Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Atsakymo, kuriuo pareiškėjas informuotas apie 2024 m. gruodžio 6 d. prašymo nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas per savo atstovą advokatą 2024 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą priimti pareiškėjo atžvilgiu naują sprendimą, t. y. nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Prašymas). Prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėjas niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos gyventi į R. F. ir / ar kitą užsienio valstybę; nebuvo deklaravęs savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos; pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 16 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas yra iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Be to, 2024 m. gruodžio 6 d. prašyme pareiškėjas prašė priimti ir prijungti į užsieniečio K. G. asmens bylą priede pateikiamus rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir jo socialinius ryšius su Lietuvos valstybe. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir socialinių ryšių su valstybe, įskaitant pažymas iš valstybės įmonės Registrų centro, Palangos savivaldybės, taip pat pareiškėjo artimųjų dokumentus, įrodančius jų teisinį statusą Lietuvoje (b. l. 50-51).

Migracijos departamentas, įvertinęs Prašyme nurodytus argumentus, 2025 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą, kurį įformino raštu Nr. 25SD191. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymo dalį dėl pateiktų dokumentų prijungimo prie pareiškėjo asmens bylos. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymo dalį, kurioje buvo prašoma priimti pareiškėjo atžvilgiu naują sprendimą, t. y. nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas šią 2025 m. sausio 3 d. sprendimo dalį grindė Įstatymo nuostatomis, įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 (b. l. 48-50).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimo dalimi, kuria Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjo atžvilgiu naują sprendimą, t. y. nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl šios Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimo dalies pateikė skundą Regionų administraciniam teismui.

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 25SD191 dalį, kuria atsakovas atsisakė priimti naują sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, t. y. nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl sprendimo nepanaikinti leidimo nuolat gyventi priėmimo.

Pareiškėjas, manydamas, kad Regionų administracinis teismas neišnagrinėjo administracinės bylos visa apimtimi, neatskleidė bylos esmės, Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT).

LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2025 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 25SD191 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl teismas turėjo teisę panaikinti Migracijos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 25SD191 kaip neteisėtą.

Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2007-1047/2025 ir Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir pareiškėjui pateikė Atsakymą, kuriuo pareiškėją informavo, kad Migracijos departamentas nenustatė teisinio pagrindo priimti sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl toks sprendimas negali būti priimtas (b. l. 14-17, 33-36, 71-73).

Viešojo administravimo įstatymas nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.

Atsižvelgiant į Taisyklių 45 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas); 2) prašymai suteikti konsultaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai.

Taisyklių 45.1. punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Pagal Taisyklių 45.2. punktą, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti, o pagal Taisyklių 45.3. punktą, į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Į kitus prašymus atsakoma laisva forma.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateiktas Migracijos departamentui Prašymas yra laikytinas skundu ar prašymu VAĮ prasme, ir atitinkamai įvertinti skundžiamo Atsakymo atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Atsakymo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo Atsakymo gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas skundas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu, įformintu Atsakymu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I2-9866-641/2024 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S102001 panaikinimo. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 24S102001 panaikino pareiškėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ES). Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu, dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą LVAT.

LVAT 2025 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1478-624/2025 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą; Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT 2025 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 netenkino, atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Kaip matyti iš įsiteisėjusio Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 2011 metais Įstatymo 53 straipsnio 1 dalie 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip trečiosios šalies piliečiui, Lietuvos Respublikoje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendime konstatavo, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S207498, kuriuo suteikė pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjui išdavė leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024. Pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 16 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas – iki 2029 m. rugsėjo 16 d. Šiuo pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas nuolatinio gyventojo statusas Lietuvos Respublikoje, kaip tai apibrėžta Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 15 dalyje. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Kaip matyti iš Prašymo, pareiškėjas siekia, kad Migracijos departamentas jo atžvilgiu priimtų sprendimą nepanaikinti jam 2024 m. rugsėjo 16 d. išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) pateikimą, priėmimą, nagrinėjimą, teisėtai pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio nustatymą ir apskaičiavimą, fiktyvios santuokos, fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą, sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo priėmimą ir sprendimo išduoti leidimą nuolat gyventi panaikinimą, užsakymo dėl leidimo nuolat gyventi išrašymo formavimą ir perdavimą Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras) ir iš Asmens dokumentų išrašymo centro gautų išrašytų leidimų nuolat gyventi siuntų patikrinimą, leidimo nuolat gyventi atsiėmimą ir jo galiojimo pradžią, vertinimo, ar nėra leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų, leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką, leidimo nuolat gyventi negaliojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas; aktuali redakcija, galiojanti 2023 m. balandžio 5 d.).

Ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimas reglamentuotas Aprašo X skyriuje. Pagal Aprašo 104 punktą Migracijos departamentas sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi priima, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų. Migracijos departamentas privalo išnagrinėti dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertinti nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo priimti vieną iš Aprašo 104 punkte nurodytų sprendimų.

Nei Įstatymo, nei Aprašo nuostatos nenumato, kad Aprašo 104 punkte nurodytus sprendimus Migracijos departamentas privalo priimti pagal užsieniečio prašymą.

Pagal Apraše įtvirtintą reguliavimą pareiškėjo pateiktas Prašymas nei pagal formą, nei pagal turinį neatitinka Aprašo nuostatų ir tokio turinio prašymų pateikimo, priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų dėl jų priėmimo Aprašas nereguliuoja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Prašymo turinį, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nepradėjo administracinės procedūros ir pagrįstai nepriėmė administracinio sprendimo pagal pareiškėjo Prašymą.

Migracijos departamentas, laisva forma pateikdamas atsakymą į pareiškėjo Prašymą, pareiškėjo teisių nepažeidė ir jų nesuvaržė. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentui pareiškėjo atžvilgu priėmus nepalankų sprendimą – panaikinti jam 2024 m. rugsėjo 16 d. išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą apribota nebus. Pažymėtina, kad šia teise pareiškėjas jau pasinaudojo kreipdamasis į teismą su skundu dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų (administracinė byla Nr. I2-11101-860/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reglamentavimą, Prašymo ir Atsakymo turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Atsakymu tinkamai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo Prašyme suformuluotą prašymą. Migracijos departamentas, pateikdamas Atsakymą, pareiškėjo teisių nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.