Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3424-1011/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-03-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
1-3424-1011/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42856-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3424-1011/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42856-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6; (S) 2.1.10.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant D. P.,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam V. (V.) J., jo gynėjai advokatei Z. V.,vertėjai O. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. (V.) J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, profesinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą – dirbantis autošaltkalviu, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

2018-09-04 apie 22.09 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,66 promilės etilo alkoholio).

Šiais veiksmais V. J. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai bei paaiškino, kad 2018-09-04 ryte iš savo kaimo važiavo į darbą (duomenys neskelbtini), dirbo iki 12 val., paskui važiavo į draugo laidotuves. Būdamas laidotuvėse apie 21.30 val. išgėrė 3 stikliukus naminės degtinės, sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo. Apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, įtarus, kad vairuoja girtas davė „papūsti“. Jis nesuprato alkotesterio rezultatų, nes girtas nesijautė, todėl jį vežė į narkologinį skyrių. Nors girtas nesijautė, su nustatytu girtumo laipsniu sutinka. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vairavo jam priklausantį automobilį VW Passat. Ar priešinosi policijos pareigūnams nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, tvirtino jog daugiau taip niekada nepasielgs.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis V. J., kuris yra kaltinamas vieno nesunkaus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo savo kaltę pilnai pripažino, davė teismui išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto V. J. parodymai, jog lietuvių kalbą moka, skaito ir rašo. 2018-09-04 apie 21 val. atvažiavo pas savo buvusią sugyventinę A. J. į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Norėjo ją nuvežti į laidotuves, nes mirė draugas. Atvažiavo su nuosavu automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvusi žmona nesutiko, jis nuvažiavo vienas į (duomenys neskelbtini) šarvojimo salę. Šarvojimo salėje išgėrė 3 stikliukus naminės degtinės ir nusprendė, kad reikia važiuoti į namus (duomenys neskelbtini). Jautėsi blaivus ir atsisėdo už nuosavo automobilio vairo. Apie 22.15, kai važiavo iš laidotuvių, sustojo (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje. Pasisuko sankryžoje ir pamatė, kad iš paskos su įjungtais švyturėliais važiuoja policijos patruliais. Jis sustabdė automobilį viešojo transporto stotelėje. Kai sustabdė automobilį, prie automobilio durelių priėjo policininkas ir pranešė, kad jis galimai girtas vairuoja automobilį. Jis pranešė, kad jis yra išgėręs, bet ne tiek, kad pripūstų virš 0,4 promilių. Policininkas pasakė, kad daugiau reikalavimų nekartos ir panaudojęs fizinės prievartos veiksmus uždėjo jam antrankius. Vėliau buvo nuvestas į policijos automobilį, prie policijos automobilio pamatė, kad prie policininko stovi jo sūnus. Po sustabdymo 10 minučių laikotarpyje važiuojant patrulių automobilyje vienas iš policininkų laikydamas rankoje alkotesterį, nurodė prapūsti. Jam alkotesterio parodymų niekas nerodė, tik pranešė, kad įpūtė 1,90 promilės. Vėliau važiuojant automobilyje davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Priklausomybės ligų centre paėmė kraują ir buvo pristatytas į policijos komisariatą. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo. Jis informuotas, kad jam priklausančiam automobiliui yra uždėtas laikinas areštas ir jis įpareigotas jo neardyti, nekeisti modifikacijos ir neatlikti jokių pardavimo arba keitimo veiksmų. Automobilį laikys ir saugos (duomenys neskelbtini) (b. 1. 29, 31, 33).

2018-09-04 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto L. L. parodymai, jog 2018-09-04 dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose, tarnybą aš pradėjo 13.30 val. ekipažu V1717. Su juo kartu dirbo vyriausieji patruliai M. L. ir E. Z. 20.56 val. iš Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) konfliktuoja neblaivus vyras ir moteris. Vyras nuvažiavo automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) gatvės. Dirbant pagal požymius 22.05 val. minėtą automobilį VW Passat valst. Nr (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini) ir švyturėlių pagalba sustabdė minėtą automobilį. Jis kartu su E. Z. priėjo prie minėto automobilio, automobilyje buvo tik vairuotojas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. E. Z. paprašė, kad vairuotojas pateiktų vairuotojo pažymėjimą, ir automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė nurodytus dokumentus. Tada paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas patvirtino, kad prieš vairuojant automobilį vartojo alkoholį. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. V. J. buvo sulaikytas, nuvežtas į Respublikinę priklausomybės ligų centrą, Vilniaus filialą, kur pas jį buvo paimtas kraujas tyrimui, o vėliau į 1 PK. Automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas, saugiai paliktas stotelėje ties (duomenys neskelbtini) (b. 1. 11).

2018-09-04 Vilniaus apskr. VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio L. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodomos aplinkybės sutampa su pareigūno 2018-09-04 duotais parodymais (b. l. 9).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuriais nustatyta, jog 2018-09-04 22.09 val., V. J. nustatytas 1,9 prom. girtumas (b. l. 20).

2018-09-07 VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8869/2018(01), kurioje nurodyta, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra lygi 1,66 promilės etilo alkoholio (b. 1. 21).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. J. (b. l. 14).

VvšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės VW Passat (1999 m.) vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 370 Eur (b. l. 13).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino V. J. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas V. J. patvirtino, kad vairavo transporto priemonę prieš tai vartojęs alkoholį, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Taip taip nusikalstamos veiklos aplinkybes patvirtina vyr. patrulio L. L. tarnybinis pranešimas ir jo ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. 2018-09-04 apie 22.09 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teismas sprendžia, kad V. J. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., yra įrodyta.

Dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamojo V. J. brolio J. J. prašymas perduoti V. J. pagal laidavimą jo atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai. Pagal BK 40 str. 4 d., laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad V. J. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino išskirtinai kritiškai, anksčiau niekada nebuvo teistas (b. l. 36). Teismas įvertina ir tai, kad V. J. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 38–40).

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad V. J. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).

Laiduotojas J. J. teisme paaiškino, kad kaltinamasis V. J. yra jo brolis, kuris šiuo metu gyvena kartu su juo, nes maždaug prieš pusę metų sudegė V. J. namas. Patvirtino, kad V. J. daug bendrauja tiek su savo, tiek su laiduotojo vaikais, pas kaltinamąjį savaitgaliais atvyksta nepilnametis sūnus, jis su vaiku leidžia kartu laiką. Nurodė, kad anksčiau, kai J. J. gyveno kaime, su juo rečiau matydavosi (gal porą kartų per mėnesį), tačiau daugiau bendraudavo telefonu. Su J. J. dabar kartu gyvendami sutaria gerai, žino jo gyvenimiškas problemas, nori padėti. Laiduotojas mano, kad yra teigiamas pavyzdys, nes brolis mato, kaip jo šeima gražiai gyvena; taip pat teikia broliui patarimų, kurių jis klauso. Patvirtino, kad V. J. su alkoholiu niekada neturėjo problemų, 7 metus visai negėrė, supranta, kad pasielgė blogai. J. J. teigia, kad suvokia laiduotojo pareigas.

Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas pažymi, kad J. J. neteistas (b. l. 77), praeityje administracine tvarka nebaustas (b. l. 85). UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba J. J., pateiktoje charakteristikoje (b. l. 74), jis apibūdinama išskirtinai teigiama, kaip darbštus, pareigingas, nekonfliktiškas, vertinamas ir gerbiamas darbuotojas, gerai išmano savo darbą, gali dirbti komandoje ir individualiai, nusižengimų bei drausminių nuobaudų niekada neturėjo.

Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad J. J. yra ne tik V. J. artimas giminaitis, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajam.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant J. J. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomosios priemonės taikymo

BK 67 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.

Atsižvelgus į tai, kad V. J. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas – uždraudimo vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo V. J. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2018-09-05 (2018-05-29 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

VĮ „Regitra“ duomenimis V. J. veikos padarymo metu vairuotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 14).

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju V. J. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ar yra proporcingas (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. J. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,66 prom.), taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2 d. nuostatos ir iš V. J. konfiskuotinas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Įvertinus tai, kad V. J. vairuotas automobilis konfiskuotinas, prokuroro 2018-09-05 nutarimu šiam automobiliui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 str. 7 d. sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. J. taikytina BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį mažesnį nei vidutinis, t. y. 35 MGL (1 750 Eur). Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju.

V. J. nustatytinas 6 mėnesių terminas teismo paskirtai įmokai sumokėti (BK 71 str.).

Kaltinamajam V. J. 2018-09-05 nutarimu (b. l. 34) paskirta kardomoji priemonė –vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

V. (V.) J., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. (J.) J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 6, 7 p., paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-09-05;

2) konfiskuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

3) įpareigoti sumokėti 35 MGL dydžio (1 750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. J., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. J., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys