Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4966-924/2017, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4966-924/ priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės E. M. 1 118,00 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 118,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,71 Eur (trisdešimt penkis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės E. M. valstybei 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti 2017 m. kovo 30 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad ieškovė nebuvo informuota apie bylą; kad ieškovė ieškinyje pateikė neteisingą atsakovės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), nors kitose bylose naudojo žinomą jos adresą – (duomenys neskelbtini); kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių jau buvo išnagrinėtas ginčas teisme; atsakovė nėra buto savininkė, nes butas parduotas iš varžytinių dėl skolų, naujasis savininkas prisiėmė . Ieškovė su atsakovės pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pateikė atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą; kitoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą už kitas patalpas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovės E. M. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Priteisė valstybei iš atsakovės E. M. 28,00 Eur žyminio mokesčio.Dėl negalėjimo priimti sprendimą už akių. Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl byloje nesant duomenų apie kitą atsakovės gyvenamąją vietą, taip pat nesant asmens viešų pareiškimų apie savo gyvenamąją vietą, bei atsakovei nedirbant ir nesant galimybės atsakovei įteikti procesinius dokumentus per darbovietės administraciją, teismas laikė, kad esant ieškovės prašymui, buvo pagrindas atsakovei skirtus procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas, įvertinęs, kad atsakovei adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, buvo įteikti tinkamai, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, sprendė, kad buvo teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių.Dėl atsakovės pareiškime nurodytų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės argumentą, kad tarp tų pačių dėl to paties dalyko jau buvo išnagrinėtas ginčas, kadangi nenustatė, kad prieš 2017 m. kovo 30 d. sprendimą už akių būtų buvęs priimtas sprendimas dėl neatsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-01 patiektą šilumą jai priklausiusioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini).Teismas atsakovės argumentą, kad ji nebuvo buto savininkė, laikė kaip neturinčiu teisinės reikšmės, kadangi ieškovės prašoma skola susidarė laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-01, t.y. kai atsakovė dar buvo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė nuosavybės teise nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2017 m. sausio 10 d., įrašas apie tai viešame registre galiojo nuo 2017 m. sausio 12 d. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinį atsakovei pareiškusi remdamasi 2017 m. sausio 10 d. viešojo registro išrašu nežinojo, kad patalpos parduotas iš varžytinių.Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ginčo butas buvo parduotas iš varžytinių 2017 m. sausio 10 d., nereiškia, kad atsakovės skola laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. savaime perėjo naujajam buto savininkui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo tenkinti pareikšimą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teisme yra nagrinėjama daugiau bylų, todėl teismas turėjo galimybę patikrinti ir nustatyti atsakovės adresą. Teismas neįdėdamas pakankamai pastangų surasti kitą atsakovės adresą pažeidė jos teises į gynybą. Atsakovė negalėjo susipažinti su byla, nes apie ją nebuvo žinoma.Teismas nepagrįstai nurodė, kad nerado išnagrinėtos bylos tarp tų pačių šalių, kurioje buvo teisingai nurodytas atsakovės adresas (duomenys neskelbtini). Viešas įteikimas taikomas paskutiniu atveju, kai neįmanoma nustatyti kito šalies adreso. Sprendimu už akių priteista per didelė skola. Pagal pateiktas sąskaitas nuo 2015-02-01 iki 2016-07-01 skola turėjo sudaryti 655,35 Eur. Likutis, kurio sąskaitų apeliantė neturi nuo 2016-07-01 iki 2016-12-01 yra 462,65 Eur yra per didelis, nes paskaičiuotas tik už du mėnesius. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti bei Kauno apylinkės teismo 2017-03-30 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:Atsakovė nepateikia motyvų dėl kokios priežasties nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi. Kreipiantis į teismą ieškovė teikė duomenis apie atsakovę nustatant deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2007-09-19 yra (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė iki šiol nėra pakeitusi savo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Ieškovė teismui pateikė VĮ Registrų centras turimą oficialią informaciją apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Ši informacija laikoma tikra kol nėra pakeista, ar pripažinta negaliojanti. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi jam pateikta oficialia informacija apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Neįteikus procesinių dokumentų pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, teismas procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, kaip tai numato LR CPK ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės 1 118,00 Eur skolą (paslaugas teiktas adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį 2015-02-01 – 2016-12-01), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismui, nepavykus atsakovei įteikti jai skirtų procesinių dokumentų adresu, kurį nurodė ieškovė ((duomenys neskelbtini)), atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo, 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4966-924/ priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės E. M. 1 118,00 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 118,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,71 Eur (trisdešimt penkis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės E. M. valstybei 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovė pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių. Ieškovė su atsakovės pareiškimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pareiškimo netenkino.

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės.

Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Byloje sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodomas aplinkybes, jų nelaikė svarbiomis, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas konstatavo, kad atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl byloje nesant duomenų apie kitą atsakovės gyvenamąją vietą, taip pat nesant asmens viešų pareiškimų apie savo gyvenamąją vietą, bei atsakovei nedirbant ir nesant galimybės atsakovei įteikti procesinius dokumentus per darbovietės administraciją, teismas laikė, kad esant ieškovės prašymui, buvo pagrindas atsakovei skirtus procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą atsakovės argumentą, kad tarp tų pačių dėl to paties dalyko jau buvo išnagrinėtas ginčas iki 2017 m. kovo 30 d. sprendimo už akių priėmimo dėl neatsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-01 patiektą šilumą jai priklausiusioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovės argumentą, kad ji nebuvo buto savininkė, laikė kaip neturinčiu teisinės reikšmės.

Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodo du argumentus: teismas neišsiaiškindamas atsakovės tikrosios gyvenamosios vietos adreso pažeidė jos teisę į gynybą; sprendimu už akių priteista per didelė skola.

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Kalbant apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, būtina pabrėžti, kad turima omenyje ne tik nauji, bet ir jau byloje egzistuojantys aplinkybės bei įrodymai.

Dėl informavimo apie bylą. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, nes atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinys kartu su procesiniais dokumentais buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo 2017-02-07 ir 2017-02-17 neįteikti, nurodžius, kad adresatas korespondencijos „neatsiėmė pašte“. Kauno apylinkės teismas, gavęs informaciją, kad atsakovė nedirba, Gyventojų registro išrašo duomenis, kad atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu - (duomenys neskelbtini), esant ieškovės prašymui, 2017-03-10 nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.

CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis). Neįteikus procesinių dokumentų atsakovės gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismas 2017-03-10 nutartimi procesinius dokumentus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu laikytinas tinkamu šalies informavimu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis teisės normomis, todėl apeliantės argumentai dėl jos netinkamo informavimo atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2017-03-30. sprendimo už akių teisėtumą, pažymėjo, kad iki 2017 m. kovo 30 d. sprendimo už akių priėmimo dėl neatsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-01 patiektą šilumą jai priklausiusioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), jokių kitų teismo sprendimų nebuvo priimta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė nuosavybės teise nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2017 m. sausio 10 d.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl buto savininko pasikeitimo ar kitų bylų teisme nagrinėjimo, nepateikus jokių naujų rašytinių įrodymų, nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių.Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, iš dalies sutinka su apeliantės pozicija dėl sprendimo už akių nepagrįstumo.Apeliantė nurodė, kad sprendimu už akių priteista per didelė skola. Nors šiam teiginiui pagrįsti ir nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros (b. l. 30-58) už 2015-02-01 – 2016-12-01 laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skola, nepatvirtina ieškinio reikalavimo priteisti 1180 Eur skolą pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, matyti, kad pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytas mokėtinas sumas, skola už ieškovės nurodomą laikotarpį sudaro apie 874 Eur. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė prašė iš atsakovės 1180 Eur skolą priteisti už 2015-02-01 – 2016-12-01 laikotarpį, tačiau pakutinės pateiktos sąskaitos (b. l. 58) išrašymo data yra 2016-12-31, t.y. už gruodžio mėnesį, nors reikalaujamos priteisti skolos laikotarpio pabaiga nurodoma 2016-12-01. Taigi, skola įskaitant ir PVM sąskaitoje faktūroje išrašytoje 216-12-31 nurodytą 70, 57 Eur mokėtiną sumą (b. l. 58) sudaro 803,58 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ( CPK 288 str.4 d. 1 p.).Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės E. M. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.