Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S.I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.J. T. pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. apkaltino S. I. tuo, kad 2013-04-12 apie 16 val. 30 min. UAB „Ea“ stiklo taros supirktuvėje, esančioje Architektų g. 23, Vilniuje, ji įžeidė jį žodžiu, išvadinusi bomžu, debilu, durniumi, pijoku, asilu ir idiotu, rankomis į pečius ir krūtinę pastumusi nukentėjusįjį, televizoriumi trenkdama jam par kojas, sukėlė V.J. T. fizinį skausmą.

2013-04-15 11 val. 35 min. toje pačioje vietoje S. I. pagal nukentėjusiojo kaltinimą papurškė jam į akis dujomis, tuo sukėlusi jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji S. I. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji kaltinime nurodytomis dienomis dirbo UAB „E“ stiklo taros supirkėja. 2013-04-12 jai anksčiau nepažįstamas V.J. T. atnešė priduoti stiklo taros. Pasvėrusi tarą, ji nuo bendro jos svorio pagal bendrovės nustatytą tvarką atėmė 50 g. Tai sukėlė audringą nukentėjusiojo nepasitenkinimą: jis išvadino ją aferiste, agresyviai pradėjo reikalauti sumokėti už priduotą tarą tiksliai pagal svėrimo rezultatą. Ji aiškino, kad to padaryti negali pagal bendrovės nustatytus reikalavimus. V.J.T. įniršo ir pradėjo artintis prie jos, gniauždamas kumščius, grasindamas jai atleidimu iš darbo, sakė, kad sužinos jos asmens duomenenis bei gyvenamosios vietos adresą. Ji paskambino bendrovės vadybininkui ir paprašė pagalbos, tačiau tas atsakė, kad dabar užimtas. Bijodama susidorojimo, ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus. V.J. T. neatsitraukė, nuolat bandė prisiartinti prie jos. Ji stengėsi astsitverti nuo V.J. T. taros dėžėmis arba maišais su buteliais. Supirktuvėje pradėjo rinktis kiti klientai, tačiau nukentėjusysis ir toliau ją persekiojo ir įžeidinėjo, tiesiog neleisdavo jai dirbti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, tačiau V.J. T. pareiškė jiems, kad ji, S. I., sukčiauja. Po to jis išėjo iš supirktuvės kartu su pareigūnais. Taigi V.J. T. ji, mirtinai jo išsigandusi, neįžeidinėjo ir nestumdė. Puldamas ją, nukentėjusysis pats galėjo brukštelėti kojomis per supirktuvėje ant grindų stovėjusio televizoriaus kampą. Vėliau ji susikambino su bendrovės vadybininkui, papasakojo, kas atsitiko. Tas pasiūlė jai nebeįleisti V.J. T. į supirktuvės patalpą, jeigu šis vėl ateitų. Po kelių dienų prieš vidurdienį prie supirktuvės buvo privažiavęs bendrovės krovininis automobilis, juo atvažiavo bendradarbiai K. K. ir J. K., kurie pradėjo krauti supirktą stiklo tarą. Netrukus atėjo senutė su stiklo tara. Tai, kaip paaiškėjo vėliau, buvo V.J. T. motina. Ji padėjo ant svarstyklių maišą su stiklo tara. Paskui jos į supirktuvė norėjo įeiti ir V.J. T.. Ji uždraudė jam patekti į patalpą, savimi užtvėrusi durų angą. Tas vėl pasiuto ir, nepaisydamas jos draudimo, įsibrovę į patalpą, nustūmęs ją savo kūnu. Vėl išsigandusi tokio nukentėjusiojo agresijos protrūkio, ji, besigindama, išsitraukė turėtą dujų balionėlį ir papurškė dujomis V.J. T. į veidą. Tas iš supirktuvės patalpos išbėgo.

