Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. (V. J.), jo gynėjai advokatei Zitai Vizbarienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1 metams 6 mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 5 d., konfiskuotas automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), įpareigotas sumokėti 35 MGL dydžio (1 750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią padarė tokiomis aplinkybėmis: jis 2018 m. rugsėjo 4 d., apie 22.09 val. Jeruzalės g. ties pastatu Nr. 14, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,66 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

9. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. J. (b. l. 14), ir šis turtas laikytinas aptariamo nusikaltimo padarymo priemone.

10. Vertinant automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrįstumą, aptariamu atveju, pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.

11. Nustatyta, kad V. J. vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta 1,66 promilės etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Apeliantą kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, skyrė jam tris baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, transporto priemonės konfiskavimą ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Apeliantą, pastarasis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t.y. jam nebus skirta bausmė ir neturės teistumo. Kaip minėta, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Aptariamu atveju, Apelianto kraujyje buvo nustatytos 1,66 promilės etilo alkoholio. Taigi automobilio palikimas kaltininko nuosavybėn, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsižvelgiant į sudėtingą ir sunkią V. J. materialinę padėtį (jo būstas sudegė, prarado darbą, pareiga rūpintis nepilnamečiu sūnumi D. J.) buvo paskirta neproporcingai didelė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 35 MGL įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą paskyrimas V. J. varžys labiau negu būtina teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

13. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t.y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-14-511/2018).

14. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad V. J. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise 1 metams ir 6 mėnesiams, turto konfiskavimą ir 35 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

15. Nepaisant to, kad pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, V. J. nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, neatsiranda teistumas), ir yra aiški įstatymo leidėjo valia griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus neblaivių vairuotojų, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 71 straipsnyje numatytos įmokos dydį, iš esmės jo nemotyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio nustatymo susiejimas tik su asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą išvengimu bausmės yra ydingas, būtina įvertinti asmens charakteristiką, jo finansinę padėtį.

16. Skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos dydį, būtina įvertinti ne tik padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir padarymo aplinkybes (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavimas mieste, vakare), tačiau ir kaltininką charakterizuojančias aplinkybes – tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo (b.l. 36), administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, taip pat nebaustas, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, nesistemingi (b.l. 38-40). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad V. J. glaudžiasi pas brolį, savo būsto neturi (sudegė), nepilnametis sūnus leidžia savaitgalius su juo, jis darbovietės UAB „G.“, kurioje dirbo nuo 2011 m. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., charakterizuojamas išskirtinai gerai (b. l. 79). Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo pripažino viso proceso metu, dėl priešingo teisei elgesio nuoširdžiai apgailestavo. Esant tokioms aplinkybėms, tikslinga nustatyti V. J. skirtos įmokos dydį minimalų.

17. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis turėtų būti minimalus, t.y. 5 MGL (250 Eur). Kolegija vertina, kad yra nustatytos išskirtinės aplinkybės (šiuo metu asmuo neturi būsto) ir paskyrus minimalią įmoką į nukentėjusių nuo asmenų fondą, konfiskavus automobilį bei uždraudus vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams nebus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Sumažinus įmoką iki minimalios keisti ją į nemokamus darbus nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti 5 MGL, t.y. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt), dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.