- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- 1S-116-478/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00080-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- L. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. Ž. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 23 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. Ž. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. L. Ž. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. vasario 5 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (j .a. k. (duomenys neskelbtini) reg. adr. (duomenys neskelbtini)) vadybininku, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei per UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorę S. U. (K.), bei laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 29 d. per UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorę O. V. (K.), veikdamas bendrovės vardu, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 29 d., pagal 2000 m. liepos 13 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1835: 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kur nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>“ , turėdamas pareigą veikti bendrovės naudai ir interesais; 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies 1 punktą, kur nurodyta, kad: „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, o nuo 2018 m. kovo 29 d. G .M. tapus „(duomenys neskelbtini) “ direktore, jis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku, užimamų pareigų pagrindu, būdamas materialiai atsakingas, veikdamas vieninga tyčia, savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, o būtent: UAB ,,(duomenys neskelbtini) ” direktorei S. U. (K.), jo (L. Ž.) nurodymu, 2017 m. lapkričio 23 d., bendrovės vardu AB „Swedbank“ banke atidarius atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei užsakius su bendrovės atsiskaitomosiomis banko sąskaitomis susietas debetines mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota L. Ž. vardu) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota S. U. (K.) vardu), kurios buvo aktyvuotos 2018 m. sausio 12 d., šias debetines mokėjimo korteles su slaptažodžiais perėmė savo (L. Ž. ) žinion ir:
- laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., naudodamas AB „Swedbank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „(duomenys neskelbtini) “ jo vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 75 (septyniasdešimt penkis) kartus įvairiuose bankomatuose išgrynino 21 530,00 Eur;
- laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 30 d., naudodamas AB „Swedbank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „(duomenys neskelbtini) “ S. U. (K.) vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 8 (aštuonis) kartus įvairiuose bankomatuose išgrynino 2 251,83 Eur,
2.1. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorei O. V. (K.), jo (L. Ž. ) nurodymu, 2018 m. vasario 8 d. bendrovės vardu AB „SEB bankas“ banke atidarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei užsakius su šia banko sąskaita susietą debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šią mokėjimo kortelę su slaptažodžiais perėmė savo (L. Ž.) žinion ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., naudodamas šią mokėjimo kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)), iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 67 (šešiasdešimt septynis) kartus įvairiuose bankomatuose išgrynino 30 225,00 Eur.
2.2. Taip pat, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., jis (L. Ž. ), iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ priklausančių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“), naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, nesant pagrindo, atliko mokėjimo pavedimus bendrai 4 640 Eur sumai, kuriais pervedė pinigines lėšas į fizinių asmenų, objektyviai neturėjusių galimybių suvokti apie jo (L. Ž. ) atliekamų veiksmų neteisėtumą, asmenines banko sąskaitas, davė tiems asmenims nurodymus į jų banko sąskaitas pervestas pinigines lėšas išgryninti ir perduoti jam, t. y.:
- 2017 m. lapkričio 26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 600 Eur mokėjimo pavedimą į A. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. lapkričio 26 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- 2017 m. gruodžio 6 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 350 Eur mokėjimo pavedimą į K. Ž., kurio turto administratore 2016 m. gruodžio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra paskirta V. Ž., priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- atliko mokėjimo pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2017 m. gruodžio 7 d. - 300 Eur; 2017 m. gruodžio 8 d. - 100 Eur; 2017 m. gruodžio 14 d. - 50 Eur; 2017 m. gruodžio 27 d. - 80 Eur; 2017 m. gruodžio 28 d. 50 Eur, kuriais bendrai pervedė 580 Eur į R. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- 2017 m. gruodžio 28 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 50 Eur mokėjimo pavedimą į D. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- atliko mokėjimo pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2017 m. gruodžio 28 d. – 200 Eur; 2017 m. gruodžio 30 d. – 1 380 Eur, kuriais bendrai pervedė 1 580 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- 2017 m. gruodžio 29 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 130 Eur mokėjimo pavedimą į A. L. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. gruodžio 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu laiku, bankomate adresu (duomenys neskelbtini), gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.),
- 2018 m. sausio 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 250 Eur mokėjimo pavedimą į R. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- 2018 m. sausio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 320 Eur mokėjimo pavedimą į A. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- 2018 m. sausio 26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 80 Eur mokėjimo pavedimą į D. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- Atliko mokėjimo pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2018 m. kovo 20 d. – 150 Eur; 2018 m. gegužės 7 d. – 150 Eur, kuriais bendrai pervedė 300 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
- 2018 m. gegužės 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 400 Eur mokėjimo pavedimą į L. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
2.3. Taip pat, jis (L. Ž.), ūkio išlaidoms iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, kaip atskaitingas asmuo, pagal 2018 m. kovo 3 d. kasos išlaidų orderį (be numerio), gavo 1 190 Eur grynaisiais pinigais. Tokiu būdu, jis (L. Ž. ), iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrai gavo 57 604,83 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų, tačiau dalies gautų piniginių lėšų t. y. 25 839,76 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo, panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar bankines sąskaitas neįnešė ir taip pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - 25 839,76 Eur pinigines lėšas ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 25 839,76 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini); reg. adr. (duomenys neskelbtini)) vadybininku, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei ir laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. vasario 2 d. per UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorę S. U. (K.) bei laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. kovo 28 d. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę O. V. (K.), veikdamas bendrovės vardu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX‑574): 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos organizavimą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 28 d., pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574): 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama; objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes jis UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) buhalterei D. J., nepateikė duomenų apie 2018 m. sausio 8 d. pervestą 250 Eur avansą L. Ž. iš bendrovės priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) į R. B. sąskaitą, dėl ko į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens L. Ž. avanso apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 250 EUR gavimą; nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) buhalterei D. J. nepateikė duomenų apie 2018 m. kovo 3 d. iš bendrovės kasos L. Ž. išduotas pinigines lėšas – 1 190 Eur, dėl ko į bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ atskaitingo asmens L. Ž. avanso apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 1 190 Eur gavimą, dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
4. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini); reg. adr. (duomenys neskelbtini)) vadybininku, užimamų pareigų, į kurias buvo paskirtas 2018 m. gegužės 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. M. įsakymu „Dėl priėmimo į darbą“, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą bendrovės turtą, pasisavino didelės vertės jam patikėtą, svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent:
- laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d., naudodamas AB „SEB bankas“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 90 (devyniasdešimt) kartų, įvairiuose bankomatuose išgrynino 35 509,20 Eur,
- tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. M. gavęs AB „Swedbank“ verslo debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su slaptažodžiu, išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. M. vardu, jis (L. Ž. ), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., naudodamas šią mokėjimo kortelę, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) per 55 (penkiasdešimt penkis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 24 200,00 Eur;
- laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. jis (L. Ž. ), naudodamas AB „Luminor bank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo (L. Ž. ) vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 5 (penkis) kartus, įvairiuose bankomatuose išgrynino 3 860 Eur.
- Taip pat, jis (L. Ž. ), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. M. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis, po ko jis (L. Ž.), naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, atliko mokėjimo pavedimus: 2018 m. gegužės 23 d. - 930 Eur, 2018 m. rugsėjo 7 d. – 2 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 23 d. - 25 Eur, kuriais bendrai pervedė 2 955 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri objektyviai neturėdama galimybių suvokti apie jo (L. Ž. ) atliekamų veiksmų neteisėtumą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.).
- Taip pat, jis (L. Ž. ), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. M. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis, po ko jis (L. Ž. ), naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, atliko mokėjimo pavedimus: 2018 m. gegužės 18 d. - 400 Eur, 2018 m. gegužės 24 d. - 250 Eur, kuriais bendrai pervedė 750 Eur į K. Ž., kurio turto administratore 2016 m. gruodžio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra paskirta V. Ž., priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri objektyviai neturėdama galimybių suvokti apie jo (L. Ž. ) atliekamų veiksmų neteisėtumą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.).
- Taip pat, jis (L. Ž. ), 2018 m. birželio 6 d., pagal Pinigų priėmimo kvitą Serija 18-6 Nr. 1, iš E. P. priėmė 423,50 Eur atsiskaitymą grynaisiais pinigais už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas pervežimo paslaugas, tokiu būdu, jis (L. Ž. ), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai gavo 66 769,05 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų, tačiau dalies gautų piniginių lėšų t. y. 30 637,96 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo, panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar bankines sąskaitas neįnešė ir taip pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - 30 637,96 Eur pinigines lėšas ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 30 637,96 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
5. L. Ž. 2021 m. sausio 18 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. L. Ž. buvo įpareigotas kiekvieną mėnesio 5 ir 15 darbo dieną (jeigu išpuola nedarbo diena, tai sekančią darbo dieną) 9 val. registruotis (duomenys neskelbtini). Su šios kardomosios priemonės sąlygomis kaltinamasis buvo supažindintas pasirašytinai 2021 m sausio 18 d. (t. 17, b. l. 61–64).
6. Kauno apygardos teismo 2022 m birželio 21 d. nutartimi L. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, nes kaltinamasis neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, nevykdė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, be teismo leidimo buvo išvykęs į užsienį. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą buvo pagrįstai manoma, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, todėl Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi buvo paskelbęs L. Ž. paiešką. Paieškos vykdymas buvo pavestas Šiaulių apskrities VPK (t. 18, b. l. 87–93).
7. 2022 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, jog šiame skyriuje 2022 m. gegužės 16 d. buvo pradėta paieškos byla Nr. 40-07-0021-22 kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m gegužės 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-882/2022 L. Ž. pakeitė švelnesnę kardomąją priemonę į kardomąją priemonę – suėmimą. 2022 m. birželio 29 d. buvo gauta Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-844/2022, kuria L. Ž. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši Kauno apygardos teismo nutartis nebuvo vykdoma, nes 2022 m. birželio 25 d. apie 18 val. Centriniame Klaipėdos keltų terminale, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m gegužės 6 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-882/2022, L. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę, jam buvo nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams (t. 18, b. l. 107–110).
8. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-882/2022, nutarta palikti galioti L. Ž. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 25 d. (t. 18, b. l. 118–120).
Žemesnės instancijos teismas
9. Susipažinus su šia informacija, Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi buvo nutarta Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi kaltinamajam L. Ž. skirtą kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti, nutraukti kaltinamojo L. Ž. paiešką ir apie tai informuoti Šiaulių apskrities VPK (t. 18, b. l. 126–132).
10. Iki skundžiamos nutarties priėmimo šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. Ž. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, nes L. Ž. atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2023 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, jog L. Ž. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bauda ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai laisvės atėmimo ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 14 d., bausmės pradžia – 2022 m birželio 25 d., bausmės pabaiga 2023 m. birželio 25 d. Buvo svarstyta galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, tačiau sprendimas buvo atidėtas dėl padarytų administracinių nusižengimų (t. 21, b. l. 28–30).
12. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam L. Ž. baigiasi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas, siekiant užtikrinti kaltinamojo L. Ž. dalyvavimą šios baudžiamosios bylos nagrinėjime, Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi paskyrė L. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 25 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Gavus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių Pirmojo kalėjimo raštą, kad L. Ž. iš laisvės atėmimo vietos bus paleistas 2023 m. birželio 23 d., Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi patikslino kardomosios priemonės – suėmimo pradžios datą, nurodydamas, kad kardomoji priemonė – suėmimas skaičiuotinas nuo faktinio L. Ž. paleidimo iš įkalinimo įstaigos laiko, t. y. nuo 2023 m. birželio 23 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
13. Kaltinamojo L. Ž. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. Ž. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, ir paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą trijų mėnesių terminui.
13.1. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi apygardos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, dėl ko nepagrįstai konstatavo dviejų suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 ir 3 dalyse, egzistavimą.
13.2. Gynėjas pažymi, kad suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais ir tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Šiuo atveju apygardos teismas pernelyg sureikšmino ir suabsoliutino aplinkybę, jog L. Ž. praeityje ne kartą buvo teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Vien ši aplinkybė, vertinant ją atsietai nuo kitų, negali būti pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Gynėjo teigimu, apygardos teismas neįvertino itin tvirtų L. Ž. socialinių ryšių. L. Ž., būdamas laisvėje, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenimo draugę, palaikė artimus ryšius su tėvais, kuriais rūpinosi. Nors teismas ir nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad L. Ž., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, toliau tęs darbo santykius, tačiau šis teismo argumentas, anot gynėjo, yra aiškiai nepagrįstas. Gynėjas pažymi, jog L. Ž., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, turės galimybę tęsti darbus tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės rodo, jog L. Ž., ir būdamas laisvėje, turės legalų pragyvenimo šaltinį, o tai sumažina jo pakartotinių nusikaltimų padarymo riziką.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Gynėjas skunde cituoja skundžiamą apygardos teismo nutartį ir nurodo, kad nutartis paremta vien tik formaliais pagrindais, nutartyje nurodyti suėmimo pagrindai nėra susieti su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kalinamąjį L. Ž. charakterizuojančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog L. Ž. yra saistomas socialiniais ryšiais su artimiausia aplinka, t. y. sugyventine, tėvais. Teismas nutartyje pažymėjo, jog iki L. Ž. sulaikymo jie gyveno kartu, tačiau, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, ši aplinkybė liko neįvertinta. Vien teismo teiginys, kad „teismas atsižvelgia į kaltinamojo šeiminius ryšius“, negali būti laikoma tinkamu šios aplinkybės įvertinimu. Šiuo atveju teismas nutartyje turėjo nurodyti, kokie duomenys rodo, jog turimi socialiniai ryšiai nesulaikys kaltinamojo nuo noro bėgti ir slėptis. Taip pat, gynėjo nuomone, teismas netinkamai vertino ir faktinę aplinkybę dėl L. Ž. darbo. Pats teismas nurodo, jog kaltinamasis šiuo metu dirba. Gynėjas pažymi, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, L. Ž. turi galimybę tęsti darbinius santykius ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismo argumentas, kad kaltinamasis, atlikęs bausmę, toliau nedirbs, yra aiškiai nepagrįstas.
13.4. Gynėjas skunde nurodo, kad apygardos teismas suabsoliutino aplinkybę, jog L. Ž., pažeisdamas jam paskirtą kardomąją priemonę, išvyko į užsienį dirbti. Anot gynėjo, šis kardomosios priemonės pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios L. Ž. turtinės padėties ir poreikio užsidirbti, ką jis pats yra nurodęs teisme. Į šią aplinkybę, gynėjo nuomone, reikėtų atsižvelgti ir kitu aspektu, t. y., kad kaltinamasis vyko į užsienį dirbti, o ne naujų nusikalstamų veikų daryti, kas rodo jo teigiamą požiūrį į pragyvenimui reikalingų lėšų gavimą.
13.5. L. Ž. yra teistas daug kartų, tačiau ši aplinkybė, gynėjo nuomone, neturėtų būti suabsoliutinama. Teismas į kaltinamojo buvusius teistumus atsižvelgs ir juos įvertins šioje byloje priimdamas baigiamąjį procesinį sprendimą, individualizuodamas bausmę, o skiriant kardomąją priemonę buvę teistumai negali būti pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Gynėjas pažymi, kad L. Ž. atžvilgiu jokių naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.
13.6. Gynėjas skunde nurodo, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso naujai redakcijai (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.), L. Ž. inkriminuotos veikos turės būti perkvalifikuojamos, dėl ko šioje byloje L. Ž. bus kaltinamas nebe dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, o dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, kas mažina ir kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą.
13.7. Be suėmimo BPK yra numatytos ir kitos kardomosios priemonės, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas realiai net nesvarstė galimybės skirti L. Ž. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, dėl ko pažeidė BPK nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į L. Ž. socialinius ryšius, aplinkybę, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi objektyvią galimybę tęsti darbus, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, gynėjo manymu, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti L. Ž. taikant švelnesnę kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą.
14. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras siūlė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas
15. Kauno apygardos teismas, paskirdamas kaltinamajam L. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui, tinkamai įvertino visas suėmimo skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
16. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam įstatymo įpareigojimui, svarstydamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi padaryti išvadą, ar byloje yra duomenų, leidžiančių sieti kaltinamąjį su jam inkriminuota nusikalstama veika, pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomą pirminę kontrolę, kad asmeniui nebūtų paskirtas suėmimas nesant duomenų apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai kaltinti L. Ž. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Šie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo L. Ž. parodymuose, liudytojų S. U., O. V. (K.), G. M., L. M., I. J., E. J., G. B. ir kitų liudytojų parodymuose, specialisto išvadose ir kituose rašytiniuose bylos dokumentuose. Šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nevertina visų bylos duomenų dinamikos proceso metu, duomenų surinkimo aplinkybių, nesprendžia L. Ž. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek faktiniai duomenys yra patikrinti nagrinėjant suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, minėtuose procesiniuose dokumentuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti L. Ž. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią - suėmimą.
17. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė - suėmimas kaltinamajam L. Ž. paskirta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.
18. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamojo L. Ž. nei darbiniai, nei kitokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra labai tvirti. Kaltinamasis yra nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, būdamas laisvėje gyveno kartu su tėvais, taip pat su sugyventine, savo nekilnojamojo turto neturi, kaip pats nurodė, išėjęs į laisvę gyventų pas savo tėvus, santaupų neturi ir šiuo metu jo gaunamos pajamos yra tik iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis pradėjo dirbti tik atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. Ž. turi ryšių užsienyje - jo sesuo su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamasis bendrauja su savo seserimi. Labai svarbi aplinkybė, sprendžiant griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo kaltinamajam L. Ž. pagrįstumo klausimą, yra tai, jog L. Ž. jau buvo pasislėpęs nuo teismo ir vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamasis pažeidė švelnesnės jam šioje baudžiamojoje byloje taikytos kardomosios priemonės sąlygas, buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti, todėl jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą, buvo paskelbta L. Ž. paieška. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis L. Ž., net ir būdamas įkalinimo įstaigoje, sudarydavo kliūtis tinkamam bylos nagrinėjimui, dėl jo kaltės neįvyko teisiamieji posėdžiai. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. Ž., paprašęs dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, išvyko į darbą statybų aikštelėje, bandė jungtis prie teisiamojo posėdžio iš pažįstamo mobiliojo ryšio įrenginio būdamas lauke, negalint jam sklandžiai prisijungti, teismui ir kitiems proceso dalyviams teko laukti jo prisijungimo, o jam prisijungus, dėl jo buvimo netinkamoje aplinkoje, baudžiamojoje byloje teko daryti pertrauką, t. y. tokiu būdu buvo trukdoma baudžiamosios bylos nagrinėjimui. L. Ž. anksčiau teistas dvylika kartų, tryliktasis jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Šioje baudžiamojoje byloje L. Ž. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu. Ir nors, kaip skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso naujai redakcijai L. Ž. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų veikų juridinis vertinimas galimai keisis, tačiau nusikalstamų veikų sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas yra tik viena iš sąlygų taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kuri turi būti vertinama visumoje su kitomis šioje nutartyje jau nurodytomis aplinkybėmis. Šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido Kauno apygardos teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis L. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo paskyrimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, jog išėjęs į laisvę L. Ž. turės galimybę tęsti darbus tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, t. y. būdamas laisvėje kaltinamasis turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. Pagrįsdamas šiuos teiginius, kaltinamojo gynėjas teismui pateikė šių įmonių išduotas L. Ž. charakteristikas. Tačiau šis kaltinamojo gynėjo skundo argumentas iš esmės prieštarauja kitam to paties skundo argumentui, jog L. Ž., pažeisdamas jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę, išvyko į užsienį dirbti dėl sunkios jo turtinės padėties ir poreikio užsidirbti. Esant tokiems prieštaringiems skundo argumentams dėl L. Ž. darbinių santykių, pakankamo, legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio turėjimo Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo daryti išvadą, jog L. Ž., būdamas laisvėje, realiai turėtų galimybę bei sąlygas dirbti ir jo darbo santykiai būtų ilgalaikiai, sukuriantys stiprius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje.
20. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
21. L. Ž. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Kaip minėta, L. Ž. anksčiau teistas dvylika kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, finansų sistema, valdymo tvarka, dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, tryliktasis jo atžvilgiu priimtas - Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, dar nėra įsiteisėjęs. Šiame neįsiteisėjusiame teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad L. Ž. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė 2022 m. kovo 28 d., t. y. tuomet, kai šioje baudžiamojoje byloje jam buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. L. Ž. inkriminuojami nusikaltimai galimai buvo padaryti dėl savanaudiškų tikslų – siekiant gauti pajamas neteisėtu būdu. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat pobūdis nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas L. Ž., leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis L. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.
22. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikanti L. Ž. vieną ar kelias švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, L. Ž. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę bei kitas šioje nutartyje jau aptartas faktines aplinkybes, susijusias su kaltinamojo elgesiu ir požiūriu į jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, kuomet jam buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo L. Ž. skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
23. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo L. Ž. teises ir laisves, tačiau šiuo atveju suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
24. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria kaltinamajam L. Ž. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi kaltinamajam L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 23 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.