- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-263-579/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00080-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Evaldas Gražys, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- L. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimto kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. Ž. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. vasario 5 d., būdamas UAB „K.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini); reg. adresu (duomenys neskelbtini)) vadybininku, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei per UAB „K.“ direktorę S. U. (K.), bei laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 29 d. per UAB „K.“ direktorę O. V. (K.), veikdamas bendrovės vardu, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 29 d. pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1835: 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kurioje nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>“ , turėdamas pareigą veikti bendrovės naudai ir interesais; 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad: „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingas už UAB „K.“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, o nuo 2018 m. kovo 29 d. G. M. tapus UAB „K.“ direktore, jis, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. būdamas UAB „K.“ vadybininku, užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas, veikdamas vieninga tyčia, savo žinioje turėdamas UAB „K.“ priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „K.“ priklausantį – turtą, o būtent:
1.1. UAB “K.” direktorei S. U. (K.), jo (L. Ž.) nurodymu, 2017 m. lapkričio 23 d., bendrovės vardu AB „Swedbank“ banke atidarius atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei užsakius su bendrovės atsiskaitomosiomis banko sąskaitomis susietas debetines mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota L. Ž. vardu) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota S. U. (K.) vardu), kurios buvo aktyvuotos 2018 m. sausio 12 d., šias debetines mokėjimo korteles su slaptažodžiais perėmė savo (L. Ž.) žinion ir:
1.1.1. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., naudodamas AB „Swedbank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „K.“ jo vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per septyniasdešimt penkis kartus įvairiuose bankomatuose išgrynino 21 530 Eur;
1.1.2. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 30 d., naudodamas AB „Swedbank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „K.“ S. U. (K.) vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per aštuonis kartus įvairiuose bankomatuose išgrynino 2 251,83 Eur.
1.2. UAB „K.“ direktorei O. V. (K.), jo (L. Ž.) nurodymu, 2018 m. vasario 8 d., bendrovės vardu AB „SEB bankas“ banke atidarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei užsakius su šia banko sąskaita susietą debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šią mokėjimo kortelę su slaptažodžiais perėmė savo (L. Ž.) žinion ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., naudodamas šią mokėjimo kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)), iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per šešiasdešimt septynis kartus įvairiuose bankomatuose išgrynino 30 225 Eur.
1.3. Taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. jis (L. Ž.) iš UAB „K.“ priklausančių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“), naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, nesant pagrindo, atliko mokėjimo pavedimus bendrai 4640 Eur sumai, kuriais pervedė pinigines lėšas į fizinių asmenų, objektyviai neturėjusių galimybių suvokti apie jo (L. Ž.) atliekamų veiksmų neteisėtumą, asmenines banko sąskaitas, davė tiems asmenims nurodymus į jų banko sąskaitas pervestas pinigines lėšas išgryninti ir perduoti jam, t. y.:
1.3.1. 2017 m. lapkričio 26 d. iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 600 Eur mokėjimo pavedimą į A. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. lapkričio 26 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
Žemesnės instancijos teismas
1.3.2. 2017 m. gruodžio 6 d. iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 350 Eur mokėjimo pavedimą į K. Ž., kurio turto administratore 2016 m. gruodžio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra paskirta V. Ž., priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.3. atliko mokėjimo pavedimus iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2017 m. gruodžio 7 d. – 300 Eur; 2017 m. gruodžio 8 d. – 100 Eur; 2017 m. gruodžio 14 d. – 50 Eur; 2017 m. gruodžio 27 d. – 80 Eur; 2017 m. gruodžio 28 d. – 50 Eur, kuriais bendrai pervedė 580 Eur į R. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.4. 2017 m. gruodžio 28 d. iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 50 Eur mokėjimo pavedimą į D. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.5. atliko mokėjimo pavedimus iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2017 m. gruodžio 28 d. – 200 Eur; 2017 m. gruodžio 30 d. – 1380 Eur, kuriais bendrai pervedė 1580 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.6. 2017 m. gruodžio 29 d. iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 130 Eur mokėjimo pavedimą į A. L. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. gruodžio 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu laiku, bankomate adresu Naujoji g. 2C, Alytus gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.7. 2018 m. sausio 8 d. iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 250 Eur mokėjimo pavedimą į R. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.8. 2018 m. sausio 11 d. iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 320 Eur mokėjimo pavedimą į A. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.9. 2018 m. sausio 26 d. iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 80 Eur mokėjimo pavedimą į D. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.10. atliko mokėjimo pavedimus iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2018 m. kovo 20 d. – 150 Eur; 2018 m. gegužės 7 d. – 150 Eur, kuriais bendrai pervedė 300 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
1.3.11. 2018 m. gegužės 8 d. iš UAB „K.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 400 Eur mokėjimo pavedimą į L. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.).
1.4. Taip pat jis (L. Ž.) ūkio išlaidoms iš UAB „K.“ kasos, kaip atskaitingas asmuo, pagal 2018 m. kovo 3 d. kasos išlaidų orderį (be numerio), gavo 1190 Eur grynaisiais pinigais.
2. Tokiu būdu L. Ž. iš UAB „K.“ bendrai gavo 57 604,83 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų, tačiau dalies gautų piniginių lėšų t. y. 25 839,76 Eur, UAB „K.“ veikloje nepanaudojo, panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, į UAB „K.“ kasą ar bankines sąskaitas neįnešė ir taip pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „K.“ priklausantį – turtą (25 839,76 Eur pinigines lėšas) ir tuo UAB „K.“ padarė 25 839,76 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat L. Ž. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., būdamas UAB „K.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini); reg. adresu (duomenys neskelbtini)) vadybininku, tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei ir laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. vasario 2 d. per UAB „K.“ direktorę S. U. (K.) bei laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. kovo 28 d. per UAB „K.“ direktorę O. V. (K.), veikdamas bendrovės vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574): 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „K.“ apskaitos organizavimą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „K.“ apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 28 d., pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, aplaidžiai organizavo UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
3.1. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574): 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama; objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“:
Žemesnės instancijos teismas
3.1.1. jis (L. Ž.) UAB „K.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonės UAB „J.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) buhalterei D. J. nepateikė duomenų apie 2018 m. sausio 8 d. pervestą 250 Eur avansą L. Ž. iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) į R. B. sąskaitą, dėl ko į UAB „K.“ atskaitingo asmens L. Ž. avanso apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 250 Eur gavimą;
3.1.2. jis (L. Ž.) UAB „K.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonės UAB „J.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) buhalterei D. J. nepateikė duomenų apie 2018 m. kovo 3 d. iš bendrovės kasos L. Ž. išduotas pinigines lėšas – 1190 Eur, dėl ko į UAB „K.“ atskaitingo asmens L. Ž. avanso apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 1190 Eur gavimą,
3.2. dėl šių pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti UAB „K.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
4. Taip pat jis (L. Ž.) kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., dirbdamas UAB „V.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini); reg. adresu (duomenys neskelbtini)) vadybininku, užimamų pareigų, į kurias buvo paskirtas 2018 m. gegužės 8 d. UAB „V.“ direktorės G. M. įsakymu „Dėl priėmimo į darbą“, pagrindu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą bendrovės turtą, pasisavino didelės vertės jam patikėtą svetimą – UAB „V.“ priklausantį – turtą, o būtent:
4.1. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d., naudodamas AB „SEB bankas“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „V.“, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per devyniasdešimt kartų įvairiuose bankomatuose išgrynino 35 509,20 Eur;
4.2. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš UAB „V.“ direktorės G. M. gavęs AB „Swedbank“ verslo debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su slaptažodžiu, išduotą UAB „V.“, G. M. vardu, jis (L. Ž.) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., naudodamas šią mokėjimo kortelę, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) per penkiasdešimt penkis kartus įvairiuose bankomatuose išgrynino 24 200 Eur;
4.3. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. jis (L. Ž.), naudodamas AB „Luminor bank“ debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „V.“, jo (L. Ž.) vardu, iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per penkis kartus įvairiuose bankomatuose išgrynino 3860 Eur;
4.4. taip pat jis (L. Ž.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš UAB „V.“ direktorės G. M. gavo UAB „V.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis, po ko, (L. Ž.) naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, atliko mokėjimo pavedimus: 2018 m. gegužės 23 d. – 930 Eur, 2018 m. rugsėjo 7 d. – 2000 Eur, 2018 m. rugsėjo 23 d. – 25 Eur, kuriais bendrai pervedė 2955 Eur į A. R. (S.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri objektyviai neturėdama galimybių suvokti apie jo (L. Ž.) atliekamų veiksmų neteisėtumą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
4.5. taip pat jis (L. Ž.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš UAB „V.“ direktorės G. M. gavo UAB „V.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) internetinės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenis, po ko, (L. Ž.) naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga, atliko mokėjimo pavedimus: 2018 m. gegužės 18 d. – 400 Eur, 2018 m. gegužės 24 d. – 250 Eur, kuriais bendrai pervedė 750 Eur į K. Ž., kurio turto administratore 2016 m. gruodžio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra paskirta V. Ž., priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri objektyviai neturėdama galimybių suvokti apie jo (L. Ž.) atliekamų veiksmų neteisėtumą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku gautas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė jam (L. Ž.);
4.6. taip pat jis (L. Ž.) 2018 m. birželio 6 d. pagal Pinigų priėmimo kvitą Serija 18-6 Nr. 1 iš E. P. priėmė 423,50 Eur atsiskaitymą grynaisiais pinigais už UAB „V.“ suteiktas pervežimo paslaugas.
5. Tokiu būdu L. Ž. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. iš UAB „V.“ bendrai gavo 66 769,05 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų, tačiau dalies gautų piniginių lėšų t. y. 30 637,96 Eur, UAB „V.“ veikloje nepanaudojo, panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, į UAB „V.“ kasą ar bankines sąskaitas neįnešė ir taip pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą – UAB „V.“ priklausantį – turtą (30 637,96 Eur pinigines lėšas) ir tuo UAB „V.“ padarė 30 637,96 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
6. Kaltinamajam L. Ž. 2021 m. sausio 18 d. tyrėjos nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šia kardomąją priemone kaltinamasis L. Ž. buvo įpareigotas kiekvieną mėnesio 5 ir 15 darbo dieną (jeigu išpuola nedarbo diena, tai sekančią darbo dieną), 9 val., registruotis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio r. policijos komisariato Veiklos skyriuje (Gedimino g. 36, Radviliškis). Su šios kardomosios priemonės sąlygomis kaltinamasis buvo supažindintas pasirašytinai 2021 m. sausio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi kaltinamajam L. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nes kaltinamasis neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, nevykdė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, be teismo leidimo buvo išvykęs į užsienį. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą buvo pagrįstai manoma, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ir teismo, todėl teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi buvo paskelbęs L. Ž. paiešką.
8. 2022 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, jog šiame skyriuje 2022 m. gegužės 16 d. buvo pradėta paieškos byla Nr. 40-07-0021-22 kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-882/2022 pakeitė L. Ž. taikytą švelnesnę kardomąją priemonę į kardomąją priemonę – suėmimą. 2022 m. birželio 29 d. buvo gauta Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-844/2022, kuria L. Ž. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2022 m. birželio 25 d., apie 18 val., Centriniame Klaipėdos keltų terminale, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-882/2022, L. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams.
9. 2022 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-882/2022, nutarta palikti galioti L. Ž. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 25 d.
10. 2022 m. liepos 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nutarta 2022 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi kaltinamajam L. Ž. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, nutraukti kaltinamojo L. Ž. paiešką ir apie tai informuoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
11. 2023 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, jog L. Ž. buvo nuteistas 2022 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bauda ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo ir 70 MGL (2636,20 Eur) bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 14 d. Bausmės pradžia numatyta skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 25 d. Baigiantis L. Ž. atliekamos laisvės atėmimo bausmės terminui, siekiant užtikrinti šio kaltinamojo dalyvavimą procese, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-844/2023 kaltinamajam L. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 23 d. Paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 23 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
12. Kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir paskirti šiam kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą trims mėnesiams.
12.1. Skundo autoriaus manymu, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis buvo nepagrįstai (formaliai) konstatuotas dviejų suėmimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 ir 3 dalyse, egzistavimas. Šios aplinkybės daro aptariamą Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepagrįsta. Skunde aukštesniajam teismui taip pat remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi byloje Nr. 1S-4-165/2018, kurioje konstatuota, kad, net ir pripažinus, jog egzistuoja tikimybė, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, teismas nėra įpareigotas skirti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir turi teisę parinkti bet kurią kitą (švelnesnę) kardomąją priemonę, kuri galėtų apriboti asmens galimybes nusikalsti.
12.2. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog kaltinamasis L. Ž. praeityje buvo ne kartą teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Vien ši aplinkybė, vertinant ją atsietai nuo kitų, gynėjo teigimu, negali tapti pagrindu formaliai tęsti suėmimo taikymą, kadangi pirmosios instancijos teismas į buvusius L. Ž. teistumus atsižvelgs ir juos įvertins byloje priimdamas baigiamąjį aktą ir individualizuodamas bausmę. Taigi, buvę teistumai, gynėjo teigimu, nesuponuoja išvados dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, o vertinant ankstesnius kaltinamojo teistumus, teismui svarstant dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltinamasis yra antrą kartą baudžiamas už praeityje padarytus nusikaltimus, taip pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą. Skundo autorius taip pat pabrėžia, kad kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.
12.3. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog L. Ž. atžvilgiu Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Advokatas pažymi, kad minėtasis nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, tad spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teismas negalėjo remtis šiuo neįsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu (priešingu atveju būtų pažeista nekaltumo prezumpcija). Nors kaltinamojo gynėjas sutinka, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, ankstesnių kaltinamojo L. Ž. teistumų kontekste, neigiamai jį (L. Ž.) charakterizuoja, tačiau, gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog kaltinamojo atžvilgiu Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo. Anot gynėjo, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys bus reikšmingi tuo atveju, jeigu teismas pripažins L. Ž. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo. Nagrinėjamu atveju asmenį charakterizuojantys duomenys turėtų būti vertinami BPK įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų aspektu, taip pat vertinant švelnesnių kardomųjų priemonių (jų komplekso) taikymo galimybę. Nepaisant to, švelnesnių kardomųjų priemonių veiksmingumas nagrinėjamu atveju nebuvo vertintas, ankstesnius kaltinamojo L. Ž. teistumus teismui laikant pakankamu pagrindu pratęsti suėmimo taikymą.
12.4. Skunde aukštesniajam teismui taip pat remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atspindėti besivystančią situaciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Suveges prieš Vengriją, peticijos Nr. 50255/12). Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje, anot kaltinamojo L. Ž. gynėjo, yra konstatuoti formalūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai, kurie nėra susieti su ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, kaltinamąjį charakterizuojančia medžiaga, tad neatitinka BPK įtvirtintos kardomųjų priemonių skyrimo (termino pratęsimo) esmės.
12.5. Anot kaltinamojo gynėjo, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad kaltinamasis L. Ž. yra saistomas socialiniais ryšiais su savo artimiausia aplinka (sugyventine ir tėvais), tačiau neįvertino šių aplinkybių, t. y. itin tvirtų L. Ž. socialinių ryšių, aplinkybės, kad būdamas laisvėje kaltinamasis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenimo draugę, palaikė artimus ryšius su tėvais, kuriais rūpinosi, dirbo. Teismo teiginys, kad į kaltinamojo šeiminius ryšius yra atsižvelgta, nėra laikytinas tinkamu šios aplinkybės įvertinimu, kadangi teismas privalėjo nurodyti, kokie duomenys rodo, jog turimi socialiniai ryšiai nepanaikins kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) rizikos. Skundo autorius pažymi, kad būdamas laisvėje kaltinamasis L. Ž. turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą bei objektyvią galimybę įsidarbinti, atsižvelgus į tai, kad iki sulaikymo dirbo, darbovietėse buvo charakterizuojamas teigiamai.
12.6. Skunde aukštesniajam teismui teigiama, kad Kauno apygardos teismas per didelę teisinę reikšmę suteikė aplinkybei, jog kaltinamasis L. Ž., pažeisdamas jam pritaikytos kardomosios priemonės sąlygas, išvyko dirbti į užsienį, kadangi šis pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios L. Ž. turtinės padėties ir poreikio užsidirbti, ką kaltinamasis pats nurodė teisme. Taip pat skunde pažymima, kad kaltinamasis į užsienį vyko dirbti, o ne daryti naujas nusikalstamas veikas, kas, anot gynėjo, rodo (L. Ž.) teigiamą požiūrį į pragyvenimui reikalingų lėšų gavimą, o į Lietuvą kaltinamasis L. Ž. sugrįžo pats.
12.7. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai kaltinamajam L. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, gynėjo vertinimu, turės būti perkvalifikuotos, ko pasėkoje nagrinėjamoje byloje L. Ž. bus kaltinamas nebe dviejų sunkių nusikaltimų, o dviejų apysunkių nusikaltimų, padarymu, kas sumažins kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą.
12.8. Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, skundo autorius daro išvadą, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam L. Ž. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, t. y. intensyvią priežiūrą, ar jų kompleksą. Šios priemonės taikymas užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, užkardytų galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, kadangi L. Ž. būtų stebimas ištisą parą. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymas, anot kaltinamojo gynėjo, taip pat būtų ekonomiškai naudingas valstybei, atsižvelgus į dideles suimtų asmenų išlaikymo išlaidas.
13. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo L. Ž. gynėjo skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmestinas
14. BPK 11 straipsnis numato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties motyvus, skundo argumentus ir pateiktą skundo medžiagą, skundo nagrinėjimui aktualius Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, sprendžia, kad kaltinamajam L. Ž. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas skundžiama nutartimi buvo pratęstas pagrįstai. Nepaisant to, skundo nagrinėjimo metu nustačius, jog įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendis, kuriuo kaltinamajam L. Ž. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamoje byloje išnyko aplinkybės, pagrindžiančios suėmimo termino pratęsimo būtinybę.
15. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą kaltinamajam L. Ž., nustatė du suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y., kad suimtasis būdamas laisvėje slėpsis (bėgs) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Suimtasis yra kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, už kuriuos gresia griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. L. Ž. ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai, valdymo tvarkai, taip pat teistas už dokumentų ar matavimo priemonių klastojimą. Be to, nustatyta, kad L. Ž. jau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, atlikdamas (kitoje byloje) laisvės atėmimo bausmę ir išleistas dviem paroms aplankyti namus įvykdė (2023 m. sausio 21 d.) dar vieną nusikalstamą veiką, kas rodo šio asmens visišką nenorą taisytis, laikytis nustatytų įpareigojimų bei įstatymų. Kaltinamasis L. Ž. yra nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (būdamas laisvėje gyveno kartu su tėvais, taip pat su sugyventine), santaupų. Kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad anksčiau jis buvo pasislėpęs nuo teismo, vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius, savavališkai (pažeidęs taikytos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas) išvyko į užsienį, dėl ko buvo vykdoma jo (L. Ž.) paieška. Dar daugiau, kaip pažymėta 2023 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1S-116-478/2023, net ir būdamas įkalinimo įstaigoje L. Ž. kliudė tinkamai teisiamųjų posėdžių eigai ir bylos nagrinėjimui. Taigi, kaltinamojo elgesys sudarė kliūtis teismui nagrinėti baudžiamąją bylą. Atsižvelgęs į šias Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas vertina, kad apygardos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai, t. y. atsižvelgęs į visas reikiamas BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas aplinkybes, pratęsė kaltinamajam L. Ž. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Nustatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų nepaneigia skunde aukštesniajam teismui nurodomos aplinkybės apie itin tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius (įskaitant ryšius su sugyventine ir tėvais), taip pat aplinkybės, kad būdamas laisvėje L. Ž. galimai turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą bei pradėtų dirbti, kadangi aptariamos aplinkybės saistė kaltinamąjį ir inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau galimai nesustabdė nuo šių veikų padarymo.
16. Skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo L. Ž. gynėjas ginčija, jog kaltinamojo ankstesnių teistumų vertinimas sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo galimai sudaro dvigubo baudimo draudimo principo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į, be kita ko, ankstesnį įtariamojo teistumą. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas tiesiogiai numato teismo pareigą vertinti įtariamojo turimus teistumus. Atsižvelgus į tai, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai kaltinamojo L. Ž. ankstesnius teistumus vertino, kaip galinčius charakterizuoti kaltinamąjį, sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių efektyvumo (negalimumo suėmimo pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis) bei termino pratęsimo būtinumo. Kaltinamojo L. Ž. teistumai Kauno apygardos teismui pagrįstai leido spręsti apie ankstesnę kaltinamojo kriminalinę istoriją, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, kadangi, kaip pripažįsta ir kaltinamojo gynėjas skunde aukštesniajam teismui, ankstesni teistumai visgi neigiamai charakterizuoja L. Ž.
17. Kaip jau minėta šioje nutartyje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 70 MGL (2636,2 Eur) dydžio bauda. Taigi, L. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo ir 70 MGL (2636,2 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į galutinę subendrintą bausmę įskaityta L. Ž. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. gegužės 10 d.) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė (BK 63 straipsnio 9 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 6 d. (t. y. kaltinamojo L. Ž. gynėjo paduoto skundo aukštesniajam teismui nagrinėjimo metu) priėmė nutartį dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuria atmetė L. Ž. apeliacinį skundą ir paliko nurodytą nuosprendį galioti nepakeistą. Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną, taigi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendis yra laikomas įsiteisėjusiu, o šiuo nuosprendžiu kaltinamajam L. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė – privalo būti vykdoma. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2023 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismas priėmė patvarkymą minėtą 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendį, kuriuo L. Ž. paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę, pateikti vykdyti.
18. Kaltinamasis L. Ž. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, kuriuo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam (L. Ž.) paskirta 20 parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d., bausmė, aukštesniojo teismo turimais duomenimis, neatlikta, tad ši trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė taip pat privalo būti vykdoma.
19. Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamos Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties priėmimo metu kaltinamajam L. Ž. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas pagrįstai, t. y. nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte reglamentuotus suėmimo termino pratęsimo pagrindus. Tačiau nustačius aplinkybę, kad įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendis, kuriuo kaltinamajam L. Ž. kitoje baudžiamojoje byloje buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri dar nėra atlikta, ir priėmus bei išsiuntus patvarkymą šį nuosprendį vykdyti, L. Ž., atlikdamas paskirtą bausmę, bus izoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į tai, kaltinamasis neturės galimybės (ši galimybė bus maksimaliai apribota) bėgti ar slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar daryti naujas, BPK numatytas, nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tad nebelieka pagrindų L. Ž. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą.
20. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam L. Ž. šia aukštesniojo teismo nutartimi yra panaikinama ne dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, o kaltinamajam L. Ž. pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas neeliminuoja galimybės iš naujo spręsti klausimo dėl kardomosios priemonės kaltinamajam paskyrimo, jei būtų nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas, keičiantis situacijai dėl kaltinamojo kalinimo režimo ar kitų aplinkybių yra nepakankamas siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kaltinamajam L. Ž. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.