Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Spalvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), G. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie teismo posėdžio datą jam paskelbta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

5. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad A. Š. yra mirusios O. L. R. (buvusi pavardė D.) dukra. Iš santuokos liudijimo (Įrašo Nr. 208085) matyti, kad pareiškėjos tėvai A. D. ir O. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pažymos apie santuokos ir ištuokos akto įrašų įrašymo matyti, kad pareiškėjos mama O. L. R. ir B. R. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Iš mirties įrašo matyti, kad pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini). J. K., (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) banko išrašo matyti, kad bankas pareiškėjai pervedė paskutinį jos mamos O. L. R. banko sąskaitos likutį. Pareiškėja iš Darbo ir pensijų departamento gaudavo savo mamos pensiją, administravo jos sąskaitas, rūpinosi mama ir gaudavo už tai valstybės nustatytas išmokas (J. K.).

6. Pareiškėja nurodo, kad motina nuolat gyveno L., J. K., neturėjo nekilnojamojo turto nei J. K., nei Lietuvoje, todėl iš pradžių nebuvo aišku, kad yra reikšmingo palikimo, kurį reikėtų paveldėti, įgaunant palikimo priėmimo teisę. Mamos daiktais, pinigais iki ir po jos mirties rūpinosi pareiškėja.

7. Bylos duomenimis po O. L. R. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B. patvirtino, kad po O. L. R. mirties notarų biure jos paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas. Nėra duomenų, kad pareiškėjos mama būtų sudariusi testamentą.

8. Pareiškėja po mamos mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą (CK 5.51 straipsnis). Tai patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (tvarkė sąskaitas, gaudavo mamos pensiją ir kitas valstybės nustatytas išmokas) (CPK 177, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiosios mamos turtą pagal įstatymą, tačiau ji nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad A. Š. po O. L. R. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą jos palikimą.

9. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

13. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja motinos O. L. R. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos mamos O. L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai jį pradėjusi valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.