- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-798-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01247-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių, Šiaulių tardymo izoliatorius
- Pareiškėjas
- V. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 7 d. ir nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 10 žmonių. Teigė, kad lovos stovėjo prie lango, nebuvo tiesioginio priėjimo, o ant langų grotos, todėl nebuvo galimybės išvalyti šiukšlių, esančių tarp grotų ir lango. Natūrali šviesa nepatenka tiek, kiek reikėtų, kameroje nuolat dega dieninė ir naktinė šviesos. Kameros duryse yra stebėjimo langelis, o tualetas prie pat durų, todėl, atliekant gamtinius reikalus, stebi pareigūnai. Kitose kamerose tualetas atitvertas sienele, bet užsirakinti negalima, kai kuriose kamerose, gulint lovose, matosi, kaip kiti asmenys atlieka gamtinius reikalus, tualeto ventiliacijos nėra, tualete vanduo nenusileidžia arba nusileidžia labai blogai.
3. Spintelė higienos reikmenims ir maistui kabo ant sienos virš radiatoriaus ir priešais tualetą, maistas nuo radiatoriaus skleidžiamos šilumos džiūsta ir genda. Rūbų spintos nėra, ventiliacija galima tik per langus, tenka būti nuolatinėje smarvėje. Patalpos apgailėtinos, sienos, lubos ir grindys avarinės būklės, visada drėgna, išplovus rūbus, jie nedžiūsta, pradeda pūti. Stalas skirtas 6 asmenims, o patalpos – nuo 1 iki 10, kitiems keturiems asmenims nebelieka vietos pavalgyti, tenka valgyti sėdint ant lovos. Kamerose švarai palaikyti duodamos šluotos be kotų, kyla klausimas, kaip išsivalyti po lovomis.
4. Pažymėjo, kad indams plauti skysčio neduoda, tualetinio popieriaus – vieną kartą per mėnesį vienas rulonas, vieną skutimosi peiliuką duoda vienam mėnesiui, dantų pastos 50 mg užtenka tik dviem savaitėms. Kameros nėra dezinfekuojamos, į pasivaikščiojimo kiemelį vedami visi kameroje esantys asmenys vienai valandai, o tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Karštas vanduo į kamerą netiekiamas, dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, dušo patalpose yra nuo 1 iki 4 purkštuvų ir vienu metu naudojasi nuo 1 iki 10 žmonių, nėra jokio privatumo, dušai nedezinfekuojami. Šiaulių TI asmeniniai rūbai nebuvo skalbiami, patalynė duodama sintetinė, nuo jos kyla alergija, duoda tik vieną paklodę, užvalkalą ir užvalkaliuką pagalvei. Čiužiniai ir pagalvės išduodami nedezinfekuoti, yra parazitų. Karantino kameros yra rūsyje, be šviesos, drėgna, iš tualeto skylės grindyse lenda katino dydžio žiurkės. Draudžiama turėti pledus, elektra ribojama. Maisto energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal, giminės neturi teisės perduoti iš laisvės maisto. Pastato konstrukcijoje yra asbesto, kas sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai. Pareigūnai atsisako priimti prašymus, juos registruoti, grasina, kad nubaus.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad pareiškėjui visas kalinimo dienas kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris), asmenys, kurie reguliariai prižiūri, vėdina ir tvarko savo kameras, neturi jokių problemų dėl oro trūkumo. Gyvenamųjų kamerų lango stiklas, aptrauktas metaliniu tinklu, niekaip neriboja šviesos patekimo į kamerą, langas nėra niekaip uždengtas, tarp grotų yra tarpai, todėl niekas nekliudo natūralios šviesos patekimui į kameras. Pareiškėjo teiginiai dėl šiukšlių tarp lango ir grotų bei dėl paukščių išmatų sklindančio nemalonaus kvapo neteisingi, nes švaros ir tvarkos palaikymu kameroje rūpinasi patys suimtieji (nuteistieji). Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad tarp grotų yra pakankamo dydžio tarpai išsivalyti palanges ir langą.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, akivaizdu, kad kameroje esantys asmenys, net į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Sanitarinių mazgų įėjimai kamerose Nr. 31, Nr. 15, Nr. 19 atskirti durimis, o kameroje Nr. 66 – užuolaida, kuri yra iki pat grindų. Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas sanitariniame mazge neįmanomas. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, vėdinimas per langus galimas, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normas. Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Oro temperatūra kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pareiškėjas savo teiginių dėl kamerų temperatūros nedetalizavo, nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Iš patikrinimo aktų matosi, kad kamerose sienos ir lubos tvarkingos, pelėsio nėra. Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose laikomi asmenys. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą į ketvirtį atlieka uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Profilaktinė dezinfekcija“. Pareiškėjo argumentas dėl nepakankamai išduodamo tualetinio popieriaus nepagrįstas ir atmestinas. Tualetinis popierius išduodamas ne kamerai, o konkrečiai asmenims, pagal nustatytas normas, tai patvirtina Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis sąskaitų įrašai. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jam nebūtų skirta, nėra. Sąskaitų įrašai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas ir higienos reikmenimis. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, o tai suteikia galimybę rūpintis savo higiena.
9. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius. Maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems Šiaulių TI negaminamas, pagal sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo sutartį pagamintą maistą termosuose atveža VšĮ „Bruneros“.
10. Teigė, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir į bylą pateiktą medžiagą pripažino, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 66 (15 dienų) pažeidžiant privatumą naudojantis tualetu ir 81 dieną pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose iš sanitarinių įrenginių nuolat sklido nemalonus kvapas. Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
13. Pasisakydamas dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nurodė, jog visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės teismas nustatė, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB / PDF plokštės, sienelių aukštis nuo 1,90 iki 2,16 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kamerų erdvės. Nurodė, kad į bylą pateiktos ir kamerų fotonuotraukos, iš kurių matosi, jog įėjimai į sanitarinių mazgų zonas pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 31, Nr. 15 ir Nr. 19 atitverti durimis, o kameroje Nr. 66 – užuolaida.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.); tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (žr. pvz. 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-3133-662/2019, Nr. A-3219-662/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-551-1062 ir kt.), todėl laikė, kad pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 66 privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas. Be to, teismas priėjo prie išvados, kad nepaneigtas pareiškėjo teiginys, jog kamerose nuolat laikėsi nemalonus kvapas, sklindantis iš sanitarinių mazgų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
15. Taigi, atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
16. Atsakovo atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo privatumo pažeidimą kameroje Nr. 66 pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas be kita ko, konstatavo ir tai, kad nesant papildomos ventiliacijos, iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti nemalonus kvapas. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pirmosios instancijos teismui teiktų duomenų ir įrodymų matyti, jog visose Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte. Sanitarinio mazgo praėjimas atitveriamas durimis arba skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš sunkaus pluošto. Iš teismui teiktos kameros Nr. 66 nuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo įėjimas atitvertas užuolaida. Tai, kad užuolaidos apima tiek visą įėjimo plotą, tiek dengia visą įėjimą nuo apačios iki sanitarinio mazgo atitvaro, patvirtina teismui pateikia nuotrauka.
Atsiliepimas
18. Atsakovas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, jog turi būti įvertinamos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Teismų praktikoje bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018). Atsakovo atstovo vertinimu, teismas klaidingai interpretavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) teiginį, jog gyvenamosios erdvės tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad tokia išvada įtvirtinta EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendime byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan., tačiau atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, jog minėtoje byloje sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros buvo atskirtas tik užuolaida, o Šiaulių TI sanitariniai mazgai iš esmės atitverti OSB plokštėmis arba mūrinėms sienelėmis ir tik sanitarinio mazgo įėjimai atitverti stora, nepermatoma plastikine užuolaida. Taigi, atsakovas pažymi, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina privatumą ne tik pagal nacionalinę teisę, bet ir pagal EŽTT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.
19. Pažymi, kad duomenų, jog kas nors pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, neperspėję praskleistų užuolaidą, nėra, to nenurodo ir pats pareiškėjas, todėl nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo teisė privačiai naudotis sanitariniu mazgu buvo pažeista. Pareiškėjas jokių skundų, susijusių su sanitariniu mazgų įrengimu, atsakovo atstovui nepateikė, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas atsakingas institucijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio lygio išgyvenimus, už kuriuos turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
20. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų dėl nemalonaus iš sanitarinio mazgo sklindančio kvapo. Teigia, kad teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo koncentracijos, o pareiškėjo teiginiai apie nemalonų kvapą yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kuri būtų nulemta tariamai nemalonaus kvapo buvimo kameroje.
21. Be to, iš pirmosios instancijos teismui teiktų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
22. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 7 d. ir nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu 15 dienų kameroje Nr. 66 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais ir 81 dieną iš sanitarinių įrenginių nuolat sklindantis nemalonus kvapas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu pareiškėjo privatumo pažeidimu bei tuo, kad dėl nemalonaus kvapo kameroje jam galėjo kilti neturtinė žala, priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir būdu, prašo pakeisti teismo sprendimą arba sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą.
26. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).
27. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (Civilinio kodekso 6. 250 str. 1 d.). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).
28. Taikant Civilinio kodekso 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).
29. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad iš teismui teiktų kameros Nr. 66 nuotraukų matyti, jog sanitarinio mazgo įėjimas atitvertas užuolaida. Atsakovo atstovo vertinimu, pateiktos nuotraukos patvirtina, kad užuolaidos apima tiek visą įėjimo plotą, tiek dengia visą įėjimą nuo apačios iki sanitarinio mazgo atitvaro aukščio, todėl yra užtikrinamas asmens privatumas. Teisėjų kolegija, patikrinusi į bylą pateiktas atsakovo atstovo nuotraukas, nenustatė, kad sanitarinio mazgo įėjimas būtų atitvertas užuolaida. Atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų, kurie įrodytų, jog kameroje Nr. 66 sanitarinio mazgo praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Byloje yra Šiaulių TI sanitarinių mazgų kamerose lentelė, kurioje matosi, iš ko pagaminta atitvarinė sanitarinių mazgų konstrukciją (OSB) bei atitvarinės konstrukcijos aukštis (2,07 m), tačiau nenurodyta, kokiu būdu nuo likusio kameros ploto atitverti praėjimai į sanitarinius mazgus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas tinkamai. Pažymėtina, kad tokios praktikos yra laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1020-520/2020, 2020 m. kovo 25 Nr. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-822/2020). Taigi, pagal atsakovo pateiktus įrodymus sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjo argumentai dėl blogo kvapo kameroje Nr. 66 pripažintini pagrįstais.
30. Dėl blogo kvapo kamerose Nr. 31, Nr. 15 ir Nr. 19 teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) įsigaliojimo, vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2, 13 punktais, Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktu, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Šiaulių TI nėra įrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose gali būti per mažas judėjimo greitis ir / ar santykinės drėgmės lygis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės negalima konstatuoti kaip Šiaulių TI neteisėto neveikimo dėl ventiliacijos kamerose Nr. 31, Nr. 15 ir Nr. 19 nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
31. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, akcentuotina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais mazgais sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nors ir kitais motyvais, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo atstovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.