Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 32 parų arešto bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 63 parų areštas.

Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. ir turto konfiskavimą, išieškant iš N. B. konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 3 510 Eur.

Transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta grąžinti transporto priemonės savininkei J. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskacijos verte, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

Dėl bausmės

5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

7. Kaltininko asmenybė yra viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 32 paras arešto. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas N. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nustatyta po vieną N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (teistas 2020 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus), yra eilę kartų baustas administracine tvarka (dauguma nusižengimų, susijusių su KET taisyklių pažeidimu: 2020 m. liepos 14 d. nutarimu baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra sustabdyta), paskirta 400 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2020 m. birželio 16 d. nutarimu baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis (vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra sustabdyta, transporto priemonė nedrausta ir neatlikta techninė apžiūra), paskirta 450 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2020 m. birželio 2 d. nutarimu baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis (vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės, nes tokią teisę yra praradęs, būdamas neblaivus, transporto priemonė nedrausta ir neatlikta techninė apžiūra), paskirta 1200 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis (vairavo transporto priemonę, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, transporto priemonė nedrausta ir neatlikta techninė apžiūra), paskirta 430 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2019 m. spalio 30 d. nutarimu baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 ir 7 dalis, 417 straipsnio 8 dalį (vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, transporto priemonė nedrausta, bei nebuvo įspėjamojo ženklo), paskirta 300 Eur bauda), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo metu dirba). Apylinkės teismas pagrįstai neskyrė N. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos, nes nustatė, jog jis neturi nuolatinių pajamų, nes iki pat nuosprendžio priėmimo nedirbo, administracinių nuobaudų nemoka, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo skirti šią bausmę. Įvertinęs aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas N. B. apibūdinančias ir kitas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos griežčiausios bausmės rūšies (laisvės atėmimo). Tačiau atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybės teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam N. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta arešto bausmė yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo.

10. Apeliantas akcentuoja savo įsidarbinimą bei tai, kad suprato savo elgesio pasekmes, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo padarytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis, nukreiptas prieš transporto eismo saugumą ir tai, kad anksčiau jis nebuvo teistas baudžiamąja tvarka už nusikaltimus eismo saugumui, nesumažina jo pavojingumo, kadangi, kaip jau minėta, N. B. nusikalto ir buvo teisiamas jau būdamas teistas, bei anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už pavojingus transporto eismo saugumui nusižnegimus, o be to ir už vairavimą esant neblaiviam. Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir apeliaciniame skunde bando sumenkinti savo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant arešto bausmės nėra galimas. Todėl nuteistojo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus apeliantui baudą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas, o simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmei keliamų tikslų. Todėl nenustačius jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui, nuteistajam paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo keisti.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos

12. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

13. Šiuo atveju N. B. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialiąja teise 3 metams ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „BMW“ vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliantas sutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau prašo sumažinti konfiskuotino turto vertę iki sumos, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintojas.

14. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Tuo tarpu asmeniui pateikus objektyvius duomenis, patvirtinančius mažesnę automobilio vertę, teismas, įvertinęs jų pagrįstumą ir objektyvumą, gali skirti mažesnės sumos konfiskuotino turto vertės išieškojimą, nei ta vertė nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje.

15. Iš apelianto pridėtos UAB “ (duomenys neskelbtini)” transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio „BMW“ vertė su PVM yra 1400 Eur. Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad N. B. automobilį įsigijo už 1000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas automobilio vertę atitinkančią sumą, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės vertė su PVM yra 3 510 Eur (b. l. 48). Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško ,,BMW“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas N. B. vairuotas automobilis. Kaip matyti iš pridėtos UAB “ (duomenys neskelbtini)” transporto priemonės vertinimo ataskaitos turinio, ataskaitoje buvo įvertinti konkrečios transporto priemonės – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektai ir nustatyta likutinė automobilio vertė – 1400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje ataskaitoje buvo vertintas konkretus automobilis, kurį vairavo N. B., teismas vadovaujasi nustatyta likutine automobilio verte pateiktoje vertinimo ataskaitoje ir atitinkamai mažina iš N. B. priteistinos sumos dydį (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Be to, vertintojo ataskaitai neprieštarauja ir jau minėtoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta šio konkretaus automobilio kaina.

Dėl proceso išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

17. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2020 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistajam N. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė V. Laukevičienė. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. sausio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam N. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 108 Eur išlaidų.

19. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas tik iš dalies, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam N. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį.

Sumažinti iš N. B. išieškotiną konfiskuotino automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iki 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų).

Išieškoti iš nuteistojo N. B. valstybės naudai 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.