Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė (80, 82 b. l.).

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje esančios 2020-07-14 pažymos Nr. 60-19152 (38-40 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018-04-13 iki 2018-06-07 ir nuo 2019-07-19 iki 2019-08-12, viso 81 dieną, kamerose Nr. 66, 31, 15 ir 19 vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,76 kv. m iki 18,85 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, nei 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Pareiškėjas nurodo, kad į kameras natūrali šviesa nepatenka tiek, kiek reikėtų, kameroje nuolat dega dieninė ir naktinė šviesa, ventiliacija galima tik per langus, sienos, lubos ir grindys avarinės būklės, visada drėgna.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo aktą Nr. PA-1935 (66-69 b. l.), iš kurio matosi, kad 2018 m. balandžio 10 d. operatyviosios kontrolės metu siekiant įvertinti pareiškėjų skunduose minimus faktus dėl galimų higienos normos reikalavimų pažeidimų buvo tikrinamos įvairios Šiaulių TI gyvenamosios kameros, tame tarpe ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 19 ir 66. Tikrinimo metu santykinė oro drėgmė visose tikrintose kamerose atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kai kuriose kamerose gyvenamųjų patalpų oro temperatūra nustatyta žemesnė kaip 18 °C (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 16 punktas), kameroje Nr. 66 nustatyti techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), dalyje tikrintų kamerų higienos normos reikalavimų neatitiko bendra dirbtinė apšvieta, vizualiai matomas pelėsis nustatytas tik kamerose Nr. 92 ir 93, patikrinimo akte užfiksuota, kad galimybė išvėdinti visų tikrintų kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus (47-55 b. l.) matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo remontuojamos, tik atlikti elektros instaliacijos darbai - sumontuoti dienos apšvietimo šviestuvai kamerose Nr. 31, 66 ir 15. Apie 2018 metais atliktus remonto darbus Šiaulių TI kamerose atsakovė duomenų nepateikė.

Taigi 2018 m. balandžio 10 d. atlikto patikrinimo duomenys paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Šiaulių TI kamerose, tame tarpe ir tose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, drėgna, tikrinimo metu 12 punkto pažeidimai nustatyti tik dėl apšvietimo įrenginių; dėl gyvenamųjų kamerų sienų ir lubų, kitų jose esančių įrenginių būklės patikrinimo akte pažeidimų neužfiksuota. Pagal higienos normos HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jeigu jose neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, pareiškėjas pats nurodo, kad ventiliacija per langus galima, tokio pobūdžio pažeidimo neužfiksavo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas patikrinimo metu. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

Atsakovė nurodė, kad kitos pareiškėjo laikymo kameros (šiuo atveju kameros Nr. 15 ir 31) jo laikymo laikotarpiu dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams nebuvo tikrinamos, nes nebuvo gauta jokių jose laikomų asmenų skundų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, reglamentuojantys santykinę patalpų drėgmę, jų apšvietimą, vėdinimą, patalpų būklę nebuvo pažeisti, pareiškėjas higienos normos pažeidimų nedetalizuoja, nenurodo, kokiose konkrečiai jo laikymo kamerose buvo drėgna, netinkama apšvieta ir ventiliacija, patalpų būklė, skundžiasi abstrakčiai, dėl netinkamų laikymo sąlygų nesiskundė nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, tualetas atitvertas sienele, bet užsirakinti negalima, tualeto ventiliacijos nėra.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose trūko baldų – nebuvo rūbų spintų, asmeninius daiktus teko laikyti krepšiuose po lovomis, spintelė maisto reikmenims susidėti buvo virš radiatoriaus, maistas nuo radiatoriaus skleidžiamos šilumos džiūvo ir gedo, stalas skirtas 6 asmenims, o patalpos – nuo 1 iki 10 asmenų, kitiems keturiems nebelieka vietos pavalgyti, tenka valgyti sėdint ant lovos.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (43-46 b. l.) nurodyta, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos. Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų taip pat matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, lentynos asmeniams daiktams susidėti yra. Teisės aktai nereglamentuoja, kad kamerose turėtų būti įrengtos spintos asmeniniams daiktams susidėti, iš pateiktų fotonuotraukų nesimato, kad lentynos būtų įrengtos virš radiatorių, pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginį, kad kamerose buvo laikoma iki 10 asmenų ir dėl to visi netilpo prie stalo pavalgyti, todėl pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančia teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 redakcija patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) numato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenys išduodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant rašytiniam jų prašymui; laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ar išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ prie higienos reikmenų nurodyti ir skalbimo milteliai.

Iš byloje esančių Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų matosi, kad pareiškėjas, 2018-04-13 atvykęs į Šiaulių TI buvo aprūpintas higienos priemonėmis, tame tarpe ir dantų pasta, muilu, skutimosi peiliukais (4 vnt.), tualetiniu popieriumi, skalbimo milteliais, o 2019-07-19 – dantų pasta, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, dezodorantu (62-65 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. balandžio 10 d. patikrinimo metu konstatavo, kad Šiaulių TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti, valikliai išduodami esant poreikiui (66-69 b. l.).

Taigi teisės aktai nereglamentuoja suimtųjų (nuteistųjų) aprūpinimo indų plovimo priemonėmis, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2020-01-22) 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ buvo nurodyta, kad suimtieji gali įsigyti ir turėti įvairių higienos priemonių, tame tarpe ir skalbimo bei plovimo priemonių, todėl pareiškėjas turėjo galimybę esant poreikiui indų plovimo priemonių įsigyti tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje. Pareiškėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raštu prašė išduoti jam tualetinio popieriaus ar kitų higienos priemonių papildomai, tačiau to nebuvo padaryta. Byloje nėra duomenų, to nenurodo ir pats pareiškėjas, kad dėl netinkamų valymo priemonių, konkrečiai imant, šepečių ir negalėjimo tinkamai išsivalyti kameros, jis skundėsi Šiaulių TI administracijai, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas buvo netinkamai aprūpintas valymo ir higienos priemonėmis, kad neturėjo galimybės išsivalyti kameros.

Pareiškėjas nurodo, kad į pasivaikščiojimo kiemelį vedami visi kameroje esantys asmenys vienai valandai, o tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI karštas vanduo į kamerą netiekiamas, dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, dušo patalpose yra nuo 1 iki 4 purkštuvų ir vienu metu naudojasi nuo 1 iki 10 žmonių, nėra jokio privatumo, dušai nedezinfekuojami.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, pareiškėjo teiginiai dėl privatumo duše neužtikrinimo deklaratyvūs, nesusieti su juo pačiu, pareiškėjas nenurodo, kad būtent jam maudantis duše buvo pažeistas jo privatumas, kuo tas pasireiškė, kada tai buvo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI asmeniniai rūbai nebuvo skalbiami, patalynė duodama sintetinė, nuo jos kyla alergija, duoda tik vieną paklodę, užvalkalą ir užvalkaliuką pagalvei. Čiužiniai ir pagalvės išduodami nedezinfekuoti ir yra parazitų.