- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-1835-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17418-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo (skolininko) A. D. skundą dėl antstolio G. B. vykdymo veiksmų sustabdymo, suinteresuotas asmuo A. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas A. D. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė neskelbti nekilnojamojo turto varžytinių, kol nebus atlikta pakartotinė ekspertizė. Nurodė, kad gavo iš antstolio 2015-05-14 pranešimą, kuriame nurodyta, jog jam priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, įvertintas 1 930 Eur suma bei pranešta, jog bus paskelbtos minėto turto varžytinės. Pareiškėjo nuomone, nustatyta turto kaina yra per maža, todėl turėtų būti atlikta pakartotinė ekspertizė (b. l. 1 – 2).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (skolininko) A. D. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš pareiškėjo prašymo turinio nėra aišku, kokius veiksmus atlikdamas antstolis, pareiškėjo manymu, pažeidė jo teises, įstatymų nuostatas, taip pat nesuformuluotas reikalavimas dėl antstolio veiksmų ir nėra nurodyta, kaip pasireiškė antstolio neteisėti veiksmai, sprendė, kad neįmanoma nustatyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - ,,neskelbti mano turimo nekilnojamojo turto varžytinių, kol nebus padaryta pakartotinė ekspertizė“ (reikalavimas neredaguotas, jo kalba netaisyta), vertino, kad prašymas nekonkretus, pareiškėjas turėjo pasirinkti ir nurodyti vieną iš CPK 145 straipsnyje nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi pareiškėjas aiškiai nesuformulavo skundo dėl antstolio veiksmų bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimų, padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 15).
Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) A. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2015 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neskelbti nekilnojamojo turto varžytinių, kol nebus padaryta pakartotinė ekspertizė. Nurodė, kad nesutinka su UAB „Negrita“ atliktu žemės sklypo vertinimu, todėl pareikalavo antstolio skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio nustyta tvarka. Teigia, kad skunde aiškiai nurodė, jog antstolio atliktas turto įvertinimas yra nusikalstamas, nes įvertinto 16 arų žemės sklypo vertė realiai neatitinka kitų žemės sklypų, parduodamų Riešės kaime, kainų, (b. l. 18 – 19).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsniu, 338 straipniu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad antstolis G. B. 2015 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. 0040/10/030452-KP20 patvarkė: 1) turto areštų aktu areštuotą skolininkui priklausantį turtą, 1675/31800 žemės sklypo, žemės sklypo plotas 3.1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinti 1 930 Eur suma; įvertinimas atliktas gavus eksperto UAB „Negrita“ 2015-04-10 ekspertizės aktą Nr. 15-04-10A; 2) pirmąsias varžytines paskelbti ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos (b. l. 7 – 9).
Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - neskelbti nekilnojamojo turto varžytinių, kol nebus atlikta pakartotinė ekspertizė (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, preliminariai įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-251/2011). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nagrinėjamu atveju apelinatas nesutinka su antstolio atliktu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymu, teigia, kad 1 930 Eur suma yra labai maža, todėl prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Jeigu preliminariai įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ir atvirkščiai, nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatymas iš esmės neturi teisinės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2080/2014). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014, 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-25397-868/2015, atmetė pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų (dėl žemės sklypo vertės nustatymo bei dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo), t. y. išnagrinėjo ir įvertino iš esmės pareiškėjo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas A. D. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties, tačiau jis patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas tikėtinai preliminariai pagrindė savo skundo reikalavimą, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo pagrindu, t. y. netenkinant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundo reikalavimas grindžiamas vienintele aplinkybe – nekilnojamojo turto vertės nustatymu, kuri buvo teismo įvertinta nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų pareiškėjo argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, juolab, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nesuformulavo argumentų, pagrindžiančių teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą.