Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1585-657/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
2S-1585-657/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01668-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
A. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1585-657/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01668-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.21.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4427-374/2019, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. B. pateikė prašymą dėl skolininko asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, įkalinimo įstaigoje arešto atšaukimo vykdomojoje byloje Nr. 0140/18/01864, kuriame prašė atšaukti skolininko asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA įkalinimo įstaigoje areštą (b.l. 2-5). Nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Antstolės patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir dėl skolos išieškojimo, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, yra neteisėti.

2. Antstolė A. L. 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. 0140/18/01864/S-1417 pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui (b.l. 1).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų (b.l. 14-16).

4. Teismas nurodė, kad nustačius, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje ir siuntė patvarkymus vykdyti išieškojimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Skolininko asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos nepatenka į kategoriją lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį, todėl išieškojimas iš jų galimas. Patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas bei trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vienos MMA yra teisėti, iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, todėl pareiškėjo teiginys, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant, ar lėšų suma viršija, ar ne MMA yra nepagrįstas. Antstolio patvarkymai yra priimti laikantis nustatyto teisinio reguliavimo, nepažeidžia skolininko teisių, yra teisėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti (b.l. 20-21).

6. Apeliantas teigia, kad jam net nežinant apie įsiskolinimą, nesuteikus galimybės savanoriškai sumokėti skolą antstolė areštavo pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas neprieštarauja išskaitymams iš pataisos namuose gaunamų pastovių darbinių pajamų, bet ne nuo visų lėšų, kurias jis gauna į pataisos namuose esančią sąskaitą. Antstolė nukreipė išieškojimą net į iš artimųjų gaunamas lėšas, kurios neviršija LR Vyriausybės nustatyto dydžio, nors įstatymas tai draudžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Atskirajame skunde teigiama, kad antstolė nepagrįstai areštavo visas apelianto lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išskaitas gali daryti tik iš jo gaunamų darbinių pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos ir vykdomųjų bylų medžiaga, sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi teisinio pagrindo.

10. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.). Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, jo veikloje keliami ypatingi atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie vykdomi, kai antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų (Antstolių įstatymo 3 str., CPK 585 str. 4 d.).

11. Byloje nustatyta, kad antstolė A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0140/18/01863 vykdo 182,77 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0140/18/01864 57,02 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdydama išieškojimą ir nustačiusi, kad skolininkas A. B. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0140/18/01863 ir Nr. 0140/18/01864 2019 m. gegužės 8 d. surašė patvarkymus Nr. S-19-140-14315 ir Nr. S-19-140-14319 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų bei patvarkymus Nr. S-19-140-14317 ir Nr. S-19-140-14320 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

12. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

13. Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra pažymėjęs, kad civilinio proceso kodekso normos atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

15. CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Prie CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytos 1 MMA dydžio sumos, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.

16. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.).

17. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje, kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka.

18. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios LR Vyriausybės nustatytos 1 MMA dydžio, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.

19. Įvertinus, kad 2019 m. gegužės 8 d. patvarkymais dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos 1 MMA, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patvarkymai yra teisėti, iš skolininko neišskaitoma 100 procentų pajamų, likusią jų dalį apeliantas turi teisę naudoti savo reikmėms. 2019 m. gegužės 8 d. patvarkymais vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nurodyta vykdyti išieškojimą iš lėšų sumos, viršijančios 1 MMA, kaip vienkartinį apribojimą pradėjus išieškojimą iš skolininko turto, todėl skolininko teisės nebuvo pažeistos (CPK 688 str. 1 d.).

20. Argumentai dėl netinkamo informavimo apie įsiskolinimą ir priverstinio vykdymo pradėjimą nebuvo nurodyti pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų, todėl apeliantas atskirajame skunde jais remtis negali (CPK 312 str., 338 str.).

21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, pagrįstai sprendė, kad antstolis įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistinos 6,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,58 Eur (šešis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė