- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2-969-931/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07084-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- K. J.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius, Asta Beniušienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. J. priešieškinį ieškovui G. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas G. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. J. (toliau – ir atsakovas) dėl 1 340 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, kadangi ieškovas G. J. pagal 2019 m. liepos 4 d. susitarimą paskolino atsakovui K. J. 1 000 Eur sumą, tai patvirtina 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 93. Tam, kad ieškovas galėtų paskolinti atsakovui 1 000 Eur sumą, jis turėjo pasiimti kreditą iš (duomenys neskelbtini) banko su 17 proc. metinėmis palūkanomis ir atsakovas su tokia sąlyga sutiko bei pasižadėjo grąžinti paskolintus pinigus per vienerius metus mokėdamas kas mėnesį dalį paskolos kartu su palūkanomis. Atsakovas susirašinėdamas per programėlę ,,messenger“ 2019 m. spalio 13 d. žinutėje pats nurodė: <...> ,,kitus pavedimus pamažu padarysiu paeiliui. Tad nesijaudink dėl kortelės. Sutvarkysime“ <...>. Ieškovas nuo 2019 m. liepos 4 d. moka 17 proc. metinių palūkanų nuo 1 000 Eur sumos, dėl to per du metus susidarė 340 Eur mokėtinų palūkanų suma (1 000 * 17/100 * 2 = 340), kurią atsakovas turi atlyginti kartu su pagrindine skola. Atsakovas iki šios dienos negrąžino nei paskolintų piniginių lėšų, nei palūkanų, dėl to liko skolingas ieškovui 1 340 Eur. Ieškovas ne kartą bandė geruoju išspręsti iškilusią situaciją ir ragino atsakovą grąžinti skolą, tačiau iš jo sulaukdavo tik pažadų, kad apmokės ją vėliau, o jiems susipykus, atsakovas nustojo bendrauti ir bendradarbiauti. Nors atsakovas prieštaravimuose yra nurodęs, jog jis niekada nebuvo sudaręs nei rašytinės, nei žodinės paskolos sutarties ir nesiskolino 1 000 Eur iš ieškovo, taip pat niekada nebuvo aptaręs su juo jokių mokėjimų ar įsipareigojimų vykdymo turinio, formos ir grafikų ir kad ši suma atsakovui buvo pervesta ne kaip paskola, o kaip paties ieškovo prievolės įvykdymas atsakovui, tai tėra atsakovo gynybinė pozicija ir siekis suklaidinti teismą. Atsakovo skolos faktą ieškovui patvirtina ne tik mokėjimo pavedimas Nr. 93, tačiau ir paties atsakovo 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomame apklausos protokole užfiksuoti parodymai, apie tai, kad jis pats prisipažino, jog yra skolingas ieškovui apie 1 400 Eur. Atsakovas žinojo apie tai, kad ieškovas ėmė kreditą iš (duomenys neskelbtini) ir skolos grąžinimo suma bus apie 1400 Eur (reali yra 1 340 Eur), todėl ir nurodė, kad yra tiek skolingas. Po to, kai buvo priimtas 2021 m. kovo 15 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-12023-931/2021 ir atsakovas pateikė aukščiau minėtus prieštaravimus, jis buvo susisiekęs su ieškovu per programėlę ,,messenger“ ir siūlė sumokėti jam 700 Eur, taip pat grąžinamos skolos sumą derino telefonu su ieškovo atstovu, tačiau ieškovas nesutiko su tokia suma, nes ji yra per pusę mažesnė nei skolos suma, todėl ieškovas patirtų neproporcingus nuostolius, jei turėtų grąžinti pusę paskolos iš savo asmeninių lėšų. Faktinė atsakovo skola ieškovui sudaro didesnę sumą, nei ieškovas prašo priteisti, kadangi atsakovas nuolat skolindavosi iš ieškovo pinigus savo asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau yra grąžinęs tik dalį skolų. Šias aplinkybes patvirtina pridedami (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 28 d. – 2021 m. sausio 5 d. pavedimų išrašai, kuriuose matoma, kad ieškovas yra ne vieną kartą skolinęs atsakovui pinigus, tačiau atsakovas yra grąžinęs tik dalį skolų. Tačiau ieškovas, būdamas geranorišku, reikalauja grąžinti bent jau 2019 m. liepos 4 d. paskolintą 1 000 Eur dydžio sumą ir 340 Eur priskaičiuotas banko palūkanas, nes jis privalo grąžinti šią sumą bankui iš asmeninių lėšų. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir taip pažeidė ieškovo teisės ir teisėtus interesus. Atsakovas iki šios dienos nesumokėjo ieškovui 1 340 Eur. Šiuo atveju paskolos gavimo faktą patvirtina tiek 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 93, tiek el. susirašinėjimas, kuriuo metu atsakovas prisipažįsta, kad yra skolingas ieškovui bei žada grąžinti skolą, tiek 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomame apklausos protokole atsakovo prisipažinimas, kad jis yra skolingas ieškovu apie 1 400 Eur dydžio sumą, tiek jo siūlymas grąžinti 700 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas K. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog ieškovo teiginiai dėl paskolos suteikimo atsakovui yra nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys. 2019 m. liepos 4 d. pavedimas paneigia, kad ieškovas paskolino atsakovui 1 000 Eur, nes pavedimo paskirtyje nurodyta „susitarimas“, o įvertinant kitus ieškovo teismui pateiktus pavedimus, matoma, kad ieškovas pavedimų paskirtyje įvardindavo „paskola“, „skola“, kai būdavo pervedami pinigai atsakovui, o šiuo atveju nurodyta „susitarimas“. Ieškovo pateiktas pavedimas patvirtina, kad ieškovas grąžino savo 2019 m. liepos 4 d. pavedimu atsakovui pagal senesnius įsiskolinimus pinigus. Ieškovas buvo skolingas atsakovui, pagal vekselius, taip pat ieškovas buvo skolingas atsakovui už kelionę į (duomenys neskelbtini), todėl pavedimo paskirtyje nurodė „susitarimas“. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 4 d., ieškovas padarė du pavedimus atsakovui, t. y. pirmame nurodė „susitarimas“, o antrame „skola“. Todėl sunku būtų patikėti, kad ieškovas tą pačią dieną, pats būdamas skolingas atsakovui, iš pradžių skolina pinigus atsakovui, o kitu pavedimu grąžina skolą atsakovui nurodydamas pavedimo paskirtyje „skola“. Ieškovas buvo skolingas atsakovui patvirtina ne tik vekseliai, bet ir ieškovo pateikta informacija iš ieškovo banko sąskaitos. Atsakovas padarė suvestinę, kuri patvirtina, kad ne atsakovas skolingas ieškovui, o pats ieškovas skolingas atsakovui. Ieškovas su atsakovu niekada nebuvo sudaręs nei rašytinės, nei žodinės paskolos sutarties dėl 1 000 Eur ir nesiskolino šių pinigų iš ieškovo. Atsakovas niekada neinicijavo šios sutarties pasirašymo su (duomenys neskelbtini), taip pat nedalyvavo pasirašant kredito sutartį su šiuo banku, nebent ieškovo paprašytas, nors atsakovas neatsimena ar dėl šio kredito ieškovas klausė patarimo, kaip specialistas davęs patarimą ieškovui. Todėl ieškinyje minimi ieškovo nuostoliai gali būti traktuojami tik kaip jo asmeniniai finansiniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini), kuri, jam yra kreditą. Ieškovas ne kartą skolinosi iš kredito įstaigų, tarp jų ir iš (duomenys neskelbtini), nes buvo (duomenys neskelbtini) ir visada turėjo finansinių įsipareigojimų, todėl nuolat prašydavo atsakovo, kad šis duotų jam pragyvenimui. Kiek atsakovui yra žinoma, jo skolos buvo išieškomos per antstolius, ne kartą jo finansinius įsipareigojimus dengė jo tėvai ir sesuo. Kad ieškovas prašydavo pinigų iš sesers, patvirtina atsakovo susirašinėjimas per „Messenger“ programą su ieškovo seserimi. Ne vieną kartą, kaip ir minima ieškinyje, ieškovas ėmė iš įvairių kredito įstaigų paskolas su didelėmis palūkanomis. Ieškovo pateiktame susirašinėjime atsakovas nurodo, „nesijaudink dėl kortelės. Sutvarkysime“, nes norėjo padėti jam ir šiuo atveju. Ieškovas prašydavo pinigų iš atsakovo ne tik kai gyveno kartu, bet ir jiems nebegyvenant. Šalys nebegyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovas net nebegyvendamas kartu vis prašydavo jo pervesti jam pragyvenimui, atsakovas vis pasigailėdavo ieškovo ir pervesdavo nedideles sumas, nes ieškovas skųsdavosi sunkia finansine padėtimi, nes jo atžvilgiu buvo antstolio vykdomas skolos išieškojimas. Tai patvirtina ir ieškovo pateikti pavedimai 2020 m. nuo spalio 8 d. iki 2021 m. sausio 6 d., kuriais atsakovas pervedė ieškovui po 20,15 ir 10 Eur paskirtyje nurodydamas „Tau“. Kai atsakovas nusprendė nebeduoti daugiau ieškovui pinigų, tai ieškovas iš pykčio, turėdamas finansinių įsipareigojimų, parašė du nepagrįstus pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu. Viename iš jų ieškovas nurodė, kad neva atsakovas (duomenys neskelbtini), bet šis ikiteisminis atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas, o antrame, kad neva (duomenys neskelbtini). Ieškovui nepavykus inicijuoti nepagrįstų ikiteisminių tyrimų atsakovo atžvilgiu, ieškovas sugalvojo kreiptis ir su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei su šiuo ieškiniu, kad atkeršytų atsakovui, kad šis nebesutiko toliau ieškovo išlaikyti. Ieškovo pateiktas susirašinėjimas po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokiu būdu negali patvirtinti skolos fakto. Atsakovas, siekdamas, kad ginčas tarp šalių pasibaigtų taikiai, kad ieškovas jį paliktų ramybėje ir įvertindamas, tai, kad dėl ieškovo nepagrįsto kreipimosi į teismą patirs laiko sąnaudų ir bylinėjimosi išlaidų, pasiūlė ieškovui sumokėti tam tikrą sumą. Tarp atsakovo ir ieškovo įvyko konfliktas, po kurio ieškovas išsikraustė iš atsakovo buto, o išsikraustydamas jis paėmė atsakovui priklausančius daiktus ir pinigus, dėl to atsakovas kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kadangi atsakovas atlaidus žmogus, tai jam pagailo ieškovo ir, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jis nurodė, kad „mes sutarėme, kad jis atlygins man žalą kitaip sakant esu jam skolingas 1 400 Eur, tai skolai padengti, palieku jam planšetinį kompiuterį bei 700 Eur.“ Ieškovo į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas, jei atsakovas būtų pasiskolinęs pinigus iš ieškovo, tai kaip tik patvirtintų faktą, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu, o ne tai, kaip teigia ieškovas, kad neva, patvirtina, kad ieškovas jam yra skolingas. Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir jis turi būti atmestas, nes niekada atsakovas neprašė ieškovo skolintis pinigų iš (duomenys neskelbtini), kad jam perskolintų pinigus, nebuvo aptaręs su juo jokių mokėjimų ar įsipareigojimų vykdymo turinio, formos ir grafikų, nebent kaip specialistas davęs patarimų ieškovui, taip pat ieškovas 2019 m. liepos 4 d. neskolino atsakovui 1 000 Eur, todėl ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti 1 000 Eur, tuo labiau palūkanų.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodo, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodo, jog ieškovas skolingas atsakovui, tačiau iš savo pusės nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo dėl paskolos suteikimo, todėl tokie atsakovo niekuo nepagrįsti samprotavimai tėra jo gynybinė pozicija ir siekis išvengti skolos sumokėjimo. Pavedimo paskirtis, kaip tik patvirtina, jog šalys sudarė žodinį susitarimą dėl paskolos ir tuo pagrindu ieškovas pervedė pinigus atsakovui. Tam, kad jis galėtų skubiai paskolinti 1 000 Eur sumą atsakovui, jam pačiam teko paimti kreditą (žr. 2019 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kaip matyti iš pateikiamo 2019 m. liepos 4 d. pavedimo Nr. 98185 (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovui 1 000 Eur dydžio sumą ir tą pačią dieną ieškovas perskolino šiuos pinigus atsakovui (žr. 2019 m. liepos 4 d. pavedimą Nr. 93). Atsakovui labai greitai reikėjo gauti pinigus, kadangi jis turėjo padengti savo įsiskolinimus, nes norėjo gauti paskolą buto pirkimui ir tuo momentu pats turėjo apie 7 000 Eur paskolą, kurią panaudojo (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimui, nes norėjo užsidirbti lėšų, o kadangi akcijos buvo nuvertėjusios ir užsidirbti nepavyko ir atsakovas patyrė 1 000 Eur nuostolius, norėjo kuo greičiau pasiimti paskolą butui, todėl ir paprašė ieškovo paimti kreditą. Atsakovas nėra joks greitųjų kreditų specialistas ir jis niekada tiesiogiai su kreditais nedirbo. Atsakovas teikia melagingus duomenis apie tai kad ieškovas yra parsiskolinęs bei meluodamas bando sudaryti blogą įspūdį apie ieškovą sakydamas, kad jis ne kartą ėmė paskolas, yra (duomenys neskelbtini) ir visada turėjo finansinių sunkumų, jo skolos buvo išieškomos per antstolius, o skolas dengė tėvai ir sesuo ir todėl vis prašydavo atsakovo, kad šis jam padėtų grąžinti skolas. Ieškovo atžvilgiu niekada nebuvo pradėta jokia vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo nei pas vieną antstolį ir ieškovas, priešingai nei atsakovas, niekada neprašydavo pinigų pragyvenimui, todėl atsakovo teiginiai yra neįrodyti ir visiškai nepagrįsti. Atsakovas klaidina teismą, sakydamas, kad ieškovo pateiktame susirašinėjime, kuriame atsakovas nurodo ,,nesijaudink dėl kortelės. Sutvarkysime“, yra kalbama ne apie 2019 m. liepos 4 d. paimtą ieškovo paskolą, kurią jis perskolino atsakovui, o apie paties ieškovo pasiimtą neaišku kokį kreditą, kadangi kaip tik čia yra kalbama apie tą pačią paskolą, kurią atsakovas žadėjo išmokėti dalimis, tačiau taip ir nesumokėjo. Kai ieškovas išėjo iš atsakovo namų gyventi atskirai, atsakovas parašė policijai melagingą pareiškimą, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kaip nepagrįsti turi būti atmetami atsakovo teiginiai, jog ieškovo pateiktas 2019 m. liepos 4 d. pavedimas yra ne paskola, o pinigų grąžinimas pagal senesnius įsiskolinimus, kadangi atsakovas jau seniausiai yra atidavęs visas skolas atsakovui, nes nuolat jam pervesdavo pinigines lėšas, o be to atsakovas iki kol ieškovas nepateikė ieškinio dėl skolos priteisimo niekada nekėlė klausimo dėl jokių skolų bei neapmokėtų vekselių, tai akivaizdžiai parodo atsakovo nesąžiningumą ir siekį bet kokomis priemonėmis išvengti skolos. Atsakovo į bylą pateikta suvestinė turi būti atmesta kaip teisiškai nereikšminga, nes ji nepaneigia skolos fakto ir apskritai nėra aišku, kaip ir pagal ką atsakovas skaičiavo sumas, nes kol šalys gyveno kartu, vienas kitam darė įvairius pavedimus, tačiau šiuo atveju yra keliamas reikalavimas dėl 2019 m. liepos 4 d. atsiradusios skolos, kurios faktą atsakovas pats ne kartą pripažino bei patvirtino tiek el. susirašinėjimo metu, tiek 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomame apklausos protokole, kur užfiksuoti parodymai, apie tai, kad atsakovas pats prisipažino, jog yra skolingas ieškovui apie 1 400 Eur, tiek vedant derybas dėl skolos grąžinimo, per programėlę ,,messenger“ gautu pasiūlymu sumokėti 700 Eur nekeliant ginčo teisme. Atsakovo teiginiai apie tai, kad bandant išspręsti iškilusį ginčą ne teismo tvarka, norėdamas, kad ginčas pasibaigtų taikiai ir kad ieškovas jį paliktų ramybėje, tiesiog pasiūlė jam sumokėti 700 Eur sumą, prieštarauja logikai, kadangi atsakovas visą laiką bando įrodinėti, kad tai ieškovas yra jam skolingas pinigų, o pats siūlo ieškovui sumokėti 700 Eur dydžio sumą. Atsakovas bando nesąžiningai išvengti skolos mokėjimo, todėl interpretuoja visas faktines aplinkybes savo naudai ir tokiu būdu bando gintis nuo jam pareikšto reikalavimo. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius paskolos gavimo faktą bei tai kad paskola buvo paimta iš kredito įstaigos su 340 Eur palūkanomis, kurios irgi privalo būti atlygintos, t. y. 2019 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutartis, 2019 m. liepos 4 d. pavedimas Nr. 98185, 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 93, el. susirašinėjimas, kuriuo metu atsakovas prisipažįsta, kad yra skolingas ieškovui bei žada grąžinti skolą, 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomame apklausos protokole atsakovo prisipažinimas, kad jis yra skolingas ieškovu apie 1 400 Eur dydžio sumą, paties atsakovo siūlymas grąžinti 700 Eur dydžio sumą nekeliant ginčo į teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodo, kad jis kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus apie ieškovui suteiktas paskolas, t. y. vekselius, taip pat pateikė šalių darytų pavedimų suvestinę. Ieškovas dublike teigia, kad suvestine? turi bu?ti atmesta kaip teisis?kai nereiks?minga, nes ji neva nepaneigia skolos fakto ir apskritai ne?ra ais?ku, kaip ir pagal ka? atsakovas skaic?iavo sumas. Atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta suvestinė padaryta pagal ieškovo pateiktus banko išrašus bei vekselius, apskaičiuojant sumas, pagal kurias viena šalis kitai paskolino ir (ar) grąžino pinigus. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į pavedimuose nurodytas pinigų pervedimo priežastis, t. y. buvo skaičiuojami ir psiskiriami tie pinigų pavedimai, kuriuose buvo nurodomi žodžiai „paskola“, „skola“. Atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta suvestinė patvirtina, kad ne atsakovas skolingas ieškovui, o pats ieškovas skolingas atsakovui, t. y. atsakovas buvo paskolinęs ieškovui daugiau, nei jam buvo grąžinta ir ieškovas jam dar skolingas 1 300 Eur. Ies?kovas dublike taip pat nepagrįstai teigia, kad neva atsakovui reike?jo labai greitai gauti pinigus, kadangi jis ture?jo padengti savo i?siskolinimus, nes nore?jo gauti paskola? buto pirkimui ir tuo momentu pats ture?jo apie 7 000 Eur paskola?, kuria? panaudojo (duomenys neskelbtini) akciju? pirkimui, nes nore?jo uz?sidirbti le?s?u?, atsakovas patyre? 1 000 Eur nuostolius, o kadangi nore?jo kuo greic?iau pasiimti paskola? butui, tode?l ir papras?e? ies?kovo paimti kredita?. Atsakovas dar 2017 m. birželio 28 d. buvo sudaręs Nuomos sutartį su teise nupirkti butą Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Noto“ (sutartis pridedama) dėl buto įsigijimo. Kadangi atsakovas buvo sudaręs Nuomos sutartį su teise nupirkti butą, todėl jam, įsigyjant butą, nereikėjo mokėti pradinio įnašo, nes jis pagal minėtą sutartį mokėjo kasmėnesines įmokas ir buvo sukaupęs pradinį įnašą. Jam nebuvo jokios būtinybės skolintis tuo laikotarpiu pinigų. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos skyrimo atsakovui sprendė prieš pasirašant 2017 m. birželio 28 d. Nuomos sutartį su teise nupirkti butą su UAB „Noto“, o ne 2019 m. liepos mėn, kaip nepagrįstai teigia ieškovas. Tačiau atsakovas pačią Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėl buto pirkimo sudarė tik 2019 m. liepos 9 d., kai buvo sumokėtas buto pardavėjui pradinis įnašas. Ieškovo pavedimas į atsakovo sąskaitą padarytas 2019 m. liepos 4 d., t. y. ketvirtadienį, o Kredito sutartis pasirašyta su (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 9 d., antradienį, t. y. po dviejų darbo dienų. Bankai, prieš suteikdami paskolas, svarsto paskolų suteikimo klausimą gana ilgai, paskolų suteikimo klausimas nėra išsprendžiamas per kelias dienas, tuo labiau per 2 darbo dienas. Ieškovas nepagrįstai klaidina teismą, teikdamas, kad neva atsakovas turėjo įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir negalėjo gauti paskolos, todėl reikėjo skolintis iš ieškovo. Atsakovas neturėjo jokių paskolų, susijusių su (duomenys neskelbtini) akciju? pirkimu. Atsakovas buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini) akciju? ir dabar dar dalį šių akcijų turi. Atsakovas gavo apie 800 Eur dividendų iš šių akcijų. Ieškovas turėjo polinkį (duomenys neskelbtini), bet ir iš atsakovo paskolintus bei iš šeimos narių gautus. Ieškovas 2019 m. pavasarį buvo (duomenys neskelbtini) ir jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kad susitaikytų su nukentėjusiuoju, atsakovas 2019 m. balandžio 25 d. paskolino ieškovui 2 500 Eur, kuriuos ieškovas (duomenys neskelbtini) ir ieškovas buvo priverstas vėl skolintis pinigų iš savo artimųjų, kad atsiskaitytų su nukentėjusiu asmeniu. Ieškovas vis skolinosi pinigus tiek iš atsakovo, tiek iš artimųjų, tiek iš finansinių įstaigų ir vengdavo grąžinti pinigus atsakovui, todėl atsakovas, kad atgautų iš ieškovo pinigus, sugalvodavo įvairias priežastis, tai galbūt kaip priežastis, kad šis 2019 m. liepos 4 d. ieškovui grąžintų 1 000 Eur, galėjo jam įvardinti, kad neva jam reikia pinigų dėl buto pirkimo. Atsakovas niekada neinicijavo kredito sutarties pasirašymo su (duomenys neskelbtini) taip pat niekada nedalyvavo pasirašant kredito sutartį su šiuo banku. Ieškovas savo iniciatyva vienas pasirašė kredito sutartį su (duomenys neskelbtini) ir vienasmeniškai prisiėmė įsipareigojimus, taip pat ir įsipareigojimą mokėti palūkanas pagal kredito sutartį. Todėl tai yra tik ieškovo asmeniniai finansiniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) ir atsakovas niekaip negali būti atsakingas ieškovui už jo bankui sumokėtų palūkanų kompensavimą. Atsakovas „nėra greitųjų kreditų specialistas“, bet patirties kreditų klausimais tikrai turi, nes nuo 2014 m. liepos 4 d. dirbo finansinėse įstaigose. Ieškovas teikia melagingus paaiškinimus dublike, kad neva jis neturi finansinių įsipareigojimų, (duomenys neskelbtini), nebuvo pasisavinęs turto iš trečiųjų asmenų taip pat ir iš atsakovo. Kad iš atsakovo buvo pasisavinęs patvirtina susirašinėjimas tarp šalių. Atsakovo žiniomis, ieškovas turi finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir jo atžvilgiu buvo inicijuotas skolos išieškojimas per UAB „Julianus Inkaso“. Ieškovas neigia, kad jis kam nors turi finansinių įsipareigojimų, tarp jų tėvams, seseriai, nors atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė, tai patvirtinančias ieškovo sesers rašytas žinutes per „Messenger“ programą ir, kad jo atžvilgiu vykdomas (artimiausiu metu) vykdytas skolos išieškojimas. Atsakovas turėjo problemų (duomenys neskelbtini), todėl turi ir finansinių įsipareigojimų. Ieškovas atsakovui ir savo šeimos nariams buvo prisiekęs daugiau (duomenys neskelbtini) ir buvo nurodęs, kad jis (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atsakovas K. J. pateikė priešieškinį ieškovui G. J., kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 125 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad jis, įvertindamas, tai, kad taikus susitarimas tarp šalių nepasiektas, ieškovas, pats turėdamas skolinį įsipareigojimą atsakovui, nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad neva tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, kadangi ieškovas pagal 2019 m. liepos 4 d. susitarimą paskolino atsakovui 1 000 Eur sumą. Atsakovas pažymi, kad šio priešieškinio pateikimas neužvilkins civilinės bylos, nes jau nuo pirmojo procesinio dokumento, t. y. atsiliepimo į ieškinį, atsakovas nurodė ir pateikė įrodymus, kad ne atsakovas yra ieškovui skolingas, o ieškovas atsakovui yra skolingas 1 125 Eur sumą. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pasisakė dėl atsakovo priedų ir įsiskolinimo. Atsakovas pareiškia, kad atsakovo priešieškinio priėmimas ir nagrinėjimas kartu su šia civiline byla gali lemti teisingą ir visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą. Ieškovas išdavė atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. sausio 14 d. paprastuosius vekselius (vekseliai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį) 2 820 Eur sumai: 2017 m. gegužės 6 d. išdavė atsakovui Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 m. gegužės 6 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovui 1 100 Eur. 2017 m. spalio 20 d. išdavė atsakovui Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 metų pabaigos sumokėti atsakovui 785 Eur. 2018 m. sausio 14 d. išdavė atsakovui Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 metų kovo mėnesio pabaigos sumokėti atsakovui 550 Eur. 2018 m. sausio 14 d. išdavė atsakovui Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 metų kovo mėnesio pabaigos sumokėti atsakovui 95 Eur. 2018 m. sausio 14 d. išdavė atsakovui Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 metų balandžio mėnesio pabaigos sumokėti atsakovui 290 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovas kaip Priedą Nr. 2 pateikė savo sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) išrašą. Iš šio banko išrašo ir iš atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos piniginių srautų lentelės „Pavedimai“ matyti, kad atsakovas ne tik vekseliais paskolino pinigus ieškovui, bet ir darydamas pavedimus, nurodydamas pavedime „paskola“. Į šią lentelę įtraukti visi pavedimai, kuriuose nurodyta „paskola“, „skola“ ir „skolos dalis“, „Kreditas“. Iš pateikto ieškovo (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo ir atsakovo pateiktos lentelės matyti, kad tarp atsakovo ir ieškovo buvo susiklostę sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, nes laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. atsakovas ieškovui paskolino 5 970 Eur, o ieškovas per tą patį laikotarpį atsakovui grąžino 4 540 Eur bei pavedimu „Kreditas“ (atsakovas neprisimena ar šis pavedimas yra ieškovo pinigų paskolinimas ar kaip skolos jam grąžinimas, bet šiuo atveju priskiria šį pavedimą prie ieškovo suteiktų kreditų jam, ieškovas buvo atsakovui skolingas ir darė jam pavedimus) atsakovui pervedė 305 Eur, tai yra viso 4 845 Eur, skirtumas 1 125 Eur (5 970 Eur (atsakovo suteikta paskolų Ieškovui) – 4 845 Eur (ieškovo grąžinta ir pervesta atsakovui) = 1 125 Eur). Ieškovo ieškinyje nurodytas pavedimas patvirtina, kad ieškovas savo 2019 m. liepos 4 d. pavedimu pervesdamas 1 000 Eur atsakovui, nurodydamas pavedime „Susitarimas“, padengė atsakovui savo įsiskolinimo dalį. Iš pateiktos lentelės ir ieškovo pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. buvo paskolinęs ieškovui 5 970 Eur, o ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. grąžino atsakovui 4 520 Eur (1 710 Eur (grąžinta atsakovui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) + 2 810 Eur (grąžinta atsakovui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d.) = 4 520 Eur), ieškovo įsiskolinimas atsakovui 2019 m. liepos 4 d. sudarė 1 450 Eur (5 970 Eur (atsakovo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. paskolinta suma) – 4 520 Eur (ieškovo grąžinta atsakovui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d.) = 1 450 Eur). 2019 m. liepos 4 d., t. y. tą dieną, kai ieškovas padarė 1 000 Eur pavedimą, dėl kurio nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, ieškovas iš dalies padengė įsiskolinimą atsakovui, nes ieškovas 2019 m. liepos 3 d. buvo skolingas atsakovui 1 450 Eur. Kaip matyti iš ieškovo banko išrašo, 2019 m. liepos 4 d. ieškovas padarė ne tik 1 000 Eur pavedimą atsakovui, bet tą pačią dieną dar vieną pavedimą 260 Eur sumai, nurodydamas pavedime „Skola“. Po šių dviejų 2019 m. liepos 4 d. pavedimų ieškovas liko skolingas atsakovui tik 190 Eur (1 450 Eur (ieškovo įsiskolinimas atsakovui) – 1 260 Eur (ieškovo grąžinta suma atsakovui 2019 m. liepos 4 d. dviem pavedimais po 1 000 Eur ir 260 Eur) = 190 Eur). Po 2019 m. liepos 4 d. ieškovas dar kartą padengė likusią įsiskolinimo dalį atsakovui pervesdamas atsakovui 2019 m. liepos 10 d. pavedimu 65 Eur. Po šio paskutinio pavedimo padarymo ieškovas liko skolingas atsakovui 125 Eur. Šalis siejo paskoliniai santykiai ir ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur, kai pats ieškovas ieškinio padavimo dieną buvo skolingas atsakovui 125 Eur sumą ir turėjo pareigą grąžinti šiuos pinigus.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovo priešieškinį atmesti.
Ieškovas atsiliepime nurodo, kad atsakovo priešieškinis yra grindžiamas nurodant, kad ieškovas išdavė atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. sausio 14 d. paprastuosius vekselius 2 820 Eur sumai: 1) 2017 m. gegužės 6 d. išdavė Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 m. gegužės 6 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovui 1 100 Eur; 2) 2017 m. spalio 20 d. išdavė Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 metų pabaigos sumokėti atsakovui 785 Eur; 3) 2018 m. sausio 14 d. išdavė atsakovui Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 metų kovo mėnesio pabaigos sumokėti atsakovui 550 Eur; 4) 2018 m. sausio 14 d. išdavė atsakovui Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 metų kovo mėnesio pabaigos sumokėti atsakovui 95 Eur; 5) 2018 m. sausio 14 d. išdavė atsakovui Paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2018 metų balandžio mėnesio pabaigos sumokėti atsakovui 290 Eur. Pasak atsakovo, iš pateikto Ieškovo į civilinę bylą (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo ir aukščiau pateiktos lentelės matyti, kad tarp atsakovo ir ieškovo buvo susiklostę sutartiniai paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas konstatavo, kad 2019 m. liepos 4 d., t. y. tą dieną, kai ieškovas padarė 1 000 Eur pavedimą, dėl kurio nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, ieškovas dalinai padengė įsiskolinimą atsakovui, nes ieškovas 2019 m. liepos 3 d. buvo skolingas atsakovui 1 450 Eur. Pasak atsakovo, po ieškovo 2019 m. liepos 10 d. pavedimo (65 Eur) ieškovas liko skolingas atsakovui 125 Eur. Ieškovas nesutinka su atsakovo priešieškiniu ir jam prieštarauja. Atsakovas bando suklaidinti teismą, sakydamas, kad tai ne jis skolingas ieškovui, o ieškovas neva tai skolingas jam 125 Eur sumą. Atsakovas bet kokiomis įmanomomis priemonėmis bando išvengti skolos mokėjimo ir sugalvojo gynybinę poziciją prisidengdamas neapmokėtais vekseliais, kuriuos ieškovas yra apmokėjęs tiek pavedimais, tiek grynaisiais pinigais. Atsakovas iki tol, kol ieškovas nepateikė ieškinio dėl skolos priteisimo, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl jokių neapmokėtų vekselių, tai parodo atsakovo nesąžiningumą ir siekį nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Ieškovas nepamena, kad būtų sudaręs ir pasirašęs 2017 m. gegužės 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 100 Eur sumai, todėl turi pagrįstų įtarimų, kad atsakovas galėjo pateikti netikrą vekselį. Ieškovas jau seniai yra apmokėjęs atsakovui visus vekselius, o dėl 2017 m. gegužės 6 d. vekselio 1 100 Eur sumai pasirašymo apskritai abejoja. Atsakovas visą laiką buvo linkęs meluoti ir ieškovui išsikrausčius, net melagingai (duomenys neskelbtini), dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo nutrauktas, kuriuo metu atsakovas pats prisipažino, kad yra skolingas ieškovui apie 1 400 Eur, todėl yra tikslinga patikrinti visų atsakovo į bylą pateiktų vekselių originalus, kad būtų galima įsitikinti jų tikrumu. Tačiau, net pareziumuojant, kad visi vekseliai galėtų būti tikri ir atsakovas turėtų visų vekselių originalus, atsakovo reikalavimas dėl 125 Eur vis tiek yra nepagrįstas, kadangi ne ieškovas, o atsakovas liko skolingas jam 1 340 Eur. Ieškovą ir atsakovą siejo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas, apmokėjęs vekselius, neprašė atsakovo grąžinti jam jų originalų, kadangi pasitikėjo savo atsakovu. Atsakovas ne kartą pats patvirtino, kad yra skolingas ieškovui, t. y. tiek el. susirašinėjimo metu, tiek 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomame apklausos protokole, kur užfiksuoti parodymai, apie tai, kad atsakovas pats prisipažino, jog yra skolingas ieškovui apie 1 400 Eur, tiek vedant derybas dėl skolos grąžinimo, per programėlę ,,messenger“ gautu pasiūlymu. Logiška, jog tuo atveju, jeigu ne atsakovas, o ieškovas būtų skolingas atsakovui, tai atsakovas nuo pat pradžių būtų reikalavęs iš ieškovo 125 Eur dydžio skolą ir būtų jam reiškęs pretenzijas dėl neapmokėtų vekselių, tačiau vietoje to, pats siūlė ieškovui geranoriškai sumokėti 700 Eur dydžio sumą, nekeliant ginčo dėl skolos priteisimo į teismą. Atsakovas tik dabar pateikė teismui priešinį ieškinį, nors pirminis ieškovo pareiškimas dėl 1 340 Eur skolos buvo pateiktas dar 2021 m. kovo mėnesį, o ieškinys – 2021 m. gegužės mėnesį, tačiau per visą tą laiką atsakovas ne karto neužsiminė ieškovui apie tai, kad jis yra skolingas atsakovui, priešingai, bandė su ieškovu susitarti dėl skolos grąžinimo geruoju grąžinant jam 700 Eur skolos. Tokie atsakovo veiksmai parodo, kad jis bando nesąžiningai išvengti skolos mokėjimo, todėl interpretuoja visas faktines aplinkybes savo naudai ir tokiu būdu bando gintis nuo jam pareikšto reikalavimo. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius paskolos gavimo faktą bei tai, kad paskola buvo paimta iš kredito įstaigos su 340 Eur palūkanomis, kurios irgi privalo būti atlygintos. Todėl iš šio daugiau negu akivaizdu, kad atsakovas liko skolingas ieškovui, o ne ieškovas atsakovui. Galima daryti išvadą, jog atsakovas yra skolingas ieškovui, o ne ieškovas atsakovui, todėl atsakovo priešieškinis privalo būti atmestas, kaip nepagrįstas bei neteisėtas, o ieškovo ieškinys patenkintas pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas kurį laiką, t. y. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, gyveno kartu ir vienas kitam atlikdavo mokėjimus į banko sąskaitas. Iš šalių į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog dalis pavedimų buvo skirti padengti šalių bendrai patirtoms buitinėms išlaidoms.
Ieškovas teigia, kad 2019 m. liepos 4 d. paskolino atsakovui 1 000 Eur, kurių atsakovas iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos nėra grąžinęs. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur skolą ir 340 Eur, kaip nuostolių atlyginimą. Ieškovas nurodo, jog tam, kad galėtų paskolinti atsakovui 1 000 Eur, ieškovas sudarė vartojimo kredito sutartį ir turės kredito davėjui sumokėti 340 Eur palūkanas.
Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais dėl 1 000 Eur skolos ir 340 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, teigia, kad pats ieškovas yra skolingas atsakovui ir priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 125 Eur skolą. Atsakovo teigimu, ieškovo skola atsakovui susidarė ieškovui tik iš dalies apmokėjus ieškovo skolas pagal 2017-2018 metais ieškovo išrašytus vekselius.
Atsakovas į bylą pateikė ieškovo pasirašytų vekselių kopijas, t. y. 2017 m. gegužės 6 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo ieškovas G. J. įsipareigojo 2017 m. gegužės 6 d. – 2018 m. gegužės 6 d. be sąlygų sumokėti atsakovui K. J. 1 100 Eur; 2017 m. spalio 20 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo ieškovas įsipareigojo be sąlygų sumokėti (grąžinti) atsakovui 785 Eur skolą iki 2018 m. pabaigos; 2018 m. sausio 14 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo ieškovas be sąlygų įsipareigojo iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos grąžinti atsakovui 290 Eur skolą; 2018 m. sausio 14 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo ieškovas be sąlygų įsipareigojo iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos grąžinti atsakovui 550 Eur skolą; 2018 m. sausio 14 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo ieškovas be sąlygų įsipareigojo iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos grąžinti atsakovui 95 Eur skolą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas G. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovui suteiktas 1 000 Eur kreditas, kurį ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. birželio 18 d. ir sumokėti 567,44 Eur palūkanas bei 432 Eur administravimo mokestį. Ieškovui 1 000 Eur vartojimo kreditas buvo pervestas į banko sąskaitą 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 98185. Nustatyta, kad tą pačią dieną, kurią ieškovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas, ieškovas 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 93 pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1 000 Eur sumą, o mokėjimo paskirtyje nurodė „Susitarimas“.
Bylos šalys skirtingai vertina 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 93, t. y. ieškovas teigia, kad šią sumą atsakovui jo prašymu suteikė kaip paskolą, o atsakovas nurodo, jog ieškovas šiuo mokėjimu padengė savo skolą atsakovui pagal ankščiau minėtus ieškovo išrašytus vekselius.
Pažymėtina, kad ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 12 d. Teismas 2021 m. kovo 15 d. išdavė teismo įsakymą dėl 1 000 Eur skolos ir 340 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo iš skolininko (atsakovo) K. J. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, o ieškovui – ieškinį, teismo įsakymas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla paskirta nagrinėti ginčo teisenos tvarka.
Atsakovas priešieškinį ieškovui pareiškė tik 2021 m. lapkričio 11 d. prašydamas priteisti likusią ieškovo neapmokėtą 125 Eur skolą pagal vekselius. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, jog atsakovas K. J. prieš ieškovui inicijuojant šią civilinę bylą nebuvo kreipęsis į teismą su ieškiniu G. J. dėl skolos pagal vekselius priteisimo.
Teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).
Pažymėtina, kad ieškovas pripažįsta, jog atsakovo naudai buvo išrašęs vekselius, tačiau juos yra apmokėjęs pavedimais ir grynaisiais pinigais. Tačiau ieškovas abejoja dėl 2017 m. gegužės 6 d. vekselio tikrumo, teigia, kad nepamena, jog jį būtų pasirašęs. Atsakovas į bylą pateikė visų anksčiau minėtų vekselių skaitmenines kopijas, tačiau jų originalų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovui ir teismui paklausus atsakovo apie vekselių originalus ir ar atsakovas galėtų originalus pateikti, atsakovas atsakė, kad vekselių originalų jis neturi, kadangi jie grąžinti ieškovui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. Šiuo atveju į bylą nė viena iš ginčo šalių vekselių originalų nepateikė. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnis).
CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat sumą ar kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; kt.).
Kaip minėta, ieškovas byloje išreiškė abejones dėl 2017 m. gegužės 6 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriame įrašytas ieškovo įsipareigojimas 2017 m. gegužės 6 d. – 2018 m. gegužės 6 d. be sąlygų sumokėti atsakovui K. J. 1 100 Eur. Tačiau atsakovas nepasinaudojo teise teikti papildomus įrodymus ir į bylą nepateikė vekselių originalių egzempliorių pagrįsti aplinkybėms, kad skolos pagal ieškovo 2017-2018 m. išrašytus vekselius nebuvo visiškai apmokėtos ir pagal vekselius yra likusi ieškovo skola. Atsakovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad vekselių kopijose nurodytos sumos atsakovo buvo perduotos ieškovui. Nors paskutinę skolą pagal 2017 m. spalio 20 d. paprastąjį vekselį ieškovas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2018 m. pabaigos, tačiau, kaip minėta, atsakovas priešieškinį ieškovui pareiškė tik 2021 m. lapkričio 11 d. prašydamas priteisti likusią ieškovo neapmokėtą 125 Eur skolą.
Byloje kilus abejonių dėl vekselių, kuriais remiasi atsakovas, autentiškumo, ir atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių abejonių nepaneigus, t. y. nepateikus vekselių originalių egzempliorių ar kitų įrodymų, patvirtinančių konkrečių paskolos sumų suteikimą ieškovui, teismas 2017 m. gegužės 6 d. paprastojo vekselio kopijos nepripažįsta įrodymu ir juo nesivadovauja (CPK 184 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo, jog atsakovas jam skolino pinigines lėšas ir šių aplinkybių pagrindu ieškovas atsakovo naudai išrašė vekselius, tačiau teigė, kad šių vekselių pagrindu atsakovo ieškovui paskolintos lėšos jau buvo grąžintos. Nevertinant 2017 m. gegužės 6 d. vekselio, laikytina, kad atsakovas ieškovui paskolino iš viso 1 715 Eur ir šių paskolų pagrindu ieškovas 2017-2018 m. išrašė atsakovo naudai vekselius.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomos apklausos protokole atsakovas K. J. nurodė, kad tarp jo ir G. J. buvo kilęs konfliktas, atsakovas kreipėsi į policiją, tačiau nusiraminęs susisiekė su G. J. ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Protokole K. J. nurodo, kad yra G. J. skolingas apie 1 400 Eur, skolai padengti palieka planšetinį kompiuterį ir 700 Eur sumą ir G. J. pretenzijų dėl pareiškime minėtų daiktų neturi. Protokole nurodyta, kad K. J. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.
Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovas prieštarauja savo teiginiams, išdėstytiems 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo apklausos protokole, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad po šios apklausos atsakovas policijos tyrėjams nurodė, kad jo teiginiai neatitinka tikrovės, kad atsakovas parodymus pakeitė ir jie buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis). Protokolo nuorašas yra patvirtintas vyresniosios tyrėjos. Remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.
Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomos apklausos protokole išdėstytiems teiginiams apie tai, kad apklausos metu atsakovas buvo skolingas ieškovui apie 1 400 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodė duomenų, kurie paneigtų 2020 m. rugsėjo 15 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes. Atsakovas į bylą taip pat nepateikė įrodymų, kad po 2020 m. rugsėjo 15 d. jis grąžino ieškovui skolą arba grąžino bent dalį skolos, pvz., 700 Eur, kaip nurodė policijos apklausos metu.
Į bylą kartu su ieškiniu pateiktas išrašas iš šalių susirašinėjimo, kuriame nėra nurodyta susirašinėjimo data ir kuriame atsakovas teigia, kad pasiūlymas galioja iki rytojaus ryto, o ieškovas nurodo, jog atsakovo siūlomi 700 Eur jo netenkina. Taip pat į bylą teiktas išrašas iš šalių susirašinėjimo, kuriame atsakovas teigia, kad pavedimus pamažu atliks paeiliui, nurodo ieškovui „nesijaudinti dėl kortelės“, kitame susirašinėjime ieškovui paklausus dėl skolos atsakovas teigia, jog „dėl skolos ir vėliau pakalbėsime“.
Įvertinęs šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dienos buvo tinkamai ir visiškai atsiskaitęs su atsakovu pagal ieškovo 2017-2018 m. išrašytus vekselius. Šalys nurodė, kad kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Kaip minėta, tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovui apie 1 400 Eur patvirtino pats atsakovas policijos apklausos metu dar 2020 m. rugsėjo 15 d. Priešieškinį dėl 125 Eur atsakovas pateikė 2021 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus beveik aštuoniems mėnesiams nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos, nors galutinis (vėliausias) ieškovo atsiskaitymas pagal paskutinį vekselį buvo iki 2018 metų pabaigos. Teismas konstatuoja, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 125 Eur skolos priteisimo iš ieškovo yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas visa apimtimi.
Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje yra įrodytas 1 000 Eur paskolos sumos perdavimo atsakovui faktas. Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu pagal vekselius yra tinkamai atsiskaitęs. Byloje nesant duomenų apie galutinį paskolos grąžinimo terminą, dėl kurio susitarė šalys, laikytina, kad atsakovas privalėjo ieškovui grąžinti paskolą per CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatytą 30 dienų terminą nuo paskolos davėjo reikalavimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, t. y. grąžinęs ieškovui 1 000 Eur, kuriuos ieškovas 2019 m. liepos 4 d. pervedė atsakovui kaip paskolą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 Eur skola.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 340 Eur iš atsakovo kaip nuostolių atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad pagal vartojimo kredito sutartį moka 17 proc. metines palūkanas nuo 1 000 Eur, todėl už 2 metus apskaičiavo 340 Eur palūkanas.
Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kad yra tinkamai apmokėjęs kredito davėjui 340 Eur palūkanas būtent pagal 2019 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutartį. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovas pagal šalių 2019 m. liepos 4 d. sudarytą paskolos sutartį įsipareigojo mokėti ieškovui nustatyto dydžio palūkanas arba atlyginti ieškovui su sutarties vykdymu susijusias išlaidas (nuostolius), taip pat nepateikta duomenų ir įrodymų, kad atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti kompensacines palūkanas laiku negrąžinus ieškovo suteiktos paskolos (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui neįrodžius, kad jis patyrė 340 Eur nuostolius ir šie nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo netinkamu paskolos sutarties vykdymu, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 30,15 Eur žyminį mokestį. Ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 74,63 proc. turtinių reikalavimų dalis, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteisiamas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 282 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteisiamos 956,76 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiamos 979,26 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 17 Eur. Teismui atmetus priešieškinį visa apimtimi, nėra pagrindo atsakovui priteisti žyminio mokesčio. Atsakovas byloje patyrė 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie išlaidas už advokatų teisines paslaugas, vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino maksimalaus užmokesčio advokatams dydžio, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad 435,60 Eur išlaidos už priešieškinio, kuris buvo atmestas, rengimą, ir 48,40 Eur išlaidos už nuomonės dėl posėdžio organizavimo rengimą ir pateikimą atmestinos kaip nepagrįstos. Proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai (1 391,50 Eur x 25,37 proc.) atsakovui iš ieškovo priteistinos 353,02 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisines paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios šalims, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. J., (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 979,26 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Atsakovo K. J. priešieškinį ieškovui G. J. atmesti.
Priteisti atsakovui K. J., (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 353,02 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.