Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9046 nutarta taikyti nuteistajam L. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. rugsėjo 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė nuosekliai mažėjanti ir nuteistojo daroma akivaizdi pažanga bausmės atlikimo metu. Stebimas pokytis „piktnaudžiavimas alkoholiu“ srityje, kadangi nuteistasis deda pastangas atsisakyti turimų žalingų įpročių. Nuolat dalyvavo AA užsiėmimuose, lankė grupės paskaitas bei įkalinimo metu nebuvo baustas už apsvaigimą nuo alkoholio. Taip pat pokytis fiksuotas „mąstymas ir elgesys“ srityje, kadangi nuteistasis savanoriškai dalyvavo susitikimuose su įstaigos psichologu ir lankė savianalizės grupės užsiėmimus. Nuteistasis stengiasi valdyti kriminogeninius veiksnius. Gauta duomenų apie asmens dalyvavimą pozityvaus užimtumo renginiuose ir psichologinių konsultacijų nukreiptų į probleminio elgesio sričių (susijusių su tų pačių klaidų kartojimu, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka) korekciją, lankymą. Nuteistasis šiuo metu tęsia darbinę veiklą, dengia finansinius įsipareigojimus, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą kryptingai valdant aktualius kriminogeninius poreikius. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

L. Ž. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi, skirta bauda - galutinė bausme 1 metai laisvės atėmimo ir 70 MGL (2636, 20 Eur) bauda. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 str. 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskirta bausmė - 1 metai 7 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo ir 70 MGL (2636,2 Eur) bauda. Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta bausmė - 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė 20 parų arešto. Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos 2023 m. gegužės 10 d. ir 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės - galutinė bausmė 2 metai 7 mėnesiai 10 dienų 1aisvės atėmimo ir 50 MGL (3500 Eur) bauda. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 223 straispnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta bausmė - 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis subendrinta su 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu skirta bausme - galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 70 ML (2636,20 Eur) bauda.

Bausmės pradžia – 2022 m. birželio 25 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 25 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam L. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Ž. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą skatintas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, teigia dengiantis priteistus finansinius įsipareigojimus iš trečiųjų asmenų perlaidų ir gaunamo darbo užmokesčio, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (tėvais, seserimi, širdies drauge), dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su specialistais ir dalyvauja korekcinėse programose. Nuteistasis yra motyvuotas siekti resocializacijos tikslų, įgyvendino individualaus resocializacijos plano priemones. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad L. Ž. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis L. Ž. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Pažymėtina, jog nors L. Ž. buvo skatintas, tačiau per bausmės atlikimo laiką vieną kartą baustas drausmine tvarka (už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą). Ir nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nusižengimų padarymas neleidžia teismui nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, ir daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas spręsdamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo įvertina ir tai, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas. L. Ž. teistas 17 kartų Lietuvoje, 1 kartą Vokietijoje, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už 8 subendrintas nusikalstamas veikas. Nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam būdinga nusikalstamo elgesio modelio dalis, kurį sudaro finansinio pobūdžio nusikaltimai, nuteistasis yra teismo pripažintas recidyvistas. Nuteistojo atžvilgiu, pažeidus kardomosios priemonės sąlygas buvo paskelbta paieška bei išduotas Europos arešto orderis. Anksčiau buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto, kas rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą iki laisvės atėmimo bausmės buvo dirbantis. Visgi darbinė patirtis vienoje darbovietėje nebuvo nuosekli, ilgiausias išdirbtas laikotarpis per 16 metų - 2 metai, be to finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos vykdytos dirbant konkrečioje įmonėje, apgaulės būdu sudarant sandorius. Turimais duomenimis ankstesnės bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje dirbo, darbo pobūdžiui neišrankus. Šiuo metu nuteistasis nėra patvirtinęs savo įsidarbinimo galimybių laisvėje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turi išsilavinimą ir specialybę tikėtina, kad laisvėje asmeniui nekils sunkumų dėl įsidarbinimo, tačiau negebėjimas ilgai išlaikyti pastovius darbo santykius ir galimybes įsidarbinti laisvėje neturėjimas galimai gali apsunkinti jo integracijos procesą. Be to, nuteistojo savivaizdis kiek subjektyvus, nekritiškas, labiau linkęs pateikti save iš gerosios pusės, asmeniui trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. Dėl nusikalstamos veikos, kaltęs linkęs projektuoti aplinkai, konkrečiai situacijai. Vertinimo metu pripažįsta, kad neigiamų savo poelgių pasekmių iki galo neapgalvodavo, menkindavo turimą atsakomybę orientuodamasis į tiesioginį atlygį. Būdingas tų pačių klaidų kartojimas nepasimokant iš ankstesnio patyrimo. Stebimas tam tikras kriminalinių nuostatų palaikymas. Vertinimo metu kaltę pripažįsta, tačiau kaltės pripažinimas labiau formalus, mechaniškas. Nuteistasis suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau atlikęs bausmę nuteistasis toliau sistemingai vykdė nusikalstamas veikas, nepaisydamas kai kurių visuomenėje priimtų normų.

Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji L. Ž. neatlikta bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai ir 29 dienos), Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. rugsėjo 26 d., iš paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už jam inkriminuotus nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį L. Ž. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. RV-22-9046.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. RV-22-9046 taikyti nuteistajam L. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.