- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- e2-7333-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02083-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- Ž. O., A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ievai Rimdeikienei,
teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams Ž. O., A. K., dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė S. K. ieškiniu atsakovams Ž. O., A. K., prašo teismo: 1. nustatyti/pripažinti, kad atsakovas Ž. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas; 2. nustatyti, kad G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3. pakeisti G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į tėvo pavardę – G. K.; 4. išspręsti valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka; 5. atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo, jei bus keliamas ieškinio senaties taikymo klausimas ir teismas laikys jį praleistu.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15893-1004/2019 buvo nutraukta S. K. (ankstesnė pavardė – O.) ir Ž. O. santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo, t. y. (duomenys neskelbtini) S. K. (ankstesnė pavardė – O.) gimė sūnus G. O.. Nors ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, tačiau dar nebuvo suėję trys šimtai dienų po santuokos nutraukimo, todėl vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu buvo nurodytas atsakovas Ž. O., o ne biologinis vaiko tėvas. Apie tai, kad Ž. O. nėra biologinis G. O. tėvas visoms šalims žinoma, nes tuo metu, kai S. K. pastojo ir susilaukė sūnaus, Ž. O. buvo įkalinimo įstaigoje, S. K. ir Ž. O. santuoka jau kuris laikas faktiškai buvo nutrūkusi, jie artimų santykių nepalaikė. Atitinkamai, tarp šalių niekada nebuvo ginčų dėl G. O. išlaikymo, bendravimo su juo tvarkos ar kitų susijusių klausimų. (duomenys neskelbtini) S. K. sudarė santuoką su tikruoju vaiko tėvu A. K.. Nors ne vienerius metus šalys gyveno žinodamos, jog Ž. O. nėra G. O. biologinis tėvas, tačiau teisiškai neišsprendė duomenų pakeitimo klausimo, juolab, kad šalims net nebuvo žinoma, kaip ir kokias terminais turėtų būti išspręstas Ž. O. kaip tėvo išbraukimo iš G. O. gimimo liudijimo klausimas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys nežinojo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, apskritai nelabai žinojo, kokia tvarka tai reikia daryti, nes neturi teisinio išsilavinimo ar teisinių žinių. Be to, šalys nesureikšmino to, kad vaiko gimimo įraše tėvu įrašytas ne jo biologinis tėvas, o buvęs ieškovės sutuoktinis, nes pačios šalys, taip pat vaikas visada žinojo, kad Ž. O. nėra G. O. tėvas, tarp šalių dėl to nekildavo jokių nesutarimų, pretenzijų ar pan.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Simona Vaičiulytė - Gavorskienė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai pripažįsta, kad Ž. O. nėra ieškovės nepilnamečio vaiko G. O. tėvas, o juo yra atsakovas A. K..
4. Atsakovas Ž. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. O. su ieškinio reikalavimais sutiko visiškai. Papildomai nurodė, kad nepilnametis sūnus G. O. gimė jau jam su ieškove nutraukus santuoką. Iki santuokos nutraukimo, pažymėjo, jog jie kartu su ieškove nebebendravo nuo 2018 metų kovo, gegužės mėnesių, ieškovė nebevyko į pasimatymus pas jį į įkalinimo įstaigą. Jis nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad jis nėra nepilnamečio vaiko G. O. biologinis tėvas. Nurodė, jog su nepilnamečiu vaiku G. O. jokio socialinio ryšio nepalaiko, jokio tarpusavyje su vaiku ryšio nėra ir vaikui išlaikymo nėra teikęs. Atsakovas neprieštarauja ir pats nori, jog vaikui pavardė iš „O.“ būtų pakeista į „K.“.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visiškai. Papildomai parodė, kad jis su ieškove jau pradėjo bendrauti, tame tarpe ir intymiai, dar tuo laikotarpiu, kuomet ji buvo neišsituokusi su atsakovu Ž. O.. Po judviejų bendravimo ieškovė gana greitai - po kelių mėnesių pastojo. Nors jam buvo žinoma, kad jis yra vaiko tėvas, tačiau taip pat žinojo, jog dėl aplinkybių, kad nuo santuokos nutraukimo nebuvo praėję 350 dienų, gimus vaikui, vaiko tėvas buvo įrašytas ne jis, o Ž. O.. Papildomai nurodė, jog senai norėjo, jog vaiko tėvu būtų įrašytas jis ir vaikui būtų suteikta būtent jo pavardė. Su vaiku G. santykis yra kaip vaiko ir biologinio tėvo, vis kartu su ieškove ir vaikų gyvena kaip šeima, bendri finansai, bendri rūpesčiai ir t.t..
Žemesnės instancijos teismas
6. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Ieva Rimdeikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja jog ieškinys būtų tenkintas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė S. K. teismo posėdyje nedalyvavo, jos atstovė paaiškino, jog ji dėl darbinių pareigų į posėdį atvykti negali, prašė bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
8. Atsakovams pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl senaties termino (ne) taikymo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).
10. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė žinojo, kad biologinis vaiko tėvas ne atsakovas Ž. O., o A. K., tačiau gimus vaikui (duomenys neskelbtini), nebuvo praėjęs CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų šimtų terminas po (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo Ž. O., todėl vaiko gimimo liudijime nurodytas atsakovas Ž. O.. Tiek ieškovė, tiek atsakovai žinojo, kad Ž. O. nėra biologinis nepilnamečio vaiko G. O. tėvas, tačiau dėl atsakovo atliekamos laisvės atėmimo bausmės, šalims buvo apsunkintos galimybės šiuos klausimus spręsti, todėl teismas sprendžia, jog dėl pateisinančių aplinkybių ieškovė praleido ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminus.
11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, nurodė, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 22 p.). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl jis byloje ir nėra taikomas.
Dėl tėvystės nuginčijimo
12. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės S. K. (buv. O.) ir atsakovo Ž. O. santuoka buvo nutraukta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu. Nutraukus santuoką, tačiau nepraėjus CK 3.140 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus G. O., todėl dėl šios priežasties vaiko gimimo liudijime, vaiko tėvu ir buvo įrašytas ieškovės jau buvęs sutuoktinis Ž. O..
14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu teismas konstatavo, jog sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu negyveno ir nebegyveno santuokinio gyvenimo. Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. O. dar kartą patvirtino minėtame sprendime užfiksuotas aplinkybes, jog jis su ieškove fiziškai nesimatė nuo 2018 m. kovo – gegužės mėnesio, ieškovė atsakovo įkalinimo įstaigoje nebelankė. Atsakovas A. K. taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove bendravo jau tuo metu, kol ji su atsakovu Ž. O. dar nebuvo oficialiai išsituokę. Taigi, nagrinėtinu atveju, nustatyta, jog nepilnametis ieškovės sūnus G. gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo Ž. O., todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas Ž. O.. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Nagrinėjamu atveju šalys DNR ekspertizės tėvystei nustatyti skirti neprašė. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir atsakovų paaiškinimus, kitus į bylą pateiktus duomenis, teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas tėvystės nuginčijimo klausimui išspręsti nėra būtinas. Remiantis kasacinio teismo praktika, šalims neprašant skirti ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais.
15. Ieškovė S. K. ieškinyje nurodė ir patvirtino aplinkybes, kad atsakovas Ž. O. nėra jos gimusio sūnaus tėvas. Sprendimo 13-14 punktuose nustatytos aplinkybės leidžia, teigti, jog atsakovas Ž. O. negali būti vaiko G. tėvas, nes jis su ieškove nei fiziškai matėsi, nei intymiai jau nebendravo nuo 2018 m. kovo-gegužės mėnesio ir tik (duomenys neskelbtini) oficialiai buvo nutraukta judviejų santuoka. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog atsakovas Ž. O. gali būti ieškovei gimusio sūnaus G. tėvu.
16. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Vis dėl to, nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, iš atsakovo Ž. O. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo Ž. O. ir ieškovės sūnaus G. nesieja nei emocinis, nei socialinis ryšys, atsakovas Ž. O. nebendrauja su berniuku, nepripažįsta jo savo sūnumi. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo liudijime duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, vaiko interesai nebūtų pažeisti.
17. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Remiantis aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas.
Dėl tėvystės nustatymo
18. Byloje pripažinus, jog atsakovas Ž. O. nėra G. O. tėvas, sektų, jog duomenų laikinai apie tėvą nebūtų. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Žemesnės instancijos teismas
19. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).
20. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. pripažino, aplinkybes, jog pradėjus susitikinėti su ieškove, ji gana greitai - po kelių mėnesių pastojo ir neneigia aplinkybių, jog ieškovės pagimdytas vaikas yra bendras judviejų vaikas. Taigi byloje nėra ginčo ir atsakovas A. K. pripažįsta, jog jis yra nepilnamečio vaiko G. O. tėvas, t. y. jis tėvystę pripažįsta. Taigi, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir atsakovo teisme teikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko G. O. biologinis tėvas, todėl šis faktas pripažintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).
21. Atsakovui A. K. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
22. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai – Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui pateiktinas sprendimas pakeisti duomenis apie vaiko tėvą vaiko gimimo įraše.
Dėl vaiko pavardės keitimo
23. Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).
24. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333. Pagal šių taisyklių 13 punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 60 punkte nurodyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.
25. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš „O.“ į „K.“, nei atsakovas Ž. O., nei atsakovas A. K. neprieštaravo, kad G. O. būtų suteikta „K.“ pavardė.
26. Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju G. O. interesus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad vaikas yra mažametis (4 m. amžiaus), kad nėra susiformavęs emocinis ryšys su atsakovu Ž. O., vaiko pavardės pakeitimo reikalavimui šalys neprieštarauja, todėl teismo nuomone vaiko pavardės pakeitimas į jo biologinio tėvo turimą pavardę nesukels vaikui neigiamų padarinių. Priešingai, tikėtina, kad tai padės atsiras ir sustiprės vaiko ir atsakovo A. K. bendrumo jausmas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl šioje dalyje reikalavimas taip pat tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-02929, ieškovei S. K. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 345,83 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 10,36 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
29. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra ginčo, jog atsakovai su ieškiniu visiškai sutiko, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, šalys savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis iš esmės naudojosi sąžiningai, bylos nevilkino. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl sunkios turtinės padėties buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, spręstina, kad tiek mokėtinas žyminis mokestis, tiek 345,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, tiek išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas Ž. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis nepilnamečio vaiko G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo Ž. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.
Nustatyti, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra biologinis nepilnamečio vaiko G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.
Pakeisti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 456 nepilnamečio vaiko G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą - vietoje nurodyto tėvo Ž. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodyti tėvą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 456 duomenis apie vaiko G. pavardę iš „O.“ į „K.“.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.