Nukentėjusysis gi V.J. T. tokius kaltinamosios parodymus paneigė ir paaiškino, kad 2013-04-12 apie 16 val. 30 min. jis į stiklo taros supirktuvę Erfurto g. atnešė 2 maišus taros. Kaltinamoji, pasvėrusi atneštą tarą, iš jos svorio išminusavo 50 g. kaip neva maišų svorį. Jis su tuo nesutiko, kadangi maišai buvo sausi ir patys lengviausi. Jis pareikalavo iš S. I. visiškai su juo atsiskaityti. S. I. atsisakė, aiškindama, kad tokie yra jos bendrovės stiklo taros priėmimo reikalavimai, pasiūlė kreiptis į vadybininką. Ginčas truko apie 20 min., nes jis ryžtingai, bet kultūringai reikalavo nesukčiauti, o kaltinamoji atsisakydavo sumokėti jam už visą taros svorį. Tuo metu į supirkimo punktą buvo atėję 2 degradavę valkatos su tara, kurie bandė ginti S. I.. Dar vienas žmogus atnešė tuo metu televizorių, kurį paėmusi, kaltinamoji sąmoningai skaudžiai perbraukė šiuo televizoriumi jam per kojas. Kaltinamoji, kilnodama dėžes su tara, rankomis pradėjo stumdyti jį į pečius ir krūtinę. Kilus tokiam judviejų nesutarimui buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė jam išeiti iš supirkimo punkto. 2013-04-15 jis kartu su motina V. B. vėl atėjo į tą patį supirkimo punktą. Mama ėjo pirma, jis – iš paskos. Kaltinamoji čiupo jį už alkūnės ir liepė išeiti iš supirktuvės, o po to papurškė jam dujomis į akis, kas sukėlė jam aštrų skausmą. Jis S. I. atžvilgiu nesmurtavo. Grįžęs į namus, iškvietė policiją ir kartu su motina surašė dėl šio įvykio pareiškimą policijai.

Vertindamas nurodytų proceso dalyvių parodymų atitikimą tikrovę, teismas atsižvelgia į kitus byloje surinktus faktinius duomenis.

Kaltinamoji įvykio aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms jos parodymuose teisme, išdėstė savo 2013-04-15 elektroniniame pranešime apie įvykius policijai (medžiagos del atsisakymo pradėti ikiteismminį tyrimą Nr. 18-At-01034-13 lapas (toliau – m.l.) 4), bei rašytiniame paaiškinime (m.l. 6). Taigi tokie kaltinamosiops parodymai yra nuoseklūs.

Bendrasis pagalbos centras pateikė teismui duomenis apie pranešimą dėl kaltinime minimo įvykio aplinkybių (b.l. 54, 55) ir kompaktinę plokštelę su šio pranešimo garso įrašu (b.l. 56). Iš šių duomenų matyti, kad 2013-04-12 17 val. 45 min. mobiliojo ryšio abonentas Nr. 37067309001 bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešė, kad „E“ taške, esančiame Architektų g. 23, Vilniuje, klientas užpuolė pranešėją. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji patvirtino, minėtas telefono abonentas priklauso jai. Teismui tai abejonių nekelia, nes garso įraše aiškiai girdimas labai susijaudinusios moters balsas.

Liudytoja V. B., nukentėjusiojo V.J. T. motina, parodė, kad apie 2013-04-12 konfliktą UAB „E“ stiklo taros supirktuvėje jai žinoma tik iš sūnaus pasakojimo, kuris aiškino, kad taros priėmimo punkte tarp jo ir priėmėjos S. I. įvyko nesusipratimas. 2013-04-15 ji, V. B., pati su sūnumi nuėjo į tą patį taros priėmimo puktą. Dviese jie įėjo į supirktuvės patalpą, tačiau S. I., ir tą dieną dirbusi supiurktuvėje, pasitiko juos karingai: pamačiusi V.J. T., liepė jam nešdintis iš patalpos ir, priėjusi prie jo arčiau, papurškė jam į veidą dujomis, nors V.J. T. nebuvo agresyvus. Jie grįžo namo, sūnus telefonu iškvietė policiją.

Vertinant V. B. parodymus būtina pastebėti, kad pirmo konflikto tarp sūnaus ir kaltinamosios ji nermačiusi ir dėl jo jokios tiesiogiai suvoktos informacijos nepateikė. V. B. parodymai apie tai, kad 2013-04-15 V.J. T. nebuvo agresyviai nusiteikęs prieš kaltinamąją, aiškiai prieštaraujantys pastarosos parodymams, teismui kelia abejonių. Tokios abejonės grindžiamos visų pirma tuo, kad nukentėjusiojo ir V. B. 2013-04-15 Vilniaus m. 5 PK pateiktų pareiškimų dėl kaltinamosios minėtų anksčiau veiksmų (m.l. 2, 3) tyrimo metu V. B., kaip tai nurodoma tyrėjo M. Ž. tarnybiniame pranešime (m.l. 5), aiškino, kad V.J. T. sera progresuojančia psichikos liga, tačiau ne visada vartoja jam skirtus vaistus, dėl ko tapo irzlus ir agresyvus, elgiasi neadekvačiai, smurtavo prieš ją, ji bijo sūnaus. Teisme V. B. neigė tokius teiginius, tačiau liudytojas M. Ž., Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK pareigūnas, patvirtino, kad tarnybiniame pranešime esantys duomenys nurodyti pagal nukentėjusiojo ir V. B. pareiškimų tyrimo metu pastarosios tiesiogiai pateiktą informaciją. Teismo nuomone V. B. parodymai apie tai, kad 2013-04-15 stiko taros supirktuvėje V.J. T. S. I. atžvilgiu nesielgė agresyviai, neatitinka tikrovės, ir tokius parodymus ji duoda, bijodama galimos nukentėjusiojo agresyvios reakcijos į priešingo turinio parodymų davimą.

Stebint nukentėjusiojo irzlią reakciją į kaltinamosios parodymus, jos gynėjo, teismo klausimus jam teismui kilo abejonių dėl nukentėjusiojo psichikos sveikatos pilnavertiškumo, jo gebėjimų adekvačiai suvokti aplink jį vykstančius įvykius, adekvačiai į juos reaguoti. Tokios abejonės buvo pagrįstos ir teismui pateikta informacija (b.l. 59, 81), pagal kurią nukentėjusysis su nepertraukiamos eigos paranoidinės šizofrenijos, pseudopsichopatinio sindromo diagnoze 5 kartus buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nuo 1996-02-06 jis yra įrašytas į VšĮ „Lazdynų poliklinikos Psichikos sveikatos centras“ įskaitą, kuriame paskutinį kartą lankėsi 2013-11-20. Būdinga tai, kad pats nukentėjusysis šią informaciją kategoriškai paneigė. Siekiant išsklaidyti kilusias abejones teismo nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b.l. 85-86). Jos aktu (b.l. 100-103) nustatyta, kad S. I. inkriminuojamų veikų padarymo metu V.J. T. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, nepertraukiamos eigos paranoidinė šizofrenija su pseudopsichopatiniu asmenybės defektu. Ta pati diagnozė nukentėjusiajam buvo konstatuota ir šios ekspertizės atlikimo metu. Ekspertų komisija pabrėžė, kad V.J. T. dėl savo psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir duoti parodymus apie faktines reikšmingas bylai įvykio aplinkybes (įvykio vieta, laikas, konkretūs įvykio dalyviai ir jų veiksmai), tačiau dėl šizofrenijos sąlygotu patologinių pokyčių mąstymo, emocijų, valios, interesų sferose, pseudopsichopatinio asmenybės defekto bei polinkio į kliedesinę aplinkos ir įvykių interpretaciją jo parodymus rekomendavo vertinti kritiškai atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. Ekspertai, vertindami medicinos dokumentacijos duomenis apie V.J. T. elgesį praeityje, jam diagnozuojamo psichikos sutrikimo eigą bei ypatumus, dabartinę psichikos sveikatos būklę, neatmetė nepakankamai adekvataus, impulsyvaus, verbaliai nepriimtino ar agresyvaus V.J. T. elgesio aplinkinių atžvilgiu tikimybės frustruojančių situacijų atvejais.

Vertinant šio ekspertizės akto, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus atsižvelgtina į liudytojos S. Z. parodymus, iš kurių matyti, kad 2013-04-12 ji po darbo, apie 17-18 val., buvo atėjusi į UAB „E“ stiklo taros supirktuvę, esančią Architektų g., Vilniuje (tą dieną gerai pamena, turėjo susitikimą). Stovėdama prie supirktuvės, ji matė vyrą, nešiną 2 maišus taros (apklausos teisme metu ji kaip šį vyrą nurodė V.J. T.), šiam iš paskos – vyriškį su televizoriumi. Antrasis, supirktuvėje palikęs televizorių, greitai išėjo, o V.J. T. pradėjo triukšmauti, rėkauti, įžeidinėti S. I., stumdyti maišus su tara. Tuo tarpu S. I. V.J. T. nepratarė nė žodžio, jo neįžeidinėjo, tvarkydama suneštus taros maišus. Kad S. I. daužytų nukentėjusiajam kojas televizoriumi, jį stumdytų, ji, liudytoja, nematė. Iš V.J. T. demonstruojamo nepasitenkinimo suprato, kad ginčas tarp jo ir kaltinamosios kilo dėl taros svorio ir išmokėtų pinigų.

S. Z. pabrėže, kad nei kaltinamosios, nei nukentėjusiojo ji anksčiau nepažinojo, tačiau, stebėdama tokią konfliktinę situaciją, ji pasiūlė S. I. savo pagalbą, palikdama šiai savo telefono numerį. Duomenų, paneigiančių tokius S. Z. teiginius, privatus kaltintojas ir jo atstovai teismui nepateikė, todėl pagrindo abejoti šios liudytojos nešališkumu bai atitinkamai jos parodymų atitikimu tikrovę teismas neįžvelgia.

Nukentėjusiojo prašymu teismas apklausė policijos pareigūnus V. L. ir S. V., kurie patvirtino, kad 2013-04-15 jie pagal gautą pranešimą dėl tarp bendrovės darbuotojos ir lankytojo kilusio ginčo buvo atvykę į UAB „E“ stiklo taros supirktuvę, esančią Architektų g. 23, Vilniuje. Supirktuvėje jie pamatė susijaudinusią, išsigandusią ir drebančią supirktuvės darbuotoją S. I.. Netrukus į supirktuvę atėjo V.J. T. su motina. Šie paaiškino, kad S. I. neva blogai pasvėrė atneštą stiklo tarą, dėl ko ir kilo fonfliktas. S. V. prisiminė, kad S. I. prisipažino besigindama nuo V.J. T. panaudojusi prieš pastarąjį dujas.

Teismo vertinimu, pagrįstu šiais faktiniais duomenimis, privataus kaltinimo skunde nurodytoms konfliktinėms situacijoms kilti tiesioginės įtakos turėjo teismo psichiatrijos ekspertų nustatyta progresuojanti V.J. T. psichikos liga. Teismas, atsižvelgdamas į eksperizės akte išdėstytas išvadas, vis dėlto prieina išvadą apie tai, kad kaltinamosios parodymai apie tiek 2013-04-12, tiek 2013-04-15 kilusių konfliktų aplinkybes atitinka tikrovę, tuo tarpu jiems prieštaraujantys nukentėjusiojo parodymai dėl neigiamos jo ligos įtakos informacijos apie aplink jį vykstančių įvykių esmę suvokimui ir atgaminimui yra iškreipti ir tikrovės neatitinka. Taigi 2013-04-12 privataus kaltinimo skunde nurodytomis aplinkybėmis kaltinamoji neįžeidinėjo nukentėjusiojo ir jo nestumdė, nesukėlė jam fizinio skausmo.

2013-04-15 gi ji tikrai panaudojo nukentėjusiajam dirginančias dujas, tačiau ji susiklosčiusioje situacijoje turėjo gintis nuo agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. nuostatas asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas: 1) kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, 2) realus ir 3) akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo besikėsinančio asmens siekis pažeisti ar pažeidimas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Įvertinus kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, bei byloje esančius ir anksčiau aptartus duomenis tampa akivaizdu, kad nukentėjusysis į supirktuvės patalpą įėjo, nepaisydamas kaltinamosios draudimo, ją stumdamas į šoną savo kūnu (iš dalies tai patvitinama ir liudytojos V. B. parodymais). Pasak minėtų anksčiau policijos pareigūnų S. I. po įvykusio incidento buvo įbauginta ir nebe pagrindo: nukentėjusysis fiziškai yra žymiai stipresnis už ją, o pagrindą bijoti V.J. T. ir laukti iš jo galimo fizinio smurto protrūkio suteikė kaltinamajai incidentas, įvykęs 2013-04-12. Teismo vetrinimu susiklosčiusioje situacijoje kaltinamosios veiksmai, turintys Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (nukentėjusiajam ji sukėlė fizinį skausmą), atitiko būtinosios ginties sąvoką. Būtinoji gintis yra viena LR BK V skyriaus numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p. ir 254 str. 4 d. nuostatomis ši baudžiamoji byla 2013-04-15 įvykusio epizodo dalyje nutrauktina.

J.V. T. pareikšto civilinio ieškinio dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nedalo į atyskiras dalis, tuo tarpu jo reikalavimai dėl pirmo skunde nurodyto epizodo padarytos žalos Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p. pagrindu turi būti palikti nenagrinėti, dėl antro – išspręsti. Privataus kaltintojui neįvertinus kiekvieno epizodo padarytos žalos ieškinys negali būti išspręstas. Atsižvelgiant į tai jis paliktinas nenagrinėtas.

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš S. I. antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidas atmestinas: tokių išlaidų atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. gali būti priteisiamas tik iš kaltu pripažinto asmens.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR BPK 254 str. 4 d., 297, 298, 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė

S.I. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. dėl 2013-04-12 epizodo Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šią baudžiamąją bylą S.I. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2013-04-15 epizodo Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu nutraukti.

N. V. J. T. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš S. I. antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidas atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.