Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir S. S. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 20 MGL dydžio bauda – ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė bei 20 MGL dydžio bauda. S. S. į subendrintą bausmę įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamąjį įsakymą, ir konstatuota, kad S. S. 20 MGL dydžio baudą yra sumokėjęs (bausmę atlikęs).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant S. S. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

– pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. S. ir M. K. buvo kaltinami tuo, kad jie veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kuriam iškelta byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą, pasikėsino pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tai yra S. S. ir asmeniui, kuriam iškelta byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą, parengus pasikėsinimo pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – padarymo planą, vadovaujant ir koordinuojant bendrininkų grupės narių veiklą, M. K. pasikėsino pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių): po to, kai S. S. ir M. K. kartu su asmeniu, kuris Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir jam ikiteisminis tyrimas nutrauktas (toliau – asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), ir asmeniu, kuriam iškelta byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą, ne vėliau kaip 2015 m. birželio 8 d. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasodino ne mažiau kaip 628 vienetus kanapių augalų sėklų ir jas augino, ir po to, kai S. S. , M. K. ir asmuo, kuriam iškelta byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą, neteisėtai turėdami tikslą platinti pagamino 15,314 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 13,3 proc., tęsdami nusikalstamą veiką, augino didelį kiekį – 628 vienetus kanapių augalų ir taip pasikėsino pagaminti labai didelį kiekį – 36 073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 12,8 proc., tačiau šių nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2015 m. rugpjūčio 20 d. 15.00 val. atvykę policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė neteisėtai auginamą didelį kiekį – 628 vienetus kanapių augalų, kuriuose yra labai didelis kiekis – 36 073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 12,8 proc.

2. S. S. ir M. K. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir asmeniu, kuriam iškelta byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, tai yra S. S. ir asmeniui, kuriam iškelta byla išskirta į atskirą tyrimą, organizavus šios nusikalstamos veikos padarymą, tai yra parengus nusikalstamos veikos padarymo planą, suradus vietą nusikalstamai veikai daryti (2015 m. gegužės 20 d. asmens, kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nes nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, vardu) nupirkus ir taip įgijus sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), suradus nusikalstamos veikos vykdytojus – M. K. ir asmenį, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei juos 2015 m. birželio 8 d. apgyvendinus minėtoje sodyboje, S. S. ir asmeniui, kuriam iškelta byla išskirta į atskirą tyrimą, koordinavus bendrininkų grupės narių veiklą bei aprūpinus juos priemonėmis ir įrankiais, reikalingais kanapėms auginti, S. S. ir asmeniui, kuriam iškelta byla išskirta į atskirą tyrimą, pažadėjus M. K. 6 000 Eur atlygį už narkotinių medžiagų – kanapių – auginimą, o M. K. sutikus už iš anksto pažadėtą 6 000 Eur atlygį auginti kanapes, M. K. , S. S. ir asmuo, kuriam iškelta byla išskirta į atskirą tyrimą, sodybos gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose specialiai įrengė patalpas kanapėms auginti, ne vėliau kaip 2015 m. birželio 8 d. pasodino ne mažiau kaip 628 vienetus kanapių augalų sėklų ir tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio 27 d., sodyboje, šalia ūkinių pastatų, pastatė priestatą su garso izoliacija, taip pat iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), atvežė generatorių (duomenys neskelbtini), skirtą elektrai tiekti, paskui M. K. , vykdydamas S. S. ir asmens, kuriam iškelta byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymą, iš specialiai įrengto gyvenamojo namo kambario, į specialiai įrengtas ūkinių pastatų patalpas toliau auginti pernešė ne mažiau kaip 628 vienetus kanapių augalų ir kartu su S. S. , asmeniu, kuriam iškelta byla išskirta į atskirą tyrimą, ir asmeniu, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, kuriuo draudžiama Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, bei 8 straipsnį, kuriuo draudžiama be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, augino didelį kiekį, tai yra ne mažiau kaip 628 vienetus kanapių augalų tol, kol 2015 m. rugpjūčio 20 d. 15.00 val. policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė neteisėtai auginamą didelį kiekį – 628 vienetus kanapių, kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 12,8 proc.

3. Taip pat S. S. ir M. K. nuteisti už tai, kad jie ir asmuo, kuriam iškelta byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą, neteisėtai pagamino ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), turėdami tikslą ją platinti, tai yra tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 11 d., kaltinamajam S. S. ir asmeniui, kuriam iškelta byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą, nurodžius M. K. nuskinti dalį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtose ūkinių pastatų patalpose auginamų kanapių žiedų, kaltinamieji S. S. bei M. K. nuskynė dalį auginamų kanapių žiedų ir M. K. juos sudžiovino, taip šie kaltinamieji ir asmuo, kuriam iškelta byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą, bendrais veiksmais neteisėtai turėdami tikslą platinti pagamino 15,314 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 13,3 proc., ir ją minėtoje sodyboje laikė iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. 15.00 val., kol policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

4. Nuosprendžio dalis dėl S. S. ir M. K. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka neapskųsta.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė V. B. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. ir M. K. išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

§ S. S. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

§ Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

§ Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 20 MGL dydžio bauda – ir paskirti galutinę subendrintą dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL dydžio baudą. S. S. į subendrintą bausmę įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamąjį įsakymą, ir konstatuoti, kad S. S. 20 MGL dydžio baudą yra sumokėjęs (bausmę atlikęs).

§ Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, S. S. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

§ M. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

§ Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

§ Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, M. K. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d.

5.1. Prokurorė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu teiginiu, kad S. S. ir M. K. , tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, visiškai pripažino kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su jiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, nustatytomis BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Priešingai nei nurodė apygardos teismas, S. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino nė vienoje iš septynių jo, kaip įtariamojo, vykusių apklausų. Nepripažino jokių faktinių pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių, susijusių su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis.

5.2. Prokurorė nurodo, kad nepagrįstai apygardos teismas nesivadovavo S. S. , M. K. , J. J. (kuriam iškelta byla išskirta į atskirą tyrimą) ir V. B. (kuriai byla nutraukta) parodymais, duotais Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2018 m. balandžio 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, motyvuodamas tuo, kad šie asmenys buvo verčiami duoti parodymus prieš save. Apygardos teismas nurodė, kad iš teisiamojo posėdžio garso įrašo matyti, jog dalis klausimų buvo formuluojami taip, kad kaltinamieji atskleistų savo planus dėl augusių 628 vienetų kanapių. Prokurorės teigimu, tokios apygardos teismo išvados yra nepagrįstos ir grindžiamos tik teismo prielaidomis. Prokurorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, nesant galimybės nustatyti, o tik numanant, jog įtariamieji iš rastų auginamų 628 vienetų kanapių kėsinosi pagaminti labai didelį kiekį – 36 073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 2017 m. liepos 24 d. ikiteisminio tyrimo byloje buvo priimtas nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Toks nutarimas buvo priimtas, nes ikiteisminio tyrimo metu, išnaudojus visas galimybes, nebuvo surinkta konkrečių duomenų apie kaltinamųjų kėsinimąsi iš auginamų kanapių augalų pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nusikalstamos veikos organizatoriai (S. S. ir asmuo, kuriam iškelta byla 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi išskirta į atskirą tyrimą) savo ketinimų tuo metu neatskleidė. Todėl 2017 m. lapkričio 22 d. baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas, kaltinant M. K. padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, V. B. padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, J. J. padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, S. S. padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla 2017 m. lapkričio 23 d. perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. 2018 m. kovo 14 d. bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, apklausos metu S. S. savo valia davė parodymus, paaiškindamas, kad kanapes augino paprašytas kito asmens ir, kai jos būtų užaugusios, jas būtų nupjovę ir perdavę asmeniui, kurį įvardijo Mindaugu. Būtent po šio teisiamojo posėdžio, nors po kaltinamųjų duotų parodymų ir buvo nuspręsta įrodymų tyrimą baigti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertinus teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamųjų parodymus, valstybinį kaltinimą palaikančiai prokurorei pagrįstai kilo klausimas, ar inkriminuotos visos galimai kaitinamųjų padarytos nusikalstamos veikos. Dėl šios priežasties, siekiant nustatyti visas galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir jas patikrinti, kito teisiamojo posėdžio, vykusio 2018 m. balandžio 12 d., metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, vykdydama savo, kaip valstybės kaltintojo, pareigą, siekdama išsiaiškinti visas kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir įsitikinti, ar 2018 m. kovo 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji savo parodymais neatskleidė buvusio ketinimo padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką, kreipėsi į teismą prašydama leisti kaltinamiesiems užduoti klausimus. Teismui prašymą patenkinus, visi kaltinamieji į pateiktus klausimus atsakinėjo savanoriškai, laisva valia ir patys sprendė, kokia apimtimi teikti atsakymus. Prokurorė, apeliaciniame skunde išdėstydama apygardos teismo išvadas dėl nuteistųjų parodymų, duotų 2018 m. balandžio 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, vertinimo, nurodo, kad apygardos teismo išvados neatitinka tikrovės, nes vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) nustatytų prokuratūros tikslų yra užtikrinti teisėtumą ir padėti teismams vykdant teisingumą. Taigi valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, atsižvelgdama į 2018 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo S. S. bei kitų kaltinamųjų parodymus, pateikdama klausimus kaltinamiesiems, siekė nustatyti tas aplinkybes, kurių ikiteisminio tyrimo metu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nebuvo galima nustatyti.

5.3. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad 2018 m. balandžio 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorė, užduodama klausimus kaltinamiesiems, siekė išgauti iš kaltinamųjų informaciją, nesusijusią su jiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, turėdama tikslą pasunkinti kaltinamųjų teisinę padėtį. Prokurorė teigia, kad kaltinamiesiems užduoti klausimai neperžengė pareikšto kaltinimo ribų, kaltinamieji patys savanoriškai atskleidė aplinkybes apie visą ketinamą išauginti, pagaminti ir realizuoti narkotinių medžiagų kiekį. Klausimų esmė buvo suprantama ir aiški, todėl kaltinamieji galėjo atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus. Be to, tuo metu baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas prokurorei taip pat nepateikė jokių pastabų dėl užduodamų klausimų.

5.4. Prokurorė nurodo, kad vien to, jog kaltinamieji 2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu, atsakydami į prokurorės pateiktus klausimus, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus (kaltinamieji tai pripažino ir patvirtino nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme), negalima vertinti kaip vertimo duoti parodymus prieš save ir pripažinti, kad minėto teisiamojo posėdžio metu gauti įrodymai yra gauti neteisėtu būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalis). Visų kaltinamųjų gynyba 2018 m. balandžio 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo užtikrinta tinkamai ir kaltinamieji laisva valia sprendė, kokia apimtimi ir kokius parodymus duoti. Pateikiami klausimai kilo iš kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, jų teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų ir, priešingai nei nurodo teismas, klausimai iš esmės buvo susiję su neteisėtu kanapių auginimu ir neteisėtu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – gaminimu ir laikymu turint tikslą šią narkotinę medžiagą platinti, tai yra su kaltinamiesiems jau inkriminuotomis veikomis. Prokurorės teigimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas netinkamai interpretavo prokurorės atliktus veiksmus, nes taip iškreipia prokurorui įstatymo pavestą pareigą imtis priemonių atskleisti ir tinkamai įvertinti visas galimai padarytas nusikalstamas veikas ir padėti teismui įvykdyti teisingumą. Remiantis tokiu interpretavimu, prokurorui būtų užkirsta galimybė padėti teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje.

5.5. Prokurorė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad 2018 m. liepos 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo buvo atnaujintas nepagrįstai. Prokurorė nurodo, kad būtent po 2018 m. balandžio 12 d. duotų išsamių kaltinamųjų, ypač S. S. , parodymų, paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo žinomos, tai yra kad nusikalstamų veikų organizatoriai su M. K. būtų atsiskaitę tik tada, kai kanapės būtų nuskintos, išdžiovintos ir parduotos, o gauti už parduotas kanapes pinigai būtų jų pelnas. Tokie kaitinamojo parodymai patvirtino, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai jiems inkriminuotomis veikomis nepasibaigė, o būtų baigęsi tik tada, kai kaltinamieji būtų visiškai realizavę savo ketinimus, tai yra pagaminę ir realizavę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau tų veiksmų nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Kaltinamojo S. S. parodymai leido padaryti pagrįstą išvadą, kad augindami minėtus policijos pareigūnų rastus 628 kanapių augalus tiek S. S. , tiek kiti kaltinamieji pasikėsino pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Būtent paaiškėjus šioms naujoms esminėms aplinkybėms, 2018 m. gegužės 16 d. prokurorė paprašė teismo grąžinti bylą tyrimui papildyti ir 2018 m. gegužės 21 d. teismas, išnagrinėjęs prokurorės prašymą bei nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, trukdančios nagrinėti bylą, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi nutarė baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui tyrimui papildyti. Taigi 2018 m. liepos 25 d. grąžintoje tyrimui papildyti ikiteisminio tyrimo byloje prokurorė priėmė nutarimą panaikinti 2017 m. liepos 24 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, bei dėl minėtos nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad šio prokurorės sprendimo proceso šalys neskundė, todėl jis yra galiojantis.

5.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas S. S. ir M. K. nepagrįstai išteisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, motyvuodamas tuo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas ir kada būtų nupjovęs, sudžiovinęs ir realizavęs kaltinamųjų augintas kanapes, tai yra nepaneigta, kad tai būtų darę ne kaltinamieji ir kaltinamajame akte nurodyti jų bendrininkai. Prokurorės teigimu, priešingai nei nurodė apygardos teismas, kaltinamųjų veiksmų kryptingumas (didelio kiekio kanapių augalų auginimas, iš dalies jų narkotinės medžiagos pagaminimas ir laikymas, pažadas M. K. sumokėti daugiau pinigų, jei bus geras derlius, ir likusių 628 vienetų kanapių augalų auginimas) rodo bendrą kaltinamųjų susitarimą ir siekį bei kėsinimąsi pagaminti kuo didesnį ir kuo geresnės narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekį. Jokių duomenų, kad minėtus veiksmus būtų atlikę kiti asmenys, byloje nėra. Priešingai nei nurodė apygardos teismas, tai, kad auginamos kanapės būtų nupjautos ir prasidėtų jų gamyba, patvirtina ir J. J. , tai yra asmens, kuriam iškelta byla išskirta į atskirą tyrimą, 2018 m. kovo 14 d. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad kanapės turėjo augti apie tris mėnesius ir kad jos buvo skirtos rūkymui. Policijos pareigūnai kaltinamųjų auginamus 628 kanapių augalus nupjovė 2015 m. rugpjūčio 20 d., pagal bylos duomenis jos buvo auginamos nuo 2015 m. birželio mėnesio pradžios, taigi kanapių auginimo procesas ėjo į pabaigą. Įvykio vietos apžiūros metu paimtoje dėžėje rasta 15,314 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 13,3 proc., o policijos pareigūnų nupjautuose 628 vienetuose kanapių augalų – 36 073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 12,8 proc. Prokurorė nurodo, kad tiek jau pagamintoje narkotinėje medžiagoje, tiek 628 vienetuose kanapių augalų, iš kurių kaltinamieji narkotinės medžiagos pagaminti dar nespėjo, buvo ganėtinai didelis veikliosios medžiagos ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis. Prokurorė teigia, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., kada atvyko policijos pareigūnai, kaltinamieji, turėdami tikslą pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, toliau augino 628 vienetus kanapių augalų, kėsindamiesi pagaminti labai didelio kiekio ir kuo didesnės kanabinoidų koncentracijos narkotinę medžiagą.

5.7. Prokurorė taip pat nesutinka su teismo išvada, jog nenustatyta, kad kaltinamieji, prieš pradedami nuimti (nupjauti) dalį augintų kanapių žiedų (kurie rasti sudžiovinti įvykio vietos apžiūros metu), turėjo tikslą nuimti (nupjauti) visus jų augintus kanapių augalus (ar jų didesnę dalį, nei buvo rasta įvykio vietos apžiūros metu), tai yra nenustatyta jų tyčia nuimti (nupjauti) visus jų augintus ir kaltinamiesiems inkriminuojamus kanapių augalus. Prokurorės teigimu, priešingai, tokią kaltinamųjų tyčią įrodo tai, kad kaltinamieji iš to paties, vienu metu ir toje pačioje vietoje auginamų kanapių augalų kiekio, dalį jų (15,314 g) nupjovė, džiovino ir laikė, tai yra neteisėtai tuo kiekiu disponavo, turėdami tikslą platinti. Tai leidžia daryti išvadą, kad, toliau augindami 628 vienetus kanapių augalų, kaltinamieji turėjo kryptingą tikslą iš to kiekio pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bet savo veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes atvyko policijos pareigūnai ir rastus jų auginamus kanapių augalus nupjovė. Bylos duomenimis, ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 11 d. dalis kanapių augalų žiedų – 15,314 g kanapių (antžeminių dalių) – buvo nupjauta ir iki policijos pareigūnų atvykimo, tai yra iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., buvo džiovinama ir laikoma. Šiuo atveju veikai, nustatytai BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuoti laiko tarpas tarp dalies auginamų kanapių nupjovimo ir narkotinės medžiagos (15,314 g) pagaminimo iki policijos pareigūnų atvykimo ir likusių auginamų 628 vienetų kanapių augalų nupjovimo nedaro jokios įtakos, nes akivaizdu, kad tuo laikotarpiu kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į bendrą tikslą – labai didelio kiekio narkotinės medžiagos pagaminimą, o to kaltinamiesiems padaryti nepavyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.

5.8. Prokurorė nurodo, kad apygardos teismas iš kaltinimo nepagrįstai pašalino aplinkybę, jog sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), B. D. vardu buvo įsigyta kanapėms auginti, kadangi, kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2018 m. kovo 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolo, duodamas parodymus ir atsakydamas į klausimus S. S. pradžioje nurodęs, kad turėjo nusipirkęs dvi sodybas, norėdamas jas perparduoti, vėliau pripažino, kad ta sodyba buvo nupirkta kanapėms auginti. Be to, iš bylos medžiagos (apžiūros protokolų, kaltinamųjų ir liudytojų parodymų ir kt.) akivaizdžiai matyti, kad nupirkta sodyba buvo ne renovuojama siekiant ją parduoti, o netrukus po jos įgijimo įrenginėjama ir ruošiama būtent neteisėtam, ne vienkartiniam, o ilgalaikiam kanapių auginimui. Prokurorės teigimu, tai patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad S. S. surado vietą nusikalstamoms veikoms daryti, tai yra 2015 m. gegužės 20 d. kanapėms auginti B. E. D. vardu, jai nedalyvaujant padarant nusikalstamą veiką, nupirko ir įgijo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, S. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tačiau apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir M. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, o S. S. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino neleistinais nuteistųjų parodymus, duotus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2018 m. balandžio 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje. Atsižvelgdamas į pateiktą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8.1. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė teisingą, surinktais bei teisme ištirtais įrodymais pagrįstą sprendimą – S. S. ir M. K. išteisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies taikymo

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino leistinais įrodymais kaltinamųjų parodymų, duotų Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2018 m. balandžio 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje. Prokurorė teigia, kad nurodytame teisiamajame posėdyje kaltinamieji buvo apklausiami apie jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir visus parodymus jie davė laisva valia. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

9.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. K. 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (t. 6, b. l. 27). M. K. , 2015 m. rugpjūčio 21 d., 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. birželio 21 d. apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad jis augino didelį kiekį kanapių. Už kanapių auginimą jam buvo pažadėta sumokėti 6 000 Eur. Jeigu augalai bus gerai užauginti ir nenuvys, jam buvo pažadėta sumokėti daugiau – 8 000 Eur. Nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. augalus dar reikėjo auginti tris savaites. Augindami kanapes, jie nesitarė dėl narkotinių medžiagų gaminimo ir pardavimo. Jis niekada neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Įvykio vietoje rasti kanapių žiedai į dėžę buvo sudėti todėl, kad jie buvo pradėję pūti (t. 6, b. l. 28–29, 54–58, 84–86, 109–110). M. K. 2017 m. birželio 21 d. buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (t. 6, b. l. 107–108).

9.2. S. S. 2017 m. sausio 18 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (t. 10, b. l. 44–45). S. S. , 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. birželio 19 d. apklaustas kaip įtariamasis, kaltės nepripažino ir parodė, kad jis kanapių neaugino (t. 10, b. l. 46–48, 84–86, 106–109, 114–115; t. 11, b. l. 6). S. S. 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (t. 11, b. l. 3–5).

9.3. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. B. 2017 m. liepos 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-46579-15 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė savo sprendimą motyvavo tuo, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti 628 vienetai kanapių augalų buvo dar augimo stadijoje, o juos nupjovė atvykę policijos pareigūnai, todėl tokio kiekio kanapių augalų auginimas atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 265 straipsnyje, požymius ir tos pačios veikos kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo, nes jokiais veiksmais pasikėsinimas gaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos nebuvo prasidėjęs (t. 1, b. l. 33–35).

9.4. 2017 m. lapkričio 22 d. surašytas kaltinamasis aktas ir kartu su baudžiamąja byla perduotas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams M. K. kaltinant padarius BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, V. B. BK 265 straipsnio 1 dalyje, J. J. BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje, S. S. BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (t. 11, b. l. 117–146).

9.5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2018 m. kovo 14 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamieji S. S. , M. K. , J. J. ir V. B. parodė, kad suprato, kuo kaltinami, ir kaltę pripažino visiškai. Tada prokurorė prašė teismo apklausti kaltinamuosius ir spręsti klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Apklaustas M. K. parodė, kad jis J. J. prašymu sodyboje augino kanapes. Už kanapių auginimą jam buvo pažadėta sumokėti 6 000 Eur. Jis suprato, kad tai neteisėta. Visa reikiama įranga rūpinosi J. J. . Į sodybą taip pat atvykdavo ir S. S. . Jie visi trys įrengė patalpas kanapėms auginti. S. S. nurodymu, auginimo metu buvo nukirptos kelios augalų galvos, kad augalai nesupūtų. Mano, kad augalai buvo auginami turint tikslą vėliau juos realizuoti. Prieš kanapių auginimo pabaigą atvykęs S. S. jam pasakė, kad užaugintas geras derlius ir, jeigu viskas taip užaugs, jam dar papildomai sumokės 2 000 Eur. Kaltinamasis J. J. parodė, kad jis su S. S. įsigijo sodybą ir sugalvojo, jog reikia auginti kanapes. Reikėjo žmogaus, kuris augintų kanapes, ir jis pasiūlė M. K. . M. K. sutiko ir atsikraustė gyventi į sodybą. Jie įrengė patalpas, skirtas kanapėms auginti, ir pasėjo kanapes, o M. K. prižiūrėjo. Kanapės būtų užaugusios, tačiau jis nežinojo, ką su jomis būtų daręs S. S. . Apie platinimą jie nekalbėjo. Buvo nupjauti keli augalai, nes jie buvo pradėję pūti. Kaltinamasis S. S. parodė, kad jo pažįstamas Mindaugas paklausė, ar jis galėtų užauginti kanapes. Jis tai pasiūlė J. J. ir šis sutiko. Jis turėjo nusipirkęs dvi sodybas, kur nutarė auginti kanapes. Jeigu kanapės būtų užaugusios, būtų jas nupjovę ir viską būtų pasiėmęs Mindaugas. Suprato, kad augina platinimui. Būtų perdavę užaugintas kanapes Mindaugui. J. J. surado M. K. , kuris prižiūrėjo kanapių auginimą. Jam už tai buvo pažadėjęs sumokėti 6 000 Eur, o jeigu gerai užaugs, būtų pridėjęs dar 2 000 Eur. Augimo metu buvo nupjauti keli pradėję pūti augalai. Pabaigus kaltinamųjų apklausas, prokurorė teigė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė įrodymus tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (t. 12, b. l. 16–21).

9.6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2018 m. balandžio 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje (teisiamojo posėdžio garso įrašas perklausytas apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje) prokurorė pateikė prašymą iš naujo apklausti visus kaltinamuosius, pateikiant jiems papildomus klausimus. Kaltinamasis S. S. , atsakydamas į prokurorės pateiktus klausimus, nurodė, kad užaugintas kanapes tikriausiai būtų nupjovęs M. K. . Gal ir jis pats būtų padėjęs. Užsakovas būtų paėmęs sukarpytą ir išdžiovintą augalą. Jam kažkur būtų perdavę tuos augalus. Kaltinamasis J. J. , atsakydamas į prokurorės pateiktus klausimus, parodė, kad jie su S. S. kalbėjo, jog jie kanapes užaugins, nukirps ir išdžiovins, bet nežinojo, kam jos bus realizuotos. Nežino, kaip būtų džiovinamos kanapės. Kaltinamasis M. K. , atsakydamas į prokurorės pateiktus klausimus, nurodė, kad jo darbas būtų pasibaigęs, kai kanapės būtų užaugusios. Apie karpymą jokio susitarimo nebuvo. Jeigu jis būtų gavęs nurodymą nupjauti, jis būtų nupjovęs. Bet jis pinigus turėjo gauti, kai kanapės būtų užaugusios. Jis žinojo, kad kanapės dar turėjo būti auginamos apie dvi savaites. Po kaltinamųjų apklausos prokurorė teigė, kad šioje proceso stadijoje jai kilo abejonių dėl veikų kvalifikavimo, nes kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, o dabar, apklausus teisme kaltinamuosius, pareikštas kaltinimas neatitinka kaltinamųjų parodymų ir paprašė teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padaryti pertrauką (t. 12, b. l. 22–25).

9.7. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2018 m. gegužės 16 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokurorė prašė baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes pagal teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų parodymus nustatytos naujos aplinkybės ir nusikalstama veika bus perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (t. 12, b. l. 28–30). Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį, kurioje nutarta baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui tyrimui papildyti (t. 12, b. l. 31–32).

10. Nemo tenetur se ipsum accusare (draudimo versti duoti parodymus prieš save) principas yra įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą (sąžiningą) procesą garantijų. Itin svarbu, kad įtariamasis (kaltinamasis) prieš atliekamą apklausą būtų tinkamai informuotas apie teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Asmuo tinkamai pasinaudoti šia teise gali tik tuomet, kai jis tinkamai suvokia savo procesinę padėtį, žino, dėl ko atliekama apklausa, galimus jos padarinius ir visa tai gali įvertinti iš gynybos pozicijų. Inkriminuojančių parodymų davimas priklauso nuo įtariamojo (kaltinamojo) valios. Įtariamojo (kaltinamojo) pozicija pasinaudoti teise tylėti ir neduoti parodymų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos turi būti gerbiama pareigūnų. Taigi negalima, panaudojant apgaulę ar kitokiais būdais, bandyti išgauti iš įtariamojo (kaltinamojo) parodymus apie konkrečiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, taip paneigiant jo teisę tylėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisė tylėti ir neduoti prieš save parodymų negali būti varžoma remiantis viešuoju interesu, tai yra nusikalstamų veikų atskleidimu.

11. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) teisė tylėti ir neduoti prieš save parodymų tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kaltinamojo (įtariamojo) teisės tylėti ir neduoti parodymų prieš save gerbimas laikoma neatskiriama teisingo (sąžiningo) proceso sąlyga, kylanti iš Konvencijos 6 straipsnio. Kiekvienas kaltinamasis turi teisę tylėti ir savęs neinkriminuoti, neduoti prieš save parodymų (EŽTT 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Saunders prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 19187/91). Tokia teisė pažeidžiama, kai asmuo yra verčiamas (tiesiogiai ar netiesiogiai) duoti parodymus prieš save. EŽTT praktikoje pažeidimas paprastai nustatomas šiais atvejais: panaudojama prievarta, siekiant gauti informacijos, kuri gali tapti pagrindu asmenį apkaltinti jau iškeltoje baudžiamojoje byloje arba kai tokia byla galimai bus iškelta, kitaip tariant, asmuo apklausiamas dėl veikos, kurios padarymu yra ar gali būti apkaltintas; kai prievarta išgauta informacija ne baudžiamojo proceso kontekste yra panaudojama vėliau prieš tą asmenį iškeltoje baudžiamojoje byloje; kai pasitelkiamos gudrybės išgauti informaciją, kurios valstybės pareigūnai negali išgauti apklausos metu, nes įtariamasis (kaltinamasis) pasinaudoja savo teisėmis, įskaitant teise tylėti (EŽTT 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Saunders prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 19187/91); EŽTT 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Allan prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 48539/99). Taip pat kiekvienu konkrečiu atveju vertinama aplinkybių visuma: turi būti atsižvelgiama į apgaulės, naudotos siekiant gauti parodymus, pobūdį ir laipsnį, tinkamų saugiklių buvimą ir taip surinktos medžiagos vėlesnį panaudojimą. EŽTT 2010 m. vasario 18 d. sprendime byloje Zaichenko prieš Rusijos Federaciją (pareiškimo Nr. 39660/02), konstatuodamas teisės tylėti pažeidimą, pažymėjo, kad stresinė situacija, greita įvykių eiga gali lemti, jog asmuo gali nesuspėti tinkamai įvertinti susiklosčiusios situacijos ir dėl to duoti inkriminuojančius parodymus.

12. EŽTT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad Konvencija garantuoja praktines ir efektyvias, bet ne teorines ir iliuzines teises (EŽTT 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Allan prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 48539/99); EŽTT 2010 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Zaichenko prieš Rusijos Federaciją (pareiškimo Nr. 39660/02)). Todėl būtina įvertinti susiklosčiusią situaciją, ypač kaltinamųjų supratimą apie minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas ir atliktą jų apklausą, tai yra dėl kokių veikų jie suprato, kad duoda parodymus. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos kaltinamajame akte ir nutartyje perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamieji apie kaltinimus sužino iš jiems surašyto kaltinamojo akto, kuris perskaitomas teisme, paskui jų paklausiama apie tai, ar suprato kaltinimus, ar prisipažįsta ir ar duos parodymus dėl pateiktų kaltinimų. Pirmosios instancijos teisme atliekama kaltinamojo apklausa skirta svarbioms nagrinėjamai bylai aplinkybėms išsiaiškinti. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamieji sutinka duoti parodymus dėl konkrečių jiems pareikštų kaltinimų ir supranta, kad būtent dėl jų jie gali būti nuteisti. Visi kaltinamajam adresuojami klausimai vienaip ar kitaip turi būti susiję būtent su nusikalstama veika, kurią padaręs jis yra kaltinamas, ir kitais konkrečiai baudžiamajai bylai išnagrinėti svarbiais klausimais. Teismas turi laikytis bylos nagrinėjimo teisme ribų ir tirti tik tai, kas svarbu konkrečioje byloje. Įmanomos situacijos, kai bylos nagrinėjimo metu keičiamas kaltinimas, tačiau tais atvejais, kai bylą nagrinėjant teisme kyla kaltinimo (esminių faktinių aplinkybių, kvalifikavimo) keitimo klausimas, apie tai proceso dalyviai turi būti nedelsiant informuojami ir jiems suteikiama galimybė pasiruošti gynybai. Taip užtikrinamos kaltinamojo teisės, be to, kaltinamasis turi įvertinti pakitusią kaltinimo apimtį ir priimti svarbius gynybos sprendimus, įskaitant neduoti parodymų ar duoti parodymus dėl naujų inkriminuojamų aplinkybių, pakitusio kaltinimo. Nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas turi būti atliekamas nepažeidžiant fundamentalių žmogaus teisių. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir atskleidžiant nusikalstamas veikas saugoti ir užtikrinti žmogaus teises (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

13. Iš pirmiau aptartos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, ikiteisminio tyrimo metu pareiškiant galutinius įtarimus ir surašant kaltinamąjį aktą, kaltinamiesiems buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos nusikalstamos veikos, kurias padarę kaltinamieji įtariami (kaltinami) ir dėl kurių bus nagrinėjama baudžiamoji byla apylinkės teisme, aplinkybės. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad kaltinamieji, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, turėjo teisę pagrįstai manyti, jog dėl sunkesnių veikų jų neteis, nes ikiteisminis tyrimas dėl jų buvo nutrauktas ir kaltinimai dėl sunkesnės veikos jiems nebuvo pareikšti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įvertinti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji pasinaudojo teise tylėti ir dėl jiems pareikštų įtarimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį parodymų nedavė. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą dėl kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų turinio ir aplinkybių, taip pat analizuojant 2018 m. balandžio 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorės užduotų klausimų ir kaltinamųjų duotų parodymų turinį matyti, kad užduodant klausimus šioje proceso stadijoje kaltinamiesiems nepareiškus kaltinimų dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir neišaiškinus jiems teisės atsisakyti duoti parodymų būtent dėl galimai padarytos šios nusikalstamos veikos aplinkybių, minėtame teisiamajame posėdyje prokurorei užduodant klausimus buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes ne tik dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, bet ir dėl kaltinamųjų galimų veiksmų jau su užaugintais 628 vienetais kanapių augalų, tai yra dėl kaltinamajame akte nenurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Minėto teisiamojo posėdžio garso įraše užfiksuota teisiamojo posėdžio eiga patvirtina, kad ne patys kaltinamieji pirmiausia nurodė aplinkybes, susijusias su užaugintais augalais, o jos išimtinai buvo sužinotos iš atsakymų, pateiktų į prokurorės kryptingus klausimus (pvz.: kas būtų pardavęs augalus; kas būtų nupjovęs, džiovinęs ir supakavęs augalus; iš kur būtų žinoję, kad kanapės jau būtų tinkamos nupjauti; kada jos būtų jau išdžiūvusios; ar būtų sudarytos sąlygos, kur džiovinti augalus; kaip buvo susitarta dėl augalų išvežimo; ar žinojo, kam realizuos augalus; ar būtų kartu pardavę augalus; ar žinojo, kad S. S. su kažkuo buvo susitaręs dėl augalų pardavimo; ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią tyrimo strategiją, kurios metu kaltinamieji teisminio proceso metu klausinėjami ne tik apie svarbias bylai nagrinėti aplinkybes pagal pateiktą kaltinimą, bet ir apie aplinkybes galimiems sunkesniems kaltinimams pareikšti, galima priskirti prie metodų, kuriais bandoma apgaulės būdu išgauti tyrimui dėl kitų veikų reikalingą informaciją, kurios nepavyko gauti ankstesnių apklausų metu, kaltinamiesiems pasinaudojus teise neduoti parodymų. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo kaltinamųjų parodymais, duotais 2018 m. balandžio 12 d. teisiamajame posėdyje ir susijusiais su jų galimais veiksmais dėl 628 vienetų kanapių augalų, kuriuos kaltinamieji augino ir kuriuos 2015 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietoje rado augančius bei nupjovė policijos pareigūnai, nes kaltinamieji buvo verčiami duoti parodymus prieš save ir parodymai buvo gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas, pripažindamas, jog duomenys (2018 m. balandžio 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų duotus parodymus) gauti neteisėtu būtu, pagrįstai įvertino ir tai, kad 2018 m. kovo 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausus visus kaltinamuosius buvo nutarta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, prokurorė tam neprieštaravo. Sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuris gali būti atliktas tik kaltinamiesiems visiškai pripažinus kaltę, leidžia taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamiesiems paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Apie tokią galimybę ir tokias sąlygas įtariamiesiems buvo išaiškinta pabaigus ikiteisminį tyrimą (t. 11, b. l. 61, 70, 79, 85). Akivaizdu, kad kaltinamieji, bijodami pasunkinti savo padėtį (dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos ir galimo BK 64¹ straipsnio taikymo) ir žinodami, kokia buvo ikiteisminio tyrimo eiga, taip pat žinodami, kokie kaltinimai ir dėl kokių nusikalstamų veikų jiems yra pateikti, atsakinėjo į visus prokurorės pateiktus klausimus, net ir į tuos, kurie buvo nesusiję su pateiktais kaltinimais.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į viso proceso metu buvusią nenuoseklią prokuratūros poziciją: pirmiausia pareiškė įtarimus pagal vienus BK straipsnius, vėliau dėl dalies straipsnių ikiteisminį tyrimą nutraukė ir pareiškė naujus įtarimus, paskui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė apylinkės teismui, teisiamajame posėdyje prašė įrodymus tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vėliau prašė baudžiamąją bylą grąžinti tyrimui papildyti, panaikino nutarimą, kuriuo ikiteisminio tyrimo dalis buvo nutraukta, ir vėlgi pareiškė įtariamiesiems naujus įtarimus. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prokuratūros pozicijos nenuoseklumas nesiderina su valstybinio kaltinimo funkcija baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2019). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. B. 2018 m. liepos 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo buvo atnaujintas nepagrįstai.

Dėl BK 265 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

15. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl M. K. ir S. S. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistųjų veiksmų kryptingumas – didelio kiekio kanapių auginimas, dalies narkotinių medžiagų pagaminimas ir laikymas, pažadas M. K. sumokėti didesnę pinigų sumą – patvirtina nuteistųjų bendrą susitarimą pagaminti kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį. Prokurorė taip pat nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta duomenų, jog narkotines medžiagas iš užaugintų kanapių būtų pagaminę kiti asmenys. Tokie apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu nuosprendžiu M. K. ir S. S. pripažinti kaltais pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat jie buvo kaltinami padarę BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. K. ir S. S. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

17. BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi skirtingos nusikaltimų sudėtys, susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šių nusikaltimų sudėtys skiriasi tik objektyviaisiais požymiais. Pagal BK 265 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų, tai yra ši sudėtis apima neteisėtą kanapių auginimą – sėją, priežiūrą auginimo metu ir pan., siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti, o BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įsigijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio prasme narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų gaminimas – tai aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaiginimuisi medžiagas, toks procesas apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, džiovinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2010, Nr. 2K-596/2011, Nr. 2K-554/2013, Nr. 2K-521/2014, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-311-222/2017).

18. Byloje nustatyta, kad M. K. ir S. S. su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sodyboje, įrengtoje kanapėms auginti (apšiltintos patalpos, sumontuota elektros sistema, pagilintas šulinys laistymui ir kt.), augino didelį kanapių kiekį – 628 vienetus. M. K. ir S. S. ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuskynė dalį jų augintų kanapių žiedų, kuriuos M. K. sudžiovino ir kuriuos 2015 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 43–86). Objektų tyrimo metu nustatyta, kad paimti sudžiovinti augalai yra narkotinės medžiagos – 15,314 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 13,3 proc. (t. 1, b. l. 91–93). Šių aplinkybių, bylą nagrinėjant apygardos teisme, nuteistieji M. K. ir S. S. neneigė ir neginčijo. Pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tuo atveju, kai draudžiamus auginti pasėlius nuėmė ir iš jų pradėjo gaminti ar pagamino narkotinių medžiagų, asmuo turi atsakyti pagal nusikaltimų sutaptį – BK 265 straipsnio 1 dalį ir atitinkamą BK 260 straipsnio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-237-689/2018, Nr. 2K-278-788/2018). Šiuo atveju nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnį turi reikšmę gaminamų narkotinių medžiagų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311-222/2017). Nagrinėjamoje byloje šie kiekiai buvo tiksliai apskaičiuoti ir, nustačius gaminamų narkotinių medžiagų kiekį, vadovaujantis aktualiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, M. K. ir S. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

19. Pagal pirmiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (17 šios nutarties punktas), veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnį reikšminga tai, ar kanapės augo jų auginimo vietoje, ar jau buvo nupjautos, ar buvo atliekami kokie nors aktyvūs veiksmai siekiant pagaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, tai yra jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

19.1. Iš 2015 m. rugpjūčio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name rasti ir paimti 475 vienetai kanapių sodinukų, ūkinėse patalpose rasti augantys ir paimti 628 kanapių stiebai, kuriuos nupjovė pareigūnai ir supakavo į 42 dėžes (t. 1, b. l. 43–86). Iš 2015 m. spalio 1 d. specialisto išvados Nr. 140-(5270)-IS1-6468 matyti, kad iš užaugintų kanapių būtų pagaminta 36 073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 12,8 proc. (t. 1, b. l. 91–93). Tačiau iš šių surastų kanapių augalų narkotinės medžiagos dar nebuvo pradėtos gaminti. Nuteistieji M. K. , S. S. ir asmuo, kuriam iškelta baudžiamoji byla išskirta, J. J. parodė, kad auginamos kanapės, kurias nupjovė policijos pareigūnai, dar nebuvo užaugintos. Iki auginimo pabaigos dar buvo likusios maždaug trys savaitės. S. S. parodė, kad kanapes jam pasiūlė auginti pažįstamas Mindaugas, kuriam būtų pardavęs užaugintas kanapes. Buvo nupjauti tik parudavę žiedai (t. 12, b. l. 20–21). M. K. parodė, kad jam J. J. pasiūlė auginti kanapes. Jis su pasiūlymu sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Jo darbas buvo užauginti kanapes. Atlyginimas jam buvo pažadėtas už kanapių užauginimą. Su juo nesitarė dėl kanapių nupjovimo. Jam nebuvo aktualu, kas bus daroma su užaugintomis kanapėmis (t. 12, b. l. 17–18; t. 15, b. l. 54–56). J. J. parodė, kad jis prisidėjo prie kanapių auginimo, tačiau dėl narkotinių medžiagų platinimo tartasi nebuvo. Kur bus dedamos užaugintos kanapės, jis nežinojo. Apie tai su S. S. jis nekalbėjo. Su juo nebuvo tartasi, kad jis užaugintas kanapes nupjaus, džiovins ar smulkins (t. 12, b. l. 19–20; t. 15, b. l. 50–54). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką panašių kategorijų baudžiamosiose bylose narkotinių medžiagų gaminimu turėtų būti pripažintas aktyvus procesas siekiant mechaniškai išgauti iš augalo tinkamas svaiginimuisi medžiagas ir tai galėtų būti augalų nupjovimas, susmulkinimas, džiovinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2010, Nr. 2K-425/2015, Nr. 2K-311-222/2017, Nr. 2K-316-511/2017, Nr. 2K-237-689/2018). O pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, Nr. 2K-239-139/2015).

19.2. Taigi, vertindamas tai, kad 628 vienetai kanapių augalų buvo rasti augimvietėje, taip pat vertindamas nuteistųjų veiksmus ir jų parodymus dėl jų išankstinio susitarimo tik užauginti kanapes ir rastų nupjautų kanapių žiedų (rastos sudžiovintos kanapės buvo nupjautos ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir, iki atvykstant pareigūnams 2015 m. rugpjūčio 20 d., nebuvo atliekami jokie aktyvūs veiksmai siekiant pagaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tai yra nebuvo pradėtas aktyvus gaminimo procesas, nebuvo imtasi jokių veiksmų siekiant nupjauti užaugintas kanapes, juo labiau kad pagal nuteistųjų parodymus iki kanapių užauginimo pabaigos dar buvo likusios maždaug trys savaitės), taip pat vertindamas aplinką, kurioje buvo auginamos kanapės (neįrengtos specialios patalpos kanapėms džiovinti), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog M. K. ir S. S. pasikėsino pagaminti 36 073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė V. B. 2017 m. liepos 24 d. nutarimu nutraukdama ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, nutarime nurodė, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti 628 vienetai kanapių augalų buvo dar augimo stadijoje, o juos nupjovė atvykę policijos pareigūnai, todėl kanapių augalų auginimas atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 265 straipsnyje, požymius ir tos pačios veikos kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo, nes jokiais veiksmais pasikėsinimas gaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos nebuvo prasidėjęs (t. 1, b. l. 33–35). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo M. K. ir S. S. pripažinti kaltais ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nes tokiu atveju teismo nuosprendis būtų grindžiamas ne faktais, o prielaidomis, kad galbūt iš užaugintų kanapių nuteistieji būtų pagaminę 36 073 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies (nuosprendžio 12 lapas) matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „S. S. ir M. K. tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, tiek apklausiami Šiaulių apygardos teismo teisiamajame posėdyje visiškai pripažino kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes <...>“. Prokurorė pagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistasis S. S. nė vienos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu kaltės nepripažino. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visame skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių skundžiamo nuosprendžio nekeičia, nes apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje „Bausmės skyrimas“ išsamiai aptarė ir įvertino S. S. parodymus, duotus viso proceso metu, motyvuotai dėl jų pasisakė ir nenustatė S. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo tikslo

21. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo buvo nepagrįstai pašalinta aplinkybė dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo tikslo, nurodant, kad minėta sodyba buvo įsigyta kanapėms auginti. Toks prokurorės apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

21.1. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepaneigia, jog minėtą sodybą S. S. įsigijo norėdamas ją renovuoti ir perparduoti. Byloje nepateikta neginčijamų duomenų, kad tikslas auginti kanapes buvo jau sodybos įsigijimo metu, o ne atsirado vėliau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nurodytos aplinkybės pašalinimas iš nusikalstamos veikos aprašymo neturi reikšmės nuteistųjų veikoms kvalifikuoti. Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad sodyba buvo specialiai paruošta kanapėms auginti – buvo apšiltinta, įrengtas papildomas apšvietimas, garso izoliacija, užkardas, pagilintas šulinys, todėl apygardos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, sodybą (žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti pastatai, šulinys), esančią (duomenys neskelbtini), registruotą B. E. D. vardu, faktiškai priklausančią S. S. , pripažino uždraustų veikų, nustatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, priemone ir ją konfiskavo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. B. apeliacinį skundą atmesti.