Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

iš atsakovės R. Z. ieškovo M. S. naudai priteisti 27 225 Eur dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią turto dalį;

iš atsakovės Ū. S. ieškovo M. S. naudai priteisti 27 225 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį;

iš atsakovių ieškovo naudai priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas 2015 metais bandė su atsakove R. Z. tartis dėl buto dalies perleidimo ir kompensacijos jam už jo dalį išmokėjimo, kalbėdamas tiek žodžiu, tiek ir kreipdamasis 2015 m. vasario 17 d. el. laišku, tačiau susitarti nepavyko. Atsakovės ieškovui niekada nėra sudariusios sąlygų apžiūrėti buto ir garažo, neperdavusios raktų, nors ne kartą ieškovas jų prašė.

Ieškovas 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovėms pasiūlymą raštu dėl buto ir garažo dalies atidalinimo, išmokant ieškovui rinkos kainą atitinkančią piniginę kompensaciją, taip pat prašymą susitarti dėl nekilnojamojo turto vertinimo. 2020 m. spalio 15 d. raštu atsakovė R. Z. nurodė, kad sutiktų išmokėti ieškovui vos 20 000 Eur dydžio kompensaciją, taip pat nurodė, kad nepageidauja naudotis turto vertintojų paslaugomis ir mano, kad buto vertė turi būti artima kito panašaus buto pardavimo siūlomai kainai, nukreipdama į kito buto pardavimo skelbimą portale aruodas.lt. Taip pat nurodė, kad sutiktų turtą parduoti, tačiau ne anksčiau kaip po vienerių metų.

Į bendrasavininkės pasiūlymą parduoti turtą, nurodė, kad sutinka bendra daline nuosavybe valdomą turtą parduoti už ne mažesnę kaip reali turto rinkos vertė, pardavimą inicijuojant ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 1 d. Tokiu atveju šalys ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 1 d. turėtų pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo (kuri galiotų iki turto pardavimo), pagal kurią M. S. būtų suteikta reali galimybė naudotis ne mažesne kaip 40,53 kv. m bendro ploto buto dalimi, iš kurios gyvenamojo ploto ne mažesne kaip 24,64 kv. m, o garažo – 6,62 kv. m ploto dalimi. Pasiūlė, kad jeigu nebus susitarimo dėl pardavimo ir naudojimosi tvarkos, ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 30 d. atidalinti jo dalį iš bendros nuosavybės, jam išmokant realią turto rinkos vertę atitinkančią piniginę kompensaciją, kurios išmokėjimą M. S. sutiktų išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant vienodo dydžio įmokas.

2020 m. lapkričio 6 d. raštu atsakovė R. Z., atstovaujama advokatės, nurodė, kad sutinka išmokėti 25 000 Eur dydžio kompensaciją iš karto, nesutinka atlikti individualaus turto vertinimo, taip pat nesutinka parduoti buto anksčiau nei po vienerių metų, nurodė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas nėra galimas.

Nesutikdamas su tokiais atsakovės pasiūlymais, 2020 m. lapkričio 10 d. el. laišku pasiūlė dar du ginčo situacijos išsprendimo variantus: 1) remtis VĮ Registrų centras 2021 m. sausio 1 d. nustatyta masine turto verte ir laikyti, kad buto vertė siekia 116 000 Eur, o garažui vertė – 4 350 Eur, atitinkamai ieškovas turi teisę į 45 131,25 Eur dydžio kompensaciją, kurią sutinka sumažinti iki 45 000 Eur, iš karto gauti 25 000 Eur dydžio kompensaciją (kaip kad siūlė pati atsakovė), o likusią 20 000 Eur sumą sutinka gauti dalimis per 6 mėn. laikotarpį; arba 2) pasiūlė nupirkti iš atsakovių jų valdomas turto dalis už jų pačių pasiūlytą kompensaciją. Atsakovės R. Z. advokatė 2020 m. lapkričio 16 el. laišku nurodė, kad bendrasavininkė su pateiktais pasiūlymais nesutinka.

Ieškovas pabrėžė, kad atsakovės iš esmės neprieštarauja tokiam atidalinimui, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją. Atsakovės nepagrindė savo teiginių, kad neturi finansinių galimybių išmokėti prašomos kompensacijos. Atsakovė, ieškovė žiniomis, verčiasi individualia veikla ar veikla pagal verslo liudijimą, gauna pajamų. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų išrašų iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, dar 2020 m. įsigijo nekilnojamojo turto (tiek garažą, tiek ir sklypą su namu), pradėjo statyti (rekonstruoti) namą. Bendraturčių finansinių galimybių turėjimas ar neturėjimas negali būti priežastis riboti ar pažeisti kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus.

iš ieškovo M. S. atsakovės R. Z. naudai priteisti 36 300 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią turto dalį;

atidalinti atsakovės Ū. S. valdomą 3/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/8 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui M. S. priteisiant 3/8 dalį buto ir garažo;

iš ieškovo M. S. atsakovės Ū. S. naudai priteisti 54 450 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią turto dalį;

iš ieškovo atsakovių naudai priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu atsakovės patikslino priešieškinio reikalavimus, mažindamos prašomų joms priteisti kompensacijų dydžius: atsakovės prašė iš ieško atsakovės R. Z. naudai priteisti 31 250 Eur dydžio kompensaciją, o atsakovės Ū. S. naudai 46 875 Eur dydžio kompensaciją.

Priešieškinio reikalavimus atsakovės sumažino atsižvelgiant į tai, kad jos sutiko ginčo butą parduoti tretiesiems asmenims už 125 000 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atsakovė palaikė patikslinto ieškinio argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovo atstovė pabrėžė, kad atsakovės ieškovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Atsakovės visą laiką nuo ieškovo tėvo mirties gyvena ginčo bute. Atsakovės nesutiko nei parduoti buto, nei kad ieškovas atliktų vertinimą iki kol teismas byloje paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Atsakovės priešieškinį pareiškė tik tuomet, kai atsakovė R. Z. įsirengė gyvenamąjį namą ir ginčo butas atsakovėms tapo nereikalingas. Ieškovo atstovė pabrėžė, kad atsakovės elgiasi nesąžiningai, nes nors teigė pateiksiančios įrodymus apie atsakovių turtinę padėtį, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokių įrodymų į bylą nepateikė. Nurodė, kad atsakovės turi nekilnojamojo turto, be to, ginčo turtą vis tiek ketina parduoti, todėl byloje iš esmės kyla tik kompensacijos išmokėjimo laike klausimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovui M. S. ir atsakovėms R. Z. ir Ū. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir Atsakovė Ū. S. nuosavybės teise valdo po 3/8 dalis šio turto, atsakovė R. Z. – ¼ dalį.

Ieškovas dalį nuosavybės į nurodytą turtą įgijo (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties, paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje įtvirtinta bendraturčių teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad galimybės atidalinti turtą natūra, nėra. Šalys neprašo atidalinti turto natūra. Ginčas byloje kilo dėl turto vertės ir kam turėtų atitekti turtas, kam priteista kompensacija.

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2021 m. sausio 7 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovėmis valdomą turtą – natūra priteisti atsakovėms butą ir garažą, o jam iš atsakovių kompensaciją.

2021 m. spalio 12 d. pateikusios priešieškinį, atsakovės prašė butą ir garažą priteisti ieškovui, joms iš atsakovo priteisiant kompensaciją.

Vertindamas kiekvieno iš bendraturčių poreikį atidalijamiems daiktams, teismas pažymi, kad atsakovės nuolat gyveno ginčo bute ir naudojosi garažu, taigi laikė save nekilnojamojo turto šeimininkėmis, juo rūpinosi. Ieškovas neturėjo galimybės ne tik naudotis ginčo butu, bet atsakovė R. Z. neleido ieškovui atlikti net turto vertinimo, siekiant nustatyti bendrąją daline nuosavybe valdomo turto vertę. Šią aplinkybę, kad atsakovė nesutiko atlikti turto vertinimo ieškovo prašymu, patvirtino ir atsakovių atstovė teismo posėdžio metu.

Bute visą laiką gyveno atsakovės R. Z. ir Ū. S. 2020 m. sausio mėnesį ieškovui pareiškus byloje ieškinį, atsakovės 2020 m. vasario 2 d. nurodė, kad R. Z. reikalingas laiko tarpas iki 2021 metų lapkričio mėnesio, per kurį ji išspręstų kito būsto įsigijo klausimą, o tuomet šalys galėtų bendrai parduoti jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu atsakovių atstovė patvirtino, kad Ū. S. ir toliau nuolat gyvena minėtame bute, atsakovė R. Z. taip pat nėra pakeitusi gyvenamosios vietos ir ji ginčo butu vis dar naudojasi.

