Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) (toliau ir – apeliantas) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus (toliau ir – Statybos inspekcija, institucija) vedėjos Kristinos Bernadišiūtės (toliau ir – apeliantė, atstovė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1517-992/2021, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B. nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 5 d. surašė dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. 2019/54, kuris pateiktas ekspertizės užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. balandžio 28 d. patikrinimo aktas Nr. DSP-3) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini)užregistruoti Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini)pateiktas 2019 m. lapkričio 5 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/54, kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto bei Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai). Šie M. B. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4.2. Nesutinkant su apelianto teiginiais, kad dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B. ir kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“, neturi statinio ekspertizės aktų statuso“, apeliaciniame skunde teigiama, kad M. B., pagal įgaliojimą veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikdamas deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi statinio ekspertizės aktą. Pagrįsdamas šią aplinkybę, M. B., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 101 punktu į informacinę sistemą „Infostatyba“ įkėlė savo parengto ir tik jo parašu patvirtinto ekspertizės akto kopiją.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Dėl M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad jo veiksmai, surašant ekspertizės aktą užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, požymius. Pasak apelianto, jo veiksmuose nenustatyti objektyvieji ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, be to, jis nėra tinkamas subjektas. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus ir faktines aplinkybes, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

8. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo 500 iki 3000 eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje. Taigi, atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių projektavimo taisykles, be kita ko, Statybos įstatymu.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad M. B. 2019 m. lapkričio 5 d. surašytas dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. 2019/54, kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 6 dalies 3 punkte ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 105 punkte numatytų reikalavimų, t. y. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje numatytą statinio ekspertizę atliko ne statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas (subrangovas) – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintis teisę atlikti statinio ekspertizę, o statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas fizinis asmuo M. B., statinio ekspertizės akte nesant Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų privalomų rekvizitų, t. y. statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų.

10. Kita vertus, nors byloje atskleistas reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto požymis, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas. Analizuojant apelianto skunde nurodomus argumentus pastebėtina tai, jog apeliaciniame skunde, atskleidžiant ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto požymį, nepagrįstai tapatinami objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. apibūdinant subjekto požymį nepagrįstai remiamasi šiuo atveju blanketinį požymį teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą apibūdinančiomis Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje byloje įrodančiomis būtent nustatyto pažeidimo faktą, kadangi ginčijamas subjekto požymis šiuo atveju tiesiogiai apibūdinamas minėto straipsnio dispozicijoje – statinio ekspertizės aktą pasirašiusieji asmenys. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomu siauresniu specialaus subjekto aiškinimu, o bylos duomenimis nustatyta, jog būtent M. B. pasirašė bei pateikė ekspertizės aktą. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, 2019 m. lapkričio 5 d. statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (t. 1, b. l. 46). Minėto įgaliojimo pagrindu M. B. į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė 2019 m. lapkričio 5 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2019/54, kurį asmeniškai pasirašė, kaip statinio ekspertizės vadovas. Kitų statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra (t. 1, b. l. 193–203). Po to, M. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu) 92 punkte, numatyta „supaprastinta” tvarka su atliktu statinio ekspertizės aktu pateikė dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“. Pateikdamas atitinkamus dokumentus į minėtą sistemą, kaip statinio ekspertizės rangovą nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (kurios rekvizitų, beje, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, M. B. net neturėjo teisės naudoti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų susitarusios dėl minėto statinio ekspertizės). Tokiu būdu, įvertinus apelianto skundo argumentus, konstatuotina, jog M. B., suvokdamas, kad neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti ekspertizės akto, kuris, be kita ko, nebuvo pasirašytas ir kito statinio ekspertizės rangovo, veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą, pateikė teisės aktų reikalavimo neatitinkančią statinio ekspertizę užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje esantis 2019 m. lapkričio 5 d. dvibučio gyvenamojo namo ekspertizės aktas Nr. 2019/54 nėra tinkamu šio administracinio nusižengimo dalyku, kadangi šis statinio ekspertizės aktas neturi statinio ekspertizės aktų statuso. Apelianto vertinimu (tokios pozicijos M. B. laikėsi pirmosios instancijos teisme), tai konsultacinė specialisto išvada. Šiuo aspektu teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ekspertizės aktą Nr. 2019/54 pateikė netinkamas asmuo – ne statinio ekspertizės rangovas, tačiau, kaip minėta, nurodyta aplinkybė patvirtina teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą, tačiau savaime nepaneigia pastarojo statuso. Pastebėtina, jog aplinkybę, kad byloje esantis 2019 m. lapkričio 5 d. dvibučio gyvenamojo namo ekspertizės aktas Nr. 2019/54 yra ekspertizės aktas ANK 358 straipsnio 3 dalies prasme, liudija tiek ginčijamo akto turinys, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikti veiksmai. Byloje esantis ekspertizės aktas ne tik tiesiogiai įvardijamas ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 193-203), tačiau šiame akte pateikiamos išvados dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, be kita ko, ekspertizės akte tiesiogiai nurodoma, jog objektas vertinamas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį – atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 201), jog statinio ekspertizė atliekama STR 1.04.04:2017 94 punkte nurodytu atveju (t. 1, b. l. 195), t. y. ekspertizės aktas surašomas siekiant pasinaudoti jau minėta supaprastinta statybos užbaigimo tvarka – netvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą, o atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog M. B. pateikė būtent ekspertizės aktą įrodo ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog M. B. į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė ne deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią yra privaloma tvirtinti Statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o būtent deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tokiu būdu deklaruodamas, kad statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi bendrosios statinio ekspertizės aktą. Aukštesniojo teismo vertinimu, jeigu M. B. būtų parengęs konsultacinę išvadą ar kaip pats nurodo apeliaciniame skunde – statinio ekspertizės akto statuso neturintį dokumentą, jam nebuvo jokio pagrindo įkelti tokį dokumentą į informacinę sistemą „Infostatyba“.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog M. B. parengtas ir užsakovui pateiktas statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/54 neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl M. B. veiksmai atitinka ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Atsižvelgiant į tai, naikinti skundžiamą nutarimą apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos

13. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

14. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarinius, į tai, kad Statybos inspekcija neatliko ekspertizės akto Nr. 2019/54 turinio patikrinimo, M. B. asmenybę. Buvo įvertinta, kad M. B. yra aukštojo išsilavinimo, dirbantis, duomenų apie jo ankstesnį baustumą nėra, turėjo nedidelę profesinę patirtį, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šiai situacijai ištaisyti pasamdydamas kitą ekspertizės įmonę, kuri paneigtų arba patvirtintų jo, kaip eksperto, išvadą. Taigi apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas institucijos apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

15. Skunde Statybų inspekcijos atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl M. B. veiksmų nekilo sunkių padarinių ir tokią savo poziciją argumentuoja tuo, kad neatitinkančių teisės aktų reikalavimų bendrosios ekspertizės akto pateikimas užsakovui sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad paminėtos aplinkybės atskleidžia M. B. inkriminuoto ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę, kadangi minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė būtent už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Taigi, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip rodančios išskirtinį administracinio nusižengimo pavojingumą.

16. Institucijos atstovės teigimu, M. B. patirties stoka negali būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti minimalią baudą, o skundžiamo nutarimo teiginys, kad M. B. siekė iš esmės pašalinti trūkumus dėl netinkamai parengto ekspertizės akto ir užsakė kitą statinio bendrąją ekspertizę dėl objekto, dėl kurio jo atlikta statinio bendroji ekspertizė neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, kad pats M. B. savo iniciatyva užsakė, apmokėjo ir pan. minėtą statinio bendrąją ekspertizę. Aukštesnysis teismas, vertindamas šiuos skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo vertinamos visų M. B. charakterizuojančių aplinkybių kontekste, neišskiriant jų kaip kažkokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti skiriama mažesnė bauda. Sutiktina su institucija, kad pažeidėjui, profesionaliai veikiančiam statybos srityje, taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąją statinio ekspertizę, tačiau visgi sutiktina su apylinkės teismu, kad patirties stoka, net ir turint kvalifikacijos atestatą, šiuo atveju galėjo sąlygoti nusižengimo padarymą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, be kita ko, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2020 m. gruodžio 14 d. ekspertizės aktą Nr. B20-12/55, kuris anot jos patvirtina, kad M. B. savo lėšomis organizavo naujos ekspertizės akto surašymą ir šis dokumentas buvo įkeltas į sistemą, taip pašalinant anksčiau padarytus pažeidimus. Sutiktina su institucijos atstove, kad į bylą nepateikti įrodymai, jog minėtą statinio bendrąją ekspertizę savo iniciatyva užsakė ar apmokėjo būtent pats M. B.. Kita vertus, institucija nepateikė jokių duomenų, kurie liudytų priešingai. Be to, toks M. B. elgesys skundžiamame nutarime nebuvo įvertintas kaip išimtinai teigiamai pažeidėją charakterizuojanti aplinkybė, dėl kurios jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, suteikiančios galimybę teismui skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

17. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma atsižvelgti į kitas M. B. iškeltas administracinio nusižengimo bylas, kurios, anot institucijos atstovės, rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteisėtus veiksmus vykdė ne vieną kartą, o sistemiškai, daug kartų, skirtingiems asmenims sukeldamas daug neigiamų padarinių. Administracinio nusižengimo byloje, kaip minėta, nebuvo pateikta jokių duomenų, kad iki šioje byloje jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo M. B. būtų buvęs baustas administracine tvarka, ypač dėl analogiškų administracinių nusižengimų padarymo, tokių duomenų apeliaciniame skunde nenurodė ir Statybos inspekcija. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo atsižvelgti į M. B. atžvilgiu nagrinėjamas administracinio nusižengimo bylas ir tuo pagrindu paskirti jam griežtesnę administracinę nuobaudą, nes taip būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Nors iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus bei iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu M. B. jau buvo paskirtos kelios administracinės nuobaudos už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, tačiau teismo priimti nutarimai dar nebuvo įsiteisėję. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad administraciniai nusižengimai, kaip matyti iš priimtų nutarimų, padaryti panašiu laiku, panašiomis aplinkybėmis, o atskirose administracinių nusižengimų bylose už juos paskirtos administracinės nuobaudos nebus bendrinamos. Tai turės pakankamą nubaudimo efektą M. B.. Pagrindo griežtinti M. B. paskirtą administracinę nuobaudą nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad VĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SP-04 M. B. panaikintas jam išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas. Priešingai, ši aplinkybė rodo, kad M. B. jau yra patyręs tam tikras neigiamas pasekmes dėl savo neteisėtos veiklos.

18. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertino visas šios nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir išdėstė pakankamus motyvus, kodėl M. B. skyrė minimalią ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą. Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad tokia nuobauda yra neproporcinga ir skatina daryti naujus nusižengimus, yra deklaratyvūs ir per daug sureikšminantys padaryto nusižengimo pavojingumą. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nei Statybų inspekcijos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, todėl institucijos apeliacinis skundas taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1517-992/2021 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos Kristinos Bernadišiūtės apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.