Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

G. V. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad Bendrovę nupirko 2021 m. birželio mėn., direktore buvo šiek tiek daugiau nei metus. Kai ją nupirko, Bendrovė jau buvo įsiskolinusi, t. y. buvo atidėti mokesčiai ir pasirašyta sutartis su VMI. Buvo tam tikra suma atidėtų mokesčių (sumos neprisimena), einamų mokesčių nebuvo. Visi kiti mokesčiai buvo mokami. Dėl apyvartinių lėšų stokos Bendrovė vėlavo mokėti atidėtus mokesčius, tačiau nebuvo taip, kad visai jų nemokėjo. Bendrovė patyrė sunkumus, vėlavo mokėti mokesčius, todėl buvo kreiptasi į VMI sudaryti naują mokesčių atidėjimo sutartį ir sudaryti naują mokėjimų grafiką. Nauja sutartis buvo sudaryta, tačiau nutraukta maždaug po 4–5 mėn., nes buvo vėluojamos įmokos. Ji stengėsi nedaryti pažeidimų, su kreditoriais atsiskaitinėjo tokia tvarka, kad Bendrovė galėtų tęsti veiklą: stengėsi laiku mokėti atlyginimus darbuotojams, pagrindiniams tiekėjams, patalpų nuomą, o visa kita būdavo vėliau. Norėjo kuo ilgiau išlaikyti Bendrovę mokia, kad ji vykdytų veiklą ir galėtų grąžinti skolas. Visgi Bendrovė nelabai tęsė veiklą, nes išėjo beveik visi darbuotojai, todėl ją pardavė. Kaip suprato, nauji savininkai su ja nieko nedarė. Ji šiuo metu jau nebedirba Bendrovėje, dirba kitur ir gauna 1 200 Eur darbo užmokestį. Gyvena viena, augina nepilnametę dukrą, turi 750 Eur kreditą. Prašo neskirti baudos už šio administracinio nusižengimo padarymą, kadangi jos finansinė padėtis yra sudėtinga. Kai ji buvo Bendrovės direktorė, labai stengėsi, kad Bendrovė išliktų moki, tačiau atsitiko kaip atsitiko, o baudos paskyrimas jai jau nieko nebepakeis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškime darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas (b. l. 2–5).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad G. V. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pati G. V. teismo posėdžio metu neneigė, kad ji pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką ir nurodė, kad pirmiausia atsiskaitinėjo su darbuotojais, pagrindiniais tiekėjais, mokėjo patalpų nuomą. Atsiskaitinėjo būtent tokia tvarka todėl, nes siekė, kad Bendrovė kuo ilgiau vykdytų veiklą ir būtų moki.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad G. V., būdama Bendrovės vadove ir žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 51 266,83 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. 2021 m. rugsėjo 3 d. su Bendrove buvo sudaryta MPS, tačiau Bendrovė nevykdė sudarytos sutarties sąlygų, todėl MPS 2023 m. sausio 10 d. buvo nutraukta. Remiantis pateiktomis banko sąskaitų išrašų kopijomis, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 9 d. įplaukos sudarė 519 907,19 Eur, išlaidos – 534 829,74 Eur (b. l. 111, 122 antra pusė). Nustatyta, kad Bendrovė, turėdama įsiskolinimą biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pavyzdžiui: per minėtą laikotarpį pervedė daugiau kaip iš viso 8 410,56 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu Bendrovės skola VMI pagal MPS sudarė 9 381,85 Eur, taip pat per minėtą laikotarpį pervedė daugiau kaip iš viso 3 044,56 Eur V. J., kai tuo metu Bendrovės skola VMI pagal MPS sudarė 7 505,48 Eur, taip pat pervedė 1 569,08 Eur A. D., kai tuo metu Bendrovės skola VMI pagal MPS sudarė 9 381,85 Eur. Tokias aplinkybes detalizuoja byloje esantys banko AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašuose užfiksuoti ir kiti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 9 d. vykusius pinigų judėjimo srautus iš / į sąskaitą kitiems ūkio subjektams (b. l. 18–122 antra pusė).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Bendrovės vadovės G. V. prašymai VMI sudaryti MPS, atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką nelaikytini šalinančia atsakomybe pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Be to, MPS buvo nutraukta, nes Bendrovė neatlikdavo mokėjimų pagal sudarytą grafiką. G. V. pati prisiėmė riziką ir mokėjo vadovaujamos įmonės žemesnės eilės nei VMI kreditoriams ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Mokėjimai kitiems kreditoriams, kad toliau vyktų verslas, būtų atsiskaityta su įmonės darbuotojais reikšmingos aplinkybės tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio. Bendrovės direktorius privalo Bendrovės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Šiame kontekste pasakytina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

G. V., būdama įmonės vadove, suvokė savo, kaip įmonės vadovės pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir pačios G. V. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovė sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdama VMI, kaip kreditoriaus, teises.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1 400 Eur. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus bei į tai, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI, nors ir nevisiškai, tačiau dengiamas, teismas daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir G. V. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 600 Eur baudą.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, G. V. duotus paaiškinimus dėl jos turtinės padėties, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 6 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

G. V. paskirtos 600 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-882-1100/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.