Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-27 · Civilinė byla Nr. eB2-2775-910/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-759-910/2021Nutartis · 2019-03-05Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-12-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-2775-910/2020Nutartis · 2020-03-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-27
Bylos Nr.
eB2-2775-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00047-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Kategorijos
  • 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-2775-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00047-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GS Industry“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“ pareiškimą dėl ERGO Insurance SE finansinio reikalavimo pagrįstumo ginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi UAB „GS Industry“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Admivista“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 18 d.

2. 2019 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimis.

3. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4. 2020 m. vasario 28 d. teisme gautas nemokumo administratorės pareiškimas dėl ERGO Insurance SE finansinio reikalavimo pagrįstumo ginčijimo, kuriuo prašoma netvirtinti ERGO Insurance SE 21 848,50 Eur kreditorinio reikalavimo UAB „GS Industry“ bankroto byloje, nes šios reikalavimo dalies šis kreditorius yra atsisakęs kitoje byloje, patvirtinus jo ir UAB „GS Industry“ laiduotojos UAB „Koncepcija“ taikos sutartį, taigi nurodytas atsisakymas yra įgijęs res judicata galią. Administratorės teigimu, ERGO Insurance SE reikalavimas nepagrįstas, nes taikos sutartis numatė galimybę papildomai reikalauti tik tos sumos, kuri bus išmokėta vėliau ir kuri viršys 44 848,50 Eur, be to, pagal laidavimo sutarties nuostatas laiduotoja UAB „Koncepcija“ ir skolininkė UAB „GS Industry“ atsako ta pačia apimtimi, o UAB „GS Industry“ dalyvavo byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis.

5. ERGO Insurance SE rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas turėjo iš viso 44 848,50 Eur dydžio reikalavimą, o taikos sutartis buvo sudaryta išimtinai UAB „GS Industry“ laiduotojos UAB „Koncepcija“ ir ERGO Insurance SE. Taikos sutartimi ERGO Insurance SE atsisakė dalies savo reikalavimų UAB „Koncepcija“, o ne UAB „GS Industry“ atžvilgiu. UAB „GS Industry“ ir UAB „Koncepcija“ yra solidariosios skolininkės, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.8 straipsnio 3 dalį, pareiškėjui ERGO Insurance SE atsisakius dalies reikalavimo į UAB „Koncepcija“, sudarant taikos sutartį, pareiškėjas turi teisę likusios 21 484,50 Eur sumos reikalauti iš pagrindinės skolininkės BUAB „GS Industry“.

Kreditorinis reikalavimas tvirtintinas

6. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

7. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

8. ERGO Insurance SE pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo visų pirma prašė atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti. Nurodė, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – kreditorius nebuvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą bei teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą, nes jam nebuvo atsiųsta jokio pranešimo. Apie bankroto bylos iškėlimą skolininkei UAB „GS Industry“ kreditorius sužinojo tik iš užsakovės UAB „Šiaulių lyra“ bei patikrinęs šią informaciją internete. Kreditorius, būdamas rūpestingas teisinių santykių dalyvis, pats susižinojo apie skolininkei iškeltą bankroto bylą ir nepraleidęs protingo termino pateikė kreditorinį reikalavimą.

9. Pagal UAB „GS Industry“ bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). Iš esmės analogiško turinio nuostatos įtvirtintos ir JANĮ (JANĮ 41 straipsnis).

10. Nustatyta, kad UAB „GS Industry“ bankroto byla iškelta 2019 m. kovo 5 d., teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 18 d., todėl akivaizdu, jog nustatytas terminas finansiniams reikalavimams pareikšti yra praleistas.

11. Įstatyme nedetalizuota, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių svarbos sprendžia teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

12. Nemokumo administratorė, prašydama netvirtinti kreditoriaus ERGO Insurance SE reikalavimo, nenurodė, kad prieštarauja praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimui. Byloje nėra duomenų, kad ERGO Insurance SE būtų siųstas pranešimas dėl bankroto bylos UAB „GS Industry“ iškėlimo ir, atitinkamai, ERGO Insurance SE būtų informuotas apie teisę pareikšti skolininkei kreditorinį reikalavimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad dėl ERGO Insurance SE praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti bus užvilkintos bankroto procedūros, taip pat nenustatytas ir ERGO Insurance SE piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

13. Siekdamas užtikrinti CPK 5 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, teismas sprendžia, jog ERGO Insurance SE praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti turi būti atnaujintas.

