Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. (R. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ir atsakovo R. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. K. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.5. Pagrįstai teismas paskyrė vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) paslaugas teikti Dingusių žmonių šeimos paramos centrui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad 2025 m. liepos 4 d. kreipėsi dėl pagalbos tarpininkaujant į Dingusių žmonių šeimos paramos centrą. Ieškovė pateiktu įrodymu grindžia atsiliepimo į atskirojo skundo argumentus teigdama, kad tarpininkavimo procesas jau yra prasidėjęs, ieškovė dalyvavo susitikime, atsakovui yra numatytas laikas, taigi nėra pagrindo keisti ar nutraukti tarpininkavimą.

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis). Susipažinęs su bylai pateiktu įrodymu ir siekdamas, kad ginčui reikšmingos aplinkybės būtų įvertintos teisingai ir visapusiškai, atsižvelgdamas ir į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, nenustatęs pagrindo nuspręsti, kad tai užvilkintų procesą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė V. M. ir atsakovas R. K. yra nepilnamečio A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. t. 1, b. l. 40).

18. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė 2023 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas 2024 m. kovo 7 d. pareiškė priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, priešieškinį patikslino 2025 m. rugpjūčio 20 d.

19. Ieškovės prašymu teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią tėvai lygiomis dalimis dalijasi nepilnamečio vaiko priežiūra. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi palikta nepakeista.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi pakeitė teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, ir, be kita ko, nustatė, kad iki sprendimo byloje priėmimo, siekiant atkurti motinos ir vaiko ryšį, gyvas motinos bendravimas su vaiku vyksta per tarpininką, paskyrė Šeimos krizių centrą „Viena stotelė“ teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) paslaugas.

22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo

23. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017). Kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemones atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1070-798/2021).

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pagal šalių ieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkinęs, o atsakovo – atmetęs, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – paskyrė Dingusių žmonių šeimos paramos centrą teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) paslaugas, taip pat įpareigojo šalis sumokėti už tarpininkavimo paslaugas lygiomis dalimis. Nutartį motyvavo tuo, kad, esant šalių konfliktiškiems santykiams ir negebėjimui konstruktyviai bendrauti vaiko klausimais, tarpusavio susipriešinimą, nėra pagrindo manyti, kad šalims pavyktų dėl tokio specialisto pačioms susitarti, dėl to būtina tarpininką nustatyti teismui.

29. Teismo pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

30. Iš byloje pateiktos tarnybos išvados matyti, kad tarnyba pritaria, kad vaiko interesus šiuo metu geriausiai atitinka santykių su motina atkūrimas, tarpininkaujant kompetentingam specialistui, tačiau tarnyba neturi pagrindo prioriteto teikti nė vienam iš specialistų ir/ (ar) organizacijų, galinčių aptariamas paslaugas teikti. Tarnybos vertinimu, nusprendžiant dėl konkretaus tarpininko, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad tėvų tarpusavio santykiai yra itin priešiški ir nebendradarbiaujantys jau ilgą laiką, todėl, tikėtina, jog ir bandant pasirinkti paslaugas teiksiantį specialistą taip, kaip siūlo atsakovas, tarp tėvų gali kilti nesutarimų, kurie užvilkintų aptariamų paslaugų teikimą. Be to, atsakovo siūlymas iš esmės reiškia, kad tėvai naudotųsi privačia praktika besiverčiančio specialisto paslaugomis, kurios būtų mokamos, tuo tarpu Dingusių žmonių šeimos paramos centras paslaugas teikia nemokamai (el. b. t. 9, b. l. 50–51).

31. Vilniaus arkivyskupijos Carito Mediacijos centro ,,In Pace“ nuomonėje dėl motinos ir vaiko bendravimo tvarkos užtikrinimo plano pateikimo nurodyta, kad vaikui turi būti užtikrintos sąlygos atkurti ir palaikyti emocinį ryšį su motina, tačiau šalys konfliktuoja ir nėra pasirengusios tiesioginiam bendravimui, todėl vaiko ir motinos bendravimas galimas tik tarpininkaujant trečiajai šaliai (el. b. t. 9, b. l. 54–57).

32. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įvertinus šalių argumentus, yra pagrindo manyti, kad ginčo šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir įtempti, dėl to bendraujant ir auklėjant šalių nepilnametį sūnų kyla nesutarimų. Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra pagrįstos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Apelianto argumentais pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

33. Pažymėtina, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės tampa neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-943/2018). Atsakovas naujų argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl pasikeitusių šalių tarpusavio santykių, pagerėjusio bendravimo ir pan., dėl ko būtų išnykęs poreikis vaiko santykių su motina atkūrimą vykdyti tarpininkaujant kompetentingam specialistui, nepateikė. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vaikui turi būti užtikrintos sąlygos atkurti ir palaikyti ryšį su motina, tačiau šalys konfliktuoja ir nėra pasirengusios tiesioginiam bendravimui, todėl pagrįstai, laikydamasis tarpininko rekomendacijų ir metodikos, nusprendė, kad motinos ir vaiko gyvas bendravimas iki sprendimo byloje priėmimo, siekiant atkurti jų ryšį, ir toliau vyksta per tarpininką.

34. Be to, nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nesusipažino su bylos medžiaga ir nutartį grindė prielaidomis, kadangi byloje nėra pateiktas galutinis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nėra aišku, kokie buvo motyvai nutraukti ikiteisminį tyrimą.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas 2025 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorę I. G. su prašymu iki 2025 m. balandžio 4 d. informuoti teismą, ar ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, kurioje ieškovė yra įtariamoji, šalių vaikas – nukentėjusysis, dar atliekamas (el. b. t. 8, b. l. 29). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2025 m. balandžio 28 d. pateikė informaciją, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindais (el. b. t. 8, b. l. 137–138). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir šie duomenys buvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taigi nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nesusipažino su bylos medžiaga ir nutartį grindė prielaidomis. Vien tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas bylai pateiktas 2025 m. liepos 11 d. (el. b. t. 9, b. l. 137–164), t. y., jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

36. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai paskyrė Dingusių žmonių šeimos paramos centrą teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) paslaugas, neįvertino, ar skundžiama nutartimi paskirta įstaiga bus kompetentinga teikti paslaugas, ar joje dirba kompetentingi, atitinkamą išsilavinimą įgiję, turintys patirtį teikti tokias paslaugas asmenys.

37. Dingusių žmonių šeimos paramos centras teikia pagalbą tėvų skyrybas patiriančiam vaikui, taip pat teikia psichologinę, emocinę ir terapinę pagalbą, padedančią įveikti traumas ir stresą, teikia ryšio atkūrimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų pagalbą, kurios metu gali būti taikomas dailės terapijos metodas, ir teikia pagalbą sprendžiant konfliktus, konsultuoja dėl tėvų lygiaverčio įsitraukimo į vaiko gyvenimą. Dingusių žmonių šeimos paramos centre yra neutrali erdvė, skirta saugiam vaiko ir tėvų bendravimui, užsiėmimus vaikams veda dailės terapeutė ir geštalto terapeutė ir pan., taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šio centro veiklos kryptis, priešingai nei teigia atsakovas, yra tinkama bylos šalims ir jų vaikui reikalingos pagalbos suteikimui (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, nurodyti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

38. Nors apeliantas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, 2025 m. gegužės 29 d. kreipusis elektroniniu laišku į Dingusių žmonių šeimos paramos centrą, tarėsi dėl dailės terapijos taikymo nepilnamečiam vaikui (el. b. t. 9, b. l. 9–11), bet ne dėl bendravimo atkūrimo. Tačiau iš viešai prieinamų duomenų apie paramos centrą matyti, kad vienas iš ryšio (bendravimo) atkūrimo būdų yra dailės terapijos metodo taikymas (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Be to, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad iš paties Dingusių žmonių šeimos paramos centro nėra gautas joks sutikimas būti įpareigotiems teikti tokias paslaugas vykdant teismo nutartį. Ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys apie bendravimą elektroniniais laiškais su Dingusių žmonių šeimos paramos centru patvirtina, kad paramos centrui yra žinoma, jog jis yra įpareigotas teismo sprendimu teikti paslaugas ryšio atkūrimui tarp nepilnamečio vaiko ir ieškovės. Taip pat iš šių duomenų matyti, kad 2025 m. liepos 10 d. įvyko susitikimas su ieškove ir nepilnamečiu vaiku, atsakovas konsultacijai užsiregistravo 2025 m. liepos 29 d. ir su paramos centru susisiekė nutartyje nurodytais terminais (el. b. t. 9, b. l. 173–177). Nors šie duomenys yra po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau jie patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė jau yra kreipusis dėl pagalbos tarpininkaujant į Dingusių žmonių šeimos paramos centrą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su ieškovės argumentais, kad tarpininkavimo procesas jau prasidėjęs, ieškovė jau dalyvavo susitikime, atsakovui numatytas laikas, taigi nėra pagrindo keisti ar nutraukti tarpininkavimą.

39. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad Dingusių žmonių šeimos paramos centras nėra suinteresuotas teikti kokybiškas paslaugas, teikiamų paslaugų kainos prilygsta privačiai dirbančių atitinkamos srities specialistų kainoms. Tačiau tokie ir kiti argumentai dėl netinkamai teiktinų paslaugų nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ar įrodymais ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus, kad teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus apie vaiko sveikatą ir medikų, psichologų rekomendacijas, ignoravo ilgalaikę patirtį turinčių vaikų psichiatrų ir psichologų padarytas išvadas, grįstas aukščiausia moksline kvalifikacija, neįvertino, kad vaiko dailės užsiėmimai, piešimas ir ruošimasis parodai yra jo hobis, aistra ir talentas, ir neatsižvelgė į vaiko nuomonę nepagrįstai nustatydamas atsakovo kaltę dėl vaiko nebendravimo su motina, pažymi, kad nurodyti argumentai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės ir nusprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl išsamiau dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas, priėmęs akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, veikė priešingai nepilnamečio vaiko interesams, priešingai motinos ir vaiko ryšio atkūrimui.

41. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat nesutiko ir su teismo nustatytu tarpininko teikiamų paslaugų apmokėjimu. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo įvertinti, kad tarpininkavimo poreikis atsirado išimtinai dėl ieškovės kaltės sutrikusio ryšio su vaiku, kad vaikas gyvena pas atsakovą, kuris išlaiko vaiką, o ieškovė tik nedidele dalimi prisideda prie išlaikymo.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės tuos pačius argumentus dėl nesutikimo mokėti už tarpininko paslaugas lygiomis dalimis su ieškove atsakovas nurodė ir 2025 m. vasario 25 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties (el. b. t. 7, b. l. 13–25). Nurodytos aplinkybės Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi jau įvertintos ir konstatuota, kad šalių argumentai dėl tarpusavio konfliktų ir jų galimos įtakos vaikui nėra pagrindas nuspręsti dėl papildomų paslaugų apmokėjimo vykdant teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones paskirstymo tarp šalių. Nusprendė, kad tarp šalių esant gana įtemptiems ir konfliktiškiems santykiams, tam, kad nekiltų neaiškumų ar konfliktų, šalys lygiomis dalimis sumoka už tarpininkavimo paslaugas.

43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos šalis įpareigojo tarpininko paslaugas apmokėti lygiomis dalimis tik tuo atveju, jeigu jos būtų mokamos. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad Dingusių žmonių šeimos paramos centras paslaugas teikia nemokamai, ir be to, iš viešai prieinamų duomenų apie paramos centrą matyti, kad paramos centro teikiamos paslaugos gali būti nemokamos, jei yra skirtas valstybės finansavimas (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

44. Apelianto įsitikinimu, jo siūloma nustatyti laikina motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių pakeitimo, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią turi būti nustatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu: 1) ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 11.00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas nurodytu bendravimo laiku privalo užtikrinti sūnaus prieigą prie nuotolinio ryšio priemonių. Toks bendravimas vyksta 1 mėnesį nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo priėmimo dienos; 2) praėjus 1 mėnesio laikotarpiui, ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja porinių savaičių trečiadieniais nuo 16.00 val. iki 19.00 val. neutralioje aplinkoje, susitikimą stebint ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu pasirinktam psichologui ar kitam psichologinių žinių turinčiam asmeniui. Atsakovas privalo nepilnametį sūnų atvežti į ieškovės ir nepilnamečio sūnaus susitikimo vietą, t. y. psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens nurodytą vietą (neutralią aplinką), iki 16.00 val. ir pasiimti vaiką 19.00 val. arba šalių susitarimu anksčiau. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi pas psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį bendrauja nedalyvaujant vaiko tėvui išskyrus, kai psichologas ar kitas psichologinių žinių turintis asmuo konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip. Psichologui ar kitam psichologinių žinių turinčiam asmeniui, t. y. tarpininkui, už paslaugas sumoka ieškovė. Ieškovei ir atsakovui nesutarus – psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą atsakovas pasirenka iš trijų ieškovės pasiūlytų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų. Atsakovas psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą privalo pasirinkti per 7 kalendorines dienas nuo ieškovės pasiūlymo pateikimo dienos. Apie pasirinktą psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį atsakovas informuoja ieškovę. Atsakovui per nustatytą terminą nepasirinkus iš ieškoves pasiūlytų trijų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų, psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį turi teisę pasirinkti pati ieškovė; 3) ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šeštadieniais nuo 10.00 iki 11.00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas nurodytu bendravimo laiku privalo užtikrinti sūnaus prieigą prie nuotolinio ryšio priemonių.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės negali sutapti su ieškinio ar priešieškinio reikalavimais, kadangi tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo (CPK 145 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1659-464/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti gal būt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal patikslintą priešieškinį prašoma nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja antradieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val., o laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ne tik antradieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val., bet ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Taigi matyti, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas išplėtė reikalavimus. Be to, patikslintu priešieškiniu atsakovas neprašė nustatyti trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio, priešingai negu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taigi, nesant pagrindo nustatyti atsakovo siūlomą laikiną motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atskirojo skundo argumentai ir šių apelianto nurodytų aplinkybių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

46. Be kitų argumentų, apeliantas nurodė, kad ieškovės noras atkurti bendravimą yra dirbtinis, formalus, neparemtas jokiais aktyviais ieškovės veiksmais. Tačiau apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokias išvadas. Todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Be to, tokius apelianto deklaratyvius argumentus paneigia Vilniaus arkivyskupijos Carito Mediacijos centro ,,In Pace“ nuomonėje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė aktyviai dalyvavo tarpininkavimo procese, nuosekliai domėjosi proceso eiga ir vaiko emocine gerove, reiškė aiškų norą tinkamai pasirengti būsimiems susitikimams su vaiku, domėjosi vaiko raidos psichologiniais ypatumais, atitinkančiais vaiko amžių (el. b. t. 9, b. l. 54–57).

47. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog po 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo palikta nepakeista, iš esmės pasikeitė šeimos situacija tiek, kad būtų reikalinga iš esmės keisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo prašomą labai ribotą ieškovės ir vaiko bendravimo tvarką. Aplinkybės pasikeitė tik tiek, kad po minėtos nutarties priėmimo gauta informacija apie tai, kad tarpininkavimo paslaugų teikimas Vilniaus arkivyskupijos Carito Mediacijos centre „In Pace“ sustabdytas (el. b. t. 9, b. l. 54). Atsakovo argumentai, įrodymai nepatvirtina, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netinkama ar neatitinka šalių nepilnamečio vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių nustatyta laikina šalių ir jų nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nagrinėjamu atveju neatitiktų geriausių vaiko interesų. Todėl atsakovo prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nustatant prašyme nurodytą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką atmestinas.

48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia tėvų dėmesį į tai, kad labai svarbu, jog tėvai geranoriškai laikytųsi laikinos bendravimo tvarkos sąlygų, nekonfliktuotų vaikų akivaizdoje. Svarbu, kad šalys (vaikų tėvai) gebėtų tarpusavyje bendradarbiauti, nes tik tėvams pagarbiai ir geranoriškai elgiantis vienam su kitu, laikantis tarpusavio susitarimų, galėtų būti užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konfliktų sprendimo įrankiu. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, todėl turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu geranorišku sutarimu.

49. Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.