Į bylą pateiktas šalių atstovių 2020 m. lapkričio 10 d. susirašinėjimas elektroniniais laiškai, kuris patvirtina ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Ieškovo atstovė paaiškino, kad 2020 m. lapkričio spalio mėnesį ieškovas kreipėsi į atsakoves su pasiūlymu atsakovėms pirkti jam priklausančią turto dalį rinkos kainomis ir atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Atsakovė R. Z. nesutiko, kad ieškovas atliktų turto vertinimą ir pasiūlė nupirkti ieškovui priklausančią turto dalį už 25 000 Eur. Ieškovas savo dalies už atsakovių siūlomą kainą parduoti nesutiko, tačiau pateikė pasiūlymą atsakovėms – nupirkti jų dalis, proporcingai atsakovių siūlytai kainai. Tačiau atsakovė R. Z. ir su šiuo ieškovo pasiūlymu nesutiko (2020 m. lapkričio 16 d. el. laiškas).

Tačiau nors atsakovė R. Z. nesutiko, kad ieškovas atliktų turto vertinimą, pati atliko nekilnojamojo turto vertinimą ir pateikė į bylą Nekilnojamojo turto agentūros 2021 m. kovo 3 d. atliktą nekilnojamojo turto vertinimą, kuriame ginčo turtas įvertintas 120 000 Eur.

Teismas ieškovo prašymu byloje paskyrė teismo ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti. Teismui pateikta išvada, kad buto, (duomenys neskelbtini), vertė 2021 m. gegužės 27 d. yra 132 000 Eur, o garažo (bokso) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2021 m. gegužės 27 d. 13 200 Eur. Atsakovės su teismo paskirtos ekspertizės išvada nesutiko, prašė remtis jų pateiktu nekilnojamojo turto vertinimu ir aplinkybe, kad, įdėjus skelbimą apie parduodamą ginčo turtą, vieno mėnesio laikotarpiu tik vienas pirkėjas susidomėjo nekilnojamojo turto pirkimu ir sutiko už jį sumokėti 125 000 Eur. 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu teismas išaiškino atsakovių atstovei teisę, nesutinkant su teismo paskirta ekspertize, pasinaudoti CPK 119 straipsnyje nustatyta teise, tačiau po pertraukos atsakovių atstovė pareiškė, kad nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės atsakovės atlikti nepageidauja. Pabrėžė, kad teismo paskirta ekspertizė neturi didesnės įrodomosios galios ir prašė vertinti atsakovės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimą kartu su aplinkybe, kad neatsirado asmuo, norintis pirkti ginčo turto už teismo atliktos ekspertizes akte nurodytą turto vertę.

Vadovaujantis kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

Teismas pažymi, kad atsakovių atstovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, tai atsispindi ir iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškai iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kad atsakovė R. Z. kategoriškai nesutiko, kad ieškovas atliktų turto vertinimą. Atsakovės R. Z. teigimu, šalys pačios gali susitarti dėl turto vertės, įvertinti aplinkinius butus arba atlikti turto vertinimą tuomet, kai bus galima parduoti nekilnojamąjį turtą, t. y. kai atsakovės turės kitą gyvenamąjį būstą. Tačiau 2021m. kovo mėnesį pati užsakė nekilnojamojo turto vertinimą ir pateikė į bylą Nekilnojamojo turto agentūros 2021 m. kovo 3 d. atliktą nekilnojamojo turto vertinimą, kuriame ginčo turtas įvertintas 120 000 Eur.

Atsakovių atstovės paaiškinimų, kad atsakovės sutiko parduoti turtą tretiesiems asmenims už 125 000 Eur, teismas nevertina byloje kaip išsamaus, patikimo, tikslaus įrodymo, kuriuo būtų galima paneigti eksperto išvadą. Jokių kitų įrodymų, apart 2021 m. kovo 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurie paneigtų ekspertizės išvadoje esančias aplinkybes, atsakovės į bylą nepateikė.

Atsakovės teigė, kad neturės galimybės iškart sumokėti priteistą kompensaciją, kad pirmiausiai turės parduoti priteistą turtą ir tik tuomet sumokėti kompensaciją, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei 2021 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu konkretaus prašymo – atidėti ar išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą ir kokiam laikotarpiui, nereiškė. Nežinant konkretaus atsakovių pageidavimo ir ieškovo nuomonės, teismas savo iniciatyva šio klausimo byloje nesprendžia.