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

14. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

16. Nemokumo administratorės pateiktais duomenimis, 2018 m. vasario 23 d. užsakovė UAB „Šiaulių lyra“ ir rangovė UAB „GS Industry“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2018/02/23-T.57A/AL, pagal kurią UAB „GS Industry“ įsipareigojo statybos objekte (duomenys neskelbtini), atlikti sutartyje nurodytus darbus. Pagal Sutarties 14.10. punktą, šalys susitarė, kad UAB „Šiaulių lyra“ sumoka UAB „GS Industry“ 60 proc. sutarties dydžio avansinį mokėjimą be PVM per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, jeigu UAB „GS Industry“ įvykdė sutarties 7.5. ir 7.6. punktų reikalavimus. Vykdant sutarties 7.6. punktą, ERGO Insurance SE su UAB „GS Industry“ 2018 m. vasario 23 d. sudarė draudimo sutartį Nr. AV79726, kurios pagrindu ERGO Insurance SE suteikė laidavimo draudimą UAB „Šiaulių lyra“, kad UAB „GS Industry“ išpildys visus reikalavimus, nurodytus išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte Nr. AV 79726 dėl 2018 m. vasario 23 d. sutarties Nr. 2018/02/23-T.57A/AL objekto avansinio apmokėjimo panaudojimo. UAB „GS Industry“ užsakovei UAB „Šiaulių lyra“ pateikė pagal draudimo sutartį gautą avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. AV79726P prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-79726P, kuriuo ERGO Insurance SE suteikė laidavimo draudimą UAB „Šiaulių lyra“, kad UAB „GS Industry“ išpildys visus reikalavimus, nurodytus išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte Nr. AV 79726P dėl sutarties objekto avansinio apmokėjimo panaudojimo. 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 79726P, kurios pagrindu laiduotojos UAB „Priešgaisrinės sistemos“, UAB „Eugvilsta“ ir UAB „Koncepcija“ įsipareigojo solidariai atsakyti ERGO Insurance SE, jeigu UAB „GS Industry“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. AV79726P bei draudimo liudijimą Nr. 710-451-79726P, neviršijant bendros 204 600 Eur laiduojamos sumos.

17. Nustatyta, kad UAB „Šiaulių lyra“ 2018 m. spalio 15 d. pateikė ERGO Insurance SE pretenziją Nr. 18/03-SL-171 dėl netinkamai panaudoto avanso ir 160 596,12 Eur draudimo išmokos išmokėjimo pagal avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą. UAB „Šiaulių lyra“ nurodė, kad ši avanso suma UAB „GS Industry“ buvo netinkamai panaudota, nes darbai objekte iki galo neužbaigti. ERGO Insurance SE pagal draudimo sutartį išmokėjo UAB „Šiaulių lyra“ iš viso 44 848,50 Eur ir dėl išmokėtos draudimo išmokos kreipėsi į UAB „GS Industry“. Reikalavimas įvykdytas nebuvo, todėl ERGO Insurance SE 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo iš laiduotojos UAB „Koncepcija“.

