota simptominė epilepsija, kontaktinis dermatitas, klubo sąnario panirimas dešinėje pusėje, jam nustatytas sunkus neįgalumas (15, 16 b. l.). Esant tokia nepilnamečių vaikų sveikatai akivaizdu, kad jų poreikiams patenkinti reikalingos lėšos yra žymiai didesnės, nei jos būtų reikalingos specialių poreikių neturintiems vaikams.

Šalys taip pat pripažįsta, kad nors jų santuoka nenutraukta, tačiau jie kartu negyvena, atsakovas šiuo metu gyvena atskirai nuo šeimos.

Pagrindiniai priteistino vaikams išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str 1 d., 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad dėl nepilnamečiui sūnui M. G. nustatyto sunkaus neįgalumo (16 b. l.), ieškovė D. G. negali dirbti, nes ji slaugo neįgalų sūnų ir iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gauna per mėnesį 765,00 Lt slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, 720,00 Lt šalpos pensiją neįgaliam vaikui, 156,00 Lt išmoką vaikui, iš viso per mėnesį ieškovė gauna 1641,00 Lt (11 b. l.), kitų pajamų ieškovė neturi (71 b. l.). Ieškovė turi savo vardu registruotą nekilnojamą turtą – trijų kambarių butą, esantį Dvaro g. 49-34, Šiaulių mieste, kuriame šiuo metu ir gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, ir kuris jai ir atsakovui priklauso jungtinės nuosavybės teise (6, 10, 12, 88-89 b. l.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. G. iki 2011 m. gegužės 2 d. niekur oficialiai nedirbo, tik 2010 m. gruodžio 29 d., t. y. po to, kai ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, buvo įsiregistravęs darbo biržoje, jo gaunamas atlyginimas bruto šiuo metu yra 800,00 Lt, atsakovas dirba vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose (1, 33, 70, 138-139 b. l.). Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, t. y. FORD TRANSIT FT 100, pirmos registracijos data 1996 metai, ir PIAGGIO ZIP 50, gamybos metai 2001, kurios šalims priklauso jungtinės nuosavybės teise (73 b. l.). Duomenų, kad atsakovas turėtų sveiktos sutrikimų, būtų nedarbingas, ar turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra.

Kaip jau minėta, ieškovė dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės įsidarbinti, nes ji nuolat slaugo neįgalų sūnų M. G., tuo tarpu atsakovas, būdamas ganėtinai jauno ir darbingo amžiaus, oficialiai pradėjo dirbti tik 2011 m. gegužės mėnesį. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Šiuo konkrečiu atveju, visiems trims išlaikymo reikalingiems atsakovo vaikams, o ypač jauniausiajam M. G., turint labai rimtų sveikatos problemų, prioritetas neabejotinai turi būti teikiamas išimtinai vaikų, o ne juos išlaikyti turinčių tėvų, interesams. Įrodymų, kurie suteiktų pagrindą teikti, kad atsakovas dėl kokių nors objektyvių priežasčių neturi galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, ar gauti papildomų pajamų, byloje nėra pateikta. Be to, pats atsakovas teismui pateiktame atsiliepime pripažįsta, kad iki tol, kol gyveno kartu su ieškove, jis, vairuodamas mikroautobusiuką, užsidirbdavo iš papildomų darbų (29 b. l.). Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė neturi objektyvių galimybių įsidarbinti, pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad tam, kad bent minimaliai užtikrinti nepilnamečių D. G. ir G. G. poreikius, atsakovas privalo jiems teikti po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą, o nepilnamečiui sūnui M. G. – 500,00 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą.

Atsakovas nurodo, kad ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje buvo apie 25000 Lt, todėl ji turėjo didesnes galimybes, nei atsakovas, prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.

Šiuo konkrečiu atveju yra nagrinėjama civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, o ne byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Todėl neabejotinai ateityje, šalims nusprendus nutraukti santuoką ir pasidalinti santuokoje įgytą turtą, o teismui tokioje byloje priėmus sprendimą, išlaikymą vaikams kiekvienas iš tėvų galės teikti savo nuožiūra, naudojant tiek turimas pinigines lėšas bankuose, tiek realizuojant turtą. Kol šalims turtas priklauso jungtinės nuosavybės teise ir nėra padalintas, teismas neturi pagrindo jo laikyti asmenine šalies nuosavybe, iš kurios būtų galima teikti išlaikymą vaikams. Tokiu atveju jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimo vaikų išlaikymui klausimus šalys sprendžia bendru sutarimu (LR CK 3.192 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientaciniu kriterijui laikė minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800,00 Lt, o atsižvelgdamas į tai, kad jauniausiajam sūnui yra nustatytas sunkus neįgalumas, konstatavo, kad jo poreikiai, lyginant su kitais dvejais vaikais, yra didesni, todėl nukrypo nuo lygių dalių principo, priteisdamas jam 100,00 Lt didesnę išlaikymo sumą. Tokios pozicijos yra ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, nurodydamas, kad vaiko išlaikymui skiriamas 1 minimalios mėnesio algos dydis nėra absoliutus, taikomas visais atvejais, nes, šioje nutartyje pabrėžta, kad šis dydis orientacinis, o pagrindas išlaikymo dydžiui apskaičiuoti įtvirtintas LR CK 3.192 str. 2 d., jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). O nagrinėjamu atveju, atsakovui išėjus gyventi atskirai, ieškovei vienai tenka rūpintis net trimis rimtų sveiktos problemų turinčiais vaikais, jai vienai tenka pareiga užtikrinti, kad namie vaikams būtų kiek įmanoma pagal esamą sudėtingą situaciją jauku ir saugu, jai vienai tenka pareiga rūpintis, kad vaikai būtų socialiai adaptuoti, o jų buitis tvarkinga.

Atsakovas, apeliaciniu skundu prašydamas sumažinti pirmosios instancijos teismo iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, ir 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiose apelianto nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose bylose aplinkybės yra kitokios, nei nagrinėjamojoje byloje. Kasacine tvarka nagrinėtose bylose išlaikymo reikalingiems vaikams nebuvo nustatyti specialūs poreikiai, todėl buvo atsižvelgta proporcingai tiek į tėvų galimybes, tiek į vaikų poreikius. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos fabula yra kitokia, išlaikymo reikalingiems net trims vaikams neginčytinai yra nustatyti specialūs poreikiai, dėl ko prioritetas išimtinai teikiamas vaikų, o ne juos išlaikyti turinčių tėvų, interesams.

Be to, nieko nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad visi trys vaikai gyvena kartu, todėl viskuo dalijasi, todėl jų poreikiai mažesni.

Kaip jau minėta, visi trys išlaikymo reikalingi vaikai turi rimtų sveiktos problemų, o jaunesnysis Mantas yra neįgalus, visiems trims vaikams reikalingas individualus gydymas, tam tikri vaistai, kurie perkami kiekvienam atskirai. Sveikesni vyresnieji vaikai yra skirtingų lyčių, todėl dalintis rūbais ir avalyne negali, o ir asmeninės higienos priemonės mergaitei ir berniukui yra skirtingos. G. G. ir D. G. mokosi skirtingose klasėse (34 b. l.), todėl akivaizdu, kad ir mokyklos reikmenys jiems perkami kiekvienam atskirai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog vaikai auga daugiavaikėje šeimoje, negali būti pagrindu mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį.

Teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas teikė minimalų išlaikymą vaikams, t. y. pirko būtinus daiktus, raštinės reikmenis, maistą, vedėsi vaikus į kiną, iš viso, atsakovo teigimu, turėjo išlaidų už 460,95 Lt.

LR CK 3.196 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą anksčiau nurodytais būdais. O tai, kad atsakovas vedėsi vaikus į kiną, pirko saldumynus ir gaiviuosius gėrimus, kai kuriuos raštinės reikmenis ir kt. (92-96 b. l.), pripažintina tėvo rūpinimusi vaikų laisvalaikiu, siekiu, kad vaikai adaptuotųsi visuomenėje, turėtų galimybę bendrauti su bendraamžiais, ir tai nesuteikia pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, kad ieškovė pareiškė ieškinį vaikų interesais ir vaikų naudai, todėl, nors ir ne pilna apimtimi patenkinus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas iš esmės priimtas ieškovės naudai.

LR CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, o LR CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo M. G. priteistina Valstybei 5,10 Lt (146 b. l.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybei 5,10 Lt (penkis litus 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėEgidijus Mockevičius