Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2VP-6842-1090/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-11
Bylos Nr.: e2VP-6842-1090/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02582-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Jan Maciejevski (pirm.)
Pareiškėjas: R. V.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Modestas Petrauskas

Kategorijos

3.1.9.3Teismo nuobaudos sumažinimas
3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
3.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2VP-6842-1090/2023

Civilinio proceso Nr. 2-68-3-02582-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.3; 3.5.1; 3.5.26 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. V., pareiškėjo atstovui advokatui Modestui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Marija Gaivenė .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nuožiūra, atsižvelgiant į proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, pareiškėjui R. V. paskirtą ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. sausio 26 d. susidariusią bendrą 11 320,00 Eur baudos sumą panaikinti arba sumažinti iki bendros 500,00 Eur sumos, bei taikyti vykdymo atgręžimą atitinkamai išieškotai baudos sumai. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad pagal bylos aplinkybes baudos panaikinimas arba sumažinimas iki 500,00 Eur nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas ir neteisingas, prašo nutartimi paskirtą baudą sumažinti teismo nuožiūra, tačiau bet kuriuo atveju iki ne didesnės, kaip baudos skaičiavimo sustabdymo dienai faktiškai išieškotos 2 318,17 Eur bendros sumos. Pareiškėjas taip pat prašo tuo atveju, jei teismas laikytų, kad terminas pareiškimui paduoti yra praleistas – atnaujinti procesinį terminą pareiškimui dėl baudos sumažinimo paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išduotus sprendimus dėl bendros 766,39 Eur skolos sumos išieškojimo iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SoDra) naudai. Pareiškėjui dėl teisinio neišprusimo ir socialinių įgūdžių stokos neįvykdžius antstolio 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. reikalavimų per 5 dienas nuo reikalavimų gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose ir kitus duomenis, antstolio prašymu, teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi buvo skirta fiksuota 75,00 Eur bauda, o teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi skirta fiksuota 300,00 Eur bauda, kurios yra išieškotos. Galiausiai, antstolio prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjui, kaip Juridinių asmenų registre formaliai registruotam skolininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, paskirta 5,00 Eur bauda už kiekvieną antstolio 2016 m. balandžio 25 d. reikalavimo nevykdymo dieną. Šios nutarties pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. vykdomasis raštas, kuris nuo 2017 m. lapkričio 28 d. yra vykdomas antstolės Marijos Gaivenės vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/01863 ir iki 2023 m. sausio 26 d. yra priskaičiuota 11 320,00 Eur bendra baudos suma, iš jos išieškota 2 318,17 Eur, likusi neišieškota baudos (skolos) suma sudaro 9 001,83 Eur.

Pareiškėjo teigimu, jis niekada nuo jo tariamo paskyrimo skolininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovu dienos, t. y. 2014 m. lapkričio 8 d., faktiškai nevykdė vadovo funkcijų, pareigų, nėra perėmęs/gavęs jokio UAB (duomenys neskelbtini) turto, dokumentų, informacijos, pareiškėjui apskritai nėra žinomos tikrosios jo paskyrimo skolininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovu aplinkybės. Pareiškėjo valia tapti UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nebuvo išreikšta, kadangi jis vadovu buvo paskirtas vienintelio akcininko sprendimu, o paskutiniai duomenys apie tariamą pareiškėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, veiklą, darbo santykius su bendrove (draudimo laikotarpius ir kt.) pateikti už laikotarpį pasibaigusį likus beveik metams iki antstolio reikalavimo, dėl kurio nevykdymo skirta bauda, pateikimo. Taigi, pagal SoDros duomenis, antstolio reikalavimo, dėl kurio nevykdymo teismo buvo skirta prašoma sumažinti bauda, pateikimo metu, nors pareiškėjas formaliai Juridinių asmenų registre buvo registruotas skolininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pareiškėjo ir skolininko nesiejo jokie darbo santykiai, o pareiškėjas nebuvo tinkamas subjektas reikšti antstolio reikalavimus dėl duomenų apie skolininką teikimo ir šios aplinkybės reikšmingos, teismui sprendžiant dėl baudos pagal nutartį panaikinimo ar sumažinimo.

Pareiškėjas pažymi, jog tariamo jo paskyrimo skolininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovu metu buvo ypač jauno amžiaus – 18 metų, pareiškėjas yra visiškai teisiškai neišprusęs, neturi net elementarių teisinių žinių bei turi ribotus socialinius įgūdžius, o būtent: 2013 m. įgijo tik pagrindinį išsilavinimą ir tik vėliau 2018 m., būdamas registruotas bedarbiu ir dalyvaudamas Užimtumo tarnybos kvalifikacijos kėlimo programoje, įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, t. y. įgijo profesinį išsilavinimą. Pareiškėjas niekada jokia ūkine komercine veikla neužsiėmė, nedirbo vadovaujančio ar panašaus pobūdžio darbo. Be to, pareiškėjas ilgą laiką yra faktiškai neįgalus – 2022 m. pareiškėjui nustatytas 40 proc. darbingumas, išduotas neįgaliojo pažymėjimas, paskirta netekto darbingumo pensija, kas patvirtina, kad pareiškėjas stokoja savarankiškumo, jam reikalinga kitų asmenų pagalba. Akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo reikiamų socialinių įgūdžių, patirties, išsilavinimo, taip pat, dėl sveikatos būklės nebūdamas visiškai savarankiškas, nebuvo faktiškai pajėgus eiti juridinio asmens vadovo pareigų bei tinkamai ir adekvačiai reaguoti į antstolio veiksmus ir teismo nutartį. Taigi, dėl savo jauno amžiaus, gyvenimiško nepatyrimo bei būdamas visiškai teisiškai neišprusęs ir turėdamas ribotus socialinius įgūdžius, taip pat būdamas 60 proc. neįgalus ir riboto savarankiškumo, be kitų asmenų pagalbos nesuprato, kad trečiųjų asmenų buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atitinkamai, savalaikiai nesuvokė antstolio reikalavimų.

Pareiškėjo įsitikinimu, susikaupusi 11 320,00 Eur bauda yra ypatingai didelė, neatitinkanti proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų, antstolio reikalavimui esant nebeaktualiam ir įvertinant, kad reikalavimu prašomos informacijos pareiškėjas niekada neturėjo ir objektyviai negalėjo antstoliui pateikti, visos susikaupusios baudos išieškojimas iš pareiškėjo neatitiktų paskirtos baudos tikslų, būtų neproporcingas, neprotingas ir socialiai neteisingas. Pareiškėjas savo prašymą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m kovo 24 d. sprendime Nr. KT46-S43/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-5-1092/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-776-618/2022, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4225-901/2022 pateiktais išaiškinimais, ir mano, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti susikaupusią baudos sumą, atsižvelgiant į tai, kad: pareiškėjo atžvilgiu vykdymo procese, kuriame išieškoma tik 766,39 Eur skola, susikaupė net 11 320,00 Eur dydžio bauda, taip pat, priskaičiuota net 897,42 Eur vykdymo išlaidų, o toks baudos dydis akivaizdžiai neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų. Be to, iš pareiškėjo jau išieškota 2 693,17 Eur baudų, kurios 3,5 karto viršija SoDros naudai išieškomą skolos sumą vykdomojoje byloje, kas yra neabejotinai neproporcinga ir neteisinga. Taip pat pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, šiuo metu gaunamos apie 670,00 Eur po mokesčių mėnesinės pajamos, todėl likusios baudos išieškojimas iš pareiškėjo tęstųsi mažiausiai dar 6 metus, o toks didelės dalies pajamų netekimas pareiškėjui yra ypatingai finansiškai skausmingas, būtų socialiai neteisingas ir pareiškėjui finansiškai nepakeliamas. Akcentuojama ir tai, kad nutartimi paskirtos baudos tikslai yra pasiekti, baudos pareiškėjo atžvilgiu taikymas yra netikslingas, neturi jokio faktinio pagrindo, o dėl baudos sumažinimo išieškotojas pagal nutartį, t. y. Lietuvos valstybė, neigiamų pasekmių nepatirtų, priešingai, visos baudos išieškojimas savo esme lemtų nepagrįstą išieškotojo praturtėjimą socialiai pažeidžiamo asmens sąskaita. Dar daugiau, pagal specialią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 straipsnyje įtvirtintą normą, už nagrinėjamu atveju nutartimi nustatytą pažeidimą pareiškėjui apskritai galėjo būti paskirta maksimali iki 500,00 Eur siekianti bauda. Taip pat, minėta, nors pareiškėjas formaliai Juridinių asmenų registre buvo registruotas skolininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, tačiau jų nesiejo jokie darbo santykiai, todėl pats antstolio reikalavimas buvo nepagrįstas.

Dėl termino pareiškimui paduoti pareiškėjas vertina, kad pareiškimas pateiktas laiku ir priimtinas, tačiau, priešingu atveju, prašo šį terminą atnaujinti, motyvuodamas tuo, jog nutartyje pareiškėjui nėra išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl baudos sumažinimo, todėl teisiškai neišprususiam, savarankiškumo ir socialinių įgūdžių stokojančiam pareiškėjui, žinios apie teisę kreiptis į teismą dėl baudos sumažinimo nebuvo lengvai prieinamos. Taip pat pareiškėjas neturi duomenų, ar jam buvo įteikta nutartis, manytina, kad nutartis pareiškėjo faktiškai nepasiekė. 2023 m. sausį paragintas darbdavio ir suvokęs situacijos rimtumą, pareiškėjas nedelsiant ėmė aiškintis baudos susidarymo aplinkybes, kreipėsi teisinės pagalbos, o pats pareiškimo (reikalavimo) pobūdis, t. y. prašymas sumažinti per ilgą laikotarpį susikaupusią ypatingai didelę periodinę baudą lemia, kad pareiškimas objektyviai gali būti pateiktas tik sužinojus ir įvertinus atitinkamą informaciją apie baudos susidarymą ir jos neproporcingumą, todėl vienintelė pareiškėjui likusi galimybė peržiūrėti baudos dydį neturėtų būti atmetama vien tik formaliai pritaikius procesinį terminą (el. b. apyrašas, b. l. 1–12).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktame prašyme laikosi pozicijos, jog CPK imperatyviai nurodo, kad galimybė peržiūrėti teismo nutartį, kuria paskirta bauda vykdymo procese pagal CPK 585, 593 straipsnius (prašant paskirtą baudą sumažinti ar apskritai panaikinti), galima tik inicijuojant apeliacinį procesą, t. y. atskiruoju skundu skundžiant teismo nutartį, kuria yra paskirta bauda. CPK nenumato galimybės teikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl baudos, paskirtos vykdymo procese, panaikinimo arba mažinimo, taip pat CPK nenumatyta galimybė teismui pačiam panaikinti arba sumažinti vykdymo procese paskirtos baudos dydį, gavus šalies prašymą sumažinti (arba panaikinti) baudą neinicijuojant apeliacinio proceso. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, R. V. prašymo sprendimas nėra Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijos dalykas, todėl prašo civilinę bylą nutraukti (DOK-54800).

Suinteresuotas asmuo antstolė Marija Gaivenė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Teismo posėdyje pareiškėjas R. V. palaikė savo prašymą, papildomai paaiškino, jog apskritai nežinojo, kada buvo paskirtas skolininko įmonės vadovu, niekas jam to nesiūlė, pas jį paskyrusį asmenį pareiškėjas dirbo neoficialiai, todėl jis galėjo sužinoti pareiškėjo asmens duomenis. Teigė, jog niekur nesikreipė, kad buvo paskirtas įmonės vadovu neteisėtai, nerado informacijos, ką jam reikia tokiu atveju daryti, tuo metu nesuprato, jog jis galimai tapo nusikaltimo auka. Niekada jokių pajamų, kaip įmonės vadovas, nėra gavęs. Antstolio reikalavimą gavo, tačiau nežinojo, ką reikia daryti, jokių įmonės dokumentų neturėjo ir nebuvo jų matęs, jokių veiksmų nesiėmė, buvo pasimetęs, su niekuo nesitarė, manė, kad viskas išsispręs savaime. Paaiškino, jog yra baigęs 11 klasių, įgijęs profesinį išsilavinimą pagal Užimtumo tarnybos pasiūlymą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Nedarbingumas nustatytas praeitais metais dėl fiziologinių priežasčių, pareiškėjas turi problemų su judėjimu ir lankstumu, intelektinių sutrikimų neturi, bet yra buvusi vaikystės trauma, dėl kurios sutrikęs informacijos priėmimas ir agresija, kurie buvo aptikti atliekant testus kariuomenei. Užaugo be tėvų, su globėjais, bandė gyventi savarankiškai, tačiau nepavyko, šiuo metu padeda močiutė, turi keletą patikimų draugų, padeda darbdavys, kitų skolų, be išieškomos baudos, neturi.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė pareiškėjui susikaupusį baudos dydį sumažinti, remdamasis pareiškime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad susidariusi situacija yra neteisinga pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo bauda ženkliai viršija išieškomos sumos dydį, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika yra pagrindas sumažinti baudos dydį. Pareiškėjas dėl patirties stokos, teisinio neišprusimo ir socialinių įgūdžių stokos laiku nesiėmė reikiamų priemonių, todėl šiai dienai pasirinktas toks kelias prašant teismo šią baudą sumažinti. Papildomai nurodė, jog kalbantis su Valstybine mokesčių inspekcija buvo siekiama taikiai išspręsti šį klausimą ir pats suinteresuotas asmuo pasiūlė kreiptis į teismą, todėl dabar jo pozicija, išdėstyta teismui pateiktame prašyme, nesuprantama. Taigi baudos dydis neproporcingas ir neteisingas, antstolio reikalavimas yra įvykdytas, dėl ko baudos skaičiavimas yra sustabdytas. Pažymėjo, jog valstybei jokia žala nebuvo padaryta, skola išieškoma iš sumų, nuo kurių jau atskaičiuoti mokesčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo tenkinti prašymą.

Suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolė Marija Gaivenė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (el. b. apyrašas, b. l. 87–90), todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų ir Lietuvos tesimų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išduotus sprendimus Nr. (7.2)7-10-497252 dėl 333,02 Eur skolos, Nr. (7.2)7-10-29459 dėl 88,18 Eur skolos, Nr. (7.2)7-10-17423 dėl 73,19 Eur skolos, Nr. (7.2)7-10-6397 dėl 86,89 Eur skolos, Nr. (7.2)7-10-40074 dėl 185,08 Eur skolos (bendrai – dėl 766,39 Eur skolos) išieškojimo iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai. Nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdomojoje byloje Nr. 32-1562/2015 2016 m. balandžio 25 d. surašė Reikalavimą Nr. (7.2.)7-10-49752, o 2016 m. lapkričio 7 d. pakartotinį Reikalavimą Nr. (7.2.)7-10-49752, kurie buvo adresuoti VĮ Registrų centre nurodytam (įregistruotam) UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pareiškėjui R. V.. Reikalavimu ir pakartotiniu reikalavimu, vadovaujantis CPK 585, 645 straipsniais, R. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, buvo įpareigotas per 5 dienas nuo reikalavimo ir pakartotinio reikalavimo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose; taip pat buvo prašoma pateikti kasos knygą, įmonės pagrindinių priemonių sąrašą bei aktualų debitorių sąrašą (el. b. apyrašas, b. l. 76–77). UAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. V. nevykdant antstolio reikalavimų, antstolio Dariaus Stakeliūno prašymu, teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-27129-541/2016, R. V. už antstolio reikalavimo nevykdymą buvo paskirta fiksuota 75,00 Eur bauda (el. b. apyrašas, b. l.); teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-42394-833/2016, už pakartotinį antstolio reikalavimo nevykdymą R. V. buvo paskirta fiksuota 300,00 Eur bauda. Bylos duomenimis, fiksuotos baudos šiai dienai iš pareiškėjo R. V. yra išieškotos (el. b. apyrašas, b. l. 62–65). Antstolio pakartotiniu prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, pareiškėjui R. V., kaip Juridinių asmenų registre registruotam skolininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, paskirta 5,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolio Dariaus Stakeliūno 2016 m. balandžio 25 d. reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 14 d. (el. b. apyrašas, b. l. 44–46). Pastarosios teismo nutarties pagrindu yra išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. vykdomasis raštas (el. b. apyrašas, b. l. 47–48). Vykdomasis raštas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. yra vykdomas antstolės Marijos Gaivenės vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/01863, išieškant šią periodinę baudą išieškotojo Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. sausio 26 d. (2264 d.) pareiškėjui viso priskaičiuota (susikaupė) 11 320,00 Eur baudos suma, iš kurių išieškota dalis sudaro 2 318,17 Eur sumą, likusi neišieškota baudos (skolos) suma sudaro 9 001,83 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 51–62, 100–102).

Dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo

Nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 26 d. per atstovą pateikė antstoliui Dariui Stakeliūnui pranešimą, kuriame paaiškino ir informavo, kad R. V. niekada faktiškai nėra vykdęs UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, antstolio prašomų dokumentų ir duomenų neturi ir niekada jais nedisponavo, paskyrimo į UAB (duomenys neskelbtini) vadovu momentu ir vėliau jokie UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai ir duomenys jam nebuvo perduoti (el. b. apyrašas, b. l. 49–50), t. y. nurodė antstoliui aplinkybes dėl kurių jis negali (-ėjo) įvykdyti antstolio reikalavimo.

Tuo pačiu pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti teismo paskirtą baudą arba sumažinti susikaupusios baudos dydį iki bendros 500,00 Eur sumos. Pareiškėjo nuomone, šiuo metu susikaupęs baudos dydis akivaizdžiai neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas R. V. buvo įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, kuriuo jis buvo paskirtas 2014 m. lapkričio 7 d. vienintelio akcininko sprendimu, vienasmeniškai pasirašytu bendrovės vienintelio akcininko (duomenys neskelbtini), atstovaujamo prezidento E. K. (el. b. apyrašas, b. l. 66), o prašymą VĮ Registrų centrui UAB (duomenys neskelbtini) vadovu registruoti R. V. pasirašė ir pateikė minėtas vienintelio akcininko prezidentas E. K. (el. b. apyrašas, b. l. 67–75). SoDros duomenimis, duomenys SoDrai apie R. V., kaip apie UAB (duomenys neskelbtini) dirbantį asmenį, teikti nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. (el. b. apyrašas, b. l. 33–42).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2022 m. pareiškėjui R. V. nustatytas 40 proc. darbingumas, išduotas neįgaliojo pažymėjimas, paskirta netekto darbingumo pensija (el. b. apyrašas, b. l. 14–27). Nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, o 2018 m. įgijo profesinį išsilavinimą – (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (el. b. apyrašas, b. l. 28–32). SoDros duomenimis, R. V. nuo 2015 m. gegužės 1 d. visą laiką dirbo eiliniu darbuotoju gamybos įmonėse (el. b. apyrašas, b. l. 33–42). Pareiškėjas, nekilnojamojo turto neturi (el. b. apyrašas, b. l. 78), baudos susidarymo laikotarpiu pareiškėjo pajamos siekė nuo maždaug 300,00 Eur iki 917,00 Eur (neatskaičius mokesčių), t. y. pareiškėjo pajamos buvo artimos minimalios mėnesinės algos dydžiui (el. b. apyrašas, b. l. 33–42).

Vertinant teismo galimybę atleisti skolininką nuo dalies baudos, paskirtos įsiteisėjusia teismo nutartimi, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – Konstitucinis Teismas) buvo gauta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis, kuria minėtas teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar CPK 585 straipsnio 2 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2751) ta apimtimi, kuria joje nenustatyta, kad teismas turi teisę įvertinti ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, sumažinti bendrą asmeniui susikaupusios baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. KT46-S43/2021 prašymą grąžino teismui, konstatuodamas, jog nors CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) eksplicitiškai nenustatyta teismo teisė įvertinti bendrą išieškomos baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti, tačiau šioje nuostatoje eksplicitiškai nenustatytas ir draudimas teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti. Konstitucinis Teismas, vertindamas Klaipėdos apygardos teismo prašymą, paminėjo šias CPK nuostatas: civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis); teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais; teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis); jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis (2015 m. birželio 11 d. redakcija)); asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas nevertino šių CPK 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 8 dalies (2015 m. birželio 11 d. redakcija), 107 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepateikė teisinių argumentų, kuriais būtų paaiškinta, kodėl, jo nuomone, šiomis bendrosiomis nuostatomis nėra sureguliuoti apeliacinės instancijos teismo nurodyti santykiai, kodėl teismas, aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, inter alia (be kita ko), atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, negali įvertinti bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti ir kodėl pagal Konstituciją būtent CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) turėtų būti nustatytas specialus šiems santykiams reguliuoti skirtas teisinis reguliavimas.

Remdamasis tuo, ką pasakė Konstitucinis Teismas, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-5-1092/2021, padarė išvadą, jog tais atvejais, kai antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną tam asmeniui susikaupia itin didelė bendra baudos suma, skolininkas teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl susikaupusios baudos (baudų) dydžio peržiūrėjimo (sumažinimo). Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai.

Pareiškėjas savo prašymą panaikinti arba sumažinti teismo nutartimi paskirtą baudą grindžia Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime Nr. KT46-S43/2021, taip pat, be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-5-1092/2021, pateiktais išaiškinimais.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui bauda paskirta CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, dėl kurio taikymo Konstitucinis Teismas pasisakė savo sprendime Nr. KT46-S43/2021, todėl minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant dėl pagrindo panaikinti ar sumažinti pareiškėjui teismo paskirtą baudą šioje byloje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti arba sumažinti susikaupusią baudą, kuri jam buvo paskirta teismo, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos argumentai, jog šis teismas nagrinėjamu atveju neturi kompetencijos spręsti dėl ankstesniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjui paskirtos baudos sumažinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio klausimo svarstymas nereiškia, kad bus revizuojama ar keičiama įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria paskirta bauda, tačiau bus vertinama, ar per tam tikrą laikotarpį susikaupęs baudos dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ir ar nėra pagrindų atleisti asmenį nuo dalies susikaupusios periodinės baudos mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad vienintelio akcininko (duomenys neskelbtini), atstovaujamo prezidento E. K., 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjas R. V. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. SoDros duomenimis, pareiškėjui darbo užmokestis, nors ir simbolinis, dirbant UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. Bylos duomenimis, pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu Juridinių asmenų registre yra registruotas iki šiol. Iš civilinės bylos Nr. 2VP-27129-541/2016 medžiagos nustatyta, kad teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjui R. V. paskirta fiksuota 75,00 Eur dydžio bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą buvo išieškota iki 2016 m. gruodžio 19 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas apie tai, jog jis turi atitinkamus įsipareigojimus UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu turėjo sužinoti dar 2016 m. pabaigoje. Tą iš esmės pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdyje. Tačiau pareiškėjas, ką patvirtino ir teismo posėdyje, nesiėmė jokių veiksmų, bendradarbiaudamas su teismu, antstoliais ir (ar) teisėsaugos institucijomis, kad ištaisyti duomenis apie jo paskyrimą įmonės vadovu, taip pat siekdamas pateikti vykdymui reikalingą informaciją antstoliui.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, byloje nesant pareiškėjo paskyrimo įmonės vadovu teisėtumą paneigiančių įrodymų, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo paskirtas teisėtai, tačiau tikėtina, kad dėl jauno amžiaus (tuo metu pareiškėjui buvo 18 metų), teisinių žinių, patirties ir socialinių įgūdžių stokos (pareiškėjas augo globėjų šeimoje, neturėjo artimų asmenų su kuriais galėjo pasitarti priimant atitinkamus sprendimus ir pan.) jis tuo metu galėjo nesuprasti tokio savo elgesio pasekmių, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas galimai galėjo pasinaudoti pareiškėjo socialiniu pažeidžiamumu. Tačiau ši aplinkybė savaime neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės ir pareigos bendradarbiauti su antstoliu, pastarajam vykdant vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnis).

Paminėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsisakymas suteikti antstoliui CPK 585 ir 645 straipsnių pagrindu reikalaujamą informaciją, kartu suinteresuotam asmeniui nenurodžius svarbių priežasčių, dėl kurių nėra galimybės įvykdyti antstolio reikalavimą pateikti nurodytus duomenis, gali būti vertinamas kaip atsisakymas bendradarbiauti su antstoliu ir juridinio asmens vadovo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus nevykdymas, o tai sudaro teisinį pagrindą skirti baudą.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, bauda už kiekvieną antstolio Dariaus Stakeliūno 2016 m. balandžio 25 d. reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 14 d., pareiškėjui R. V., kaip Juridinių asmenų registre registruotam skolininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovui buvo paskirta pagrįstai (teisėtai). Tuo pačiu pripažintina, kad pareiškėjui nepalanki situacija, kuomet jo atžvilgiu buvo pritaikytos procesinės sankcijos jam nevykdant antstolio reikalavimų, susidarė dėl paties pareiškėjo kaltės / neapdairumo, kadangi pats pareiškėjas nebendradarbiavo su antstoliu bei nesiėmė jokių veiksmų, kad ištaisyti tikrovės neatitinkančius įrašus viešame registre.

Tuo pačiu įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjas de facto (iš tikrųjų) niekada realiai nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir neturėjo realios prieigos prie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos administravimo bei dokumentacijos, t. y. pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu galimai buvo paskirtas tik dėl akių (fiktyviai), todėl ir negalėjo realiai įvykdyti antstolio reikalavimo pateikti dokumentus apie įmonės turtą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nors byloje nekvestionuotinas baudos pareiškėjui už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimo teisėtumo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju spręstinas pareiškėjui teismo paskirtos ir iki šiol susikaupusios bendros baudos sumos, kuri sudaro 11 320,00 Eur, proporcingumo klausimas.

Byloje nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išduotus sprendimus dėl bendrai 766,39 Eur dydžio skolos išieškojimo iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai. Nustatyta, kad pareiškėjui teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-27129-541/2016, už antstolio reikalavimo nevykdymą buvo skirta fiksuota 75,00 Eur bauda; teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-42394-833/2016, už pakartotinį antstolio reikalavimo nevykdymą skirta fiksuota 300,00 Eur bauda; teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, pareiškėjui paskirta 5,00 Eur bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 14 d. (iki 2023 m. sausio 26 d. paskaičiuota 11 320,00 Eur baudos suma). Viso pagal minėtas teismo nutartis iš ieškovo išieškota 2 693,17 Eur (75,00 + 300,00 + 2 318,17) baudų suma.

Nustatyta, kad pareiškėjas turi ribotą darbingumą (40 proc. darbingas), pareiškėjas 2018 m. yra įgijęs profesinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, šiuo metu pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesines pajamas sudaro apie 900,00 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), taip pat netekto darbingumo pensija – apie 400,00 Eur. Pareiškėjas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nėra įgijęs.

Taip pat byloje nustatyta ir ši aplinkybė nepaneigta, jog pareiškėjas iš tiesų realiai nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, todėl labiau tikėtina, jog jis realiai negalėjo įvykdyti antstolio reikalavimų. Kita vertus, kaip minėta, bauda pareiškėjui paskirta (tris kartus) dėl to, jog pareiškėjas nebendradarbiavo su antstoliu, neteikė jam prašomos informacijos, nesiekė padėti antstoliui išsiaiškinti įmonės turtinės padėties ir pan., tokiu būdu kliudydamas antstoliui vykdyti vykdomąjį (-uosius) dokumentą (-us), t. y. esant tam teisiniam pagrindui.

Įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjo turtinę padėtį, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. sausio 26 d. paskaičiuotos (susikaupusios) baudos sumą (11 320,00 Eur), teismas daro išvadą, kad susikaupusi baudos suma pareiškėjui yra ženkli ir neproporcinga pareiškėjo turtinei padėčiai ir padaryto pažeidimo pobūdžiui.

Taigi, įvertinęs šios nutarties 26–32 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškomos skolos dydį (766,39 Eur), iš pareiškėjo priteistų baudų bendrą sumą, pareiškėjo turtinę padėtį (pareiškėjas turi ribotą darbingumą, neturi jokio vertingo turto), pažeidimo (pareiškėjo neteisėtų veiksmų) pobūdį ir tokių veiksmų pavojingumo laipsnį, tai, kad nagrinėjamu atveju nevykdomas antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie skolininko turtinę padėtį, už kurio nevykdymą (pažeidimą) speciali teisės norma numato iki 500,00 Eur dydžio fiksuotos baudos skyrimo sankciją (CPK 645 straipsnio 3 dalis), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas sumažinti pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, paskirtą baudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrindas teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjui paskirtą baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną sumažinti iki bendros (fiksuotos) 500,00 Eur dydžio baudos, kuri bus proporcinga padarytam pažeidimui, taip pat atitiks proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjas antstolio reikalavimų negali įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių, todėl teismo vertinimu tolesnis baudos pareiškėjui skaičiavimas pagal teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį neatitiktų įstatymo paskirties, taip pat proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė teisinių pagrindų apskritai panaikinti pareiškėjui teismo paskirtą baudą, kadangi, kaip minėta, bauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis proporcingumo principu, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, pareiškėjui paskirta bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną sumažintina iki bendros (fiksuotos) 500,00 Eur dydžio sumos. Teismas pažymi, kad susikaupusios baudos sumažinimas reiškia pareiškėjo atleidimą nuo dalies susikaupusios baudos mokėjimo.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo

Panaikinus arba sumažinus pareiškėjui paskirtą baudą (jos dalį), pareiškėjas prašo taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą sumažintos, bet jau išieškotos baudos sumos atžvilgiu.

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu (šiuo atveju pakeistas taikant specialų proceso institutą), ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. Sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Nors nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, nebuvo panaikinta ar pakeista instancine tvarka, t. y. dėl jos teisėtumo byloje nėra ginčo, tačiau įvertinus tai, jog minėta teismo nutartimi paskirta bauda šia nutartimi sumažinta taikant specialų civilinio proceso institutą, išieškotai sumai, viršijančiai 500,00 Eur dydį, taikytinas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas taikant įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Pagal CPK 761 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/01863 laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. sausio 26 d. iš pareiškėjo viso buvo išieškota 2 318,17 Eur suma, įskaitant vykdymo išlaidas. Nustatyta, kad baudos suma Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Teismas šia nutartimi teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi paskirtą baudą sumažino iki fiksuotos 500,00 Eur dydžio sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad šiuo atveju dėl nuo antstolės nepriklausančių aplinkybių susidarė baudos permoka. Nustatyta, kad šiuo atveju buvusi kreditorė (naudos gavėja), kurios atžvilgiu turi būti taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimas yra Valstybinė mokesčių inspekcija, o buvęs skolininkas, kurio naudai turi būti taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimas, yra pareiškėjas.

Teismų praktikoje yra formuojama bendra taisyklė, kad taikant sprendimo vykdymo atgręžimą, iš buvusio išieškotojo buvusio skolininko naudai priteisiamos ne tik faktiškai išieškotojo gautos sumos, bet ir išieškotos vykdymo išlaidos. Sprendžiant dėl vykdymo išlaidų išieškojimo atgręžimo, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas negali būti taikomas antstolio atžvilgiu, nes antstolis nėra nei išieškotojas, nei skolininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-834-823/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad vykdant sprendimo atgręžimą, ieškovas turi grąžinti ne tik tai, ką gavo pagal panaikintą teismo sprendimą, bet ir atlyginti išlaidas, kurias atsakovas patyrė dėl vykdyto pagal panaikintą teismo sprendimą išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad bauda pareiškėjui buvo paskirta teismo nutartimi, kuri nėra panaikinta (yra galiojanti), tačiau teismo nutartimi pareiškėjui paskirta bauda yra sumažinta vadovaujantis proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taikant specialų civilinio proceso institutą (išimtį), t. y. nekvestionuojant baudos paskyrimo pagrįstumo, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju vykdymo išlaidų, paskaičiuotų vykdant baudos išieškojimą iš pareiškėjo, išieškojimas iš buvusios kreditorės yra negalimas, kadangi neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes šių išlaidų patyrimą lėmė išskirtinai paties buvusio skolininko R. V. elgesys (neteisėti veiksmai), kurie šioje byloje nėra paneigti, t. y. nesant buvusios kreditorės kaltės (neteisėtų veiksmų).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, atgręžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, įvykdymą toje dalyje, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš pareiškėjo buvo išieškota baudos suma viršijanti 500,00 Eur sumą, atskaičius antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti pareiškėjui iš jo išieškotas pinigines lėšas vykdant teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, viršijančias 500,00 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 107, 290–291 straipsniais, 585 straipsnio 2 dalimi, 593 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti iš dalies.

Sumažinti pareiškėjui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, paskirtos baudos už kiekvieną antstolio Dariaus Stakeliūno 2016 m. balandžio 25 d. reikalavimo nevykdymo dieną, susikaupusios laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. sausio 26 d., kurios išieškojimas vykdomas antstolės Marijos Gaivenės vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/01863, sumą iki bendros 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio sumos.

Pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, kuria pareiškėjui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirta bauda už kiekvieną antstolio Dariaus Stakeliūno 2016 m. balandžio 25 d. reikalavimo nevykdymo dieną, yra visiškai įvykdyta, todėl pagrindo tęsti baudos skaičiavimą toliau nebėra.

Atgręžti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-18416-861/2017, kuria R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 5,00 Eur bauda už kiekvieną antstolio Dariaus Stakeliūno 2016 m. balandžio 25 d. Reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 14 d., sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įvykdymą ir priteisti iš kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos, j. a. k. 188659752, pareiškėjo (skolininko) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/01863 išieškotas pagal minėtą teismo nutartį sumas, viršijančias 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) sumą, atskaičius vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/01863 apskaičiuotas vykdymo išlaidas.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski