Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. K. ir kaltinamojo J. J. gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-145-767/2018 grąžinta prokurorui tyrimui papildyti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji bylą, kurioje S. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, V. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje.2018 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, pateikė prašymą perduoti bylą prokurorui tyrimui papildyti. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad po kaltinamųjų duotų parodymų teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus visoms aplinkybės kaltinimas bus sunkinamas, t. y. galbūt trims kaltinamiesiems veika perkvalifikuota į kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, nurodoma, jog, kol kaltinamieji nebuvo davę visų parodymų, to padaryti nebuvo galima. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi patenkino prokuroro prašymą ir grąžino baudžiamąją bylą Nr. 1-145-767/2018 prokurorui tyrimui papildyti, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, tikslinga įvertinti po kaltinamųjų parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, paaiškėjusias visas aplinkybes, kurios trukdo bylos nagrinėjimui. Kaltinamasis M. K. skundžia Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjos 2018 m. gegužės 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, kad pateiktas prokurorės prašymas grąžinti bylą tyrimui papildyti buvo nekonkretus ir neaiškus, nors prokurorė teigė, kad bus sunkinamas kaltinimas, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių ir kas pasikeitė šią bylą perdavus teismui. Skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme faktinės bylos aplinkybės nepasikeitė. Pasak kaltinamojo M. K., pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013, 2K-319/2014). Pabrėžia, jog baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui nesant nustatytų kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia BPK į straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad prokurorės prašymas nekonkretus, atkreipia dėmesį, kad byloje jau yra priimtas prokuroro nutarimas, kuriame ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, yra nutrauktas, byloje jokio faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl prokurorės prašymas ir teismo nutartis nepagrįsti ir neteisėti. Taip pat nurodo, kad tiek prokurorės prašyme, tiek teismo nutartyje nenurodomi motyvai, kodėl bylą reikia perduoti prokurorui. Teigia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą teisme gavus prokuroro prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas turi spręsti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Teigia, kad nutartyje nenurodoma, ką tiksliai reikia atlikti papildant ikiteisminį tyrimą grąžinus bylą prokurorui. Nurodo, jog šioje byloje nėra paaiškėjusios jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos, todėl teismo nutartis, kuria tenkintas prokurorės prašymas, nėra teisėta ir pagrįsta, bei padarytas procesinės teisės normos pažeidimas, dėl to prašo teismo nutartį panaikinti. Be to, nurodo, kad neaišku kuriam terminui tyrimui papildyti byla gražinama prokurorui, nes nutartyje nurodyti 2 ir 3 mėnesiai.Kaltinamojo J. J. gynėja advokatė S. Balčiūnienė skundžia Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjos 2018 m. gegužės 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teigia, kad nutartyje nenurodytos bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurioms esant kaltinamasis aktas yra keistinas. Teigia, kad skundžiama teismo nutartimi pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, jog teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų gynėjų prieštaravimus dėl prokurorės pateikto prašymo. Pasak kaltinamojo J. J. gynėjos advokatės S. Balčiūnienės, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį. Taip pat skunde teigiama, kad kaltinamajame akte kaltinimas suformuluotas aiškiai, tiksliai pagal byloje nustatytas aplinkybes, o skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvūs, nepagrįsti. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui nutarus, jog paaiškėjo aplinkybės, kurios trukdo nagrinėti bylą teisme, nutartyje turi būti nurodytos nustatytos naujos aplinkybės bei argumentai, pagrindžiantys teismo padarytą išvadą apie tai, kad egzistuoja BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos perduoti bylą prokurorui. Skunde daro išvadą, kad naujos aplinkybės nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatytos, todėl priimtą teismo nutartį vertintina kaip pažeidžiančią proceso ekonomiškumo principą.Galiausiai nurodo, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Atsiliepimų į kaltinamojo M. K. ir kaltinamojo J. J. gynėjos advokatės S. Balčiūnienės skundus, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Skundai atmestini.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo M. K., kaltinamojo J. J. gynėjos advokatės S. Balčiūnienės skunduose išdėstytus argumentus, skundžiamą teismo nutartį, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai grąžino baudžiamąją bylą prokurorui. Kadangi gautų skundų esminiai argumentai yra analogiški, aukštesnysis teismas dėl skundų esmės pasisakys bendrai.Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2018 m. gegužės 16 d. vykusiame teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, pareiškė prašymą teismui perduoti šią baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad dėl teisminio nagrinėjimo metu nustatytų naujų aplinkybių gali būti sunkinamas kaltinimas, t. y. nusikalstama veika perkvalifikuota į kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, kol kaltinamieji nebuvo davę visų parodymų, to padaryti nebuvo galima.Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, kad teismo pareiga išsamiai ir visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes, tam kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas nuosprendis. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar aplinkybėms, kurias būtina tikslinti, ir jų negalima ištirti ir patikslinti teisiamajame posėdyje, yra pagrindas tai padaryti ikiteisminio tyrimo subjektams.BPK 254 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti du galimi pagrindai bylą perduoti prokurorui: 1) jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui; 2) byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai pasinaudota antruoju pagrindu, t. y. byla prokurorui perduota esant motyvuotam prokuroro prašymui. Nors skunduose nurodoma, kad prokuroro prašymas buvo deklaratyvus, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu, kadangi prokuroras teikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu po kaltinamųjų M. K., J. J. ir S. S. duotų parodymų paaiškėjo, kad kaltinamųjų ketinimai ir veiksmai apima sunkesnį straipsnį ir kitą nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas keisti kaltinimą į sunkesnį. Be to, kaip teisingai nurodė prokuroras, pasunkinus kaltinimą apylinkės teismas negalės nagrinėti šios bylos (XII t., b. l. 28–30). Minėtos aplinkybės patvirtina išvadą, kad prokuroro prašymas nebuvo paremtas vien tik deklaratyviais teiginiais. Atsakant į skundo argumentus, kad perdavus bylą prokurorui būtų pažeidžiama kaltinamųjų teisė į greitą baudžiamąjį procesą, pažymėtina, kad BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Iš to darytina išvada, kad kaltinamųjų teisė į greitą baudžiamąjį procesą turi būti derinama ir su išsamiu, visapusišku bylos aplinkybių nustatymu ir išnagrinėjimu, todėl vien tai, kad baudžiamajame procese yra atliekami papildomi tyrimo veiksmai, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, nelaikytina proceso greitumo principo pažeidimu.Dėl kaltinamojo M. K. skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, aiškinančių BPK 219 straipsnio nuostatas, pažymėtina, jog reikia, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė, to nagrinėjamu atveju nurodytose nutartyse nebuvo, todėl jos neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą.Įvertinęs naujai paaiškėjusias bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, ar reikalinga tenkinti prokuroro ar kitų proceso dalyvių prašymus. Šioje baudžiamojoje byloje prokuroro prašymas yra teisėtas ir pagrįstas teisminio bylos nagrinėjimo duomenimis, todėl pagrįstai teismas prokuroro prašymą patenkino ir bylą grąžino prokurorui tyrimui papildyti. Atsižvelgiant į prokuroro prašomą terminą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 3 mėnesių terminą. Skundžiamoje nutartyje padaryta apsirikimo klaida, nurodant terminą, per kurį prokuroras turi tyrimą papildyti, ištaisyta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi (XII t., b. l. 39).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo M. K. ir kaltinamojo J. J. gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės skundus ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.