Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. V. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis informuotas apie iškeltą bylą ir vyksiantį teismo posėdį, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo ir nepareiškė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. V. palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad sutuoktiniai 1992 metais susirašė, o 2010 metais nusprendė nutraukti santuoką, kadangi ieškovė norėjo gyventi į Lietuvoje, o sutuoktinis to nenorėjo. Santuokos nutrūkimo priežastimi laiko tai, kad sutuoktinis išvyko į Rusiją ir ten tiesiog dingo. Nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu turto neįgijo, išskyrus dvi transporto priemones, kurias ji įsigijo, kai sutuoktinis išvyko. Transporto priemonės buvo įsigytos iš jos lėšų, todėl prašo transporto priemones palikti jai. Butas priklauso jai, jis įsigytas iki santuokos sudarymo. Išlaikymo iš sutuoktinio ji nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, jog šalių santuoka (duomenys neskelbtini) sudaryta Rusijoje, Saratovo sr., Rtyševskio r., Makarovo kaimo liaudies deputatų taryboje, akto įrašo Nr. 14, ir apskaityta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 49.

Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnį, kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Minėtos dvišalės sutarties 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu paduodant pareiškimą nutraukti santuoką vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančiosios Šalies, o antrasis – kitos Susitariančiosios Šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos Šalies, o antrasis – kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kompetentingos abiejų Susitariančiųjų Šalių įstaigos. Šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į minėtos dvišalės sutarties nuostatas, įvertinus tai, jog ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, nuolat gyvenanti Lietuvoje, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nutraukti šalių santuoką ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, taikant Lietuvos Respublikos įstatymus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu santuokinius ryšius palaikė 18 metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, tačiau tuomet atsakovas išvyko gyventi į Rusiją, o ieškovė liko gyventi Lietuvoje. Pažymėtina, kad sutuoktiniams pasilikus gyventi skirtingose valstybėse, nutrūko sutuoktinių šeimyniniai santykiai ir ryšių jie nebelaiko bei nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Atsakovas dar 2010 m. rugsėjo mėnesį išsikraustė gyventi atskirai nuo ieškovės, taigi akivaizdu, kad šalys viena kitai yra nelojalios. Byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant vėl pradėti gyventi kartu ar atnaujinti bendravimą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio požiūrio skirtumų ir tęsti bendravimą, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pageidauja pasilikti turimą santuokinę pavardę, teismas šalims po santuokos nutraukimo palieka po santuokos sudarymo turėtas pavardes, ieškovei – „V.“, o atsakovui – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, įgytas santuokos metu. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, duomenų apie skolinius įsipareigojimus taip pat nėra, tačiau ieškovė, nutrūkus jos ir atsakovo santykiams, įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą, t. y. dvi transporto priemones: automobilį Mercedes Benz, ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Toyota, Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, jog ieškovė minėtą registruotiną kilnojamąjį turtą įgijo 2013 m. liepos 19 d. ir 2016 m. liepos 20 d., t. y. praėjus bent keletui metų po atsakovo išvykimo gyventi į Rusiją ir šalių santuokinių ryšių nutrūkimo. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad minėtos transporto priemonės buvo įsigytos už jos asmenines lėšas, todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir minėtas transporto priemones pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neprašė, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas šioje byloje patyrė 7,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, todėl šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Saratovo sr., Rtiščevo r., Makarvskij kaimo Liaudies deputatų taryboje, akto įrašo Nr. 14, ir apskaitytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 49, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei L. V. palikti santuokinę pavardę – „V.“, atsakovui A. V. palikti turimą pavardę – „V.“.

Pripažinti transporto priemones: automobilį Mercedes Benz, ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir automobilį Toyota, Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,60 Eur (septynių eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Išaiškinti atsakovui, jog valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5662.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.