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi byla buvo nutraukta dėl šalių sudarytos taikos sutarties, pagal kurią laiduotoja UAB „Koncepcija“ sumokėjo UAB „GS Industry“ kreditorei ERGO Insurance SE 23 000 Eur. Taikos sutartyje nurodyta: „Šalys bendru susitarimu pareiškia, kad taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus, nesutarimus dėl bet kokių buvusių ar esamų teisminių procesų dėl išmokėtos 44 848,50 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės ir po taikos sutarties tinkamo įvykdymo neturės viena kitai jokių pretenzijų, reikalavimų, susijusių su ieškovo išmokėtos draudimo išmokos priteisimu, neaptartų taikos sutartyje. Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ yra išmokėjęs 44 848,50 Eur draudimo išmoką, o su likusiu UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimu nesutinka. Tačiau tuo atveju, jeigu ieškovas pagal 2018 m. vasario 23 d. Laidavimo draudimo sutartį Nr. AV 79726 ir Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. AV79726 teismo sprendimo ar kitu juridiniu pagrindu turėtų pareigą išmokėti UAB „Šiaulių lyra“ papildomą draudimo išmoką, teismo patvirtinta taikos sutartis neribos ieškovo teisės kreiptis pagal Laidavimo sutartį Nr. 79726P į draudėją UAB „GS Industry” ir laiduotojus (įskaitant atsakovę) dėl šios papildomos draudimo išmokos atlyginimo ieškovui“.

19. Nagrinėjamu atveju ERGO Insurance SE prašo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro po taikos sutarties sudarymo UAB „GS Industry“ pagal draudimo sutartį likusi skola ERGO Insurance SE, t. y. 21 848,50 Eur (44 848,50 Eur – 23 000 Eur). Nemokumo administratorė nesutinka su ERGO Insurance SE 21 848,50 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu visa apimtimi, nes, nemokumo administratorės teigimu, ERGO Insurance SE, sudarydamas taikos sutartį su UAB „GS Industry“ laiduotoja UAB „Koncepcija“, šios reikalavimo dalies atsisakė.

20. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „GS Industry“ ir UAB „Koncepcija“ yra solidarūs ERGO Insurance SE bendraskoliai (Laidavimo sutarties 2 punktas). Solidariosios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintų imperatyvių nuostatų, kurios, esant solidariajai skolininkų prievolei, nustatytų draudimą kreditoriui atsisakyti solidariosios prievolės vieno iš skolininkų atžvilgiu. Priešingai, galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad kreditorius gali atsisakyti reikalavimo teisės vieno iš bendraskolių naudai, išsaugodamas teisę reikalauti įvykdyti prievolę solidariai iš likusių bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 8 dalis, 6.8 straipsnio 3 dalis, 6.23 straipsnis, 6.129 straipsnio 6 dalis).

21. Išdėstytų motyvų pagrindu nesutiktina su nemokumo administratore, kad ERGO Insurance SE reikalavimo teisę į UAB „GS Industry“ paneigia taikos sutartis, sudaryta su UAB „Koncepcija“.

22. CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

23. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir joje numatyti tarpusavio įsipareigojimai yra privalomi išimtinai tik sutarties šalims, t. y. ERGO Insurance SE ir UAB „Koncepcija“. Tai, kad nurodytoje byloje kaip trečiasis asmuo dalyvavo UAB „GS Industry“, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes aptariama taikos sutartimi ERGO Insurance SE atsisakė savo reikalavimo tik UAB „GS Industry“ laiduotojos UAB „Koncepcija“ atžvilgiu, šiai įvykdžius prievolės dalį, t. y. sumokėjus 23 000 Eur. Vadovaujantis CK 6.8 straipsnio 3 dalimi, ERGO Insurance SE su UAB „Koncepcija“ sudaryta taikos sutartis nepaneigia kreditoriaus teisės likusios reikalavimo sumos (21 484,50 Eur) reikalauti iš pagrindinės skolininkės – UAB „GS Industry“.

24. Konstatuotina, kad ERGO Insurance SE turi UAB „GS Industry“ atžvilgiu 21 484,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris turi būti įtrauktas į UAB „GS Industry“ patvirtintų finansinių reikalavimų sąrašą ir tenkinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas pripažįsta pagrįstu ir UAB „GS Industry“ bankroto byloje tvirtina 21 484,50 Eur dydžio kreditoriaus ERGO Insurance SE finansinį reikalavimą. Nurodytas reikalavimas priskirtinas trečiajai eilei (ĮBĮ 35 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti ERGO Insurance SE praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Patvirtinti kreditoriaus ERGO Insurance SE 21 484,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „GS Industry“ bankroto byloje, priskirtiną trečiajai eilei.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė